2019-02-20 Nr. AB-4757-3-62-3-00695-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1065-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00695-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacinio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas N. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. iki 2016 m. gruodžio 2 d. atsisakė gyvenamosios zonos ir buvo laikomas kamerų tipo patalpose. Jis kalėjo Alytaus PN 2, 3 ir 5 sekcijose nežmoniškomis, žiauriomis, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis kalinimo sąlygomis, pažeidžiant reglamentuotą vienam nuteistajam tenkančią gyvenamojo ploto normą. Kalinimo metu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo laikoma nuo 16 iki 20 nuteistųjų. Pareiškėjo teigimu, tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamojoje patalpoje buvę baldai ir kiti buitiniai reikmenys. Be to, gyvenamosiose patalpose buvo šalta ir drėgna, kaupėsi pelėsis, todėl tvyrojo nemalonus kvapas, durys buvo susidėvėjusios, sandariai neužsidarydavo, grindys išlūžinėjusios, kai kur likęs tik betonas, dėl to buvo sunku jas išvalyti. Taip pat gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus, nes nebuvo ventiliacijos angų, langai pasenę, nusidėvėję, pro juos pūtė vėjas, nebuvo išlaikoma šiluma ir todėl gyvenamosiose patalpose buvo šalta. Natūralaus apšvietimo trūkumas kenkė pareiškėjo regėjimui. Alytaus PN nebuvo įrengtos rūkymo vietos, todėl užrakinus patalpas nuteistieji rūkė gyvenamosiose patalpose ir prausykloje. Pats pareiškėjas yra nerūkantis, serga astma, tačiau dėl kitų nuteistųjų rūkymo turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Pažymėjo, kad prie sporto salės neįrengtas persirengimo kambarys, nėra dušo, todėl pasportavus tekdavo praustis prausykloje. Pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl pareigūnų elgesio, nurodydamas, kad jų veiksmais tyčia buvo sudaromos konfliktinės situacijos tarp nuteistųjų. Kalėdamas tokiomis sąlygomis pareiškėjas patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, patyrė neturtinę žalą, kurią įvertino 15 000 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu 3 lokalinio sektoriaus 10 būryje negyveno ir tam tikrais periodais buvo kalinamas 11 būrio 1, 2, 3 ir 5 miegamuosiuose, kuriuose gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Atsakovo teigimu, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, skaičiuojant gyvenamojo ploto normą, neturi būti atsižvelgiama į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą. Pareiškėjas kalėjo bendrabučio tipo patalpose, todėl dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti įstaigos teritorijoje, sportuoti pataisos namų teritorijoje įrengtose sporto aikštelėse, naudotis lauke ir pastatų viduje įrengtais sportinių svarmenų kilnojimo įrenginiais, galėjo dirbti, užsiimti dvasinio tobulėjimo bei kita leistina ir prasminga veikla.

Nuteistųjų gyvenamosios patalpos aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, 11 būrio 1, 2, 3 ir 5 miegamųjų langai, durys, grindys ir sienos yra tvarkingi ir atitinka higienos normų reikalavimus. Miegamieji vėdinami per langus. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, apšvietimas ir ventiliacija atitinka higienos reikalavimus, tai patvirtina Alytaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Pareiškėjas į Alytaus visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat neprašė jo perkelti į kitas gyvenamąsias patalpas.

Nuteistiesiems sudaryta galimybė vieną kartą per savaitę nusiprausti po šiltu dušu, praustis po šaltu vandeniu gali kiekvieną dieną. Alytaus PN 3 sektoriaus patalpose svorių kilnojimo salės nėra, jame įrengta svarmenų kilnojimo ir krepšinio aikštelės po atviru dangumi, todėl remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, paaiškino, kad dušas ir persirengimo kambarys neturi būti įrengti. Miegamuosiuose nuteistiesiems rūkyti draudžiama ir juose nerūkoma, prie bendrabučio tipo kiekviename būryje, lauke, įrengtos rūkymo vietos.

Nuo 17 iki 7 val. nuteistieji yra rakinami, tačiau rakinami ne miegamieji, o aukštai, todėl nuo 2017 m. sausio 1 d. bendrabučio tipo patalpose buvo įrengti izoliuoti rūkomieji su nuolat veikiančia ištraukiamąja ventiliacija, kad tabako dūmai nepatektų į koridorius ir miegamuosius. Pareiškėjas dėl kitų nuteistųjų rūkymo į Alytaus PN administraciją nesikreipė. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Alytaus PN Sveikatos priežiūros tarnybą yra kreipęsis dėl narkotikų sukeltos nemigos, nervingumo, šlapinimosi sutrikimų.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 2 800 Eur iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, pareiškėjo naudai.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjui kalint 11 būrio 1 miegamajame teko 2,86 kv. m, 11 būrio 3 miegamajame – 2,77 kv. m, 11 būrio 5 miegamajame – 2,89 kv. m, todėl ginčo laikotarpiu pareiškėjui kalint bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

7. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad pateikti įrodymai paneigia pareiškėjo tvirtinimą dėl netinkamos ventiliacijos ir pelėsio ant sienų. Dėl gyvenamosiose patalpose buvusio pelėsio pažymėjo, kad pareiškėjas bei kiti kartu su juo kalėję nuteistieji turėjo galimybę naudotis valymo inventoriumi, o byloje nebuvo duomenų, kad ginčo patalpose galimai buvęs pelėsis negalėjo būti nuvalomas pataisos įstaigos išduodamomis valdymo priemonėmis.

8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde apsiribojo tik galimų pažeidimų abstrakčiu įvertinimu, nenurodė, kokioje konkrečioje gyvenamojoje patalpoje ir kada buvo netinkama natūrali apšvieta, drėgmė ir oro temperatūra, iš ko jis sprendė, kad gyvenamųjų patalpų nurodyti fizikiniai parametrai yra netinkami, kuo jie pasireiškė. Taip pat nurodytų aplinkybių nesiejo su konkrečiais jo teisių pažeidimų atvejais, nepagrindė jų jokiais galimais pateikti įrodymais, taip pat nepagrindė nurodytų pažeidimų jam padarytų neigiamų pasekmių. Nurodytų aplinkybių pareiškėjas neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis. Nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kėlė pretenzijas dėl nurodytų pažeidimų, o šis nesiėmė jokių veiksmų minėtų pažeidimų šalinimui. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas ginčui aktualiu metu nesikreipė į Visuomenės sveikatos centro specialistus ar kitas kompetentingas institucijas. Teismas sprendė, kad pareiškėjo laikymo sąlygos šiuo aspektu atitiko teisės aktų reikalavimus.

9. Dėl pareiškėjo argumentų, kad nuteistiesiems nebuvo įrengtos specialios vietos rūkymui, todėl jie rūkydavo gyvenamosiose patalpose, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl nuteistųjų rūkymo nedetalizavo. Pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kada ir kokiose konkrečiose patalpose buvo rakinami nuteistieji, kokie nuteistieji rūkė ne rūkymui skirtose patalpose, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių jokių objektyvių įrodymų, nepateikė duomenų, jog dėl kitų nuteistųjų rūkymo ne tam skirtose vietose kreipėsi į administraciją ar kitas kompetentingas institucijas. Nesant tokių duomenų, byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų nesilaikęs teisės aktų reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginius, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo verčiamas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas nurodė, kad byloje pateikti duomenys patvirtino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl blogos bendrabučio Nr. 2 būklės, būtino kapitalinio remonto, taip pat pagrindė pareiškėjo nurodytus blogos patalpų būklės jam sukeltus nepatogumus. Pažymėjo, kad nors pateikti duomenys patvirtino, kad bendrabutis nebuvo rekonstruojamas ne dėl Alytaus PN kaltės, o dėl tam neskiriamo finansavimo, tačiau ši aplinkybė ne laikoma šalinančia atsakovo atsakomybę už pareiškėjui sudarytas netinkamas kalinimo sąlygas.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas 389 paras buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą, netvarkingose, apleistose bendrabučio tipo patalpose, kurioms buvo reikalingas kapitalinis remontas. Atkreipė dėmesį, kad iš pareiškėjo asmens sveikatos istorijos matyti, kad jis ne kartą yra kreipęsis į psichikos sveikatos specialistus dėl psichikos sveikatos sutrikimų ir nors nėra nurodyta, kad šie sutrikimai buvo sąlygoti narkotinių medžiagų vartojimo, išgyvenimų dėl susirgimo ŽIV, brolio žūties ir pan., tačiau vienareikšmiškai tvirtinti, kad minėti nusiskundimai iš dalies nebuvo sąlygoti byloje nustatytų pažeidimų (gyvenamojo ploto trūkumo, netvarkingų, apleistų, kapitališkai remontuotinų patalpų) negalima, todėl šie sutrikimai teismo laikomi susiję priežastiniu ryšiu su nustatytais byloje pažeidimais.

12. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų skundais ar prašymais kreipėsi į Alytaus PN administraciją, ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustačius, jog atsakovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą, atsižvelgiant į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismas vertino, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 2 800 Eur, kuri priteistina iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, apeliaciniame skunde prašo panaikini Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui priteista 2 800 Eur neturtinei žalai atlyginti.

14. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jam buvo padaryta žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai žala pasireiškė, pareiškėjas remiasi tik abstrakčiais teiginiais, be to, pareiškėjas nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

15. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo miegamuosiuose, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo nuo 2,77 kv. m iki 2,89 kv. m. Atsakovo nuomone, nurodytas ploto trūkumas yra nežymus ir negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamos įtakos ar dvasinių kančių.

16. Atsakovas, vadovaudamasis formuojama Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, teigia, kad pareiškėjui ploto trūkumą kompensavo Alytaus pataisos namų režimas, nes pareiškėjas galėjo laisvai judėti pataisos namų teritorijoje, lankyti biblioteką, koplyčią, mokyklą ir dirbti.

17. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikti patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodyti, jog nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų.

18. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti pareiškėjui 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

19. Pareiškėjas teigia, kad Alytaus PN pateikė Kauno apygardos administraciniam teismui melagingus duomenis dėl miegamųjų vietų skaičiaus ir dėl sporto salės, kadangi sporto salės viduje nėra. Pareiškėjas pažymi, kad dėl nežmoniškų sąlygų ir neteisėtų atsakovo veiksmų patyrė moralinę žalą, didelius nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją ir kita.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 20. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl 15 000 neturtinės žalos atlyginimo prteisimo pareiškėjui N. Z. iš atsakovo Lietuvos valstybės pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN.

21. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Alytaus PN, nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pareiškėjas neįrodė, jog patyrė neturtinę žalą, neįrodė valstybės kaltės, nepagrindė neturtinės žalos dydžio bei priežastinio ryšio.

22. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

23. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, Alytaus PN apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjas turėjo įrodyti valstybės kaltę. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013, 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013).

24. Remiantis CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

25. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4043-624/2017, 2018 m. birželio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1044-492/2018, 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Taigi, Alytaus PN apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas turėjo pateikti įrodymus dėl patirtos neturtinės žalos, Alytaus PN taip pat nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas privalėjo įrodyti konkretų patirtos neturtinės žalos dydį.

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimų pobūdį ir trukmę, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Šiame kontekste pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog pareiškėjas N. Z. net 389 paras, t. y. daugiau nei metus, buvo kalinamas pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.

27. Pagal administracinių teismų praktiką, teikiant reikalavimą atlyginti žalą, be kita ko, būtina pagrįsti, kad atsakovo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintų pareigų neįvykdymas objektyviai lėmė neigiamus padarinius arba buvo žalos priežastis, arba pakankamai prisidėjo prie žalos atsiradimo, kad valstybei ir (ar) savivaldybei tektų atsakomybė. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus bei sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala – pareiškėjas dėl to patyrė esminių nepatogumų ir kančių, bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Taigi, Alytaus PN apeliaciame skunde nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui neturėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas.

28. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (šiuo aspektu žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo apskaičiuotas pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydis (2 800 Eur) yra proporcinga ir adekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.

30. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialinės teisės normomis. Alytaus PN apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinių ir teisinių aspektų analizės bei padarytų išvadų, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė