2017-04-20 Nr. AB-8589-4-45-3-00064-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3901-822/2017

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00064-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. balandžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

sekretoriaujant R. P.,

dalyvaujant vertėjai A. U.,

dalyvaujant apeliantui G. A., jo atstovei advokatei E. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečio G. A. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje dėl užsieniečio G. A. sulaikymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT prie VRM) Užsieniečių registracijos centro atstovas 2017 m. vasario 17 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą iki 2017 m. gegužės 28 d.

Teikime nurodė, kad 2016 m. lapkričio 17 d. (duomenys neskelbtini) pilietis G. A. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini). VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto PKP užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2016 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“. Užsieniečiui išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas ir jis apgyvendintas VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centre.

2016 m. lapkričio 26 d. apie 20 val. 23 min. užsienietis išėjo iš VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centro. Į centrą užsienietis turėjo grįžti iki 2016 m. lapkričio 27 d. 20 val. 23 min., bet praėjus nustatytam laikotarpiui negrįžo.

2016 m. lapkričio 27 d. VSAT prie VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį G. A., kadangi jis be reikiamų kelionės dokumentų bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.

2016 m. lapkričio 27 d. užsienietis VSAT prie VRM Varėnos rinktinės Kalvarijų užkardos sprendimu Nr. 198-1197 sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val.

2016 m. lapkričio 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2017 m. vasario 28 d. Šį teismo sprendimą užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad sprendimas sulaikyt užsienietį yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas.

II. Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu, pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2017 m. gegužės 28 d.

Pirmosios instancijos teismas konstatvo, kad nepaisant to, jog Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“, tačiau faktinės bylos aplinkybės rodo, jog G. A. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, šiuo metu yra nustatomi bei tikrinami motyvai, kuriais yra grindžiamas jo prašymas suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi atmetė šio užsieniečio apeliacinį skundą dėl jo sulaikymo ir pripažino, kad sulaikymas objektyviai reikalingas kol bus galutinai baigtos procedūros dėl užsieniečio teisinio statuso nustatymo, nes užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad konkrečiu atveju egzistuoja užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte ir 4 dalies 2 punkte.

Teismas akcentavo, kad byloje yra duomenys, jog užsienietis pažeidė VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles (nustatytu laiku negrįžo į Užsieniečių registracijos centrą) ir yra didelė tikimybė, jog nebūdamas sulaikytas, jis bandys nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos migracijos įstatymus.

III. Užsienietis G. A. su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.

Nurodo, kad apeliantas turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, kaip jis yra apibrėžtas UTPĮ 2 straipsnio 20 punkte, kadangi dėl jo pateikto prieglobsčio prašymo dar nėra priimtas galutinis sprendimas (šiuo metu yra nustatomi ir tikrinami motyvai, kuriais yra grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje). Apelianto vertinimu, atsižvelgiant į jo turimą teisinį statusą, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl sulaikymo pagrindų, netinkamai aiškino bei taikė UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies bei 5 dalies nuostatas.

Mano, kad aplinkybė, jog jo prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas, nereiškia, jog sulaikymo klausimo nagrinėjimo metu nesant išsiaiškintų prieglobsčio motyvų, vien šios sąlygos buvimo pakanka, jog būtų galima sulaikyti prieglobsčio prašytoją. Turi būti įvertintos aplinkybės, ar yra pagrindas manyti, jog prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas manyti, jog apeliantas gali pasislėpti, nagrinėjamu atveju vadovavosi UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 7 punktu, kur nustatyta, jog sulaikymas gali būti taikomas, kai užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką. Nors teismas nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog nebūdamas sulaikytas, užsienietis bandys nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, apeliantas su tokia teismo išvada nesutinka.

UTPĮ 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus. Apelianto manymu, jis yra priskiriamas prie pažeidžiamų asmenų grupės, kadangi pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo panaikinimo tvarkos aprašo 2 priedą – Prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo formą – apeliantas yra priskiriamas prie sunkiai sergančių asmenų grupės, t. y., prieglobsčio prašytojas serga (duomenys neskelbtini) kas yra priskiriama lėtinių ligų kategorijai, jam reikalingas gydymas, vaistai. Apeliantas pateikė medicininius duomenis, pagrindžiančius jo pažeidžiamumą, nagrinėjant jo apeliacinį skundą dėl sulaikymo pagrįstumo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtoje byloje Nr. A-2800-756/2017, bei Migracijos Departamentui (nagrinėjant jo prieglobsčio prašymo pagrįstumą).

Apelianto manymu, sulaikymo terminas buvo pratęstas nepagrindus, jog dėl jo asmeninio elgesio kyla realus ir didelis pavojus Lietuvos Respublikos saugumui ar viešajai tvarkai (sulaikymas nėra ypatingo / išimtinio pobūdžio).

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o užsieniečio apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, vadovaudamasis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 5 dalies 7 punktu, pagrįstai pratęsė užsieniečio sulaikymo terminą iki 2017 m. gegužės 28 d.

Asmenų priskyrimas pažeidžiamų asmenų grupei nustatomas ne paties užsieniečio, kaip mano apeliantas, o pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtintas Užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos cente tvarkos aprašą. Minėtos tvarkos aprašo II skyriaus 4 punkte yra išvardintas baigtinis asmenų, kurie priklauso pažeidžiamų asmenų grupei, sąrašas. Apeliantas savo skunde teigia, kad jis yra priskirtinas prie sunkiai sergančių asmenų grupės (minėtos tvarkos aprašo II skyriaus 4 punkto 2 papunktis), kadangi serga lėtinėmis ligomis. Pagal minėto tvarkos aprašo II skyrių, pažeidžiamų asmenų identifikavimą atlieka Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus vyresnieji specialistai, teikiantys socialinę bei psichologinę pagalbą, ir Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus Šeimos gydytojo kabineto šeimos gydytojas nuo tokio asmens atvykimo į Užsieniečių registracijos centrą momento ir per visą jo buvimo centre laikotarpį. Pasiteiravus Priėmimo sąlygų organizavimo skyriaus darbuotojų, buvo gauta informacija, kad šiai dienai VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centre į pažeidžiamų asmenų sąrašą yra įtraukti 15 vaikų bei 7 suaugę asmenys, kurių tarpe nėra (duomenys neskelbtini) piliečio G. A.. Todėl darytina išvada, kad nuo 2016 m. lapkričio 28 d., užsieniečiui atvykus į centrą iki šios dienos, atliekant jo medicininę apžiūrą, socialinę apklausą bei suteikiant jam individualią psichologinę konsultaciją, nebuvo nustatyti požymiai, pagal kuriuos šis asmuo galėtų būti priskirtas kuriai nors minėtoje tvarkoje numatytai pažeidžiamų asmenų grupei. Šiuo atveju Apelianto atžvilgiu negali būti taikoma UTPĮ 114 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta norma (kai užsienietis sulaikomas tik ypatingais atvejais), kuri yra taikoma išskirtinai tik asmenų, kurie yra pripažinti pažeidžiamais, bei šeimų, kuriose yra nepilnamečių vaikų, atžvilgiu.

Remiantis anksčiau išdėstytais motyvais bei faktinėmis aplinkybėmis, mano, kad Švenčionių rajono apylinkės teismas priėmė pagrįstą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl sulaikymo termino užsieniečiui pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nustatė, kad (duomenys neskelbtini) pilietis G. A. 2016 m. lapkričio 17 d. pagal Dublino III Reglamentą buvo grąžintas iš (duomenys neskelbtini) ir VSAT prie VRM Vilniaus rinktinės Vilniaus oro uosto užkardos Vilniaus oro uosto PKP užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Migracijos departamentas 2016 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimą Nr.(duomenys neskelbtini) „Dėl prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimo iš esmės“. Užsieniečiui išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas ir jis apgyvendintas VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centre. 2016 m. lapkričio 26 d. apie 20 val. 23 min. užsienietis išėjo iš VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centro. Į centrą užsienietis turėjo grįžti iki 2016 m. lapkričio 27 d. 20 val. 23 min., bet praėjus nustatytam laikotarpiui negrįžo. 2016 m. lapkričio 27 d. VSAT prie VRM Varėnos rinktinės Sargybų skyriaus pareigūnai sulaikė (duomenys neskelbtini) pilietį G. A., kadangi jis be reikiamų kelionės dokumentų bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos. 2016 m. lapkričio 27 d. užsienietis VSAT prie VRM Varėnos rinktinės Kalvarijų užkardos sprendimu Nr. 198-1197 sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. 2016 m. lapkričio 28 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimu užsienietis sulaikytas iki 2017 m. vasario 28 d.

Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šį pirmosios instancijos teismo sprendimą užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 5 d. nutartimi Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavęs, kad sprendimas sulaikyti užsienietį yra pagrįstas, kadangi nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad užsienietis gali pasislėpti, siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas.

VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centro atstovas 2017 m. vasario 17 d. teikimu kreipėsi į Švenčionių rajono apylinkės teismą, prašydamas pratęsti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą iki 2017 m. gegužės 28 d.

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2017 m. vasario 28 d. sprendimu užsieniečiui paskirto sulaikymo terminą pratęsė iki 2017 m. gegužės 28 d., motyvuodamas tuo, kad byloje yra duomenys, jog užsienietis pažeidė VSAT prie VRM Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisykles (nustatytu laiku negrįžo į Užsieniečių registracijos centrą) ir yra didelė tikimybė, jog nebūdamas sulaikytas, jis bandys nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos migracijos įstatymus.

Teisėjų kolegija, bylą nagrinėjanti apeliacine tvarka, pažymi, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindus nustato Įstatymo 113 straipsnio nuostatos. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (2013 m. spalio 10 d. įstatymo Nr. XII-548 redakcija) užsienietis yra sulaikomas, jei jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra.

Pagal Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies redakciją, galiojančią nuo 2015 m. gruodžio 1 d. (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080), prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais: 1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę; 2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos; 3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra; 4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį; 5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Aptariamo UTPĮ straipsnio 5 dalies 7 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, kad užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos tvarką.

Vadovaujantis 114 straipsnio 7 dalimi (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2080), prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

Pažymėtina, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2013 m. gegužės 30 d. sprendime byloje Nr. C-534/11 M. A. prieš Policie ČR padarė išvadą, kad pagal ES teisę nedraudžiama, jog trečiosios šalies pilietis, padavęs tarptautinės apsaugos prašymą, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, po to, kai jis buvo sulaikytas remiantis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 15 straipsniu, būtų toliau sulaikytas pagal nacionalinės teisės nuostatą, kai kiekvienu atveju įvertinus visas reikšmingas aplinkybes paaiškėja, kad šis prašymas pateiktas vien siekiant pavėlinti ar sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti ir kad objektyviai būtina sulaikymo priemonę palikti galioti, siekiant neleisti, kad atitinkamas asmuo visiškai išvengtų grąžinimo priemonės taikymo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog tam, kad užsienietis, bandydamas išvengti galimo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teritorijos, nepasinaudotų laisvo asmenų judėjimo Šengeno erdvėje galimybe, egzistuoja objektyvi būtinybė taikyti jam judėjimo laisvės ribojimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-115/2013, 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-131/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sulaikymas gali būti taikomas užsieniečiui, kaip jis yra apibrėžtas Įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje, taip pat ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. N858-90/2014).

Kaip minėta, remiantis UTPĮ 113 straipsnio 4 dalimi, prieglobsčio prašytoją galima sulaikyti siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę (pilietybę) ir (arba) išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius).

Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde neginčijama, jog užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje motyvai nėra išsiaiškinti. Tačiau užsienietis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jam vieną kartą pažeidus laikino išvykimo iš Užsieniečių registracijos centro tvarką, yra pagrindas manyti, jog užsienietis nebūdamas sulaikytas, gali nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes užsienietis pažeidė Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Užsieniečių registracijos centre sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymu Nr.1V-340 (toliau – ir Aprašas), 22.1 punkte įtvirtintą pareigą laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog užsienietis bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos, pasinaudojęs Aprašo 19.9 punkte numatyta prieglobsčio prašytojų teise Užsieniečių registracijos centro vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka išvykti iš Užsieniečių registracijos centro, konstatuotina, kad apeliantas sąmoningai siekė šią tvarką pažeisti, t. y. nebegrįžti į Užsieniečių registracijos centrą, nors į jį privalėjo grįžti po paros nuo išvykimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors užsieniečio elgesys sulaikymo laikotarpiu nesuponuoja išvados, kad jis nebūdamas sulaikytas, gali nelegaliai išvykti iš Lietuvos Respublikos, ar siekia piktnaudžiauti laisvu asmenų judėjimu, aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. A. nesilaikė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos tvarkos ir tai sudaro pagrindą nagrinėjamoje byloje taikyti UTPĮ 113 straipsnio 5 dalies 7 punktą kartu sistemiškai su minėto straipsnio 4 dalies 2 punktu.

Bylą apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, jog jis turėtų būti priskirtas pažeidžiamų asmenų grupei, kadangi pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo panaikinimo tvarkos aprašo 2 priedą – Prieglobsčio prašytojo pažeidžiamumo pirminio įvertinimo formą – apeliantas yra priskiriamas prie sunkiai sergančių asmenų grupės, t. y., prieglobsčio prašytojas serga (duomenys neskelbtini), kas yra priskiriama lėtinių ligų kategorijai, jam reikalingas gydymas, vaistai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 3 dalį, pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

Pagal UTPĮ 2 straipsnio 18(1) dalį, pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienas asmuo pažeidžiamų asmenų grupei yra priskiriamas ne savo nuožiūra, remiantis subjektyviu situacijos vertinimu, o vadovaujantis Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos vado 2016 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 4-597 patvirtinto Užsieniečių, turinčių ypatingų poreikių, identifikavimo, apgyvendinimo ir pagalbos jiems teikimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos cente tvarkos aprašo nuostatomis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, ar dėl galimai sunkių sveikatos problemų užsienietis gali būti priskiriamas pažeidžiamų asmenų grupei, yra aktuali sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo termino pratęsimo pagrįstumo. Konkrečiu atveju byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie atliktą užsieniečio pažeidžiamumo vertinimą, taip pat į bylą nepateikta duomenų, kurie teismui leistų daryti pagrįstą išvadą, jog užsienietis yra priskirtinas prie pažeidžiamų asmenų grupės.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas sulaikyti užsienietį iki 2017 m. gegužės 28 d. šiuo konkrečiu atveju yra pagrįstas, t. y. nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. A. gali pasislėpti siekdamas išvengti galimo grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, todėl jo sulaikymas, kol bus galutinai užbaigtos procedūros dėl jo teisinio statuso nustatymo, yra objektyviai reikalingas.

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pagrindo tenkinti apeliacinį skundą nėra, todėl jis atmetamas, o Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio G. A. apeliacinį skundą atmesti.

Švenčionių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Irmantas Jarukaitis

Skirgailė Žalimienė