2021-02-03 Nr. AB-2644-3-61-3-01665-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-2480-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01665-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 48

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „URBI Housing“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „URBI Housing“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „URBI Housing“ su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 20 d. sprendimą Nr. S-71 (7-35/2020) (toliau – Komisijos sprendimas) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (21.222) 500-55 (toliau – VMI sprendimas) dalį, kuria pareiškėjas neatleistas nuo 50 proc. mokestinių delspinigių.

2. Pareiškėjas teigė, kad UAB „Lag&d“ (toliau – Bendrovė) ir VMI pasirašė 2019 m. gruodžio 20 d. susitarimą Nr. 210-46 „Dėl mokesčių ir susijusių sumų dydžio“ (toliau – Susitarimas), kuriuo sutarė dėl Bendrovės įmonių grupei, kuriai priklauso pareiškėjas, priklausančių mokestinių prievolių dydžio, mokėjimo tvarkos ir vykdymo principų, t. y. dėl to, kokios įmonės konkrečiai pripažins neleidžiamų atskaitymų sumas. Susitarimu susitarta atleisti Bendrovę ir visą įmonių grupę nuo taikytinų mokestinių sankcijų. Todėl pareiškėjui, kuriam laikantis Susitarimo nuostatų, buvo perkeltos derybų metu aptartos mokėtinos mokesčių sumos, negali būti baudžiamas papildomomis delspinigių ir baudų sumomis, jeigu jau VMI, sudarydama Susitarimą, nusprendė, kad Bendrovės veiksmai, dėl kurių buvo sumažinti leidžiami atskaitymai, nėra pagrindas taikyti sankcijas. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasirašius susitarimą, mokesčių administratorius praranda teisę apskaičiuoti didesnę sumą negu nurodyta susitarime. Šiuo atveju Susitarime yra aptartos ir nurodytos konkrečios mokesčių sumos, taip pat aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta dėl atleidimo nuo taikytinų sankcijų. Todėl skundžiamas VMI sprendimas, kuriuo nuspręsta atleisti pareiškėją tik nuo 50 proc. delspinigių yra visiškai nepagrįstas ir neteisėtas, prieštaraujantis Susitarimo 5 punktui ir pažeidžiantis minėtą MAĮ 71 straipsnio 1 dalies nuostatą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad jį atleidus tik nuo dalies mokestinių sankcijų, susidaro akivaizdžiai teisingumo, protingumo, proporcingumo, mokesčių mokėtojų lygybės, teisinio tikrumo ir vienodo požiūrio principams prieštaraujanti situacija, kai mokesčių administratorius skirtingai vertina tas pačias (identiškas) aplinkybes skirtingų mokesčių mokėtojų atžvilgiu. Taip pažeidžiamas MAĮ 8 straipsnis. Pareiškėjas sąžiningai laikėsi nurodymų, dėjo pastangas, kad juos įgyvendintų. Ginčo delspinigiai susidarė iš tęstinių ir Susitarimo procedūros metu jau nagrinėtų teisinių santykių, t. y. dėl tokių pažeidimų, kurie buvo nagrinėjami Susitarimo procedūros metu. Todėl, sprendžiant atleidimo nuo delspinigių klausimą, kurio metu vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios vertintos Susitarimo sudarymo metu, turi būti priimtas toks pat sprendimas, koks priimtas Susitarime – atleidimas nuo visų delspinigių. Mokesčių administratorius negali skirtingai vertinti tas pačias faktines aplinkybes ir tas pačias teisines situacijas, bei skirtingai taikyti tuos pačius atleidimo nuo mokestinių sankcijų pagrindus esant toms pačioms situacijoms. VMI šiuo atveju vertino tas pačias aplinkybes, kuriomis remiantis buvo priimtas sprendimas atleisti Bendrovę nuo delspinigių, tačiau pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai priimtas visiškai skirtingas sprendimas dėl delspinigių. Komisijos sprendime išdėstyti priešingi argumentai, pagal kuriuos VMI vertinimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, prieštarauja gero viešojo administravimo, teisingumo, protingumo, teisinio tikrumo, vienodo požiūrio ir teisėtų interesų apsaugos teisiniams principams.

4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas plečiamai ir netinkamai aiškina MAĮ 71 straipsnyje numatytos procedūros pobūdį, paskirtį ir jos sukeltas pasekmes. Susitarimas negali būti sudaromas tarp mokesčių mokėtojų grupės ir VMI, nes susitarimu apibrėžiamos tik konkretaus mokesčių mokėtojo teisės ir pareigos, jo objektas – konkrečiam mokesčių mokėtojui nustatytų mokėtinų mokesčių ir su juo susijusios sumos dydis. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad Susitarimu buvo nutarta atleisti ne tik Bendrovę, bet ir visas įmonių grupės įmones nuo delspinigių, yra nepagrįstas. Susitarime apie tai nekalbama, be to, kiekvieno mokesčių mokėtojo atsakomybė individuali. Atsakovas paaiškino, kad bylos medžiaga (pateiktas susirašinėjimas) ir Susitarimo turinys nesudaro pagrindo teigti, jog mokesčių administratorius įsipareigojo atleisti nuo taikytinų delspinigių ir baudų visas įmonių grupei priklausančias bendroves (pareiškėją taip pat). Įmonių grupei priklausančių bendrovių patikslintų deklaracijų pateikimas ir mokesčių sumokėjimas yra logiška Susitarimo pasekmė, kuri kiltų nepriklausomai nuo to, ar Susitarime tai buvo paminėta, ar ne, kadangi šios bendrovės buvo sumažinusios savo apmokestinamąjį pelną iš Bendrovės perimtų nuostolių, kurie, kaip nustatyta ir patvirtino Susitarimas, iš dalies (6 522 906 Eur) buvo suformuoti neteisingai. VMI pagrįstai, spręsdama dėl pareiškėjo atleidimo nuo delspinigių klausimą, nesivadovavo Susitarimo sąlygomis, nes pagal teismų praktiką, šios procedūros yra skirtingos ir viena kitos atžvilgiu neturi jokios prejudicinės galios.

6. Atsakovas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, įgyvendindamas MAĮ 40 straipsnio 4 punkte nustatytą pareigą teisingai apskaičiuoti mokesčius, prieš perimdamas kito ūkio subjekto mokestinius nuostolius, turėjo įvertinti ir susidariusių nuostolių realumą, jų atitikimą Pelno mokesčio įstatymo reikalavimams, t. y. iš tokio perėmimo (nuostolių) kylančias mokestines pasekmes, taip, kaip jos įvertinamos ir reorganizavimo ir pertvarkymo atvejais. Pareiškėjas, būdamas įmonių grupės vienetu, t. y. būdamas susijęs su kitais įmonių grupės vienetais, galėjo žinoti perimtų nuostolių susidarymo aplinkybes, todėl negali savo veiksmų teisinti Susitarimo rezultatais.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „URBI Housing“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir bylai aktualų teisinį reguliavimą, konstatavo, kad VMI sprendimo dalis, kuria pareiškėjas neatleistas nuo 50 proc. yra teisėta ir pagrįsta, motyvuota, atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, ją tinkamai individualizuojant, todėl nėra pagrindo panaikinti ją remiantis pareiškėjo skundo argumentais. Atitinkamai teismas nenustatė pagrindų, kurie lemtų Komisijos sprendimo, kuriuo VMI sprendimo dalis palikta nepakeista, panaikinimą.

III. 9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti arba panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo šiame apeliaciniame skunde nurodytu klausimu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsakovas VMI atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

11. 2020 m. lapkričio 24 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas VMI prašymas „Dėl taikos sutarties sudarymo“. VMI prašyme paaiškina, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (toliau – LVAT) nagrinėjama administracinė byla eA-4872-602/2020 pagal UAB „URBI Housing“ skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-3583-463/2020. Pareiškėjas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė 2020 m. rugsėjo 15 d. prašymą dėl taikos sutarties sudarymo. VMI informuoja, kad su pareiškėju 2020 m. lapkričio 23 d. pasirašė taikos sutartį visoje mokestinio ginčo, kilusio dėl VMI 2020 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. (21.222) 500-55, apimtyje, todėl prašo patvirtinti taikos sutartį bei administracinę bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 12. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2020 m. lapkričio 23 d. pareiškėjo ir atsakovo sudarytą taikos sutartį, kurią teismo prašo patvirtinti ir nagrinėjamą administracinę bylą nutraukti.

13. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje ginčo šalys gali baigti bylą taikos sutartimi, jeigu ją sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį. Taikos sutartis turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeisti trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų. Taikos sutarties dalykas turi būti to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai. Taikos sutartimi gali būti išspręstas visas ginčas ar jo dalis (atskiri reikalavimai).

14. Šių proceso taisyklių kontekste įvertinusi ginčo šalių pateiktos taikos sutarties tekstą ir joje aptartas sąlygas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ji išreiškia tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo valią taikiai išspręsti nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo šalims yra žinomos ir suprantamos visos taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo teisinės pasekmės, t. y. kad teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį ir administracinę bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Iš teismui pateiktos taikos sutarties taip pat matyti, kad ja ginčo šalys išsprendė visus klausimus, dėl kurių iš esmės ir buvo keliamas ginčas teismo proceso metu.

15. Įvertinusi kilusio ginčo pobūdį, skundo reikalavimus, taikos sutarties turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra minėtų ABTĮ 51 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, dėl kurių taikos sutartis galėtų būti netvirtinama, todėl taikos sutartis tvirtintina. ABTĮ 103 straipsnio 5 punkte nustatyta, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra teismo patvirtinta ginčo šalių sudaryta taikos sutartis.

16. Patvirtinus taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė bylą nutraukiama (ABTĮ 51 str., 103 str. 5 p., 144 str. 1 d. 5 p.).

17. ABTĮ 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas nutartimi patvirtina ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 22,50 Eur žyminį mokestį už skundą pirmosios instancijos teismui ir 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui grąžinama 50 procentų sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 16,88 Eur suma.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 38 straipsnio 2 dalimi, 51 straipsnio 1 dalimi, 103 straipsnio 5 punktu ir 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Patvirtinti apeliacinės instancijos teismui pateiktą tarp pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „URBI Housing“ ir atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

„Ginčo šalys 2020-10-28 vykusių derybų metu bei vėlesniuose derybų etapuose susitarė, jog Pareiškėjas atleidžiamas nuo 55 proc. ginčo delspinigių, tai yra nuo 3 863,34 Eur PM delspinigių ir neatleidžiamas nuo 3 160,92 Eur PM delspinigių.

Mokestinių sankcijų sumą, nuo kurios Pareiškėjas nėra atleidžiamas šia Taiko sutartimi, t. y. 3 160,92 Eur PM delspinigių, Pareiškėjas privalo sumokėti Mokesčių administratoriui per 7 dienas nuo šios Taikos sutarties patvirtinimo teisme momento.

Ginčo šalims yra žinomos taikos sutarties pasirašymo pasekmės. Teismui patvirtinus sutartį, taikos sutartis turės galutinio Teismo sprendimo (res judicata) galią ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko. Pareiškėjas įsipareigoja sumokėti sutartą delspinigių sumą, o Mokesčių administratorius netenka teisės reikalauti didesnės, nei Taikos sutartyje sutartos, mokėtinos delspinigių sumos.

Šalys patvirtina, jog joms žinomos ir suprantamos ABTĮ 51 str. 2 dalies nuostatos, kad nutartimi dėl taikos sutarties patvirtinus taikos sutartį, teismas nutraukia bylą; taip pat ABTĮ 104 str. 3 dalies nuostatos, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Šalys susitaria, kad kiekvienos iš jų turėtas bylinėjimosi išlaidas jos padengia savo sąskaita, t. y. viena kitai neatlygina, ir tokių išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja.

Taikos sutartis pasirašoma trimis egzemplioriais, turinčiais vienodą juridinę galią, po vieną kiekvienai šaliai bei trečias – Teismui.

Taikos sutartis papildomai Teismui pateikiama per EPP sistemą.“

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „URBI Housing“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo ir sprendimo dalies panaikinimo nutraukti.

Grąžinti pareiškėjui uždarosios akcinės bendrovės „URBI Housing“ 16,88 Eur (šešiolika eurų aštuoniasdešimt aštuonis centus) sumokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius