a1a86b77-72a5-4607-8de9-2fa70bb9c00a · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinė byla Nr. e2-1249-157/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00764-2015-2                          Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.2.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 16 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „ALJR Baltic“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria iÅ¡kelta bankroto byla uždarajai akcinei bendrovei „ALJR Baltic“ pagal pareiÅ¡kėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė PareiÅ¡kėjas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius (toliau – VSDFV Klaipėdos skyrius) 2016-02-01 kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „ALJR Baltic“ (toliau – ir atsakovas). Nurodė, kad atsakovas 2016-01-25 yra skolingas 15 931,31 Eur (15 717,44 Eur skola, 213,87 Eur delspinigių) valstybinio socialinio draudimo įmokų už darbuotojus (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 9 str. 2 d., 14 str. 2 d.), jam buvo taikomos priverstinio poveikio priemonės (pateikti mokėjimo nurodymai bankams), o siekiant nustatyti turtinę padėtį bei įvertinti mokumo rizikÄ 2015-11-05 pareikalauti įvairÅ«s finansiniai dokumentai, tačiau jie pateikti nebuvo, o įsiskolinimas nepadengtas.

Atsakovas yra nemokus, nes skolos nesumokėjo, registruoto nekilnojamojo turto neturi, jo vardu registruota viena transporto priemonė, taip pat jis yra vienos transporto priemonės naudotojas. Pagal 2013-12-31 balanso duomenis įmonė turėjo turto už 150 257,18 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 95 043,50 Eur, t. y. pradelstų įsipareigojimų suma virÅ¡ijo pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertę. Nurodė, kad apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ atsakovÄ informavo 2015-12-11 raÅ¡tu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atsakovei UAB „ALJR Baltic“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjui atsakovas ilgÄ laikÄ nemoka privalomųjų mokėjimų, iÅ¡ teismui pateiktos finansinės atskaitomybės dokumentų – 2016-02-02 įmonės balanso matyti, jog bendrovės nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai sudaro 475 619,53 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 419 289,70 Eur; pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog įmonės veikla nuostolinga; kreditorių sÄ raÅ¡as ir įsipareigojimų mokėjimų terminai patvirtina, kad dauguma įsipareigojimų yra pradelsti.

Remdamasis nustatytu, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovo pradelsti finansiniai įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl jis yra nemokus ir jam keltina bankroto byla (Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 2 str. 8 d., 4 str. 1-3 p., 5 str. 1 d. 1 p., 10 str.). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „ALJR Baltic“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį ir priimti naujÄ procesinį sprendimÄ â€“ netenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡kelti bendrovei bankroto bylÄ .

PraÅ¡o negrÄ Å¾inti bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, nesant CPK 327 straipsnyje ir 329 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų. Nurodo, kad:Teismas neįvertino to, kad atsakovo 15 931,31 Eur skola pareiÅ¡kėjui yra artima Valstybinės mokesčių inspekcijos grÄ Å¾intinai mokestinei permokai. Atsakovas praÅ¡ys atlikti užskaitÄ , nes tiek skola, tiek minėta permoka yra prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės tarp tų pačių asmenų – juridinis asmuo – valstybė. Dėl nežinomų priežasčių iki Å¡iol užskaitos / įskaitymo neleidžiama atlikti.

Teismas pažeidė CPK 176-178, 185 straipsnių nuostatas, nes neįvertino įrodymų viseto: nepasisakė dėl valstybės grÄ Å¾intinos permokos, dėl to, kad atsakovui ne kartÄ buvo inicijuota bankroto byla, tačiau jis atsiskaitydavo su kreditoriais. Tai yra net ir konstatavus įmonės skolos dydį, kuris virÅ¡ija turimÄ turtÄ , veikla buvo tęsiama ir teismas nepripažino įmonės nemokia. Tuo tarpu įstatymas nenumato galimybės teismui ex officio iÅ¡kelti bankroto bylÄ , jei įmonė gali įvykdyti įsipareigojimus, o kiti kreditoriai nesikreipia į teismÄ .

PareiÅ¡kėjas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jo netenkinti, o teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad:Kreipimosi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienÄ atsakovas pareiÅ¡kėjui buvo skolingas 15 931,31 Eur, o 2016-05-11 – 20 144,22 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų už laikotarpį nuo 2015 m. birželio mėn. iki 2016 m. kovo mėn. Teismas visapusiÅ¡kai įvertino visus bylos įrodymus – 2013 m., 2014 m. balansų duomenis, turimÄ turtÄ .

Atsakovo pateiktas 2016-02-02 balansas, pelno (nuostolių) ataskaita bei kiti buhalteriniai dokumentai (sÄ raÅ¡ai „Klientų bÅ«klė valiuta“ 2016-01-01 – 2016-02-02 bandomasis balansas ir kt.) yra nepasiraÅ¡yti bendrovės vadovo ar atsakingų asmenų, todėl teismas pagrįstai Å¡ių dokumentų nevertino. Atsakovas, nepateikdamas jokių įrodymų, teigia, kad yra pajėgus atsiskaityti su pareiÅ¡kėju. Be to, pareiÅ¡kėjo biudžetas yra atskirtas nuo valstybės biudžeto, todėl atsakovo skola jam ir VMI administruojamų mokesčių permoka nėra prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės, todėl užskaita negalima.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar yra teisėta ir pagrįsta teismo nutartis, kuria atsakovei UAB „ALJR Baltic“ iÅ¡kelta bankroto byla. Atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV Klaipėdos skyriui iÅ¡ esmės atitinka mokestinės permokos dydį, kuriÄ , apelianto teigimu, jam turi sugrÄ Å¾inti Valstybinė mokesčių inspekcija. Dėl to, anot apelianto, net ir konstatavęs, kad įmonės skolos virÅ¡ija turimÄ turtÄ , teismas neturėjo teisinio pagrindo ex officio iÅ¡kelti bankroto bylos.

Apeliacinis teismas dėl to pasisako, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei atsižvelgdamas į Å¡ios kategorijos bylose esantį vieÅ¡Ä jį interesÄ .Kaip žinoma, Ä®BÄ® 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo pateikti teismui turi teisę kreditorius (kreditoriai). Kreditoriaus sÄ voka apibrėžta Ä®BÄ® 3 straipsnyje – tai asmuo, turintis teisę reikalauti iÅ¡ įmonės įvykdyti prievoles ir įsipareigojimus, tarp jų ir valstybės institucijos, įpareigotos surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas (Ä®BÄ® 3 str. 1 d. 1 p.).IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad tarp Å¡alių nėra ginčo dėl atsakovo įsiskolinimo pareiÅ¡kėjo biudžetui.

Kaip minėta, apeliantas teigia, kad jo įmokų skola pareiÅ¡kėjo biudžetui iÅ¡ esmės atitinka mokestinę permokÄ , kuriÄ jam turi grÄ Å¾inti Valstybinė mokesčių inspekcija, todėl atlikus užskaitÄ / įskaitymÄ pareiÅ¡kėjas nebebus jo kreditorius ir atitinkamai nebegalės inicijuoti bankroto bylos. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, kad su pareiÅ¡kėju Å¡iuo metu jau yra atsiskaityta ir jis nebeturi reikalavimo atsakovui (CPK 12 str., 306 str. 3 d., 314 str.).

PrieÅ¡ingai, pats atsakovas skunde teigia, jog tokia užskaita iki Å¡iol nėra atlikta. Taigi Å¡ios bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kėjas yra atsakovo kreditorius, kuris, kaip minėta pirmiau, turi įstatyminę teisę inicijuoti bankroto bylos skolininkui iÅ¡kėlimÄ , esant kitoms reikiamoms sÄ lygoms (Ä®BÄ® 5 str. 1 d. 1 p.). Atitinkamai teismas turi pareigÄ patikrinti, ar faktinės aplinkybės atitinka teisines bankroto bylos iÅ¡kėlimo sÄ lygas, įtvirtintas minėtame specialiajame įstatyme (Ä®BÄ®).

Papildomai paminėtina, kad pagal teismų praktikÄ , esant pakankamai pagrįstų duomenų apie atsakovo nemokumÄ net ir ginčijamas kreditorinis reikalavimas yra pagrindas inicijuoti bankroto bylÄ galimai nemokiam atsakovui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1180-464/2015). Dėl paminėto kaip nepagrįsti atmetami minėti apelianto teiginiai, susiję su Valstybinės mokesčių inspekcijos grÄ Å¾intina mokestine permoka (CPK 178 str.). Apeliacinis teismas pažymi, kad Å¡ioje proceso stadijoje sprendžiamam klausimui (bankroto bylos iÅ¡kėlimas) esminės reikÅ¡mės neturi tarp Å¡alių kilę nesutarimai dėl atsakovo skolos pareiÅ¡kėjo biudžetui ir jo nurodomos mokestinės permokos VMI (ne) užskaitymo galimybė ir kt., nes pagal bendrÄ jÄ taisyklę bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentuose turi atsispindėti tiek bendrovės turimos skolos, tiek turimas turtas, įskaitant ir gautinas (susigrÄ Å¾intinas) pinigų sumas, t. y. kreditoriniai – debitoriniai reikalavimai.

Tuo tarpu bendrovės mokumas vertinamas pagal įstatyme įtvirtintinus kriterijus, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Kaip teisingai nurodė teismas, remiantis Ä®BÄ® straipsnio 9 straipsnio 7 dalies nuostatomis (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 1 d.), bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi įstatyme kaip vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

Ä®monės (ne) mokumas gali bÅ«ti nustatytas iÅ¡analizavus jos Å«kinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (įmonės balanse, pelno (nuostolių) ataskaitoje, kapitalo pokyčių ataskaitoje, pinigų srautų ataskaitoje bei aiÅ¡kinamajame raÅ¡te ir kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindinčiuose dokumentuose), turinčiuose reikÅ¡mės įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį ir spręsdamas dėl atsakovo nemokumo, rėmėsi viešų registrų, pareiÅ¡kėjo, atsakovo pateiktais bendrovės finansinės atskaitomybės ir kitais dokumentais už laikotarpį nuo 2013 m. iki 2016 m.

Pažymėtina, kad finansinė atskaitomybė už 2015 m. Juridinių asmenų registrui nėra pateikta, todėl apeliacinis teismas taip pat vadovaujasi ir paties atsakovo pateiktais duomenimis apie aktualiÄ bendrovės finansinę bÅ«klę (CPK 12, 178, 185 str.).Bylos duomenys patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad atsakovo nurodyti turimi pradelsti įsipareigojimai kreditoriams pagal jo pateiktus duomenis 2016-04-15 yra tokie: tiekėjams – 262 142,38 Eur, darbuotojams – 19 050,13 Eur, mokėtino gyventojų pajamų mokesčio – 1 218,95 Eur, VSDFV – 17 516,13 Eur (pagal pareiÅ¡kėjo pateiktus duomenis – skola jam 2016-05-11 sudarė 20 144,22 Eur), Garantiniam fondui – 19,07 Eur; nurodomos vėlavimo atsiskaityti su tiekėjais dienos – nuo 9 iki 715 dienų.

Tuo tarpu pagal paties atsakovo pateiktÄ , tačiau nepatvirtintÄ 2015-12-31 balansÄ , jis turėjo turto už 479 567,11 Eur, iÅ¡ kurio ilgalaikio už 21 568,93 Eur, pinigų ir jų ekvivalentų – 880,72 Eur, o trumpalaikio – už 457 99,18 Eur, iÅ¡ kurio 329 443,57 Eur per vienerius metus gautina suma; taip pat atsakovas patyrė 2 4929,65 Eur nuostolių. Ä®vertinus teismui pateiktus Å¡iuos vėliausius duomenis apie jo turimo turto vertę bei pradelstus įsipareigojimus, spręstina, kad yra teisinga pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog pirmiau nurodyti pradelsti atsakovo įsipareigojimai virÅ¡ija pusę į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, todėl jis yra nemokus (Ä®BÄ® 2 str. 8 dalis, 9 str. 7 d. 1 p.).

Apeliantas tvirtina, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso teisės normas. Atmesdamas Å¡iuos argumentus kaip nepagrįstus, apeliacinis teismas pažymi, kad, nepaisant to, jog bankroto bylos turi vieÅ¡Ä jį interesÄ , sprendžiant klausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, yra taikomas civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena Å¡alis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.).

Tuo tarpu apeliantas nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių realų įmonės mokumÄ , jog įmonė pajėgi atsiskaityti su kreditoriais, kad su nurodytais kreditoriais ar didžiÄ ja jų dalimi yra atsiskaityta, ar kitaip susitarta dėl pradelstų įsiskolinimų jiems grÄ Å¾inimo ir kt. bei nepaneigė teismo iÅ¡vados dėl įmonės nemokumo. Dėl to pirmosios instancijos teismo priimta nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 263, 338 str.).Pažymėtina, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, jog atsakovas yra pajėgus įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali bÅ«ti nutraukta Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                                                         Virginija Čekanauskaitė