a1b46dcc-2f89-4b05-baed-3f76faa706cc · Panevėžio apygardos teismas

                                                                                                                                                                                                                           Pirmosios instancijos teismo                          Civilinė byla Nr. 2A-721-544/2012                          Teisėja Rimvydas Žukauskas                                       Proceso Nr. 2-54-3-00117-2012-8              Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.8;92;114.11; 121.18; (S) PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 15 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės Nijolės Danguolės Smetonienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Zinos MickevičiÅ«tės, raÅ¡ytinio proceso iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir trečiojo asmens LR Vyriausybės apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-177-477/2012 pagal ieÅ¡kovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieÅ¡kinį G.

K., Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Gražutės regioninio parko direkcijai, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kiantiems savarankiÅ¡kų reikalavimų I. K., V. K., P. K., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dėl statybos padarinių pagal neteisėtai iÅ¡duotus statybÄ leidžiančius dokumentus paÅ¡alinimo bei statybvietės sutvarkymo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , NUSTATĖ:             IeÅ¡kovė patikslinusi ieÅ¡kinį prašė įpareigoti atsakovÄ G.

K. Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Gražutės regioninio parko ir savo lėšomis per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatytus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus, esančius (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę; teismo sprendime nurodyti, kad G. K. per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus pamatus, leisti neteisėtos statybos padarinius paÅ¡alinti ieÅ¡kovui, reikiamas lėšas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ G.

K.. Nurodė, kad 2009-05-29 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1311-815/2009 buvo panaikinti: 2003-05-08 Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausiosios architektės patvirtintas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 22, iÅ¡duotas J. P. ir D. M., bei 2006-11-17 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus iÅ¡duotas statybos leidimas Nr.87. Å is įsiteisėjęs teismo sprendimas turi prejudicinę galÄ (CPK 182 str. 2 p.). Administraciniai aktai, kurių pagrindu buvo statomas namas, Å«kinis pastatas ir pirtis, teismo sprendimu pripažinti neteisėtais, todėl ir patys statiniai (15×7 m. gyvenamojo amo pamatai ir 15,6×7 m.

Å«kinio pastato pamatai) pastatyti neteisėtai. Nauji statybÄ leidžiantys dokumentai G. K. neiÅ¡duoti. Kadangi Å¡iuo atveju gyvenamojo namo ir Å«kio pastato statyba žemės sklype negalima, prieÅ¡tarauja imperatyviems teisės aktų reikalavimams, praÅ¡o taikyti Statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. numatytÄ statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ pradėtų statyti statinių nugriovimÄ ir statybvietės sutvarkymÄ kaltų asmenų:

Zarasų rajono savivaldybės, Gražutės regioninio parko direkcijos ir statytojo G. K. – lėšomis (1 t., b. l. 99-105).             Zarasų rajono apylinkės teismas 2012-07-05 sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismas nusprendė, kad pagal savo prasmę ir turinį ieÅ¡kinio reikalavimas reiÅ¡kia žalingų pasekmių Å¡alinimÄ , todėl taikytini įstatymai reglamentuojantys deliktinės civilinės atsakomybės santykius, o byla spręstina nustatant asmenis, sudariusius sÄ lygas pradėti ir vykdyti neteisėtÄ namo ir Å«kinio pastato statybÄ .

Teismas nustatė, kad sÄ lygas neteisėtai statybai bei teisinį pagrindÄ Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausiajai architektei patvirtinti 2003-05-08 projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22, Zarasų rajono savivaldybės administracijos nuolatinei statybos komisijai 2006-11-10 duoti pritarimÄ statybos leidimo G. K. iÅ¡davimui, 2006-11-17 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriui iÅ¡duoti statybos leidimÄ Nr. 87/b.l.9-17 sudarė LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybos privačioje žemėje reglamentas. 2006-03-14 LR Konstitucinis Teismas priėmė nutarimÄ byloje Nr.17/02-24/02-06/03-22/04, kuriame nustatė, kad bet kokios gyvenamųjų pastatų statybos miÅ¡ko žemėje, taip pat ir buvusiose sodybvietėse, kurios buvo vykdomos pagal LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintÄ Statybų privačioje žemėje reglamentÄ , yra neteisėtos, nes minėtas nutarimas iÅ¡kreipė teisės aktų hierarchijÄ , Vyriausybė virÅ¡ijo savo kompetencijÄ ir priėmė sprendimus, kuriuos priimti turėjo teisę LR Seimas.

Po 2006-03-14 Konstitucinio Teismo (LR KT) nutarimo paskelbimo LR Vyriausybė daugiau kaip 10 mėnesių, t. y. iki kol 2007-01-31 nutarimu Nr. 106 panaikino Statybų privačioje žemėje reglamentÄ , nesiėmė jokių veiksmų dėl pagal 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtinto minėto reglamento pagrindu vykdomų statybų stabdymo, statybų leidimų panaikinimo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neteisėto minėto nutarimo priėmimas bei tolesnis LR Vyriausybės neveikimas tiesiogiai sudarė sÄ lygas G.

K. pradėti neteisėtÄ namo ir Å«kinio pastato statybÄ , kitų jai pavaldžių institucijų, Å¡ios bylos atsakovų, netinkamam veikimui ir neveikimui. 2007-01-31 nutarimu Nr. 106 panaikinusi Statybų privačioje žemėje reglamentÄ , LR Vyriausybė jokių sprendimų dėl jau iÅ¡duotų statybų leidimų miÅ¡ko žemėje nepriėmė. Toks neveikimas sudarė pagrindÄ Å¡ios bylos atsakovėms, tiesiogiai ar netiesiogiai pavaldžioms LR Vyriausybei, laikytis jų nurodytos nuostatos, kad iki 2006-03-14 Konstitucinio teismo nutarimo parengti namų statybas buvusiose sodybvietėse, kurios yra miÅ¡ko žemėje, leidžiantys dokumentai, tame tarpe - ir atsakovui 2003-05-08 sudarytas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, yra teisėti ir galiojantys.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad LR Vyriausybė yra kalta dėl sukurtų ydingų teisinių santykių ir atsakinga už pasekmes, bet ieÅ¡kovė jai reikalavimų nepateikė. Gražutės regioninio parko direkcija yra pavaldi LR Aplinkos ministerijai, kurios veiklÄ kontroliuoja ir koordinuoja LR Vyriausybė. LR Vyriausybė kontroliuoja savivaldybes per savo atstovus apskrityse, kurie, vykdydami administracinę savivaldybių priežiÅ«rÄ , prižiÅ«ri, ar savivaldybės laikosi įstatymų. Teismas pažymėjo, jog Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Gražutės regioninio parko direkcijos atstovai nurodė, kad iki Å¡iol nei LR Vyriausybė, nei LR Aplinkos ministerija nėra pateikusios kokių nors rekomendacijų ar pasiÅ«lymų, kaip turi bÅ«ti pasielgta su jau iÅ¡duotais statybų leidimais, kuriais buvo leista statyti gyvenamuosius namus buvusiose sodybvietėse miÅ¡ko žemėje.

Techninis projektas patikrintas ir Statybos leidimas, teismo nuomone, atsakovui G. K. kitų atsakovų buvo iÅ¡duotas laikantis tuo metu galiojusios procedÅ«rinės tvarkos ir tam įgaliotų pareigÅ«nų nepažeidžiant jų kompetencijos. Atsakovas G. K. neatliko neteisėtų veiksmų siekdamas gauti statybos leidimÄ namo ir Å«kinio pastato statybai buvusioje sodybvietėje. Byloje esančių faktinių duomenų pagrindu teismas sprendė, jog atsakovas statybas pradėjo 2007 m. pradžioje, tačiau po to darbų nebetęsė, kas vertintina kaip Å¡io atsakovo atsargumas ir sÄ Å¾iningumas, susijęs su žalingų pasekmių sumažinimu. 2009-05-29 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, 2010-05-25 Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartimi statomas namas ir Å«kio pastatas yra neteisėta statyba, todėl jos padarinių Å¡alinimas yra neiÅ¡vengiamas.

Kadangi ieÅ¡kinio reikalavimai atsakingam asmeniui LR Vyriausybei nepareikÅ¡ti, teismas ieÅ¡kinį atmetė. Dėl ieÅ¡kovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos sÄ Å¾iningumo, teismas pažymėjo, jog pagal Statybų įstatymo 27 str., ji buvo ir yra pagrindinis subjektas, kuris pagal savo paskirtį privalėjo ir privalo kontroliuoti vykdomas statybas, užtikrinti statybų teisėtumÄ . Statybos inspektorius, R. P. G. Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose dalyvaudavo labai retai arba dalyvaudavo pasyviai. Todėl ieÅ¡kovė nusiÅ¡alino nuo savo pareigų, nustatytų Statybos įstatymo 27 str., vykdymo priimant sprendimus dėl gyvenamųjų namų statybos.

LR Konstituciniam teismui priėmus 2006-03-14 nutarimÄ , ieÅ¡kovė operatyviai nesiėmė jokių veiksmų dėl statybos dokumentų, iÅ¡duotų atsakovui, iÅ¡davimo sustabdymo ar pradėtų statybų sustabdymo. Sprendžiant pagal 2008-12-22 ieÅ¡kovės inspektoriaus R.P. G. raÅ¡to ir 2009-03-30 Utenos AVA raÅ¡to turinį, ieÅ¡kovei pavaldÅ«s pareigÅ«nai suprato, jog atsakovo G. K. vykdoma gyvenamojo namo ir Å«kio pastatų statyba yra galimai neteisėta, tačiau operatyviai jokių veiksmų dėl Å¡ios statybos teisėtumo patikrinimo nesiėmė iki 2012-02-14, kol buvo pateiktas ieÅ¡kinys teismui.

G. K. praÅ¡ymas iÅ¡duoti statybos leidimÄ pateiktas 2006-11-10, leidimas iÅ¡duotas 2006-11-17, statybos darbai pradėti 2007 m. pradžioje, todėl visi Å¡ie veiksmai buvo atlikti praėjus ilgam laiko tarpui po 2006-03-14 LR Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo. Teismas laikė, kad dėl ieÅ¡kovės neatlikimo jai Statybos įstatyme priskirtų pareigų susidarė sÄ lygos G. K. pradėti neteisėtÄ namo ir Å«kinio pastato statybÄ miÅ¡ko žemėje, todėl ji taip pat atsakinga už žalingų pasekmių Å¡alinimÄ .

Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms, teismas laikė, kad, pareikÅ¡dama ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovė siekia iÅ¡vengti atsakomybės Å¡ioje byloje, jÄ perkelti kitiems asmenims, todėl toks ieÅ¡kinys yra nesÄ Å¾iningas ir atmestinas (2 t., b. l. 22-27).              IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-07-05 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkinti arba grÄ Å¾inti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.

Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas dėl Å¡ių motyvų.              Dėl LR Vyriausybės kaltės ir atsakomybės apeliantė nurodė, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog sÄ lygas neteisėtai statybai ir neteisėtam statybos dokumentų iÅ¡davimui sudarė Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas. Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostata, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama, kai tokių pastatų reikia miÅ¡kų Å«kio veiklai, ta apimtimi, kuria miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimu buvo pripažinta prieÅ¡taraujančia Konstitucijai.

SÄ lygų sÄ vadas ir Statybos leidimas buvo iÅ¡duoti gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties statybai, todėl Å¡ie pastatai negali bÅ«ti laikomi pastatais, kurie reikalingi miÅ¡kų Å«kio veiklai, todėl prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai pripažintas Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punktas nereguliavo Å¡ioje byloje nagrinėjamų teisinių santykių. Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas numatė, kad Å«kio paskirties ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje jau esančiose sodybvietėse galima statyti gyvenamuosius namus (vietoj buvusių), taip pat rekonstruoti esamus namus ir statyti Å«kinius pastatus.

Žemės sklypas SÄ lygų sÄ vado ir Statybos leidimo iÅ¡davimo neatitiko sodybvietės (sodybos) sÄ vokos, SÄ lygų sÄ vadas ir Statybos leidimas buvo iÅ¡duoti ne sodybinių pastatų statymui jau esančioje sodybvietėje, bet visiÅ¡kai naujos sodybos statybai. Todėl nebuvo pagrindo remtis ir Statybos privačioje žemėje reglamento 3 p. Taigi, tvirtinant, svarstant ir iÅ¡duodant minėtus statybos dokumentus iÅ¡ viso nebuvo pagrindo vadovautis minėtu reglamentu, ir tai paneigia Vyriausybės kaltę dėl statybos padarinių atsiradimo.

             Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo 2006-06-06 nutarimo byloje Nr. 12/06 iÅ¡aiÅ¡kinimus, Vyriausybei iÅ¡ karto nepanaikinus Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p. nuostatų, jos vis tiek neteko galios nuo minėto 2006-03-14 sprendimo paskelbimo dienos (Konstitucijos 107 str. 1 d., KT įstatymo 72 str. 1, 2 d.). Vilniaus apygardos administracinio teismas 2009-05-29 sprendime administracinėje byloje Nr. 1-1311-815/2009 nustatė, kad, nors SÄ vadas ir buvo iÅ¡duotas, tačiau iki 2006-03-16 statybos veiksmų nebuvo atlikta.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog 2003-05-08 patvirtintas SÄ vadas, kaip nuo 2006-03-16 prieÅ¡taraujantis LR Konstitucijai, turėjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas, nes iki 2006-03-16 nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas SÄ vade nurodytiems pastatams statyti ir realių statybos veiksmų nebuvo atlikta. Todėl Zarasų rajono savivaldybės administracijai ir Gražutės regioninio parko direkcijai tenka atsakomybė už neteisėtÄ pritarimÄ Statybos leidimo iÅ¡davimui ir jo iÅ¡davimÄ , o G. K. - už kreipimÄ si jį gauti ir statybos pagal jį vykdymÄ .

Teismas, teigdamas, kad Vyriausybė tik po 10 mėnesių panaikino Konstitucijai prieÅ¡taraujantį aktÄ , netyrė, ar buvo pažeisti teisėkÅ«ros procesÄ reglamentuojantys teisės aktai ir juose nustatyti terminai bei procedÅ«ros, nedetalizavo, kokius teisės aktus privalėjo priimti Vyriausybė, kuo remiantis privalėjo teikti rekomendacijas ar siÅ«lymus, kaip turi bÅ«ti pasielgta su iÅ¡duotais statybos leidimais. Konstatuodamas Vyriausybės neteisėtÄ neveikimÄ , teismas netinkamai taikė teisės aktus.

Vyriausybei Å¡itokios pareigos veikti nenustatė jos veiklÄ reglamentuojantys teisės aktai, todėl, atsižvelgiant į CK 6.271 str. 4 d., jai negali kilti civilinė atsakomybė. Teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp tariamai neteisėtų Vyriausybės veiksmų ir neteisėtos statybos padarinių atsiradimo.              Nurodė, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad neteisėtai veikusiai Zarasų rajono savivaldybės administracijai ir Gražutės regioninio parko direkcijai nekyla atsakomybė dėl neteisėtų veiksmų atsiradusių neigiamų pasekmių, nors tarp neteisėtų veiksmų ir neigiamų pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys, o tai prieÅ¡tarauja CK 6.271 str. 4 d.

Å ių atsakovių teises ir pareigas statybos leidimo iÅ¡davimo procese teisės aktai reguliavo tiesiogiai. Ä®siteisėjusiais teismų sprendimais dėl Å¡io atvejo konstatuota, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija tinkamai neatliko savo pareigų ir, įsigaliojus LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimui, nesiėmė veiksmų panaikinti SÄ vado, vėliau pritarė ir neteisėtai iÅ¡davė statybos leidimÄ . Liudytoja A. Ž., buvusi Zarasų savivaldybės administracijos vyriausioji architektė ir Komisijos, rekomendavusios iÅ¡duoti statybos leidimÄ , pirmininkė, nurodė, kad iÅ¡duodant statybos leidimÄ nesivadovavo MiÅ¡kų įstatymu, o vadovavosi Statybų privačioje žemėje reglamentu.

Statybų privačioje žemėje reglamentas negalėjo bÅ«ti taikomas kaip kitus teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas, o LR KT 2006-03-14 nutarime buvo nurodyta, kad MiÅ¡kų įstatymo imperatyvÅ«s draudimai ir ribojimai privalo bÅ«ti taikomi statybai visoje miÅ¡ko žemėje. Gražutės regioninio parko direkcija Komisijos 2006-11-10 protokolu Nr. 81 pritardama Statybos leidimo iÅ¡davimui taip pat veikė neteisėtai. Gražutės regioninio parko direkcija buvo iÅ¡davusi 2002-08-28 statinio projektavimo sÄ lygas, kurios buvo įraÅ¡ytos į SÄ lygų sÄ vadÄ .

Remiantis Komisijos 2006-11-10 posėdžio metu galiojusios Saugomų teritorijų įstatymo redakcijos 27 str. 8 d. ir Gražutės regioninio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-04-29 nutarimo Nr. 490, 15 punktu, direkcija buvo atsakinga už fizinių ir juridinių asmenų veiklos parko teritorijoje kontrolę, kad Å¡i atitiktų nustatytÄ saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006-03-16 pagal LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarime suformuluotÄ doktrinÄ , miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje draudžiama statyti statinius, nesusijusius miÅ¡kų Å«kio veiklos vykdymu, Gražutės regioninio parko direkcija Komisijos 2006-11-10 posėdžio metu turėjo nepritarti statybos leidimo iÅ¡davimui.

Liudytojas R. Č., buvęs Gražutės nacionalinio parko direktorius, Komisijos posėdžio metu pritaręs leidimo iÅ¡davimui, nurodė, kad ir jis vadovavosi Statybų privačioje žemėje reglamentu, o ne MiÅ¡kų įstatymu ir nekreipė dėmesio į tai, kokios paskirties žemėje numatoma atkurti sodybÄ . Pirmosios instancijos teismas ignoravo, kad statybos leidimo iÅ¡davimui buvo pritarta ir jis buvo iÅ¡duotas pasibaigus SÄ vado galiojimo terminui, tuo pažeidžiant Statybos įstatymo 20 str. 10 d., kurioje nustatyta, kad, jei per 3 metus nuo statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vado gavimo statybos leidimas nebuvo iÅ¡duotas, projektavimo sÄ lygų sÄ vadas tvirtinamas iÅ¡ naujo, ir tai bÅ«tų savarankiÅ¡kas pagrindas Statybos leidimÄ pripažinti neteisėtu, o už tai atsakingos atsakovės. Teismas, akcentuodamas, kad Vyriausybė, Aplinkos ministerija ir Inspekcija nepateikė iÅ¡aiÅ¡kinimų ir rekomendacijų atsakovėms, neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje neteikta įrodymų, kad jos pačios kreipėsi dėl iÅ¡aiÅ¡kinimų ar rekomendacijų.

Mano, kad teismas buvo neobjektyvus ir pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principÄ , nes atsakovių kaltė pagal Statybos įstatymo 28/1 str. buvo įrodyta.             Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad dėl neteisėtos statybos padarinių atsiradimo atsakovas G. K. yra nekaltas ir neatsakingas. Vadovaujantis CK 1.6 straipsniu, įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo. LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimas buvo paskelbtas vieÅ¡ai.

G. K. atsakingas už tai, kad jis 2006-11-10, t. y. po minėto nutarimo, kreipėsi į savivaldybės administracijÄ dėl Statybos leidimo iÅ¡davimo, vėliau vykdė statybos darbus pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ Statybos leidimÄ . Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis. Galiojant draudimui statyti su miÅ¡ko Å«kiu nesusijusius statinius miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje, G. K. turėjo bÅ«ti rÅ«pestingas ir atidus ir tai įvertinti.              Dėl teismo sprendimų argumentų apie ieÅ¡kovės kaltę ir atsakomybę, nurodė, jog Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas, savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimas.

Statybos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybÄ leidžiantį dokumentÄ padarinių Å¡alinimas", patvirtinto aplinkos ministro 2010-09-28 įsakymu Nr. D1-827 2010, Nr. 116-5946; 2011, Nr. 83-4059, Nr. 165-7876), 41(1) punkte nustatyta pareiga inspekcijai, kai statybÄ leidžiantis dokumentas (statybos leidimas, iÅ¡duotas iki 2010-10-01) teismo sprendimu pripažintas negaliojančiu ir teismas nepriėmė sprendimo dėl statybos padarinių Å¡alinimo, statyba yra pradėta ar pabaigta, jei Inspekcija arba prokuratÅ«ra buvo pareiÅ¡kėja bylose dėl statybÄ leidžiančio dokumento panaikinimo, nustačius, kad naujas statybÄ leidžiantis dokumentas iÅ¡duotas, kreiptis į bendrosios kompetencijos teismÄ dėl statybos padarinių Å¡alinimo, praÅ¡ant teismo priimti vienÄ iÅ¡ sprendimų, nurodytų Statybos įstatymo 281 str. 2 d.

Tačiau teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad inspekcija, vykdydama teisės aktuose nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ pateikti ieÅ¡kinį su praÅ¡ymu Å¡alinti neteisėtos statybos padarinius, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nors pats sprendime pripažino, kad teisėtos statybos padarinių Å¡alinimo klausimas yra neiÅ¡vengiamas. Nei Inspekcija, nei apskrities virÅ¡ininko administracija neturėjo teisės tiesiogiai dalyvauti sprendimų dėl statybos leidimų iÅ¡davimo priėmime. Statybos įstatymas nenumatė, kad Inspekcijos ar apskrities virÅ¡ininko administracijos valstybės tarnautojai galėtų ar privalėtų dalyvauti Nuolatinės statybos komisijos posėdžiuose stebėtojo teisėmis.

Utenos apskrities virÅ¡ininko administracijos pareigÅ«nai nebuvo pavaldÅ«s Inspekcijai. Inspekcija ir Utenos AVA veikė nepažeisdamos teisės aktų reikalavimų. Todėl Inspekcijai, remiantis CK 6.271 str. 4 d., nekyla civilinė atsakomybė. Teismas nenustatė priežastinio ryÅ¡io tarp tariamai neteisėtų Inspekcijos ar Utenos AVA veiksmų (neveikimo) ir kilusių neigiamų pasekmių (2 t., b. l. 29-38).Apeliaciniu skundu tretysis asmuo LR Vyriausybė praÅ¡o 2012-07-05 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.103 str. nuostatas. Lietuvos vyriausias administraciis teismas 2010-05-25 nutartimi panaikino ginčijamus administracinius aktus ir pripažino, kad statybos buvo vykdomos pagal neteisėtai iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ , todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo statybos padarinių Å¡alinimo klausimÄ iÅ¡spręsti vienu iÅ¡ Statybos įstatymo281 str. 2 d. nurodytų bÅ«dų, kurie nesuteikia teisės atmesti ieÅ¡kinį. Atsižvelgiant į teismų praktikÄ , teismas, spręsdamas klausimÄ dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, turėjo vadovautis Statybos įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, o ne CK 6 knygos nuostatomis, reglamentuojančiomis deliktinės atsakomybės taikymÄ .

Ä®vertinus Konstitucinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kurie priimti dalyvaujant toms pačioms Å¡alims, dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado ir statybos leidimo iÅ¡davimo teisėtumo yra konstatuota, kad Å¡iuo atveju statyba miÅ¡kų Å«kio žemėje draudžiama, bet jų teismas nevertino. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-05-29 sprendime ir Lietuvos vyriausias administracinis teismas 2010-05-25 nutartyje konstatavo, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija, 2003-05-08 patvirtindama projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , 2006-11-17 iÅ¡duodama statybos leidimÄ pažeidė MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 21 str. 1, 2 p., 26 str. 1 d., kad 2003-05-08 projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, kaip nuo 2006-03-16 prieÅ¡taraujantis Konstitucijai, turėjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas.

Teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , kad ne savivaldybė privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir panaikinti savo sprendimus, prieÅ¡taraujančius Konstitucijai, bet kiti teismo sprendime nurodyti subjektai. Minėtuose teismų sprendimuose taip pat konstatuota, kad atsakovas statytojas G. K., kaip ir kiekvienas LR pilietis, po 2006-03-14 privalėjo suprasti, kad jo siekiamas tikslas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, MiÅ¡kų įstatymui, Žemės įstatymui, todėl negalėjo įgyti jokių teisėtų lÅ«kesčių dėl sodybos atstatymo.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad LR Vyriausybė yra atsakinga dėl neteisėtos statybos padarinių, nes neteisėtai ir nepateisinamai ilgÄ laikÄ nepriėmė nagrinėjamu klausimu jokių sprendimų. Vyriausybės veiklÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra nuostatų, kurios įpareigotų Vyriausybę po LR Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo apie jį informuoti visas valdžios ir vietos savivaldos institucijas. Panaikinus administracinius aktus, turi bÅ«ti panaikinamos ir atsiradusios pasekmės – gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatai turi bÅ«ti nugriauti.

Tais atvejais, kai pagal teisinį reglamentavimÄ atitinkamų statinių statyba iÅ¡ viso negalima, valstybės kiÅ¡imasis į nuosavybės teisę paprastai pasireiÅ¡kia neteisėto statinio nugriovimu ar įpareigojimu jį nugriauti. Nepagrįsti teismo argumentai dėl LR Vyriausybės neveikimo. Esant teisės aktų rengimo tvarkai, numatytai teisės aktuose, Vyriausybė nedelsiant, 2006-03-22 davė pavedimÄ , atsižvelgiant į LR Konstitucinio teismo nutarime iÅ¡dėstytas nuostatas, parengti Vyriausybės nutarimo projektÄ , kuris ir buvo parengtas ir patvirtintas 2007-01-31.

Pats LR Konstitucinis teismas turi įgaliojimus panaikinti atitinkamus teisės aktus (jo dalis), kurie visam laikui pašalinami iš Lietuvos teisės sistemos. Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. reglamentavo tik statybas esamoje sodybvietėje, todėl šiuo atveju, kai statybos leidimas buvo išduotas naujo statinio statybai ir nėra juridiškai įforminto sodybinio žemės sklypo, minėtas teisės aktas negalėjo būti taikomas. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta.

Zarasų rajono savivaldybės administracija privalėjo užtikrinti, kad administraciniai aktai bÅ«tų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje buvo įvardyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės paskirtis – miÅ¡ko. Žemės savininkai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo bÅ«dÄ , laikytis sklypui nustatytų specialiųjų naudojimo sÄ lygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų.

Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymÄ si. Visi atsakovai turėjo žinoti, kad Žemės ir MiÅ¡kų įstatymo nuostatos draudžia statyti Å«kinius statinius miÅ¡kų paskirties žemėje, todėl jie pripažintini nesÄ Å¾iningais. Statybos įstatymo 281 str. prasme statytojas Å¡iuo atveju laikytinas vienu iÅ¡ kaltų asmenų, nes statybos leidimo iÅ¡davimo metu buvo padaryti ne procedÅ«riniai, o materialinės teisės normų pažeidimai. Mano, kad Vyriausybė neturėjo bÅ«ti įtraukta į bylÄ , nes pati savivaldybė turėjo panaikinti jos iÅ¡duotus dokumentus (2 t., b. l. 50-60).Atsiliepimu į trečiojo suinteresuoto asmens LR Vyriausybės apeliacinį skundÄ atsakovas G.

K. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o 2012-07-05 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad savavaliÅ¡kų statybų padarinių Å¡alinimas yra specifinė civilinės atsakomybės forma, todėl LR statybos įstatyme numatyti savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo bÅ«dai negali bÅ«ti taikomi atskirai nuo bendrųjų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinųjų sÄ lygų. Vien savavaliÅ¡kos statybos faktas, net jei toks yra nustatytas, nesant galimybės konstatuoti visų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinųjų sÄ lygų, savaime nereiÅ¡kia, kad statytojas privalo bÅ«ti įpareigotas Å¡alinti savavaliÅ¡kos statybos padarinius, ypač tuo atveju, jei sÄ lygas savavaliÅ¡kos statybos atsiradimui sudarė trečiųjų asmenų veiksmai.

Toks savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo aiÅ¡kinimas nepaneigia LR CK 4.103 str. 3 d. nuostatų. Remiantis LR CK XXII skyriaus nuostatomis ir LAT praktika, civilinė atsakomybė gali bÅ«ti taikoma tik nustačius bei įrodžius visas civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygas. Å ioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sÄ lygos, esančios pagrindu taikyti jam civilinę atsakomybę ir įpareigoti nugriauti ieÅ¡kinyje nurodomus statinius.

SÄ lygas savavaliÅ¡kos statybos padarinių atsiradimui sudarė pati apeliantė, todėl ji ir turėtų bÅ«ti atsakinga už jų Å¡alinimÄ . Å ioje byloje iÅ¡ esmės nagrinėjama teisinė situacija, kuri iki Å¡iol dar nebuvo nagrinėta kasacinės instancijos teisme, todėl nuosekli teisės taikymo praktika Å¡iuo atveju dar nėra suformuota. Å ioje byloje keliamas klausimas dėl savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo, kuomet statytojas atliko visus statybų procesÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus veiksmus ir gavo visus statybÄ leidžiančius dokumentus, kurie vėliau buvo panaikinti tik dėl pakitusio teisinio reguliavimo.

Vien pasikeitusi įstatymų leidėjo pozicija negali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti jį nesilaikius statybų procesÄ reglamentavusiuose teisės aktuose numatytos tvarkos ir įpareigoti nugriauti nuosavybės teise priklausančius nekilnojamojo turto objektus. Negalėjo numatyti, kad įstatymų leidėjo pozicija gali pasikeisti ar kad bus panaikinti atitinkami vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimti norminiai aktai, kurie buvo iÅ¡duoti teisėtai, todėl negali bÅ«ti laikomas atsakingu už tokių aplinkybių atsiradimÄ .

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeidžiami konstituciniai teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai ir iÅ¡kreipiama civilinės atsakomybės samprata. Zarasų rajono apylinkės teismas kaip tik atsižvelgė į visas administraciniame teisme bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes. Skundžiamame sprendime pažymėta, jog statybÄ atsakovui G. K. leidžiantys dokumentai buvo panaikinti, tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis yra atsakingas už savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ , nustačius, kad sÄ lygas Å¡ių dokumentų iÅ¡davimui ir panaikinimui, sudarė ne atsakovo, o trečiųjų asmenų veiksmai.

Apeliantas neatsižvelgia į tai, kad nagrinėjamu atveju jis nėra atsakingas už tai, kad jo vykdyti statybos darbai vėliau pripažinti savavaliÅ¡komis statybomis, o ieÅ¡kovė nėra pateikusi jokių duomenų apie tai, kad jis bÅ«tų padaręs kokių nors statybų procesÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nustatyta, jog Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22 patvirtino 2003-05-08, t. y. dar iki LR Konstitucinio teismo nutarimo priėmimo.

Tuo atveju, jei LR Vyriausybės apeliacinis skundas bÅ«tų patenkintas, teismas sudarytų prielaidas pažeisti teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo, pagarbos įgytoms teisėms principus, bÅ«tų nepagrįstai ribojama atsakovo teisė į nuosavybę. Apeliantė skunde aptarinėja tik jai naudingus nutarimus ir juose pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus. AiÅ¡kindamas LR Konstitucijos 109 str. 1 d., LR Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad teismai, vykdydami teisingumÄ , privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose iÅ¡reikÅ¡tos teisės įgyvendinimÄ , garantuoti teisės virÅ¡enybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves.

Jei trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas bus patenkintas, teisingumas bus įvykdytas vien formaliai (2 t., b. l. 73-77). Atsiliepime į apeliacinius skundus Zarasų rajono savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti. Nurodo, pagal LR statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p., teismas, spręsdamas dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, privalo nustatyti kaltus asmenis ir tik tada spręsti klausimÄ dėl statinių griovimo. Kadangi teismas atsakingu Å¡ioje byloje laikė ieÅ¡kovę, todėl ieÅ¡kinį atmetė.

Teisinius santykius susijusius su statyba reglamentavo ne vien LR žemės ir LR miÅ¡kų įstatymas, tačiau ir LR saugomų teritorijų įstatymas, Statybų privačioje žemėje reglamentas, patvirtintas LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608, Gražutės regioninio parko apsaugos reglamentas, patvirtintas Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 415. Zarasų rajono savivaldybės administracija, rengdama dokumentus bei iÅ¡duodama statybos leidimÄ , vadovavosi minėtais teisės aktais. Parengiamieji veiksmai statybos leidimo iÅ¡davimui 2003-07-16 komisijos posėdyje, 2003-05-08 sprendžiant dėl projektavimo sÄ lygų sÄ vado iÅ¡davimo buvo atliekami dar iki LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimo priėmimo.

IÅ¡duodant projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , leidimÄ buvo vadovautasi LR saugomų teritorijų įstatymo 9 str. 2 d. 8 p. Kaip vienas iÅ¡ pagrindinių teisės aktų, leidžiančių vykdyti statybas miÅ¡ko paskirties žemėje, paminėtinas ir 1995-12-22 LR Vyriausybės patvirtintas nutarimas Nr. 1608, kuriuo buvo patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 3 punktas. StatybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje taip pat leido ir Gražutės regioninio parko apsaugos reglamento, patvirtinto Aplinkos ministro 2002-08-10 įsakymu Nr. 415, 26 punktas.

Atsižvelgiant į tai, kad galiojo visi nurodyti teisės aktai, kurie leido atstatyti buvusias sodybas, taip pat, jog statinių (buvusios sodybos) buvimo faktas buvo nustatytas Zarasų rajono apylinkės teismo 2002-07-22 sprendimu c.b. Nr.2-439-01/2002, statytojui buvo iÅ¡duotas 2006-11-17 statybos leidimas Nr. 87, ir tam pritarė visi Nuolatinės statybos komisijos nariai, kurie jokių prieÅ¡taravimų ar neatitikimų teisės aktams neįžvelgė. Todėl mano, kad statybų privačioje žemėje neteisėtumui pagrindÄ sukÅ«rė LR Vyriausybės nutarimas.

LR Vyriausybė, virÅ¡ydama savo kompetencijÄ , perėmė teisinį statybų reglamentavimÄ ir reguliavimÄ miÅ¡ko žemėje. 2006-03-14 LR Konstitucinis teismas nurodė, kad LR Vyriausybė privalo pakeisti bei papildyti savo priimtus aktus, kad jie atitiktų priimtÄ Ä¯statymÄ arba panaikinti savo ankščiau priimtus aktus, jeigu juose nustatytos teisės normos prieÅ¡tarauja įstatymo normoms. Nors nutarimas priimtas 2006-03-14, tačiau Statybų privačioje žemėje reglamento nuostatos, suteikusios teisę atstatyti buvusias sodybas, galiojo iki 2007-02-04.

Statybos leidimas Nr. 87 statytojui buvo iÅ¡duotas dar galiojant Statybų privačioje žemėje reglamentui. Atsižvelgiant į minėtus argumentus, bei į tai, kad joks teisės aktas nenumato galimybės naikinti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , nesutinka su LR Vyriausybės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyta nuomone, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija privalėjo imtis aktyvių veiksmų ir panaikinti projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ . Pati ieÅ¡kovė turėjo plačius įgaliojimus ir įpareigojimus, todėl turėjo užtikrinti statybų teisėtumÄ .

Pagal LR Statybos įstatymo reikalavimus ieÅ¡kovės inspektoriui R.P. G. buvo pateiktos iÅ¡duoto statybos leidimo bei kitų papildomų dokumentų kopijos. Vadinasi apie galimai neteisėtų statybÄ leidžiančių dokumentų iÅ¡davimo faktÄ ieÅ¡kovė žinojo jau 2006-11-17, tačiau jokių veiksmų nesiėmė, nors yra specialus statybų kontrolę vykdantis subjektas, kurio pareiga - užtikrinti vykdomų statybų teisėtumÄ (2 t., b. l. 79-82). Atsakovė Gražutės regioninio parko direkcija atsiliepime į apeliacinius skundus praÅ¡o juos atmesti.

Mano, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Projektavimo sÄ lygų sÄ vadas ir statybos leidimas buvo iÅ¡duoti buvusios sodybos atstatymui, buvimo faktÄ patvirtina archyviniai dokumentai, o ne naujos sodybos kÅ«rimui. IÅ¡duodant projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ ir statybos leidimÄ atstatomai sodybai atstatyti vadovautasi tuo metu galiojusiais Saugomų teritorijų įstatymu, Statybų įstatymu, Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygomis, PavirÅ¡inių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos apraÅ¡u, Statybų privačioje žemėje reglamentu, Gražutės regioninio parko apsaugos reglamentu.

Vienu iš teisės aktų, leidžiančių vykdyti statybas miško paskirties žemėje, buvo 1995-12-22 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 1608, kuriuo buvo patvirtintas Statybų privačioje žemėje reglamentas. Šio reglamento 3 p. nustatė, kad žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus. Atsakovai vadovavosi LR Vyriausybės 1995-12-22 patvirtintu reglamentu.

Jo 3 punktas neteko galios po LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimo, kuriame konstatuota, kad LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimo Nr. 1608 patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 2 p. nuostata ta apimtimi, kuria miškų ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su mišku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieštarauja LR Konstitucijos 94 str. 2, 7 p., konstituciniam teisinės valstybės principui, LR miškų įstatymo 2 str. 3 d., LR žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p..

Teismas teisingai konstatavo, kad LR Vyriausybė, priėmusi neteisėtÄ 1995-12-22 nutarimÄ Nr. 1608, sudarė pagrindÄ ir sukÅ«rė sÄ lygas gyvenamųjų namų ir kitų sodybos priklausinių statyboms miÅ¡ko žemėje, todėl už pasekmes turėtų atsakyti LR Vyriausybė ir ieÅ¡kovė, kurios tiesiogiai kontroliavo statybos procesÄ (2 t., b. l. 87-88).LR Vyriausybė atsiliepime į ieÅ¡kovė apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį tenkinti jame iÅ¡dėstytais motyvais. Papildomai paaiÅ¡kino, kad sutinka su apelianto nuomone, jog sÄ lygų sÄ vadas ir statybos leidimas buvo iÅ¡duoti ne sodybinių pastatų statymui jau esančioje sodybvietėje, bet visiÅ¡kai naujos sodybos statybai (atkÅ«rimui).

Apeliantas teisingai nurodo, kad įsiteisėjusiu 2009-05-29 teismo sprendimu konstatuota, kad Å¡iuo atveju miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje statyti atsakovo norimus statyti yra draudžiama, kad 2003-05-08 patvirtintas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas, kaip nuo 2006-03-16 prieÅ¡taraujantis Konstitucijai, turėjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas, kad 2006-11-17 iÅ¡duotas statybos leidimas buvo iÅ¡duotas, kai pagal KonstitucijÄ jo iÅ¡duoti nebebuvo galima. Pagrįstas apelianto teiginys, kad valstybės ir savivaldybės institucijos turi pareigÄ užtikrinti, kad jų priimami administraciniai aktai nepažeistų aukÅ¡tesnės galios norminių.

Statybos leidimas buvo iÅ¡duotas tuomet, kai jo iÅ¡davimui nebuvo teisinio pagrindo. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl to, kad buvo pažeistos ir statybos leidimo iÅ¡davimo procedÅ«ros - statybos leidimas, remiantis pasibaigusiu sÄ lygų sÄ vadu, negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas. Tai galėjo bÅ«ti savarankiÅ¡kas (papildomas) statybos leidimo panaikinimo pagrindas. Sutinka su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kovės elgesys pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį negali bÅ«ti vertinamas kaip nesÄ Å¾iningas, nes jis atliktas vykdant teisės aktų nustatytų reikalavimus.

Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus bei nesivadovavo minėtų teismų padarytomis iÅ¡vadomis dėl neteisėtų administracinių aktų ir statytojo sÄ Å¾iningumo ir nevertino teismo iÅ¡vados, kad G. K., kaip ir kiekvienas LR pilietis, po Konstitucinio teismo 2006-03-14 sprendimo privalėjo suprasti, kad tikslas statyti sodybÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje prieÅ¡tarauja Konstitucijai, MiÅ¡kų įstatymui ir Žemės įstatymui.

Todėl teismas ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad statytojas G. K. yra nekaltas ir neatsakingas dėl neteisėtų statytų vykdymo (2 t., b. l. 91-93).IeÅ¡kovė atsiliepime į LR Vyriausybės apeliacinį skundÄ praÅ¡o Vyriausybės apeliacinį skundÄ tenkinti (2 t., b. l. 98-99).Apeliaciniai skundai tenkintini. Zarasų rajono apylinkės teismo 2012-07-05 sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinių skundų ribose (CPK 320 str. 2 d.).Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, todėl padarė iÅ¡vadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, dėl ko byla buvo iÅ¡spręsta neteisingai, o teismo sprendimo negalima pripažinti teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.).

Apeliančių ieÅ¡kovės Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir trečiojo asmens LR Vyriausybės apeliacinių skundų motyvai vertintini teisėtais ir pagrįstais, sudarančiais pagrindÄ naikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, kad sÄ lygas ir teisinį pagrindÄ neteisėtai statybai savo neteisėtais veiksmais ir neveikimu sudarė LR Vyriausybė ir pati ieÅ¡kovė, todėl jos ir yra atsakingos už savavaliÅ¡kos statybos padarinius, prieÅ¡tarauja byloje esančių įrodymų visuma nustatytoms bylos aplinkybėms ir Å¡iuos klausimus reglamentuojantiems teisės aktams. Byloje esančių įrodymų pagrindu nustatyta ir Å¡alys neginčija, kad Zarasų rajono savivaldybės administracijos vyriausioji architektė 2003-05-08 patvirtino projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ Nr. 22 statytojoms J.

P. ir D. M. gyvenamojo namo ir pirties atstatomoje sodyboje (duomenys neskelbtini) (un. Nr. 4354-0003-0058; pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis miÅ¡kų Å«kio) projektui parengti (1 t., b. l. 9-10). Ä® SÄ vadÄ buvo įtrauktos statinio projektavimo sÄ lygos. Minėtos statytojos nuosavybės teisę į žemės sklypÄ perleido G. K. (1 t., b. l. 19-24). Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2006-11-17 G. K. iÅ¡davė statybos leidimÄ Nr. 87 gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir pirties statybai (1 t., b. l. 16-17).

Zarasų rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2006-11-10 posėdyje, kurio metu buvo pritarta statybos leidimo iÅ¡davimui, dalyvavo ir Zarasų rajono savivaldybės vyr. architektė A. Ž., ir Gražutės regioninio parko direkcijos direktorius R. Č. (1 t., b. l. 13-15).Ä®siteisėjusiu 2009-05-29 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikinti: 2003-05-08 projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 22, iÅ¡duotas J. P. ir D. M., 2006-11-17 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus iÅ¡duotas statybos leidimas Nr. 87 (1 t., b. l. 33-39).

Sprendime konstatuota, kad Zarasų rajono savivaldybės administracija, 2003-05-08 patvirtindama projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , 2006-11-17 iÅ¡duodama statybos leidimÄ pažeidė MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d., Žemės įstatymo 21 str. 1, 2 punktus, 26 str. 1 d. Teismas, remdamasis LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimu, konstatavo, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pagal nustatyta tvarka parengtus, suderintus ir patvirtintus detaliuosius planus leidžiama statyti tik tokius statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miÅ¡kų Å«kio veiklai (medienos sandėliai ir kiti su miÅ¡ku susiję įrenginiai); gyvenamųjų namų, svirnų, klojimų, pirčių ar kitokių teisės aktuose nenumatytų pastatų statyba miÅ¡ko Å«kio pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties sklype negalima.

Teismas atsižvelgė į LR Konstitucijos 107 str. 1 d. ir pabrėžė, jog nuo 2006-03-16 pagal LR KonstitucijÄ miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje statyti statinius, iÅ¡skyrus tokius statinius, kurie pagal savo naudojimo paskirtį atitiktų teisės aktuose įtvirtintas pastatų miÅ¡kų Å«kio veiklai savybes, yra draudžiama. Sprendime pažymėta, kad, nors sÄ vadas ir buvo iÅ¡duotas 2003-05-08, tačiau iki 2006-03-16 LR Konstitucinio teismo nutarimo nebuvo iÅ¡duotas statybos leidimas pastatams statyti, jokių statybos veiksmų atlikta nebuvo.

Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 3 ir 4 dalyse įtvirtinta, kad visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuo 2006-03-16 sÄ vadas, kaip prieÅ¡taraujantis Konstitucijai, turėjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2010-05-25 nutartimi palikdamas minėtÄ sprendimÄ nepakeistÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, jog 2003-05-08 patvirtintas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 22 nuo 2006-03-16, kaip prieÅ¡taraujantis Konstitucijai, turėjo bÅ«ti nebevykdomas ir panaikintas (1 t., b. l. 40-44).

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-05-29 administracinėje byloje Nr. 1-1331-815/2009 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-25 administracinėje byloje Nr. A525-734/2010, kurioje buvo iÅ¡spręstas 2003-05-08 projektavimo sÄ lygų sÄ vado Nr. 22 ir 2006-11-17 Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus iÅ¡duoto statybos leidimo Nr. 87 teisėtumo klausimas, Å¡ioje byloje turi prejudicinę galiÄ CPK 182 str. 2 p. pagrindu ir virÅ¡ minėtų aplinkybių įrodinėti nebereikia.LR CK 6.271 str. 4 d. nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį kyla, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konstitucijos 107 str. 1 d. aiÅ¡kintina kaip reiÅ¡kianti, jog kiekvienas Seimo, Respublikos Prezidento ar Vyriausybės iÅ¡leistas arba referendumu priimtas teisės aktas (jo dalis), pripažintas prieÅ¡taraujančiu kuriam nors aukÅ¡tesnės galios teisės aktui, inter alia (ir pirmiausia Konstitucijai), yra visam laikui paÅ¡alinamas iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos, jis niekada nebegalės bÅ«ti taikomas. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad jis, spręsdamas konstitucinės justicijos bylas, turi konstitucinius įgaliojimus panaikinti teisės aktų (jų dalių) galiÄ , jei jie prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, inter alia (ir pirmiausia) Konstitucijai (Konstitucinio Teismo 2003-05-30, 2006-03-28, 2006-06-06 nutarimai).

LR Konstitucinis Teismas 2006-03-14 nutarime pripažino, jog LR Vyriausybės 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ patvirtinto Statybų privačioje reglamento nuostata, kad miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje pastatų statyba leidžiama, kai tokių pastatų reikia miÅ¡kų Å«kio veiklai ta apimtimi, kuria miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje leidžiama statyti ne tik medienos sandėlius bei kitus su miÅ¡ku susijusius įrenginius, bet ir kitus pastatus, prieÅ¡tarauja LR Konstitucijos 94 str. 2, 7 punktams, konstituciniam teisinės valstybės principui, LR MiÅ¡kų įstatymo 2 str. 3 d., LR žemės įstatymo 26 str. 1 d. 3 p. Konstitucinio teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, įstaigoms, organizacijoms, pareigÅ«nams, piliečiams.

LR Vyriausybei nepanaikinus Statybų privačioje žemėje reglamento 2 punkto nuostatų, kaip prieÅ¡taraujančių Konstitucijai, jos vis tiek neteko galios nuo minėto 2006-03-16 paskelbimo dienos. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai nenurodė ir nedetalizavo, kokius sprendimus ir kokių teisės aktų pagrindu privalėjo priimti Vyriausybė ar Å¡ios bylos ieÅ¡kovė ir jei turėjo, tai per kiek laiko tai turėjo padaryti atsižvelgiant į teisėkÅ«ros procesÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir tvarkÄ . 2006-11-10 statybos valstybinės priežiÅ«ros tvarkÄ reglamentavo Statybos įstatymas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros bei statinių naudojimo priežiÅ«ros nuostatai, patvirtinti LR Vyriausybės 1997-04-16 nutarimu Nr. 370 ir Statinių projektavimo valstybinės priežiÅ«ros valdymo metodika, patvirtinta VTPSI virÅ¡ininko įsakymu Nr.

4. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros nuostatų 26 punkte nustatyta, kad neypatingų statinių valstybinė priežiÅ«ra vykdytina pasirinktinai. Ginčo statybos leidime nurodyti statiniai nebuvo priskirti ypatingiems. 2007-12-29 – 2011-08-05 galiojusiame Statinių projektavimo sÄ lygų rengimo, jų sÄ vadų iÅ¡davimo, statinių projektų rengimo ir statybos leidimų iÅ¡davimo procedÅ«rų atitikties teisės aktų reikalavimams tikrinimo tvarkos apraÅ¡e, patvirtintame Inspekcijos įsakymu Nr. 235 (Žin., 2007, Nr. 137-5630) taip pat nebuvo nustatyta, kad apskričių virÅ¡ininkų administracijos privalo tikrinti visų savivaldybės administracijos iÅ¡duotų statybos leidimų teisėtumÄ .

Darytina iÅ¡vada, kad nei ieÅ¡kovė, nei Utenos AVA neturėjo pareigos tikrinti visų iÅ¡duodamų statybos leidimų teisėtumÄ savivaldybių lygmeniu.Atsakovių Zarasų rajono savivaldybės administracijos ir Gražutės regioninio parko direkcijos teises ir pareigas Statybos leidimo iÅ¡davimo procese teisės aktai reguliavo tiesiogiai. Valstybės ir savivaldybių institucijos turi pareigÄ užtikrinti, kad jų priimami administraciniai aktai nepažeistų aukÅ¡tesnės galios teisės aktų. Minėtuose teismų sprendimuose, kurie turi prejudicinę galiÄ , konstatuota, jog Zarasų rajono savivaldybės administracija tinkamai neatliko savo pareigų ir, įsigaliojus LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimui, nesiėmė veiksmų panaikinti savo pačios iÅ¡duoto SÄ vado bei pažeisdama KonstitucijÄ , Konstitucinio teismo įstatymo 72 str., Komisijos 2006-11-10 protokolu Nr. 81 pritarė Statybos iÅ¡davimui ir vėliau neteisėtai iÅ¡davė Statybos leidimÄ .

Pirmosios instancijos teismo posėdžių metu buvusi Zarasų savivaldybės administracijos vyriausioji architektė A. Ž. patvirtino, kad iÅ¡duodant Statybos leidimÄ vadovavosi LR Vyriausybės nutarimu, pagal kurį buvo leidžiama statyti miÅ¡ko žemėje, o MiÅ¡kų įstatymu nesivadovavo. Gražutės regioninio parko direktorius parodė, kad pritarė statybos leidimo iÅ¡davimui ir kad jį iÅ¡duodant nesivadovavo MiÅ¡kų įstatymu, bet vadovavosi Statybų privačioje žemėje reglamentu (2 t., b. l. 16-21).

LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarime buvo nurodyta, kad MiÅ¡kų įstatymo imperatyvÅ«s draudimai ir ribojimai privalo bÅ«ti taikomi statybai visoje miÅ¡ko žemėje. 2006-11-10 Komisijos posėdžio metu galiojusios Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) redakcijos 23 str. 9 d. buvo reglamentuota, kad savivaldybės administracijos direktorius ar įgaliotas tarnautojas, gavęs statytojo (užsakovo) praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti statybos leidimÄ ir kitus dokumentus, perduoda juos Nuolatinei statybos komisijai, privalo patikrinti ir nustatyti, ar statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentÄ ), projektavimo sÄ lygų sÄ vado reikalavimus ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatuose nurodytus teisės aktus.

Galiojusių Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų aplinkos ministro 2004-12-28 įsakymu Nr. Dl-696, 5 p. buvo nustatyta, kad į nuolatinę statybos komisijÄ turi bÅ«ti įtraukti įgaliotas (-i) savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas (-ai), atsakingas (-i) už teritorijų planavimo reikalavimų, statinio architektÅ«ros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinių reikalavimų nustatymÄ , <...> statinio projektavimo sÄ lygas nustatančių institucijų (subjektų), tarp jų valstybinių parkų direkcijų atstovai.

Å ių nuostatų 13 punkte buvo nurodyta, kad Nuolatinės komisijos narių - savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų ir institucijos (subjekto), nustatančio (dalyvaujančio nustatant) projektavimo sÄ lygas, įraÅ¡ytas į statinio projektavimo sÄ lygų sÄ vadÄ , įgaliotųjų atstovų dalyvavimas komisijos posėdžiuose privalomas. Nagrinėjamu atveju Gražutės regioninio parko direkcija buvo iÅ¡davusi 2002-08-28 statinio projektavimo sÄ lygas, kurios buvo įraÅ¡ytos į SÄ lygų sÄ vadÄ .

Remiantis Komisijos 2006-11-10 posėdžio metu galiojusios Saugomų teritorijų įstatymo 27 str. 8 d. ir Gražutės regioninio parko nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1999-04-29 nutarimu Nr. 490, 15 punktu, direkcija buvo atsakinga už fizinių ir juridinių asmenų veiklos parko teritorijoje kontrolę, kad Å¡i atitiktų nustatytÄ saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkÄ . Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2006-03-16 pagal LR Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarime suformuluotÄ konstitucinę doktrinÄ , miÅ¡ko Å«kio paskirties žemėje draudžiama statyti statinius, nesusijusius miÅ¡kų Å«kio veiklos vykdymu, Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius ar įgaliotas tarnautojas ir Gražutės regioninio parko direkcija Komisijos 2006-11-10 posėdžio metu turėjo nepritarti Statybos leidimo iÅ¡davimui.

Ä®siteisėjusioje 2010-05-25 teismas nutartyje konstatavo, jog 2003-05-08 patvirtintas projektavimo sÄ lygų sÄ vadas Nr. 22 po 2006-03-16 LR Konstitucinio teismo nutarimo, kaip prieÅ¡taraujantis Konstitucijai, turėjo bÅ«ti nebetaikomas. Teismas taip pat pažymėjo, kad statybos leidimÄ iÅ¡duodanti kompetentinga institucija privalo įvertinti, ar numatoma statyba neprieÅ¡tarauja įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimams ir nustačius tokį prieÅ¡taravimÄ atsisakyti iÅ¡duoti statybos leidimÄ , kad atsakovas G.

K. po 2006-03-14 nutarimo įsigaliojimo privalėjo suprasti, kad jo siekiamas tikslas prieÅ¡tarauja Konstitucijai, MiÅ¡kų įstatymui ir Žemės įstatymui, todėl jis negalėjo įgyti jokių teisėtų lÅ«kesčių dėl norimos vykdyti statybos (1 t., b. l. 40-44). Statybos įstatymo 12 str. 3 d. nustatyta, kad statytojas (užsakovas) turi ir kitų teisių ir pareigų, kurios nustatytos Civiliniame kodekse. Pagal Å¡io įstatymo 15 str. 7 d. jei statytojas vykdo statybÄ Å«kio bÅ«du, jis turi Å¡io įstatymo 12 str. 1 d. 4 p. nustatyt statytojo pareiga Å¡io įstatymo nustatyta tvarka gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ .

CK 1.6 straipsnyje įtvirtintas principas, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas, neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo.Be to, Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. reglamentavo tik statybas esamoje sodybvietėje, o šiuo atveju pagal bylos duomenis statybos leidimas buvo išduotas naujo statinio statybai, nėra juridiškai įforminto sodybinio žemės sklypo, todėl minėtas teisės aktas, teisėjų kolegijos nuomone, negalėjo būti taikomas. 2012-11-06 LR Miškų įstatymo 4, 11 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, įsigaliojantis nuo 2012-12-31 (Nr. XI-2361), ateityje taip pat nesuteikia atsakovui G.

K. miÅ¡ko žemėje vykdyti statybÄ , nes leidžiamas tik buvusios neiÅ¡likusios sodybos atstatymas buvusiems savininkams ir (ar) jų pirmos, antros ir trečios eilės įpėdiniams, paveldintiems pagal įstatymÄ .Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Zarasų rajono apylinkės teismas pagrįstai nusprendė, kad, pripažinus statybÄ leidžiančius dokumentus neteisėtais, vadovaujantis LR statybos įstatymo 281 str. 2 d. 1 p. atsirado civilinė atsakomybė kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, tačiau teismas neteisingai Å¡ioje byloje pritaikė materialines teisės normas ir neteisingai nustatė dėl neteisėtų dokumentų iÅ¡davimo ir pradėtų pastatų statybų atsakingus asmenis, o, kadangi jiems nebuvo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys, ieÅ¡kinį atmetė.

Kadangi dėl virÅ¡ nurodytų motyvų ir argumentų daroma iÅ¡vada, kad kalti dėl neteisėtų statybos padarinių atsiradimo yra atsakovai ir yra nustatytas teisinis ir faktinis pagrindas taikyti Statybos įstatymo 281 str. 1 d. 1 p., 2 d., 4 d., ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai.IeÅ¡kovė ir atsakovės Zarasų rajono savivaldybės administracija ir Gražutės regioninio parko direkcija nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistos pagal įstatymÄ (CPK 83 str. 1 d. 5 p., 2 d., 92 str., 96 str. 4 d.).

Kadangi ieÅ¡kinys tenkinamas visiÅ¡kai, tai iÅ¡ atsakovo G. K., kuris neatleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės pajamas, priteisiama 1/3 dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų (1 t., b. l. 1 - 41 Lt, CPK 80 str. 1 d. 5 p., CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d., 4 d.). Vadovaujantis iÅ¡dėstytu ir CPK 326 str. 1 d. 2 p., NUSPRENDŽIA: Zarasų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 5 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ . IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Ä®pareigoti statytojÄ atsakovÄ G.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti žemės sklype, unikalus Nr. 4354-0003-0058, (duomenys neskelbtini), pastatytus gyvenamojo namo (iÅ¡matavimai 15×7 m) ir Å«kinio pastato (iÅ¡matavimai 15,6×7 m) pamatus ir sutvarkyti statybvietę. Atsakovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) per nustatytÄ terminÄ neįvykdžius įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytus gyvenamojo namo ir Å«kinio pastato pamatus, leisti Å¡iuos pamatus žemės sklype, unikalus Nr. 4354-0003-0058, (duomenys neskelbtini) nugriauti ir sutvarkyti statybvietę ieÅ¡kovei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Å¡iems darbams reikiamas lėšas iÅ¡ieÅ¡kant iÅ¡ kaltų asmenų: atsakovų G.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) Zarasų rajono savivaldybės administracijos (kodas 188753461), Gražutės regioninio parko direkcijos (kodas 188738025). Priteisti į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) iÅ¡ atsakovo G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 41 (keturiasdeÅ¡imt vienÄ ) Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 95 (devyniasdeÅ¡imt penkis) Lt žyminio mokesčio pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija:                                                       Nijolė Danguolė SmetonienėRamunė ČeknienėZina MickevičiÅ«tė