2023-05-24 Nr. AB-10897-3-61-3-03215-2023-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-272-525/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03215-2023-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. gegužės 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rašto pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas pripažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 8 d. raštą Nr. 17.2-852 neteisėtu ir jį panaikinti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. kovo 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 1 d. su prašymu (reg. Nr. AP-5829), kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą prašyme nurodytos teisėjos atžvilgiu, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Generalinė prokuratūra į pareiškėjo prašymą atsakė 2023 m. kovo 8 d. raštu Nr. 17.2-852, kuriuo pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu, nurodžiusi, kad teisėjų ar kitų pareigūnų neva padarytų nusikalstamų veikų kildinimas iš jų sprendimų, priimtų vykdant tiesiogines darbines funkcijas, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas veikimas, ir tokio pobūdžio pareiškimai, nesant konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas yra nenagrinėtini. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo, patvirtinto Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 (toliau – ir Aprašas) 56.1 punktu, šis informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas.

Teismas pažymėjo, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose, šiuo atveju ABTĮ nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu prašė pripažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 8 d. raštą Nr. 17.2-852 neteisėtu ir jį panaikinti. Iš skunde teismui išdėstytų argumentų bei pareikštų reikalavimų teismas nustatė, jog pareiškėjas iš esmės siekė, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl, pareiškėjo manymu, jo baudžiamąsias bylas nagrinėjusios teisėjos padarytų nusikaltimų.

Teismas nurodė, kad sprendžiant pareiškėjo skundo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašto teisėtumo ir pagrįstumo priėmimo klausimą, aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir įvertinęs pareiškėjo skundo ir ginčijamo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros rašto turinį ir siekiamus tikslus, pažymėjo, kad nors skundžiamas Generalinės prokuratūros raštas priimtas vadovaujantis Aprašo nuostatomis, tokia Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sprendimo forma savaime teisinio santykio turinio nepakeičia. Pareiškėjas, prašydamas teismo pripažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštą neteisėtu ir jį panaikinti, siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 166 straipsnio 1 punkto pagrindu. Todėl teismo vertinimu, keliamo ginčo pobūdis pagal savo esmę – tikrąjį tikslą, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį.

Pareiškėjas nurodo, kad Generalinė prokuratūra yra valstybinio administravimo subjektas, ir neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad Generalinei prokuratūrai ir jos priimtiems teisės aktams nebegalioja ABTĮ. Teigia, kad atsakovo neveikimas – atsisakymas vykdyti savo pareigas rašant „raštelius“, o ne nutarimus pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą, yra akivaizdus. Pareiškėjo nuomone, prokuratūra jau seniai neteisėtai rašinėja „raštelius“, siekdama išvengti savo pareigos, o teismai tai toleruoja, žinodami, kad tai neteisėta ir užmerkdami akis.

Pareiškėjas pažymi, kad teismas teisingai nurodė, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas, o būtent toks administracinis santykis ir yra prokuratūros skundžiamas raštelis Nr. 17.2-852, kuris yra neteisėtas tiek pagal ABTĮ, tiek ir pagal Baudžiamąjį kodeksą.

Pareiškėjo nuomone, teismas padarė klaidingą išvadą, kad pareiškėjas iš esmės siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl jo baudžiamąsias bylas nagrinėjusios teisėjos padarytų nusikaltimų. Tačiau teismo pareiga yra vertinti ar minėtas skundžiamas prokuratūros raštelis yra atitinkantis įstatymų reikalavimus, ar ne, nes joks įstatymas nenumato teismui teisės vertinti, koks yra pareiškėjo tikslas. Pareiškėjas akcentuoja, kad jo tikslas yra pasiekti teisingumą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas taip pat netinkamai aiškina įstatymų reikalavimus, manydamas, kad skundas nėra susijęs su viešojo administravimo sritimi, tačiau yra priešingai – prokuratūra pažeidžia ABTĮ 3 straipsnį. Šiuo atveju, teismas turi pareigą įvertinti, ar skundžiamas prokuratūros raštelis Nr. 17.2-852 nepažeidė įstatymo, ir ar šis raštelis neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Pareiškėjas teigia, jog įrodinėja, kad skundžiamas raštelis prieštarauja BPK 168 straipsniui, kuris kategoriškai nurodo, kad atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokuroras gali tik tada, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Šiuo atveju skunde nurodytos aplinkybės – dokumento suklastojimas, įrašant į jį tikrovės neatitinkančius duomenis – yra akivaizdūs ir lengvai patikrinami. Pareiškėjas akcentuoja, kad įstatymas nenumato galimybės prokuratūrai atsisakyti pradėti arba ne ikiteisminį tyrimą parašant „raštą“, nes BPK aiškiai nurodo, kad tokiu atveju prokuratūra priima nutartį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad pareiškėjas, prašydamas teismo pripažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros raštą neteisėtu ir jį panaikinti, siekia, jog būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas BPK 166 straipsnio 1 punkto pagrindu. Todėl teismo vertinimu, keliamo ginčo pobūdis pagal savo esmę – tikrąjį tikslą, nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad skundas yra susijęs su viešojo administravimo sritimi ir teismas turi pareigą įvertinti, ar skundžiamas Generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 8 d. raštas Nr. 17.2-852 nepažeidė įstatymo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į administracinį teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, laikantis įstatymo numatytų kreipimosi į teismą sąlygų. Viena iš teisės kreiptis į teismą prielaidų yra bylos priskirtinumas teismo kompetencijai nagrinėti administracinio proceso tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. kovo 1 d. su prašymu (reg. Nr. AP-5829), kuriuo prašė pradėti ikiteisminį tyrimą prašyme nurodytos teisėjos atžvilgiu, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Generalinė prokuratūra į pareiškėjo prašymą atsakė 2023 m. kovo 8 d. raštu Nr. 17.2-852, kuriuo pareiškėjo prašymą paliko nenagrinėtu, nurodžiusi, kad teisėjų ar kitų pareigūnų neva padarytų nusikalstamų veikų kildinimas iš jų sprendimų, priimtų vykdant tiesiogines darbines funkcijas, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas veikimas, ir tokio pobūdžio pareiškimai, nesant konkrečių objektyvių duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas yra nenagrinėtini. Nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 56.1 punktu, šis informacinio-aiškinamojo pobūdžio atsakymas yra neskundžiamas. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismo skundu prašo pripažinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 8 d. raštą Nr. 17.2-852 neteisėtu ir jį panaikinti.

Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.). Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti, be kita ko, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos ABTĮ 17 straipsnyje.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018; 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-489-520/2020).

Teisėjų kolegija, įvertinusi Generalinės prokuratūros 2023 m. kovo 8 d. rašto Nr. 17.2-852 turinį, pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei nurodytas aplinkybes ir atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo siekiamas inicijuoti ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Priešingai, įvertinus pareiškėjo skundą, teisėjų kolegijai akivaizdu, kad skundžiami veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo srityje, o sprendžiant pareiškėjo suformuluotus prašymus baudžiamojo proceso srityje. Pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą būtent dėl ikiteisminio tyrimo institucijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administracinio teismo patikra šiuo atveju neduotų tokio rezultato, kurio pareiškėjas siekia, reikšdamas pretenzijas dėl ikiteisminio tyrimo klausimų, o tik faktiškai sukurtų papildomus formalius teisinius ginčus administraciniuose teismuose. Teisinio santykio turinio savaime nepakeičia ir aplinkybė, kad ginčijamas raštas buvo priimtas vadovaujantis Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašu, patvirtintu Generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo jokių teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių skundą turėjo priimti ir nagrinėti administracinis teismas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. kovo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ernestas Spruogis