a1b4e8a9-681c-452b-a3fd-a730c4d8ed8d · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

vvvvAdministracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-397-583/2012 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00124-2012-7 (S)Procesinio sprendimo kategorija 28; 38; 73                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gegužės 21 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), AuÅ¡relės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos UAB „Litesko“ atstovei Žanetai KubiliÅ«tei, atsakovės Palangos miesto savivaldybės atstovui Vytautui Korsakui, trečiojo suinteresuotojo asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovėms Vilmai Skinderytei ir Jelenai Piatinai, 2012 m. gegužės 10 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Litesko“ skundÄ atsakovui Palangos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. T2-25 panaikinimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi skundu į teismÄ nurodydama, kad vadovaujantis Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi, savivaldybės tarybos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintÄ metodikÄ , nustato atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį.

Pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, į karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukiamos apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros sÄ naudos. Teigia, kad atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio apskaičiavimo metodika yra privaloma visiems Å ilumos Å«kio subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. Pagal Å¡iÄ metodikÄ , analogiÅ¡kai kaip ir pagal Å ilumos Å«kio įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, į karÅ¡to vandens prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukiamos bÅ«tinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sÄ naudos apima ir iÅ¡laidas pačių apskaitos prietaisų įsigijimui bei įrengimui.

Metodikos 17 punktas numato, kad iki karÅ¡to vandens tiekėjui įrengiant vartotojų butuose karÅ¡to vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančius apskaitos prietaisus, karÅ¡to vandens prietaisų aptarnavimo mokestis negali bÅ«ti pradedamas rinkti. PareiÅ¡kėjos teigimu 2009 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu Nr. 01-278-2009 ji pateikė atsakovei karÅ¡to vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektÄ , praÅ¡ydama atlikti teisės aktuose nustatytas funkcijas, nustatant karÅ¡to vandens prietaisų aptarnavimo mokestį ir suderinant karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo veiklos planÄ .

Atsakovės sprendimų projektai dėl karÅ¡to vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo buvo teikti svarstyti 2010 m. kovo 25 d., 2010 m. balandžio 29 d., 2010 m. gegužės 27 d., 2010 m. liepos 9 d. posėdžiuose, tačiau sprendimai nebuvo priimti. Palangos miesto savivaldybės Taryba, vykdydama Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 23 d. sprendimÄ , 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-276 nustatė karÅ¡to vandens aptarnavimo mokestį - 0,73 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu panaikino minėtÄ Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ ir įpareigojo dar kartÄ svarstyti pareiÅ¡kėjo atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens prietaisų aptarnavimo mokesčio projektÄ ir priimti sprendimÄ . 2012 m. vasario 20 d. Palangos miesto savivaldybės administracija pateikė Tarybai teikimÄ , kuriame buvo siÅ«loma nustatyti 3,61 Lt (be PVM), vartotojui (butui) per mėnesį karÅ¡to vandens prietaisų aptarnavimo mokestį, argumentuojant jog buvo atsižvelgta į Lietuvos banko paskelbtÄ paskolų nefinansinėmis korporacijomis vidutinę palÅ«kanų normÄ (2011m. gruodžio mėnesio palÅ«kanų normos dydis – 4,88 procentų).

Nurodo, kad pagal Metodikos nuostatas, nustatant palÅ«kanų normas turi bÅ«ti atsižvelgiama į planuojamos paskolos dydį, terminÄ ir kitas svarbias paskolos sutarties sÄ lygas. Teigia, jog naujų paskolų nefinansinėms korporacijoms palÅ«kanų norma 2011 m. gruodžio mėnesio pabaigoje buvo 8,04 procentų. Tačiau 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-25 Palangos miesto savivaldybės taryba karÅ¡to vandens aptarnavimo mokestį nustatė 0,74 Lt (be PVM) vartotojui (butui) per mėnesį, t.y. tik 1 centu didesnį nei buvo nustatytas ankstesniu sprendimu ir beveik 5 kartus mažesnį nei buvo siÅ«lyta savivaldybės administracijos parengtame teikime bei daugiau nei 8 kartus mažesnį nei nurodytas pareiÅ¡kėjo skaičiavimuose, atliktuose pagal Atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikÄ .

Neatsižvelgiant į minėtos metodikos reikalavimus, atsakovė į nustatomÄ karÅ¡to vandens prietaisų aptarnavimo mokestį įtraukė tik 56,67 tÅ«kst.Lt iÅ¡laidų apskaitos prietaisų metrologinei patikrai. Mano, jog atsakovė nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, nes nustatant karÅ¡to vandens prietaisų aptarnavimo mokestį, į jį nebuvo įtrauktos nei apskaitos prietaisų įrengimo, nei remonto darbų ar kitos (palÅ«kanos už paskolÄ , kuri bus naudojama apskaitos prietaisams įsigyti ir diegti) sÄ naudos, nei palÅ«kanų sÄ naudos.

Pažymi, jog Palangos mieste iki 2010 m. gegužės 1 d. visi vartotojų butuose įrengti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisai priklauso vartotojams, todėl skundžiamo sprendimo 1 punktu nustatant, jog Å¡ie apskaitos prietaisai karÅ¡to vandens tiekėjo nebus įrengiami, užkertamas kelias tokio mokesčio taikymui ir karÅ¡to vandens tiekėjo veiklai Palangos mieste. PraÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ , nes juo nustatytas atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, t.y.

Energetikos įstatymo 15 straipsnio 1 ir 2 dalims, Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 daliai, 16 straipsnio 4 daliai ir 32 straipsnio 2 daliai, Atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos 3, 17, 20-26 punktams bei teisės principams. Pareiškėja taip pat nurodo, kad atsakovo veiksmais - Šilumos ūkio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos nevykdymo ir Metodikoje nurodytų reikalavimų atitinkančio karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio Palangos mieste nenustatymu - pareiškėjui yra padaryta žala.

Argumentuoja tuo, kad nuo 2010 m. gegužės 1 d. pareiÅ¡kėjui pradėjus vykdyti karÅ¡to vandens tiekėjo veiklÄ , pareiÅ¡kėjas Palangos mieste įrengė 206 atsiskaitomuosius karÅ¡to vandens skaitiklius. Atsakovui laiku nenustačius karÅ¡to vandens prietaiso mokesčio, pareiÅ¡kėjas iki 2012 m. kovo 1 d. turėjo surinkti 9958,35 Lt (be PVM) aptarnavimo mokesčio, tačiau laikotarpiu kol galiojo savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu nustatytas 0,73 Lt (be PVM) mokestis, buvo surinkta tik 233,60 Lt (be PVM), tai yra pareiÅ¡kėjas negavo 9724,75 Lt pajamų, todėl praÅ¡o priteisti žalÄ vadovaujantis Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi.PareiÅ¡kėja Å¡iais ir skunde iÅ¡samiau iÅ¡dėstytais argumentais teismÄ praÅ¡o: - panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimÄ Nr. T2-25 ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybę iÅ¡ naujo svarstyti UAB „Litesko“ (filialo „Palangos Å¡iluma“) atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektÄ ir jo pagrindimÄ bei priimti sprendimus, atitinkančius VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., Atsiskaitomųjų kaÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos, Å ilumos Å«kio įstatymo 16 straipsnio 4 dalies ir 32 str. 2 d. reikalavimus; - priteisti iÅ¡ Palangos miesto savivaldybės 9 724.75 Lt žalÄ ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas, skaičiuojamas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo Å¡ioje dalyje įvykdymo;- priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

PareiÅ¡kėjo atstovė Ž. KubiliÅ«tė palaiko skundÄ ir praÅ¡o jį tenkinti. Teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimas priimtas be jokių argumentų ir paskaičiavimų, atsižvelgiant į finansų ir ekonomikos komiteto nepagrįstÄ pasiÅ«lymÄ . Taip pat akcentavo, kad Å ilumos Å«kio įstatymo 16 straipsnis juos įpareigoja įrengti karÅ¡to vandens skaitiklius, tas pat įstatymas nustato, kad Å¡iÄ veiklÄ vykdant patirtos sÄ naudos turi bÅ«ti kompensuojamos, todėl nepagrįstas atsakovės motyvas, jog pareiÅ¡kėjas savo rizika vykdo minėtÄ Ä¯statymo nuostatÄ ir todėl patiria nuostolius.

Teigia, jog jei savivaldybės taryba priimtų pagrįstÄ sprendimÄ , net jei ir numatytų mažesnę kainÄ nei pateikti pareiÅ¡kėjo paskaičiavimai, tai jis bÅ«tų vykdomas, tačiau ginčijamu sprendimu yra nustatyta ekonomiÅ¡kai nepagrįstas mokestis. Atsakovas Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundÄ (b.l.67-68) nurodė, kad su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti. Argumentuoja tuo, kad pagal Atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikos, patvirtintos Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 03-104, 12 punktÄ , veiklos planas yra dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktÄ ir su savivaldybės institucija suderintÄ laikotarpį, planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, Å¡io plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo Å¡altiniai. 2011 m. spalio 17 d. savivaldybės administracija kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ praÅ¡ydama pateikti atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti veiklos planÄ bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektus (diferencijuotus pagal duomenų nuskaitymo bÅ«dÄ ), jų pagrindimus ir kitus skaičiavimus. 2011 m. gruodžio 28 d. meras pakartotinai raÅ¡tu kreipėsi į pareiÅ¡kėjÄ praÅ¡ydamas pateikti veiklos planÄ bei apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektÄ , kai nuotolinė duomenų nuskaitymo sistema neįrengta, jų pagrindimÄ ir kitus skaičiavimus, tačiau atsakovas jokių praÅ¡omų dokumentų nepateikė.

Teigia, jog pareiÅ¡kėja reikalaudama tariamos žalos atlyginimo skaičiuoja jÄ nuo 5,91 Lt mokesčio, tačiau palyginus su kitose savivaldybėse nustatytais analogiÅ¡kais mokesčiais, pareiÅ¡kėjo reikalaujamas nustatyti mokestis aiÅ¡kiai nepagrįstas. Nurodo, kad nepateikus savivaldybės administracijos bei mero reikalaujamų dokumentų, reikalingų mokesčiui nustatyti, pareiÅ¡kėja savo rizika pradėjo įrenginėti apskaitos prietaisus, nors tokie prietaisai jau buvo įrengti ir juos buvo galima metrologiÅ¡kai patikrinti, be to, pradėjo dirbti neturėdama suderinto su savivaldybės administracija veiklos plano, todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.282 straipsnio 1 dalimi reikalavimas dėl žalos atlyginimo nepagrįstas.

Taip pat nurodo, kad nepagrįstas pareiÅ¡kėjo teiginys, jog 0,74 Lt atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis yra nepakankamas, nes pareiÅ¡kėja vienaÅ¡aliÅ¡kai nusistatė apskaitos prietaisų įrengimo planÄ iki 2012 m., nors dalį prietaisų bÅ«tų galima įrengti ir po 2014 m. Be to, pareiÅ¡kėja nepagrįstai siekia įdiegti tik nuotoliniu bÅ«du nuskaityti informacijÄ galinčius prietaisus.Atsakovo atstovas V. Korsakas palaiko atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir praÅ¡o skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Tretys suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atsiliepime į skundÄ (b.l. 61-63) nurodė, kad teikia tik paaiÅ¡kinimÄ dėl skunde keliamų klausimų jai teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose.

Akcentuoja, jog savivaldybės galios nustatant (tvirtinant) centralizuotai teikiamos Å¡ilumos, Å¡alto ir karÅ¡to vandens kainas įstatymų nustatyta tvarka nėra absoliučios. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ savarankiÅ¡kas funkcijas savivaldybės atlieka pagal Konstitucijos ir įstatymais suteiktÄ kompetencijÄ , įsipareigojimus bendruomenei ir jos interesais. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Palangos miesto savivaldybės taryba priimdama ginčijamÄ sprendimÄ turėjo laikytis Å ilumos Å«kio įstatymo nuostatų reikalavimų.

Nurodo, kad komisija laikosi nuostatos, jog atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį turi sudaryti tik bÅ«tinosios sÄ naudos, jos turi užtikrinti tinkamÄ karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo veiklos vykdymÄ (Metodikos 3 punktas). Taip pat nurodo, kad minėtas mokestis turi užtikrinti karÅ¡to vandens tiekėjui pakankamas pajamas, kad Å¡is galėtų vykdyti Å ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 2 dalies įsipareigojimÄ daugiabučio namo butuose įrengti karÅ¡to vandens apskaitos prietaisus, juos prižiÅ«rėti ir atlikti patikrÄ .

Akcentuoja, jog Energetikos įstatyme, Šilumos ūkio įstatyme nurodyta, jog Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tvirtina valstybės ir savivaldybių reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, tačiau nenustato atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio. Trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovės J. Piatina ir V. Skinderytė palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus. Teisėjų kolegija konstatuoja:Skundas tenkintinas dalinai.

Dėl ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. PareiÅ¡kėja ginčija Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimÄ Nr. T2-25 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ (b.l. 44), kuriuo nustatytas UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – 0,74 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM.

Skundžiamu sprendimu taip pat nustatyta, kad atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis (toliau – ir mokestis) taikomas, kai apskaitos prietaisai įrengti karÅ¡to vandens tiekėjo UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ ir priklauso jam nuosavybės teise. Pažymėtina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas nevirÅ¡ijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieÅ¡tarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.Ginčo nagrinėjimo metu nustatyta, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatoms, atsakovas nevykdė Å¡io straipsnio 3 dalyje įtvirtintos prievolės nustatyti atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, todėl Vyriausybės atstovas Klaipėdos apskrityje praÅ¡ymu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybÄ Ä¯gyvendinti Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo 15 straipsnio 3 dalį bei nustatyti atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. 2010 m. rugpjūčio 23 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-666-609/2010 Palangos miesto savivaldybės taryba įpareigota nustatyti atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį. 2010 m. rugsėjo 30 d. Palangos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-276 nustatė UAB „Litesko“ filialo „Palangos šiluma“ atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 0.73 vartotojui (butui) per mėnesį be PVM. 2011 m. kovo 4 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-93-342/2011 konstatuota, kad atsakovas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį nustatė be jokio ekonominio pagrindimo, nesilaikydamas Metodikos reikalavimų, todėl sprendimas panaikintas ir atsakovas įpareigotas iÅ¡ naujo svarstyti UAB „Litesko“ atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektÄ ir jo pagrindimÄ . Vykdant šį teismo sprendimÄ atsakovas ginčijamu Å¡ioje byloje 2012 m. kovo 1 d. sprendimu Nr. T2-25 nusprendė nustatyti UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 0.74 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM (b.l.44).

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punkto nuostatos numato, kad Å¡ilumos ir geriamo vandens tiekimo bei nuotėkų surinkimo ir tvarkymo organizavimas yra savarankiÅ¡ka savivaldybių funkcija. Paminėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nustatyta, jog savivaldybės tarybos iÅ¡imtinė kompetencija yra kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimÄ vietiniais marÅ¡rutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos, Å¡alto ir karÅ¡to vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos Å¡ilumos Å«kio įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vartotojai daugiabučiuose namuose gali Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka pasirinkti apsirÅ«pinimo karÅ¡tu vandeniu bÅ«dÄ arba karÅ¡to vandens tiekėjÄ ir sudaryti su juo karÅ¡to vandens pirkimo-pardavimo sutartį. Pasirinktas karÅ¡to vandens tiekėjas įrengia vartotojo suvartojamo karÅ¡to vandens atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus, sudaro sutartis ir perka karÅ¡tam vandeniui ruoÅ¡ti reikalingÄ geriamÄ jį vandenį bei Å¡ilumÄ ar kitÄ energijÄ iÅ¡ atitinkamų tiekėjų <...>.

Vartotojams parduodamo karÅ¡to vandens kiekis nustatomas pagal vartotojų patalpose esančių atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų rodmenis. KarÅ¡to vandens apskaitos prietaisus daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose įrengia, prižiÅ«ri ir jų patikrÄ atlieka karÅ¡to vandens tiekėjas, jeigu iki Å ilumos Å«kio įstatymo įsigaliojimo sudarytose karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros daugiabučio namo butuose ir kitose patalpose sutartyse nenumatyta kitaip (Ä®statymo 15 straipsnio 2 dalis).

Ä®statymo 15 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį pagal Komisijos patvirtintÄ metodikÄ nustato savivaldybės taryba. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. O3-105 patvirtino Atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo metodikÄ (toliau – ir Metodika), kuri nustato atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo principus ir kainodaros reikalavimus.

Metodika privaloma visiems Å ilumos Å«kio įstatyme įvardintiems subjektams, skaičiuojantiems ir nustatantiems apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (Metodikos 2 punktas). Atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis apibrėžiamas kaip mokestis, mokamas už apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas (Metodikos 9 punktas). Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (litais vartotojui per mėnesį už apskaitos prietaisÄ ) veiklos plano vykdymo laikotarpiui nustatyto savivaldybių tarybos (Metodikos 14 punktas).

Veiklos planas apibrėžiamas kaip apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto parengtas dokumentas, kuriame nurodyti per subjekto pasirinktÄ ir su savivaldybės institucija suderintÄ laikotarpį planuojami atlikti apskaitos prietaisų aptarnavimo darbai, plėtra, Å¡io plano įgyvendinimui reikalingos lėšos ir finansavimo Å¡altiniai. Metodikos 17 punktas nustato sÄ lygÄ apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio taikymui – apskaitos prietaisai turi bÅ«ti įrengti ir nuosavybės teise priklausyti apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančiam subjektui.

Apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiantis subjektas apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčiui nustatyti savivaldybės institucijai pateikia veiklos planÄ , apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo projektÄ , jo pagrindimÄ ir kitus skaičiavimams patikrinti reikalingus dokumentus. Skaičiavimai atliekami be PVM (18 punktas). Apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis turi bÅ«ti skelbiamas vieÅ¡ai, likus ne mažiau kaip mėnesiui iki jo įsigaliojimo, ir taikomas nuo mėnesio pirmos dienos.

Energetikos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis nustato, jog nustatant valstybės reguliuojamas kainas, turi bÅ«ti numatytos bÅ«tinos iÅ¡laidos energijos iÅ¡teklių gavybai, energijos gamybai, pirkimui, perdavimui, skirstymui, tiekimui, taip pat energetikos sektoriaus plėtra ir energijos efektyvumas, vietinių ir atsinaujinančiųjų energijos iÅ¡teklių vartojimas, vieÅ¡uosius interesus atitinkančių įpareigojimų vykdymas bei nustatyta pelno norma. Å ilumos Å«kio įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, jog Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens kainos grindžiamos tiekėjo bÅ«tinomis (valstybės normuojamomis) Å¡ilumos ar karÅ¡to vandens ruoÅ¡imo (pirkimo), perdavimo, įvadinių atsiskaitomųjų Å¡ilumos ir (ar) karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros, sÄ skaitų (mokėjimo praneÅ¡imų) už Å¡ilumÄ ir (ar) karÅ¡tÄ vandenį parengimo ir pateikimo vartotojams bei apskaitos sÄ naudomis.

Skaičiuojant apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, įvertinamos bÅ«tinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sÄ naudos, veiklos sÄ naudų dalis ir normatyvinis pelnas (Metodikos 20 punktas). Å ių apskaitos prietaisų įrengimo, priežiÅ«ros ir patikros sÄ naudos įtraukiamos į karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį (Ä®statymo 16 straipsnio 4 dalis). Metodikoje nustatyti apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio taikymo du atvejai:

1) vartotojui per mėnesį, 2) už apskaitos prietaisÄ , tačiau abiem atvejais turi bÅ«ti apskaitos prietaisų aptarnavimo paslaugas teikiančio subjekto pasirinkimas bei savivaldybės institucijos pritarimas. Metodikos 21, 22 punktai aiÅ¡kiai nustato kiekvieno taikymo atvejo mokesčio apskaičiavimo formules. Kaip jau minėta, į mokesčio kainÄ abiem atvejais įtraukiamos bÅ«tinosios apskaitos prietaisų aptarnavimo sÄ naudos, kurios nustatomos atsižvelgus į faktines atskaitinio laikotarpio arba planuojamas sÄ naudas, veiklos planÄ ir jas sudaro:

1. materialinės ir jos prilygintos sÄ naudos (tai mažaverčiai instrumentai ir kitas inventorius, transporto sÄ naudos, sÄ naudos už kitų įmonių suteiktas apskaitos prietaisų įrengimo, metrologinės patikros, remonto ir kitas paslaugas);

2. apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sÄ naudos (jos skaičiuojamos nuo apskaitos prietaisų pradinės vertės, taikant ne mažesnį kaip apskaitos prietaisų metrologinės patikros galiojimo metų skaičiaus, nusidėvėjimo normatyvÄ );

3. darbo užmokesčio sÄ naudos skaičiuojamos atsižvelgiant į Å¡iai veiklai priskirtų darbuotojų skaičių.

4. įmokos socialiniam draudimui bei garantiniam fondui skaičiuojamos teisės aktų nustatyta tvarka;

5. palÅ«kanų sÄ naudos vertinamos tik už paskolas, paimtas apskaitos prietaisų įsigijimui ir nuotolinei duomenų nuskaitymo sistemai diegti. Jos skaičiuojamos atsižvelgus į ataskaitinio laikotarpio pabaigoje galiojančių paskolų sutarčių sÄ lygas ir (ar) veiklos plane numatytas paimti paskolas. PalÅ«kanų normos dydis ribojamas ataskaitinio laikotarpio Lietuvos banko paskelbtu paskolų nefinansinėms korporacijoms vidutiniu palÅ«kanų normos dydžiu (Metodikos 23 punktas). PareiÅ¡kėjas savo skundÄ dėl atsakovo priimto sprendimo neteisėtumo grindžia bÅ«tent tuo, kad atsakovas nesilaikė Metodikos nuostatų ir į mokestį neįtraukė Å¡ių mokesčio sudėtinių dalių.

PareiÅ¡kėjo teigimu atsakovo priimtas sprendimas dėl karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo 0.74 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM nėra pagrindžiamas jokiais skaičiavimais, todėl bÅ«tina analizuoti kokiais kriterijais yra pagrindžiamas atsakovo nustatytas įvardijamas mokestis.  Atsakovo atstovas kaip teisinę prielaidÄ nustatyti bÅ«tent ginčijamu sprendimu patvirtintÄ 0.74 Lt mokestį už apskaitos prietaisų priežiÅ«rÄ nurodė, kad nebuvo pateiktas reikalaujamas veiklos planas.

Tačiau iÅ¡ Metodikos nuostatų reglamentavimo ir Metodikos autoriaus atstovių Jelenos Piatinos ir Vilmos Skinderytės paaiÅ¡kinimų teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų veiklos planas yra teikiamas ne atskirai tvirtinti, o pateikiamas kartu su praÅ¡ymu nustatyti mokestį ir yra teikiamos medžiagos sudėtinė dalis praÅ¡ant nustatyti mokestį. PareiÅ¡kėjas dar 2009 m. lapkričio 16 d. raÅ¡tu yra pateikęs veiklos planÄ , 2009 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. 01T-332-2009 teikė papildomus paaiÅ¡kinimus ir kt. medžiagÄ (prijungtos bylos I-93-342/2011 b.l.23-29), dėl aptarnavimo mokesčio nustatymo ir įvardijamos informacijos pateikimo pareiÅ¡kėjas savo pozicijÄ iÅ¡dėstė ir 2011 m. spalio 21 d. raÅ¡tu Nr. 1.3-533 bei 2012 m. vasario 7 d. raÅ¡tu Nr. 1.21-91.

Todėl nėra teisinių prielaidų teigti, kad pareiškėjas nepateikė veiklos plano ir nebuvo galimybės nustatyti ekonomiškai pagrįsto mokesčio dydžio. Nepagrįstas ir kitas atsakovo argumentas, kad nepateikus duomenų kokius apskaitos prietaisus ketinama įrengti (su nuotoliniu duomenų nuskaitymu ar be nuotolinio) nebuvo galimybių nustatyti kitokio nei ginčijamu sprendimu mokesčio. Įvardijamas apskaitos prietaisų duomenų nuskaitymo būdas (nuotolinis/nenuotolinis) neturi įtakos aptarnavimo mokesčio apskaičiavimui, kadangi pagal Metodikos nuostatas, kuri yra paskelbta viešai ir preziumuojama, kad atsakovui žinoma, nuotolinio rodmenų nuskaitymo būdo įranga nėra įskaičiuojama į mokesčio dydį.

Teisminio nagrinėjimo metu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė V.Skinderytė taipogi nurodė, kad mokesčio dydžiui apskaitos prietaiso duomenų nuskaitymo būdas įtakos neturi. Kaip jau minėta šiame sprendime atsakovas nustatyti karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį buvo įpareigotas 2010 m. rugpjūčio 23 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-666-609/2010 (prijungta byla). Atsakovui 2010 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. T2-276 nustačius atsiskaitomųjų karšto vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį – 0.73 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM, 2011 m. kovo 4 d.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu Å¡is aktas panaikintas ir vykdant teismo įpareigojimÄ 2012 m. kovo 1 d. priimtas naujas sprendimas Nr. T2-25, kuriuo nustatytas atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis – 0.74 Lt vartotojui (butui) per mėnesį be PVM. IÅ¡ Palangos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. vasario 20 d. teikimo (b.l. 36-58) matyti, kad tarybai svarstymui pateiktas sprendimo projektas (b.l.39), aptarnavimo mokesčio skaičiavimui teiktų kitų duomenų ir apskaitos prietaisų įrengimo planas (b.l.40-43), atlikti prietaisų aptarnavimo mokesčio skaičiavimo palyginimai (b.l.40) ir jų pagrindu tarybai buvo teiktas siÅ«lymas nustatyti 3.61 Lt apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį vartotojui (butui) per mėnesį be PVM.

IÅ¡ savivaldybės tarybos posėdžio protokolo (b.l. 46-47) matyti, jog tarybos posėdžio metu svarstant mokesčio tvirtinimo klausimÄ meras pasiÅ«lė pritarti ekonomikos ir finansų komiteto pasiÅ«lymui, kad sprendimo projekte 1 punkte vietoje skaičiaus „3.61“ bÅ«tų įraÅ¡ytas skaičius „0.74“. IÅ¡ tarybos posėdžio protokolo iÅ¡raÅ¡o informacijos akivaizdu, kad pasiÅ«lytas 0.74 mokesčio dydis nebuvo grindžiamas nei atliktais skaičiavimais, nei grindžiamas Metodikos nuostatomis.

IÅ¡ protokolo turinio galima daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tarybos nariai balsavo dėl pateikto mokesčio nustatymo nevertindami nei Å¡io mokesčio ekonominio paskaičiavimo pagrįstumo, nei teisinio reguliavimo pagal, kurį taryba turi nustatyti mokestį už karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimÄ jį pagrįsdami bÅ«tent Metodikoje įtvirtintomis nuostatomis. Subjektyvus tarybos narių vertinimas, kad įstatymai ir kiti teisės aktai įpareigojantys nustatyti apskaitos prietaiso aptarnavimo mokestį prieÅ¡tarauja Konstitucijai, nėra teisinė prielaida priimti sprendimui, kuriuo nesilaikoma teisinio reguliavimo.Vertinant atsakovo priimtÄ administracinį aktÄ vieÅ¡ojo administravimo įstatymo reikalavimų aspektu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punktas) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartÄ yra konstatavęs, kad VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr.: 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi bÅ«ti žinomi ne tik vieÅ¡ojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimÄ , bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi bÅ«ti toks, kad iÅ¡ jo bÅ«tų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius Å¡iuose santykiuose, bÅ«tų aiÅ¡kus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. VisiÅ¡kai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iÅ¡ dalies, pavyzdžiui, neįvardijant, kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismÄ , nagrinėjantį tokiÄ bylÄ , skundžiamÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto individualų administracinį aktÄ panaikinti (žr.: 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Å ioje byloje ginčijamo akto 2012 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. T2-25 turinys bÅ«tent neatitinka reikalavimų keliamų jo turiniui, nes nenurodoma individuali argumentacija, faktinis pagrindas. Vertinant ginčijamo sprendimo preambulę ir sprendžiamÄ jÄ dalį akivaizdu, kad jos prieÅ¡tarauja viena kitai. IÅ¡ cituojamų sprendime UAB „Litesko“ raÅ¡tų turinio matyti, kad bÅ«tent Å¡iais raÅ¡tais ir teikiamais priedais buvo praÅ¡oma nustatyti atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį ir jų teikiamas mokesčio paskaičiavimas buvo ženkliai didesnis nei nustatyta sprendimu ir nėra jokios argumentacijos dėl 0.74, o ne kitokio mokesčio dydžio nustatymo.

Pasisakant dėl Tarybos nario laisvo mandato ir jo diskrecijos priimant sprendimus pažymėtina, kad savivaldybių ir jų institucijų, tame tarpe ir Tarybos, veikla priskiriama vieÅ¡osios teisės reguliavimo sričiai, o vieÅ¡osios teisės normos yra imperatyvios ir įsakomojo pobÅ«džio visiems teisinių santykių dalyviams, todėl galimas tik toks veikimas, kuris nurodytas teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės pagal Konstitucijos bei įstatymų apibrėžtÄ kompetencijÄ veikia laisvai ir savarankiÅ¡kai.

Teismas pažymi, kad Å¡iuo principu negali bÅ«ti pateisinamas savivaldybės tarybai įstatymu imperatyviai nustatytų pareigų nevykdymas. Pačioje Konstitucijoje tiesiogiai įtvirtinta nuostata, kad savivaldos laisvę ir savarankiÅ¡kumÄ riboja teisės aktai ir savivaldybių tarybų veikla negali prieÅ¡tarauti įstatymų reikalavimams. Be to, Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 punkte įtvirtintas savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principas, numatantis, kad savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.AiÅ¡kindamas konstitucinio teisinės valstybės principo turinį, Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taipogi ne kartÄ yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas – universalus principas, kuriuo yra grindžiama visa Lietuvos teisės sistema ir pati Lietuvos Respublikos Konstitucija, kad konstitucinis teisinės valstybės principas aiÅ¡kintinas neatsiejamai nuo Konstitucijos preambulėje skelbiamos atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės siekio, kad minėto principo turinys atsiskleidžia įvairiose Konstitucijos nuostatose.

Konstitucinio teisinės valstybės principo esmė – teisės vieÅ¡patavimas. Konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas reiÅ¡kia, kad valdžios laisvę riboja teisė, kuriai privalo paklusti visi teisinių santykių subjektai, neiÅ¡skiriant nė teisėkÅ«ros subjektų. Visų teisėkÅ«ros subjektų diskrecijÄ riboja aukščiausioji teisė – Konstitucija. Visi teisės aktai, visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei pareigÅ«nų sprendimai turi atitikti KonstitucijÄ , jai neprieÅ¡tarauti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d. ir kt. nutarimai).

Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įvairius reikalavimus įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams: teisėkūros subjektai teisės aktus gali leisti tik neviršydami savo įgaliojimų (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. ir kt. nutarimai). Taip pat Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos.

Å is reikalavimas inter alia reiÅ¡kia, kad draudžiama žemesnės galios teisės aktais reguliuoti tuos visuomeninius santykius, kurie gali bÅ«ti reguliuojami tik aukÅ¡tesnės galios teisės aktais, taip pat kad žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris konkuruotų su nustatytuoju aukÅ¡tesnės galios teisės aktuose. Poįstatyminiu teisės aktu yra realizuojamos įstatymo normos, todėl poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobÅ«džio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip bÅ«tų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų virÅ¡enybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu.

Pažymėtina ir tai, jog Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartÄ yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad turi bÅ«ti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, kad visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigÅ«nai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei, kad Konstitucija turi aukščiausiÄ teisinę galiÄ ir kad visi teisės aktai turi atitikti KonstitucijÄ .

Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisinio saugumo principas – vienas iÅ¡ esminių Konstitucijoje įtirtinto teisinės valstybės principo elementų, reiÅ¡kiantis valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens apsitikėjimas valstybe ir teise (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).

Taigi tarybos narių subjektyvus teisinio reguliavimo vertinimas negali bÅ«ti teisinė prielaida nesilaikyti imperatyvaus reikalavimo nustatyti tokį karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestį, kuris bÅ«tų pagrįstas teisiniu reglamentavimu, ekonominiu pagrindimu o ne hipotetinio pobÅ«džio teiginiais ir samprotavimais. Todėl nustačius, kad atsakovo sprendimas, kuriuo nustatytas karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis, nėra pagrindžiamas nei teisiniu reguliavimu nei ekonominiu pagrindimu, neatitinka vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog Palangos miesto savivaldybės taryba, skaičiuodama mokestį, nesilaikė Ä®statyme ir Metodikoje nurodytų reikalavimų, t.y.

į mokestį neįtraukė privalomų įtraukti bÅ«tinųjų apskaitos prietaisų aptarnavimo sÄ naudų vidinių elementų, t.y. apskaitos prietaisų įrengimo, remonto darbų sÄ naudų, palÅ«kanų už paskolÄ , kuri bus naudojama apskaitos prietaisams įsigyti ir diegti, sÄ naudų, todėl ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Dėl žalos atlyginimo ir palÅ«kanų priteisimo. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusiu mokesčio nenustatymu atitinkamÄ laikotarpį ir nepagrįstai mažo mokesčio nustatymu, kuriuo nėra padengiamos patirtos iÅ¡laidos įrengiant ir aptarnaujant skaitiklius, jis patyrė 9724.75 Lt žalÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo.

PareiÅ¡kėjas patirtos žalos dydį apskaičiuoja karÅ¡to vandens apskaitos prietaiso mokesčio dydį skaičiuodamas 5.91 Lt., t.y. pagal pačio pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ nustatyti mokesčio dydį. Kaip jau nurodyta Å¡iame teismo sprendime, Å¡ios bylos nagrinėjimo ginčo dalyku yra bÅ«tent atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio dydis. Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte numatyta viena iÅ¡ iÅ¡imtinių savivaldybės tarybos kompetencijų, o bÅ«tent kainų ir tarifų už savivaldybės kontroliuojamų įmonių, savivaldybės biudžetinių ir viešųjų įstaigų (kurių savininkė yra savivaldybė) teikiamas atlygintinas paslaugas ir keleivių vežimÄ vietiniais marÅ¡rutais nustatymas, centralizuotai tiekiamos Å¡ilumos, Å¡alto ir karÅ¡to vandens kainų nustatymas (tvirtinimas) įstatymų nustatyta tvarka, vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.

Kadangi Å¡iuo teismo sprendimu buvo konstatuota, kad atsakovo sprendimas, kuriuo nustatytas mokestis yra nepagrįstas ir neteisėtas, bei atsakovas įpareigotas priimti naujÄ sprendimÄ dėl mokesčio dydžio nustatymo ir jokiu kitu objektyviu mokesčio dydžiu teismas remtis negali, konstatuotina, kad žalos atlyginimo klausimo nagrinėjimas Å¡ioje byloje nėra įmanomas, kol nebus nustatytas atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis. Tai, kad Å¡ioje byloje teismas netenkina pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų dėl žalos atlyginimo priteisimo, nėra kliÅ«timi pareiÅ¡kėjui reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo kitoje byloje, kai bus nustatytas atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokestis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kėjos UAB „Litesko“ skundÄ patenkinti dalinai. Panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos 2012 m. kovo 1 d. sprendimÄ Nr. T2-25 „Dėl UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio nustatymo“ ir įpareigoti Palangos miesto savivaldybės tarybÄ iÅ¡ naujo svarstyti UAB „Litesko“ filialo „Palangos Å¡iluma“ atsiskaitomųjų karÅ¡to vandens apskaitos prietaisų aptarnavimo mokesčio projektÄ ir jo pagrindimÄ bei priimti sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjui UAB „Litesko“ iÅ¡ atsakovo Palangos miesto savivaldybės priteisti 100 litų sumokėto žyminio mokesčio atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjo UAB „Litesko“ skundÄ kitoje dalyje atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui. Teisėjai                                                                                Remigijus Arminas                                        AuÅ¡relė Mažrimienė                Vida Stonkuvienė