a1af4b59-91df-4ccd-a3fa-e27983a3f9c3 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-103-241/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01091-2017-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.17 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 28 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Godos Ambrasaitės-Balynienės, Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo D.

R. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1633-661/2018 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,TR-LOG‘‘ ieÅ¡kinį atsakovui D. R. dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „TR-LOG“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo D. R. 101 367 Eur (350 000 Lt); 5 procentus metinių palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo pinigų pervedimo 2012 m. spalio 15 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. už 4 metus 208 dienas (23 161 Eur); palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 22 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „TR-LOG“ bankroto bylÄ . Bankroto administratorė, vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – Ä®BÄ®) numatytÄ pareigÄ patikrinti bendrovės sudarytus sandorius, iÅ¡ bendrovės bankinių sÄ skaitų iÅ¡rašų nustatė, kad 2012 m. spalio 15 d. iÅ¡ įmonės sÄ skaitos Nr. LT09 2140 0300 0230 2362 D. R. pervesta 350 000 Lt pagal 2012 m. kovo 15 d. sutartį Nr. 1, tačiau tokia sutartis bankroto administratorei neperduota.

Ä®monės piniginių lėšų pervedimas D. R. nepagrįstas jokiais dokumentais, pinigai, kaip nepagrįstai gautos lėšos, turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inti bendrovei. Atsakovas pinigų įmonei negrÄ Å¾ino, įsiskolinimo nebuvimÄ patvirtinančių dokumentų nepateikė, tačiau teigė, kad už tokiÄ pačiÄ sumÄ jis, kaip fizinis asmuo, pardavė bendrovei domenÄ , todėl skolos neliko. Elektroniniu paÅ¡tu bankroto administratorei atsiuntė atÅ¡viestÄ 2012 m. sausio 2 d. teisės į adresų srities simbolinį pavadinimÄ (domenÄ ) transbank.eu. pirkimo–pardavimo sutarties kopijÄ .

Tačiau domeno pirkimo–pardavimo sutartis neįtraukta į įmonės apskaitÄ , pagal buhalterinius dokumentus domenas nebuvo įtrauktas ir į bendrovės ilgalaikio ar trumpalaikio turto apskaitÄ . Atsakovas, kaip buvęs UAB „TR-LOG“ direktorius, perduodamas bendrovės turtÄ bankroto administratorei, neperdavė nei domeno, nei jo prisijungimo slaptažodžių.

3. Atsakovas D. R. prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė nepagrįstai nenurodė, kad pirkimo–pardavimo sutartimi jai buvo perduotas veikiantis domenas, kurį pastaroji naudojo savo veikloje. Pirkimo–pardavimo sutartis yra galiojanti, ji buvo Å¡alių įvykdyta, Å¡alys įgijo teises ir pareigas pagal jÄ , todėl pagrindo teigti, kad ji negaliojanti nėra. Atsakovas taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovei bankroto byla buvo iÅ¡kelta 2013 m. spalio 22 d., todėl nuo Å¡ios dienos ir skaičiuotina ieÅ¡kinio senaties termino eiga, kuri baigėsi 2016 m. spalio 22 d., o ieÅ¡kinys Vilniaus apygardos teismui buvo pareikÅ¡tas 2017 m. gegužės 12 d.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino; priteisė ieÅ¡kovei BUAB „TR-LOG“ iÅ¡ atsakovo D. R. 101 367 Eur (350 000 Lt); 5 procentus metinių palÅ«kanų, apskaičiuotų nuo pinigų pervedimo 2012 m. spalio 15 d. iki kreipimosi į teismÄ dienos, t. y. už 4 metus 208 dienas (23 161 Eur); priteisė palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2017 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; priteisė 580 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

5. Teismas nustatė tokias faktines aplinkybes: per Nordea bankÄ 2012 m. spalio 15 d. iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos Nr. LT09 2140 0300 0230 2362 pervesti D. R. 350 000 Lt pagal 2012 m. kovo 15 d. sutartį Nr. 1., Å¡ios sutarties buvęs ieÅ¡kovės vadovas D. R. bankroto administratorei neperdavė; atsakovas neperdavė ieÅ¡kovės bankroto administratorės įgaliotam asmeniui jokių dokumentų, pagrindžiančių piniginių lėšų pervedimo teisėtumÄ , tačiau elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė 2012 m. sausio 2 d. teisės į adresų srities simbolinį pavadinimÄ (domenÄ ) transbank.eu. pirkimo–pardavimo sutarties kopijÄ ;

šios sutarties originalo atsakovas neturi; Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, 2013 m. spalio 22 d. nutartyje konstatavo, kad pagal balanso duomenis, 2012 m. bendrovės nuostoliai buvo 409 272 Lt; ginčo piniginių lėšų pervedimo metu ir vėliau, atsakovas buvo UAB „TR-LOG“ direktorius ir vienintelis bendrovės akcininkas.

6. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties, teismas nurodė, kad bankroto administratorė ne kartÄ iÅ¡ atsakovo reikalavo įmonės dokumentų, paskutinis žinomas bankrutavusios įmonės dokumentų perdavimo aktas yra sudarytas 2016 m. kovo 17 d. Å iÄ datÄ teismas laikė ieÅ¡kinio senaties termino pradžia, nes administratorė galutinai perimdama dokumentus sužinojo apie tai, jog nėra dokumento, patvirtinančio ginčo sumos pervedimÄ Ä¯ atsakovo sÄ skaitÄ . Teismas sprendė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

7. Pasisakydamas dėl žalos atlyginimo priteisimo, teismas konstatavo, kad atsakovo veiksmai nepagrindžiant jokiais pateisinančiais dokumentais 350 000 Lt pervedimo į savo sÄ skaitÄ laikytini prieÅ¡ingais pagrindiniam įmonės tikslui siekti pelno. Taip pat Å¡iais neteisėtais atsakovo veiksmais sumažinta galimybė bendrovei atsiskaityti su kreditoriais, taigi pažeistos ir kreditorių teisės.

8. Teismo posėdžio metu atsakovo pateiktos sÄ skaitos, kaip įrodymas, jog perduotas domeno vardas yra realus ir buvo pratęstas, bei duomenys, jog domenas buvo užregistruotas, teismo vertinimu nepatvirtina fakto, jog domenas priklausė tik atsakovui D. R.. Minėtuose dokumentuose atsakovas nurodytas kaip UAB „Transbank“ atstovas. Teismas laikė pagrįsta ieÅ¡kovės pozicijÄ , jog D. R. sudarė sandorį su savimi, bei pardavė domenÄ , kuris nėra jo nuosavybė, domeno prikimo–pardavimo sutarties kopijos 4.1 punkte nurodyta, kad pardavėjas patvirtina ir garantuoja, kad domenas transbank.eu nėra pardavėjo nuosavybė. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovo nurodomas domenas buvo įtrauktas į įmonės apskaitÄ , kaip turtas.

9. Teismas konstatavo, jog atsakovo elektroniniu paÅ¡tu pateikta 2012 m. sausio 2 d. sutartis nelaikytina sutarties sudarymÄ patvirtinančiu dokumentu, todėl sprendė, kad ji bankroto administratorei neperduota. Be to, atsakovas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 113 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog dalyvaujantys byloje asmenys teismui pateikia procesinių dokumentų originalus.

10. Teismas sprendė esant pagrindui ieÅ¡kinį tenkinti, nes nemokios bendrovės lėšos buvo pervestos jos vadovui, tokiu bÅ«du bendrovei padaryta žala; atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio reikalavimus, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Kaltė pasireiÅ¡kė tyčia. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 11. Atsakovas D. R. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais: 11.1. Teismas netinkamai taikė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias teisės normas. Remiantis Ä®BÄ® normomis ir teismų praktika ieÅ¡kinio senaties terminas laikytinas praleistu. IeÅ¡kovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jai vėliau tapo žinoma apie ginčo pavedimÄ ir (ar) sutartį. Teismas tinkamai neiÅ¡siaiÅ¡kino ir nenustatė momento, nuo kurio prasidėjo ieÅ¡kinio senaties termino eiga. IeÅ¡kinio senaties terminas turėjo prasidėti iÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ â€“ 2013 m. spalio 22 d.

Selektyvus dokumentų priėmimo perdavimo aktų pateikimas suponuoja iÅ¡vadÄ apie praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes ieÅ¡kovė nepateikė visų dokumentų priėmimo perdavimo aktų. Apie ginčo sandorį ieÅ¡kovė sužinojo ir galėjo sužinoti ne tik iÅ¡ banko sÄ skaitų iÅ¡rašų, kuriuos galėjo patikrinti iÅ¡ karto iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , bet ir atsakovui perdavus dokumentus ir turtÄ . 11.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada dėl žalos padarymo ieÅ¡kovei. Atsakovas pateikė įrodymus, kad po sutarties pasiraÅ¡ymo domenas buvo perduotas; sutartis nėra nuginčyta, nėra žalinga ieÅ¡kovei.

Teismas nepagrįstai konstatavo sutarties negaliojimÄ dėl jos originalo nebuvimo. Neįrodytas sÄ lygų visetas, leidžiantis konstatuoti padarius žalÄ ; ieÅ¡kovė neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų, ieÅ¡kovės pateikti samprotavimai nepagrįsti įrodymais. Teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas. 11.3. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ . IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad pinigines sumas atsakovui sumokėjo nepagrįstai, o atsakovas, kad pinigus gavo už konkretų perleistÄ objektÄ , ir pateikė įrodymus, kad domenas buvo perduotas ieÅ¡kovei ir ji juo naudojosi.

Teismas privalėjo perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ ieÅ¡kovei, ji turėjo įrodyti, kad piniginės lėšos pervestos nepagrįstai ir kad pagal sutartį nėra gavusi domeno. Teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ bei priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . 11.4. Teismas nepagrįstai taikė atsakovui aukÅ¡tesnius standartus ir nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų. Nepaisant to, kad ieÅ¡kovė nepagrindė savo pozicijos, teismas jÄ laikė įrodyta, tuo tarpu atsakovo pozicijÄ atmetė, konstatavęs, kad atsakovas neįrodė sutarties sudarymo, nes nėra jos originalo.

Siekdamas tinkamai iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje bÅ«tina įsitikinti sutarties egzistavimu, teismas turėjo imtis priemonių Å¡ioms aplinkybėms iÅ¡siaiÅ¡kinti ir įpareigoti bankroto administratorę pateikti informacijÄ apie domeno registravimÄ ieÅ¡kovės vardu. Teismo pasyvumas lėmė neobjektyvų faktinių aplinkybių įvertinimÄ ir neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ . 11.5. Teismas netinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus bei priėmė nemotyvuotÄ sprendimÄ .

Teismas netyrė ir nepasisakė dėl visų esminę reikÅ¡mę byloje turinčių įrodymų, priimdamas sprendimÄ rėmėsi tik ieÅ¡kovės pateiktais samprotavimais, netyrė, neanalizavo sutarties bei atsakovo pateikto iÅ¡raÅ¡o apie domeno priskyrimÄ ieÅ¡kovei ir ieÅ¡kovės sÄ skaitos, iÅ¡ kurios mokėta už domenÄ , t. y. įrodymų, akivaizdžiai patvirtinančių, kad sutartis galiojanti, ieÅ¡kovė pagrįstai sumokėjo atsakovui pinigus ir atsakovas nėra padaręs žalos.

12. IeÅ¡kovė BUAB „TR-LOG“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais: 12.1. Ä®siteisėjus nutarčiai iÅ¡kelti ieÅ¡kovei bankroto bylÄ , atsakovas turėjo pareigÄ perduoti bankroto administratorei visus įmonės dokumentus ir turtÄ , tačiau ilgÄ laikÄ Å¡ios pareigos nevykdė. Paskutinis bankrutavusios įmonės dokumentų perdavimo aktas suraÅ¡ytas 2016 m. kovo 17 d.

Teismas teisingai sprendė dėl ieÅ¡kinio senaties termino, įvertindamas atsakovo elgesį ir kitas aplinkybes. 12.2. Teismas teisingai argumentavo žalos priteisimÄ . 12.3. Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovė turi įrodinėti atsakovo teiginius. 12.4. Teismas įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pasisakė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovo nurodomas domenas bÅ«tų įtrauktas į įmonės apskaitÄ kaip turtas. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

Taip pat teismas įvertino atsakovo teismo posėdžio metu pateiktus įrodymus ir nurodė, kad Å¡ie nepatvirtina atsakovo nuosavybės fakto į domenÄ . Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Å io proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iÅ¡ naujo.

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

14. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad 2012 m. spalio 15 d. iÅ¡ UAB „TR-LOG“ sÄ skaitos Nr. LT09 2140 0300 0230 2362, D. R. buvo pervesta 350 000 Lt, mokėjimo pavedime nurodant – pagal 2012 m. kovo 15 d. sutartį Nr.

1. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl Å¡ios pinigų sumos priteisimo, motyvuodama pinigų pervedimui pagrindo nebuvimu ir dėl to įmonei padaryta žala, atsakovui kaip įmonės vadovui pažeidus CK 2.87 straipsnio reikalavimus. Atsakovas teigė, kad Å¡alis siejo sutartiniai santykiai, už gautÄ sumÄ jis pardavė ieÅ¡kovei domenÄ , Å¡io sandorio ieÅ¡kovė neginčija. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad nemokios bendrovės lėšos buvo pervestos jos vadovui, tokiu bÅ«du bendrovei padaryta žala.

Apelianto įsitikinimu, esant galiojančiai ir įvykdytai domeno pirkimo–pardavimo sutarčiai, neįrodytas sÄ lygų visetas, leidžiantis konstatuoti padarius žalÄ , ieÅ¡kovė neįrodinėjo atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų. Dėl ieÅ¡kovės pasirinkto teisių gynimo bÅ«do bei teisinių santykių kvalifikavimo 15. Teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių teisės principų. Å iÄ teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį ir jame suformuluodamas ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ .

IeÅ¡kinio dalykas yra ieÅ¡kovo per teismÄ atsakovui pareikÅ¡tas materialinis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). IeÅ¡kinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieÅ¡kovas grindžia savo reikalavimÄ (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

16. Materialiosios teisės požiÅ«riu, ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vienÄ ar kelis pažeistos teisės gynimo bÅ«dus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiÅ«ra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybÄ , t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo bÅ«dus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo bÅ«dus, teisės atsisakymÄ ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo bÅ«dai, kuriuos taiko teismas. Dažniausiai civilinių teisių gynimo bÅ«dus nustato teisės normos, reguliuojančios konkretų teisinį santykį. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės bÅ«tų apgintos, gali naudoti vienÄ ar iÅ¡ karto kelis civilinės teisės gynimo bÅ«dus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo bÅ«do.

17. IeÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas bylÄ nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Å iuo klausimu teismų praktika yra aiÅ¡ki ir nuosekli, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra iÅ¡skirtinai bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

18. Kaip minėta, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl 101 367 Eur ir 23 161 Eur palÅ«kanų priteisimo. Nurodė, kad be teisėto pagrindo atsakovui pervesti pinigai turi bÅ«ti grÄ Å¾inti bendrovei, taip pat teigė, kad nepagrįstas 350 000 Lt pervedimas yra prieÅ¡ingas pagrindiniam įmonės tikslui siekti pelno, sumažino galimybę bendrovei atsiskaityti su kreditoriais, taigi pažeidė kreditorių teises. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas nurodytas CK 2.87 straipsnyje, privalo padarytÄ Å¾alÄ atlyginti juridiniam asmeniui visiÅ¡kai.

Dublike ieÅ¡kovė nurodė, kad ginčo pinigų pervedimo vadovui metu bendrovė jau buvo nemoki, o atsakovas, atlikdamas sau mokėjimÄ , pažeidė CK 2.87 straipsnio reikalavimus, elgėsi nesÄ Å¾iningai, nerÅ«pestingai, t. y. atliko neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis). Atsakovo kaltė, pasak ieÅ¡kovės, pasireiÅ¡kė tyčia, be to kaltė – preziumuojama. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė teigė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas dviem aspektais: kaip dėl be pagrindo pervestų lėšų priteisimo ir kaip vadovo pareigų pažeidimo ir įmonei padarytos žalos atlyginimo.

19. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi ieÅ¡kovės pateiktų procesinių dokumentų turinį, teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius ir pagrįstai sprendė dėl ieÅ¡kovės pasirinkto pažeistų teisių gynimo bÅ«do – deliktinės atsakomybės buvusiam ieÅ¡kovės vadovui taikymo. Atsakovo apeliacinio skundo argumentai Å¡iuo aspektu pripažintini nepagrįstais. Dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų 20. Byloje nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad atsakovas D. R. buvo UAB „TR-LOG“ vadovas nuo 2009 m. vasario 18 d. ir atleistas bankroto administratorės po bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo.

21. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti bÅ«tina nustatyti visas jos taikymo sÄ lygas – neteisėtus veiksmus, žalÄ (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę ieÅ¡kovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktÄ ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Vadovas, siekdamas iÅ¡vengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177-248/2018, 41 punktas; 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018, 41 punktas, 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018, kt.).

22. Dėl pirmosios iÅ¡ civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygų – veiksmų (neveikimo) neteisėtumo – pažymėtina, kad juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.81 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABÄ®) 37 straipsnio 7 dalis).

Bendrovės vadovas, be kita ko, atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ bei jos tikslų įgyvendinimÄ , kitų ABÄ® ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymÄ (ABÄ® 37 straipsnio 12 dalies 1, 13 punktai). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

23. Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apelianto neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė nepagrindžiant jokiais pateisinančiais dokumentais 350 000 Lt pervedimo į savo sÄ skaitÄ , taip pat Å¡iuos veiksmus teismas laikė prieÅ¡ingais pagrindiniam įmonės tikslui siekti pelno. Be to, Å¡iais neteisėtais veiksmais (didelės bendrovės lėšų sumos pervedimas į asmeninę sÄ skaitÄ ) atsakovas sumažino galimybę bendrovei atsiskaityti su kreditoriais. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovės dėl apelianto neteisėtų veiksmų patirtÄ Å¾alÄ sudaro nepagrįstai pervesta pinigų suma – 350 000 Lt. Ginčo dėl žalos dydžio nėra. Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantas neatliko neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieÅ¡kovei bÅ«tų padaryta žala.

24. Pinigų pervedimo pagrindu atsakovas nurodo ne mokėjimo paskirtyje nurodytÄ 2012 m. kovo 15 d. sutartį, o tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo 2012 m. sausio 2 d. sudarytÄ teisės į adresų srities simbolinį pavadinimÄ (domenÄ ) transbank.eu. pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantas nepagrįstai akcentuoja domeno pirkimo–pardavimo sutarties galiojimÄ / nenuginčijimÄ . Å i aplinkybė neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl jo civilinės atsakomybės. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu ir civilinė atsakomybė (žalos atlyginimas) yra atskiri civilinių teisių gynimo bÅ«dai, kurių taikymÄ reglamentuoja skirtingi CK institutai.

Kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį, t. y. taikoma restitucija, jeigu įstatymas nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145–6.153 straipsniai). Restitucija ir civilinė atsakomybė yra savarankiÅ¡kos prievolės, atsirandančios skirtingais pagrindais ir atliekančios skirtingas funkcijas. Pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija; kad bÅ«tų galima taikyti civilinę atsakomybę, bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala (nuostoliai), priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė (iÅ¡skyrus įstatymo ar sutarties numatytus atvejus, kai atsakomybė atsiranda be kaltės).

Civilinė atsakomybė nėra sandorio negaliojimo padarinys, o sandorio negaliojimas nėra civilinės atsakomybės taikymo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-294-469/2018).

25. Pinigų pervedimÄ grįsdamas kitos, nei mokėjimo paskirtyje nurodytos datos sutartimi, atsakovas nenurodė ir nepateikė duomenų, kad iki 2017 m. balandžio mėnesio, kuomet, pasak apelianto, mokėjimÄ pagrindžiančios 2012 m. sausio 2 d. teisės į adresų srities simbolinį pavadinimÄ (domenÄ ) transbank.eu. pirkimo–pardavimo sutarties kopija elektroniniu paÅ¡tu buvo pateikta administratorei, Å¡i sutartis ir pats domenas buvo perduoti ieÅ¡kovės bankroto administratorei vykdant Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytÄ Ä¯pareigojimÄ Ä¯siteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

Nepaneigti ieÅ¡kovės argumentai, kad nei domeno pirkimo–pardavimo sutartis, nei pats domenas į įmonės finansinės apskaitos dokumentus nebuvo įtraukti, prisijungimo prie domento duomenys bankroto administratorei nėra perduoti ir Å¡iuo turtu bankrutavusi ieÅ¡kovė nedisponuoja. Atkreiptinas dėmesys, kad pats atsakovas kaip UAB „TR-LOG“ vadovas kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo ir pateikė teismui jo pasiraÅ¡ytÄ 2013 m. rugpjūčio 23 d. „Avansu mokėtos sumos“ pavadintÄ dokumentÄ , kuriame be kitų asmenų nurodytas ir jis, kaip debitorius, su 350 000 Lt skola.

26. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė apelianto neteisėtus veiksmus (kaip bÅ«tinÄ civilinės atsakomybės sÄ lygÄ ), pasireiÅ¡kusius be teisėto pagrindo atliktu įmonės didelės pinigų sumos sau pervedimu. Taip pat spręstina, kad atsakovas, eidamas UAB „TR-LOG“ direktoriaus pareigas ir bÅ«damas vienasmenis bendrovės valdymo organas, privalėjo užtikrinti, kad bendrovės bankų sÄ skaitose esančios piniginės lėšos bÅ«tų naudojamos iÅ¡imtinai bendrovės interesais, kontroliuoti bendrovės bankų sÄ skaitose atliekamas pinigines operacijas ir iÅ¡saugoti visus tokių operacijų pagrįstumÄ bei bendrovės piniginių lėšų panaudojimo teisėtumÄ patvirtinančius dokumentus, tačiau Å¡ių pareigų taip pat tinkamai nevykdė, t. y. atliko neteisėtus veiksmus.

27. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Jeigu apeliantas, kaip už juridinio asmens veiklÄ pagal įstatymus atsakingas asmuo, bÅ«tų pagrindęs įmonės gautÄ naudÄ (turtÄ ar kt.) dėl 350 000 Lt lėšų jam pervedimo, žala įmonei nebÅ«tų padaryta.

Nesant duomenų apie tai, kad įmonė už pervestus pinigus įgijo turtÄ iÅ¡ atsakovo, egzistuoja priežastinis ryÅ¡ys tarp nurodytų apelianto neteisėtų veiksmų ir dėl to ieÅ¡kovei atsiradusios žalos. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas priėmė teismo posėdžio metu atsakovo atstovo pateiktus įrodymus (2011 m. rugsėjo 16 d. įmonei iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už domeno vardo pratęsimÄ metams, informacijÄ apie domenÄ , pagal kuriÄ registruotojas D.

R. (UAB Transbankas“) juos įvertino ir konstatavo, jog šie duomenys nepatvirtina fakto, kad domenas priklausė tik atsakovui D. R., nes juose atsakovas nurodytas, kaip UAB „Transbank“ (ieškovės tuometinis pavadinimas) atstovas. Tokio vertinimo apeliantas nekvestionuoja.

28. Civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, iÅ¡skyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, nustačius, kad įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimÄ , jo kaltė preziumuojama. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas Å¡ioje byloje nepaneigė jo kaltės prezumpcijos.

29. Apeliantas kvestionuoja įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo tinkamumÄ bei nurodo teismo sprendimo nepakankamÄ motyvavimÄ nagrinėjamoje byloje. Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės, aiÅ¡kinant CPK 176, 185 straipsnius, kasacinėje praktikoje yra suformuluotos. Teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 ir joje nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Be to, kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pripažįstama, kad bankroto bylos susijusios su vieÅ¡uoju interesu.

Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Å ie įrodinėjimo ypatumai taikytini ir sprendžiant turtinius ginčus, kuriuose viena iÅ¡ Å¡alių yra bankrutuojanti įmonė. Kartu pažymėtina, kad vieÅ¡ojo intereso buvimas teisminiuose ginčuose, kuriuose dalyvauja bankrutuojanti įmonė, nepaneigia kitų, nebankrutuojančių, asmenų teisės teisme ginti savo teisėtus interesus ir tai užtikrinančių bendrųjų įrodinėjimo taisyklių taikymo, be kita ko, įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo tarp ginčo Å¡alių ir pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis Å¡alys grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), proceso teisės nuostatų dėl įrodymų vertinimo, jų pakankamumo konstatuojant aktualių bylos aplinkybių buvimÄ (CPK 176, 185 straipsniai) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-469/2019).

30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, jog byloje nėra pakankamai įrodymų reikÅ¡mingoms aplinkybėms pagrįsti ir kad teismas juos įvertino netinkamai. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimÄ , pažeidė teisės normas ar netinkamai jas taikė.

Apeliantas iÅ¡ esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės. Nesant duomenų, jog teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga. Nuodugni pirmosios instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų, Å¡io teismo iÅ¡dėstytų motyvų analizė neleidžia daryti iÅ¡vados, jog kažkurios reikÅ¡mingos aplinkybės arba su jomis susiję įrodymai, pagrindžiantys atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygų (ne)egzistavimÄ , teismo nebuvo įvertinti.

31. Å alys turi pareigÄ teikti tik tuos argumentus, reikalavimus ir (ar) atsikirtimus bei įrodymus, kurie turi reikÅ¡mės bylai, t. y. patvirtinančius arba paneigiančius įrodinėjamÄ pozicijÄ , bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes. Atitinkamai, ir teismo pareiga motyvuoti teismo sprendimus ar nutartis jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, jog teismas privalo analizuoti ir pasisakyti absoliučiai dėl kiekvieno argumento; teismas privalo aptarti ir įvertinti kiekvienÄ pagrįstÄ ir su nagrinėjama byla susijusį argumentÄ , tačiau neturi pareigos detaliai analizuoti ir vertinti argumentų, kurie nesusiję su nagrinėjama byla ar neturi teisinės reikÅ¡mės ginčo iÅ¡sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2012).

Jeigu teismo procesiniame sprendime nėra detaliai atsakyta į kai kuriuos ieškinio (pareiškimo, prašymo, skundo) argumentus, tai savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad toks procesinis sprendimas yra nepagrįstas ar (ir) neteisėtas. Dėl teismo išdėstytų argumentų pakankamumo turi būti sprendžiama įvertinus, ar materialieji bei procesiniai bylos aspektai, dėl kurių teismas nepasisakė, yra tokie svarbūs, jog dėl jų galėjo būti priimtas neteisingas sprendimas dėl bylos esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2014).

Teisėjų kolegijos vertinimu, apskųsto sprendimo turinys patvirtina, kad teismas, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino visas bylai reikÅ¡mingas faktines ir teisines aplinkybes ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ procesinį sprendimÄ dėl pareikÅ¡tų materialiųjų reikalavimų. Dėl ieÅ¡kinio senaties 32. Pagal CK 1.124 straipsnį ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal CK 1.125 straipsnio, įtvirtinančio ieÅ¡kinio senaties terminus, 8 dalį, reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

33. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ tÄ pačiÄ dienÄ , kai Å¡i buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimÄ asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie Å¡ios teisės pažeidimÄ diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistÄ teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496-378/2016).

34. Kai ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ , tam, kad toks ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas, turi bÅ«ti nustatyta civilinės atsakomybės sÄ lygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ .

IeÅ¡kovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktÄ jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktÄ . Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).

35. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė 2017 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos, padarytos neteisėtais atsakovo veiksmais, atlyginimo. Å iam reikalavimui remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Atsakovas, gindamasis nuo jam pareikÅ¡tų reikalavimų, be kita ko, nurodė, kad ieÅ¡kovė praleido sutrumpintÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį bankroto administratorė įgijo iÅ¡kėlus ieÅ¡kovei bankroto bylÄ â€“ 2013 m. spalio 22 d.

36. Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ , įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtÄ pagal balansÄ , sudarytÄ nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas numato, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienos, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidÄ , kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

Å iuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie Å¡ių sandorių sudarymÄ gavimo dienos.

37. Nagrinėjamu atveju, iÅ¡ byloje pateiktų dokumentų matyti, jog bankroto byla atsakovei iÅ¡kelta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartimi. Bankroto administratorė ne kartÄ iÅ¡ atsakovo reikalavo įmonės dokumentų bei turto, kurie, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, buvo perduoti per keturis kartus. Paskutinis žinomas bankrutavusios įmonės dokumentų perdavimo aktas yra sudarytas 2016 m. kovo 17 d. Apeliantas neneigia, bankrutavusios įmonės dokumentų bei turto perdavimo bankroto administratorei per kelis kartus, tačiau nurodo, kad ieÅ¡kovės pateiktame akte nėra nurodyta, kad jai perduodamas domenas, ar domeno pirkimo–pardavimo sutartis, kas galimai patvirtina juos buvus perduotus anksčiau, atitinkamai tai lemia ieÅ¡kinio senaties praleidimÄ , tačiau tokiems savo argumentams pagrįsti neteikia jokių įrodymų.

Esant tokioms aplinkybėms, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kinio senaties termino pradžia laikytina 2016 m. kovo 17 d., kuomet administratorė galutinai perimdama bankrutavusios įmonės dokumentus sužinojo apie tai, jog nėra dokumento, patvirtinančio ginčo sumos pervedimÄ Ä¯ atsakovo sÄ skaitÄ . Atitinkamai tokiu atveju laikytina, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas.

38. Ä® esminius skundo argumentus atsakyta. Kiti skunde nurodyti apelianto argumentai neturi esminės reikÅ¡mės galutiniam bylos teisiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 39. Å ioje nutartyje iÅ¡dėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė bei įvertino teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui reikÅ¡mingas aplinkybes, savo iÅ¡vadas pakankamai motyvavo, todėl tenkindamas ieÅ¡kinį priėmė teisingÄ procesinį sprendimÄ . Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas atsakovo apeliacinio skundo argumentais nepaneigtas, todėl Å¡is sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 40. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies.

41. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡ydama iÅ¡ apelianto priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas, todėl praÅ¡ymas dėl jų atlyginimo priteisimo netenkinamas.

42. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 30 d. nutartimi atidėjo apeliantui D. R. 1 753 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktu nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė (įstaiga), kuriai iÅ¡kelta bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedÅ«ra, ar fizinis asmuo, kuriam iÅ¡kelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už Å¡iose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė yra bankrutavusi įmonė, todėl atsakovas pagal įstatymÄ atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir Å¡is mokestis iÅ¡ jo, kaip pralaimėjusios bylÄ Å¡alies, Å¡iuo atveju valstybei nepriteistinas. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Teisėjos Goda Ambrasaitė-Balynienė Danutė Gasiūnienė Asta Radzevičienė