a1ac77b4-e7fc-42c9-aa48-9af3a0f8a266 · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-633-1121/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40467-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.20.13; 2.4.6.4.2; 2.4.6.5.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gruodžio 1 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-TamoÅ¡iÅ«naitės, Pauliaus VerÅ¡ekio (pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Gretai Karmazienei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, nuteistojo S. C. gynėjui advokatui Valerijui Kirpičnikovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lino Silevičiaus (toliau tekste – ir prokuroras) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo – S. C. pripažintas kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. C. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos ir sumažintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. C. per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be asmens priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

2) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta ir sumažinta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės (laisvės atėmimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams) bausmės pridėta dalis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams), ir S. C. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. C. per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be asmens priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo;

2) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į galutinę bausmę įskaitytinas S. C. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (duomenys neskelbtini) (1 (viena) diena), taip pat laikotarpiai įskaityti į bausmę Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, S. C. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminÄ skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš S. C. valstybės naudai konfiskuotini 18 870 Eur (aštuoniolika tūkstančių aštuoni šimtai septyniasdešimt eurų) kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Priteista iš S. C. (duomenys neskelbtini) naudai 213,80 Eur (du šimtai trylika eurų aštuoniasdešimt euro centų) proceso išlaidų. S. C. išteisintas dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 243 straipsnį, kadangi nepadaryta veika, turinti baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Teisėjų kolegija, n u s t a t ė : I. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. S. C. nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2021 m. lapkričio 19 d., apie 19.12 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, vairavo automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei iÅ¡ eismo įvykio pasiÅ¡alino, po ko, policijos pareigÅ«nams patikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , tokiu bÅ«du vengė neblaivumo patikrinimo, pažeisdamas KET 17 punkte numatytÄ vairuotojo pareigÄ leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichikÄ veikiančių medžiagų (2 t., b. l. 33-34).

2. Be to, S. C. kaltintas ir tuo, kad pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) privalėdamas atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, tyčia nevykdė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės (past. – BK 243 straipsnis), o bÅ«tent: baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo laikotarpiu, 2021 m. lapkričio 19 d., apie 19.12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį ir pasiÅ¡alino, bÅ«damas neblaivus nuo alkoholio, policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ , tokiu bÅ«du tyčia vengė atlikti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Skundžiamame nuosprendyje padaryta iÅ¡vada, kad įsiteisėjus draudimui vairuoti transporto priemones, nustatytas tik vienas atvejis, kuomet S. C. vairavo automobilį ir vengė atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Nustatyto vienkartinio baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejo nepakanka konstatuoti S. C. veiksmų piktybiÅ¡kumui ir vengimui, kadangi pati nusikalstama veika baudžiamajame įstatyme (BK 243 straipsnis) nurodoma kaip vengimas, kurio reikÅ¡mė suponuoja ne vienkartinę situacijÄ , kai yra pažeidžiamas nustatytos pareigos vykdymas, o mažiausiai du tokius pažeidimus.

Įvertinus tai, kad įsiteisėjus draudimui vairuoti transporto priemones (baudžiamojo poveikio priemonei) nustatytas tik vienas šios pareigos pažeidimo atvejis, pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad nepadarytas BK 243 straipsnyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas, todėl šioje kaltinimo dalyje S. C. išteisintas. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai 3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo:

1) panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį, kurioje S. C. iÅ¡teisintas pagal BK 243 straipsnį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – S. C. pripažinti kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 243 straipsnyje, ir jam paskirti areÅ¡tÄ 35 paroms;

2) vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas už abi nusikalstamas veikas, subendrinti apėmimo bÅ«du ir S. C. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 mėnesiams;

3) vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. C. skirti laisvės atėmimÄ 6 mėnesiams;

4) vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 metams, įpareigojant S. C. per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų;

5) likusiÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

4. Prokuroro įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados skundžiamame nuosprendyje neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir baudžiamojo įstatymo aiÅ¡kinimo bei taikymo praktikos, todėl S. C. nepagrįstai iÅ¡teisintas pagal BK 243 straipsnį, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismas, iÅ¡teisindamas S. C. pagal šį inkriminuotÄ kaltinimÄ , netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ .

5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iÅ¡tyrus byloje esančius įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog jų pakanka piktybiÅ¡kumui S. C. veiksmuose patvirtinti, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai piktybiÅ¡kumÄ prilygino sistemingumui, kadangi tai nėra vienas ir tas pats. Å ioje baudžiamojoje byloje piktybiÅ¡kumÄ nuteistojo veiksmuose patvirtina Å¡ios aplinkybės: S. C. įvykio metu vairavo transporto priemonę neblaivus; vengė tikrintis neblaivumÄ ; pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos. Be to, vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemonę yra piktybiÅ¡kas, Å¡iurkÅ¡tus ir pavojingas veikimas, todėl tokie veiksmai neprivalo turėti sistemingumo požymio (bÅ«ti pakartotinis veiksmas), t. y. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 243 straipsnį kilti užtenka nustatyti, jog pažeidimas yra piktybiÅ¡kas, itin Å¡iurkÅ¡tus ir pavojingas.

6. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad S. C. teistas tris kartus, taip pat ir už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ (pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį). Å ioje baudžiamojoje byloje nuteistasis savo veiksmus nutraukė ne laisva valia, o tik dėl to, kad padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę ir pasiÅ¡alino iÅ¡ eismo įvykio vietos, po ko policijos pareigÅ«nams tikrinimo metu nustačius neblaivumo požymius atsisakė tikrintis iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracijÄ .

Toks S. C. baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones) pažeidimas vertintinas kaip piktybiškas, itin šiurkštus ir pavojingas. Be to, byloje nenustatyta jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių nuteistasis nebūtų galėjęs tinkamai laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės. Priešingai, kaip pats nuteistasis lengvabūdiškai tikino, žinojo, kad negali vairuoti, tačiau vis tiek vairavo, nepūtė į alkotesterį, nes bijojo, jog bus nustatytas neblaivumas.

Taip pat nuteistasis teigė, kad jis galimai turi problemų dėl alkoholio vartojimo. Be to, S. C. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį buvo nuteistas už analogiÅ¡kÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavimÄ neblaiviam, kai buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas. Praeityje S. C. buvo baustas ir administracine tvarka už eismo saugumo taisyklių pažeidimus (transporto priemonės vairavimÄ neblaiviam; vairavimÄ neturint specialiosios teisės tai daryti). Visa tai patvirtina nuteistojo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, t. y. neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sÄ lygų pažeidimo pobÅ«dį.

PrieÅ¡ingai, tai parodo nuteistojo niekinamÄ požiÅ«rį ne tik į vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , transporto eismo saugumÄ , bet ir į teisingumÄ . Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad S. C. veiksmuose yra visi baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėties požymiai.

7. Nuteistasis S. C. atsiliepime praÅ¡o atmesti prokuroro apeliacinį skundÄ ir palikti galioti nepakeistÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį.

8. Nuteistasis atsiliepime nurodo, kad prokuroro pozicija yra deklaratyvi, neatitinka Å¡ioje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nedera Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai Å¡ios kategorijos bylose. Vien tik 2021 m. lapkričio 19 d. įvykis, kai nuteistasis atsisakė tikrintis blaivumÄ ir skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu bei nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nėra pakankamas pagrindas S. C. traukti baudžiamojon atsakomybėn ir pagal BK 243 straipsnį. Nuteistojo teigimu, prokuroras nukrypo nuo teisės doktrinos ir teismų praktikos aiÅ¡kinant BK 243 straipsnio dispozicijÄ ir nepagrįstai nuteistojo vienkartinį pažeidimÄ , padarytÄ po teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, traktavo kaip sistemingÄ , nors toks vienkartinis veiksmas neįrodo vengimo fakto.

9. Logine ir gramatine prasmėmis žodis vengimas reiÅ¡kia stengimÄ si iÅ¡sisukti, iÅ¡sisukinėjimÄ , t. y. tam tikri aktyvÅ«s veiksmai ir aktyvus pareigos nevykdymas. Nagrinėjamu atveju nuteistojo veiksmuose nenustatyta jokio tęstinumo, kas, remiantis formuojama teismų praktika, yra bÅ«tina, norint įrodyti vengimÄ atlikti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nuosprendį, nuodugniai iÅ¡analizavo ir įvertino nuteistojo veiksmus pavojingumo kriterijaus prasme, todėl padarė teisingÄ bei pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog pavieniai nedideli pažeidimai negali bÅ«ti laikomi vengimu atlikti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Be to, nuteistajam dėl byloje nagrinėjamo įvykio buvo skirtos ir administracinio poveikio priemonės (nuobaudos). Visos Å¡ios aplinkybės leidžia daryti ir kitÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo veiksmuose nėra visų BK 243 straipsnyje numatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

10. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistojo gynėjas – atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas 11. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tik tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų (proceso dalyvių), kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nebūtų naikinami ar keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas, laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos esminių faktinių aplinkybių, nusikalstamos veikos sudėties, asmens kaltumo ar nekaltumo, skiriamos bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų – pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais bylos įrodymais ir duomenimis.

13. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas asmuo, kuris vengė atlikti teismo jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ). Å iame baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas objektyviai pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais arba neveikimu, veikos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi iÅ¡vengti kaltininkas. Å io baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl nusikalstama veika laikoma baigta, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas.

Subjektyviai BK 243 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobÅ«dį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus, taip pat suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarkÄ , be to, žino, kokie teisiniai padariniai kyla už jų nevykdymÄ , kadangi dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viskÄ suvokdamas nori taip elgtis, t. y. vengti atlikti teismo paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021, 2K-184-648/2021).

14. Šioje byloje nustatyta, kad S. C. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Kartu su paskirta baudos bausme S. C. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) turto konfiskavimas;

2) uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 96-101). Teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini) (past. – tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenys) ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų patvarkymu pateiktas vykdyti (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 102). S. C. pasiraÅ¡ytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka, nevykdymo ir vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę padariniais (1 t., b. l. 103-106, 107-108).

Taip pat nustatyta, kad S. C. neatlikęs 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nusikaltimas padarytas 2021 m. lapkričio 19 d. Įvertinus šias nustatytas aplinkybės, darytina išvada, kad asmens veiksmai atitinka visus formaliuosius BK 243 straipsnyje nustatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi S. C. neatlikęs jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir būdamas neblaivus, 2021 m. lapkričio 19 d., apie 19.12 val., vairavo automobilį MERCEDES BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu nevykdydamas draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

15. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs S. C. veiksmus, padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, yra vienkartinio pobÅ«džio atvejis, ir, vadovaujantis teismų praktika, negali bÅ«ti laikomas sistemingu ir piktybiÅ¡ku vengimu atlikti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę, todėl tokie asmens veiksmai nelaikytini nusikalstamais BK 243 straipsnio prasme. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad po to, kai įsiteisėjo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamasis įsakymas bei juo S. C. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones), nustatytas tik vienas atvejis, kai asmuo vairavo transporto priemonę ir pažeidė šį draudimÄ .

Kita vertus, teismų praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neÅ¡alina baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, kadangi kiekvienu atveju, sprendžiant dėl nusikalstamos veikos pavojingumo pagal BK 243 straipsnį, bÅ«tina įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021). Kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimÄ , bÅ«tina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobÅ«dį bei pavojingumÄ atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius.

Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumÄ pagal BK 243 straipsnį, iÅ¡skiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemiÅ¡kumas, rodantis aiÅ¡kų Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiÅ¡kumas (piktavaliÅ¡kumas) – siekis parodyti nepagarbÄ teismo sprendimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018).

16. Byloje nustatyta, kad S. C., bÅ«damas akivaizdžiai neblaivus, ne tik vairavo automobilį, bet ir padarė eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į kitÄ transporto priemonę, bei iÅ¡ eismo įvykio vietos pasiÅ¡alino. Be to, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustų G. Č. ir N. M. duotus paaiÅ¡kinimus, kurie iÅ¡samiai apraÅ¡yti skundžiamo nuosprendžio 4-5 puslapiuose ir Å¡iame nuosprendyje nebebus iÅ¡ naujo atkartojami, nustatyta ir tai, kad po to, kai S. C. padarė eismo įvykį ir iÅ¡ jo pasiÅ¡alino, nuteistasis kartu su juo važiavusiu keleiviu po kelių minučių priėjo prie automobilio BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo N. M. ir pastarajam keleivis (past.

– M. R.) pasiÅ«lė susitarti, kad nebÅ«tų kviečiama policija, už tai pasiÅ«lius piniginį atlygį. N. M. teigimu, su juo bandė susitarti ne nuteistasis, o automobilio keleivis, kadangi pats S. C. atrodė akivaizdžiai neblaivus, jam Å¡nekant kalba buvo neriÅ¡li, judesiai nekoordinuoti. Aplinkybę, kad nuteistasis S. C. nagrinėjamo įvykio metu buvo akivaizdžiai neblaivus bei sunkiai orientavosi aplinkoje užfiksuota ir G. Č. 2021 m. lapkričio 19 d. tarnybiniame praneÅ¡ime, kuriame nurodyta, jog bendrauti su S. C. buvo sunku, asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus: vos stovėjo ant kojų, akys buvo apsiblausę, kalba neriÅ¡li, nekoordinuota, į klausimus atsakinėjo labai lėtai ir vangiai (1 t., b. l. 13-14), kas patvirtina didesnį nei įprasta asmens padarytos veikos pavojingumÄ .

17. Liudytojas G. Č. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu taip pat paaiÅ¡kino, kad S. C., papraÅ¡ytas pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu, tai daryti kategoriÅ¡kai atsisakė. Liudytojas nurodė ir tai, kad Å¡alimais buvęs S. C. draugas M. R. atvykusiems policijos pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad jie tikrai automobilio nevairavo ir nesupranta, kodėl atvyko policijos pareigÅ«nai (1 t., b. l. 30-31). Be to, nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad 2021 m. lapkričio 20 d. įvykusios apklausos metu S. C. kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę vairavus automobilį.

Nuteistasis paaiÅ¡kino, kad transporto priemonę vairavo „X“, kurio anketinių duomenų nežino (1 t., b. l. 139). Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis S. C. ikiteisminio tyrimo pradžioje klaidino pareigÅ«nus ir akivaizdu, jog norėjo iÅ¡vengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, kÄ , beje, iÅ¡ esmės pripažino vėlesnėje proceso eigoje, nurodydamas, jog žinojo, kad negali vairuoti transporto priemonių (past. – asmuo žinojo, kad jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, taip pat suvokė, jog jÄ privaloma vykdyti imperatyviai, o jos tinkamai nevykdant gresia teisinė atsakomybė), tačiau vis tiek neblaivus vairavo automobilį, o į alkotesterį nepÅ«tė, kadangi bijojo, jog jam bus konstatuotas neblaivumo faktas.

18. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad S. C., būdamas akivaizdžiai apsvaigęs nuo alkoholio ir sunkiai besikoordinuojantis aplinkoje, be pateisinamos ir (ar) būtinos priežasties vairavo vakaro metu automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėse, esant gana intensyviam eismui, bei sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo padaryta turtinė žala BMW automobilio vairuotojui. Be to, S. C. taip pat siekė išvengti jam gręsiančios atsakomybės (past. – bandė bėgti iš eismo įvykio vietos; nuteistojo draugas M.

R. bandė susitarti su N. M., kad nebÅ«tų praneÅ¡ta apie įvykusį eismo įvykį ir iÅ¡kviesti policijos pareigÅ«nai, siÅ«lant piniginį atlygį; pirmosios apklausos metu nuteistasis kategoriÅ¡kai neigė savo kaltę, teigdamas, jog vairavo kitas asmuo; S. C. kategoriÅ¡kai atsisakė pasitikrinti neblaivumÄ alkotesteriu). Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės leidžia S. C. elgesį pripažinti piktavaliÅ¡ku, o veikos padarymo aplinkybes – pavojingomis. Be to, S. C. pavojingumÄ didina ir tai, kad toks nuteistojo elgesys nėra atsitiktinio pobÅ«džio, kadangi per nepilnus metus S. C. padarė net tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 2811 straipsnio 1 dalyje, t. y. laikotarpiu (duomenys neskelbtini).

19. Nuteistasis S. C. atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundÄ teigia, kad jam dėl Å¡ioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio buvo paskirtos ir administracinio poveikio priemonės (nuobaudos). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad iÅ¡ tiesų S. C. dėl 2021 m. lapkričio 19 d. įvykio buvo patrauktas ir administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, tačiau atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog jis buvo patrauktas atsakomybėn dėl sukelto eismo įvykio metu padarytos turtinės žalos ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo vairuojant transporto priemonę, o ne dėl to, jog nesilaikė jam paskirto draudimo vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i aplinkybė negali Å¡alinti S. C. atsakomybės pagal BK 243 straipsnį, todėl Å¡is atsiliepime nurodytas argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas.

20. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad S. C. pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamÄ jį įsakymÄ baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) privalėdamas atlikti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę – draudimÄ naudotis specialia teise, uždraudžiant vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, tyčia nevykdė Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, tokiais veiksmais padarydamas BK 243 straipsnyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .

21. S. C. Å¡ioje baudžiamojoje byloje kaltintas pagal BK 243 straipsnį dėl to, kad privalėjo atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Byloje nustatyta, kad draudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones buvo paskirtas ne kaltinime nurodyto Vilniaus miesto apylinkės teismo, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų, todėl Å¡is inkriminuotų kaltinime faktinių aplinkybių netikslumas iÅ¡taisomas teisėjų kolegijos Å¡iame nuosprendyje.

Toks faktinių aplinkybių pakeitimas esminės reikÅ¡mės neturės ir S. C. teisių nepažeis, kadangi susipažinus su bylos medžiaga, akivaizdu, kad suraÅ¡ant kaltinamÄ jį aktÄ buvo padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida. Dėl S. C. skiriamos bausmės pagal BK 243 straipsnį 22. Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiÅ¡kia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių Å¡iam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«džio ir už Å¡iÄ veikÄ numatytos bausmės turi bÅ«ti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014;

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

23. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra:

1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo;

2) nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį;

3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas;

4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų;

5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

24. S. C. padaryta BK 243 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – tyčinis, baigtas baudžiamasis nusižengimas. Byloje nustatyta, kad S. C. atsakomybę lengvina viena aplinkybė – asmuo prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkina, kad veika padaryta S. C. bÅ«nant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atsižvelgtina ir į tai, kad praeityje S. C. teistas tris kartus, iÅ¡ kurių du teistumai pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, o taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones – asmens nuo vairavimo apsvaigus nuo alkoholio nesulaikė.

Taip pat S. C. baustas ir administracine tvarka. Nuteistasis teigia, kad dirba (duomenys neskelbtini). Byloje negauta duomenų apie asmens gydymÄ psichiatrine tvarka arba įraÅ¡ymÄ Ä¯ priklausomybės ligų įskaitÄ . Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad už BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymÄ S. C. skiriama sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė – areÅ¡tas, jos dydį nustatant artimÄ vidurkiui – 30 parų. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios rÅ«Å¡ies ir dydžio bausmė atitiks tiek teisingumo, tiek proporcingumo principus bei atitiks realiai padarytų veiksmų pavojingumÄ ir asmens charakterizuojančius duomenis.

25. Kadangi padarytas BK 243 straipsnyje numatytas baudžiamasis nusižengimas sudaro idealiÄ jÄ nusikalstamų veikų sutaptį su BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytu nusikaltimu (past. – Å¡ioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas), paskirtos bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, t. y. S. C. skiriama subendrinta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, subendrinta bausmė sumažinama vienu trečdaliu, kuri subendrinama su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme.

Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras apeliaciniame skunde nepraÅ¡o panaikinti pirmosios instancijos taikyto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo, Å¡ioje dalyje teisėjų kolegija nepasisako dėl Å¡io instituto taikymo pagrįstumo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : tenkinti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Lino Silevičiaus apeliacinį skundÄ .

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį, kuria S. C. iÅ¡teisintas dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnio padarymo, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį – S. C. pripažinti kaltu padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, S. C.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams, bausmių apėmimo bÅ«du subendrinti su Å¡iuo nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę bausmę ir S. C. paskirti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. C. skirti laisvės atėmimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmę.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės bendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ ir sumažintÄ laisvės atėmimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iÅ¡ dalies sudedant – prie griežtesnės (laisvės atėmimo 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams) bausmės pridėti dalį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės (laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams), ir S. C. paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 8 ir 10 punktais, paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant S. C. per visÄ laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: - neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos – miesto (rajono) ribų be asmens priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo; - nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. LikusiÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistÄ .

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ . Teisėjai Gintaras Dzedulionis Virginija Pakalnytė-TamoÅ¡iÅ«naitė Paulius VerÅ¡ekys