a1bf2f51-e19c-49cd-84c3-a9f900db6eab · Klaipėdos miesto apylinkės teismas

                              Civilinė byla Nr. e2YT-6182-980/2016(Proceso Nr. 2-06-3-03902-2016-4)Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2. (S) KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 1 d.Klaipėda              Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Danguolei Bielskutei, dalyvaujant pareiškėjai T. Š., pareiškėjos atstovei advokatei Galinai Morozovai, suinteresuotam asmeniui J.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. Å . pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims E. Å .(ui), J. Å ., K. Å ., VÄ® Turto bankui, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, ir n u s t a t ė :pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji, T. Å . po savo sutuoktinio, M. Å . mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai jį valdydama. Nurodė, kad pareiÅ¡kėja ir M. Å . santuokos metu nuosavybės teise įgijo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtas registruotas T.

Å . vardu. (duomenys neskelbtini) d. pareiÅ¡kėjos sutuoktinis M. Å . mirė. Nurodo, jog po M. Å . mirties niekas į palikimo atsiradimo vietos notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė, pareiÅ¡kėjos vaikai sutinka, kad tėvo turto dalis atitektų T. Å .. Papildomai nurodo, jog faktiÅ¡kai pradėjo valdyti ir naudotis paveldimu turtu – ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda bei ½ žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog po sutuoktinio mirties gyvena minėtame bute, jį prižiÅ«ri, remontuoja, moka komunalinius mokesčius, taip pat valdo ir prižiÅ«ri žemės sklypÄ , moka mokesčius sodo bendrijai.

Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ . Nurodė, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo; testamento, kuriuo palikėjas bÅ«tų turtÄ palikęs valstybei, - nebuvo sudaręs, todėl nagrinėjamu atveju turtas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas bÅ«tų atmestas o kiti įpėdiniai turto nepriimtų. Prašė pareiÅ¡kėjos T. Å . pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra valstybės įmonės atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo E. Å . pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog neprieÅ¡tarauja, kad teismas nustatytų faktÄ , kad jo mama T. Å . po jo tėvo M. Å . mirties priėmė palikimÄ , prašė bylÄ nagrinėti jam nedalyvaujant.Suinteresuotas asmuo K. Å . pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, jog sutinka, kad teismas nustatytų juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos mama T. Å . po M. Å . mirties priėmė palikimÄ , prašė bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, nes Å¡iuo metu gyvena Å kotijoje ir į teismo posėdį atvykti negali.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos T. Å . atstovė advokatė Galina Morozova patvirtino pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytas aplinkybes ir paaiÅ¡kino, jog po sutuoktinio mirties T. Å . liko gyventi bute, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda rÅ«pinasi butu ir jo iÅ¡laikymu, moka komunalinius mokesčius, prižiÅ«ri žemės sklypÄ (duomenys neskelbtini). Kiti įpėdiniai – vaikai J. Å ., E. Å . ir K. Å . dėl jiems priklausančios turto dalies paveldėjimo į notarÄ nesikreipė, teismui pateikė raÅ¡ytinius sutikimus, kuriuose nurodo, jog neprieÅ¡tarauja, kad po tėvo mirties jiems priklausanti turto dalis atitektų T.

Š.. Suinteresuotas asmuo J. Š. teismo posėdžio metu patvirtino, kad su pareiškimu sutinka.Pareiškimas tenkintinas (CPK 442 str. 1 p., 444 str. 2 d. 8 p.).Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, bet tik tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo.Iš byloje esančio santuokos sudarymo įrašo matyti, kad pareiškėjos T.

Š. ir M. Š. santuoka buvo įregistruota 1970 m. balandžio 30 d. Iš minėto įrašo ir mirties liudijimo kopijos matyti, kad pareiškėjos sutuoktinis mirė 2007 m. sausio 22 d. Iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad 1994-06-25 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu T. Š. vardu buvo įregistruotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., taip pat matyti, kad 1992-05-18 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu T. Š. vardu buvo įregistruota buto esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teisė (nuosavybės teisės įrašas galioja nuo 1992-05-18).

Mirus M. Å . jo žmona, T. Å . toliau liko gyventi bendrai įgytame bute, prižiÅ«ri žemės sklypÄ , rÅ«pinasi vyro turto dalimi, moka mokesčius, naudojais Å¡iuo turtu ir jį faktiÅ¡kai valdo. Duomenų, apie įregistruotus palikimo priėmimo faktus nėra. Kiti paveldėtojai E. Å ., J. Å . ir K. Å . pateikė raÅ¡ytinius sutikimus, kad neprieÅ¡tarauja, jog mirusio tėvo turto dalis atitektų jų mamai T. Å .. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - mokesčių mokėjimo kvitų - matyti, kad T.

Å . faktiÅ¡kai palikimÄ po vyro M. Å . mirties priėmė, pradėdama valdyti turtÄ ir rÅ«pintis juo – mokėjo visus privalomus mokesčius už teikiamas paslaugas, rÅ«pinosi buto ir žemės sklypo priežiÅ«ra (CK 5.51 str.).Pažymėtina, kad aptariamas turtas buvo įgytas ir nuosavybės teisė į jį įregistruota iki naujojo 2000-07-18 priimto Civilinio kodekso (toliau – 2000 m. CK) įsigaliojimo 2001-07-01.Pagal 2000-07-18 priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – Ä®gyvendinimo įstatymas) 25 straipsnį 2000 m.

CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (1 dalis); 2000 m. CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos, kai turtas registruojamas įsigaliojus Å¡iam kodeksui (3 dalis).2000 m. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.Atsižvelgiant į Ä®gyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1, 3 dalyse nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , sprendžiant dėl aptariamo turto teisinio režimo, taikytinas CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas, tačiau netaikytina CK 3.88 straipsnio 3 dalyje nustatyta iÅ¡lyga – bÅ«ti nurodžius turtÄ registre kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę.

Vadinasi, butas, esantis I. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini)., M. Å . mirties momentu buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.CK 3.117 straipsnio 1 dalyje nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Pagal CK 3.100 straipsnio 1 punktÄ bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia mirus vienam iÅ¡ sutuoktinių. Taigi po M. Å . mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) .Pažymėtina, kad M.

Å . mirties, taigi palikimo atsiradimo, momentu galiojo 2000 m. CK, todėl atsiradusiems paveldėjimo santykiams taikomos 2000 m. CK penktosios knygos normos (Ä®gyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis).CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėjÄ pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymÄ arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Pažymėtina, kad byloje esančioje Klaipėdos miesto 11-ojo notaro biuro pažymoje nurodyta, jog duomenų apie M. Å . paveldėjimo bylos sudarymÄ nėra.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė. Jeigu įpėdinis pagal įstatymÄ ar įpėdinis pagal testamentÄ nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymÄ ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).Palikimo įgijimui, įpėdinis turi jį priimti. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo.

Nurodyti veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.). Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipėsi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (CK 5.51 str. 1 d.).

Pagal CPK 442 straipsnio 1 punktÄ bylas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. AiÅ¡kinant ir taikant įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas, kurios neatsiejamai bÅ«tinos nustatant vieno ar kito juridinio fakto bÅ«vimÄ ar nebÅ«vimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. IÅ¡ byloje esančių duomenų, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėja T. Å . priėmė palikimÄ po savo vyro M. Å . mirties (duomenys neskelbtini). Po vyro mirties pareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai gyveno bute I(duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, kurio ½ dalis nuosavybės teise priklausė palikėjui, ir jį valdė bei naudojosi, mokėjo už jo iÅ¡laikymÄ skaičiuojamus mokesčius taip pat prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymu, kurio ½ dalis priklausė nuosavybės teise palikėjui.

PareiÅ¡kėjos T. Å . nurodytas aplinkybes, kad po sutuoktinio mirties ji liko gyventi bute, prižiÅ«rėjo butÄ bei žemės sklypÄ , tvarkė, mokėjo mokesčius ir naudojo kaip savo, patvirtina pareiÅ¡kėjos pridėtos mokėjimo kvitų kopijos, komunalines paslaugas teikiančių įmonių pažymos. Kadangi pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ , atsižvelgiant į pateiktus įrodymus bei tai, kad kiti įpėdiniai sutinka, jog visa tėvo turto dalis atitektų T.

Å . byloje darytina iÅ¡vada, kad T. Å . priėmė po sutuoktinio mirties atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjusi paveldimÄ turtÄ valdyti. Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimas tenkintinas ir nustatytinas nurodytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 448 straipsniais, teismasn u s p r e n d ė : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad T. Å . asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio, M.(o) Å .(o) asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) (įraÅ¡o Nr. ((duomenys neskelbtini)), mirties priėmė palikimÄ , t.y.

½ dalį buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Klaipėda ir ½ dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį P(duomenys neskelbtini) pradėdama jį faktiÅ¡kai valdyti.Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiÅ¡kėja T. Å . galėtų priimti palikimÄ , atsiradusį po sutuoktinio M.(o) Å .(o) mirties.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                               Viktorija Čiapaitė