a1a64c93-86fc-4381-a358-e33ca7c6f930 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-120-330/2021 Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00459-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. vasario 11 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Amber Gun“ ieÅ¡kinį atsakovams M. S. ir S. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo be savarankiÅ¡kų reikalavimų – Prem B. T.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė BUAB „Amber Gun“ (toliau – ir bendrovė, įmonė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama iÅ¡ atsakovo M.

S. priteisti 48 468,26 Eur žalos atlyginimÄ , iÅ¡ atsakovo S. R. – 12 718,08 Eur žalos atlyginimÄ bei 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas.

2. IeÅ¡kinyje nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartimi įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla, 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtintas kreditorių sÄ raÅ¡as, kurių reikalavimų suma sudaro 52 201,39 Eur. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis atsakovas M. S. įmonės direktoriaus pareigas ėjo nuo 2016 m. rugsėjo 13 d. iki 2018 m. gegužės 15 d., atsakovas S. R. – nuo 2018 m. gegužės 15 d. iki 2018 m. birželio 22 d. Ä®monė nemokia tapo 2018 m. sausio 19 d., kada suėjo terminas apmokėti 27 951 Eur dydžio AB „Giraitės ginklų gamykla“ 2017 m. gruodžio 5 d. sÄ skaitÄ , tačiau atsakovai nevykdė pareigos inicijuoti įmonės bankroto procesÄ .

IeÅ¡kovės skaičiavimu, atsakovo M. S. vadovavimo įmonei laikotarpiu susidarė 6 638,26 Eur papildomi kreditoriniai reikalavimai, o atsakovo S. R. – 7 974,08 Eur papildomi kreditoriniai reikalavimai. IeÅ¡kovė teigė, kad vadovaujant M. S. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 6 d. iÅ¡ įmonės sÄ skaitos buvo iÅ¡gryninta 31 330 Eur, o į sÄ skaitÄ Ä¯neÅ¡ta 25 545 Eur, tad nėra aiÅ¡ku, kaip buvo panaudotas nurodytų sumų skirtumas (5 785 Eur), ir tai yra įmonės žala, priteistina iÅ¡ atsakovo M.

S.. IÅ¡ atsakovo priteistina ir 29 718 Eur trumpalaikių investicijų suma, įtraukta į įmonės 2017 m. gruodžio 31 d. balansÄ , kadangi Å¡is turtas nebuvo perduotas bankroto administratoriui. Atsakovas M. S. taip pat perėmė nuosavybės teisę į įmonės naudotÄ automobilį Mercedes Benz, už kurį lizingo sutarties pagrindu įmonė buvo sumokėjusi 6 327 Eur įmokų.

3. Atsakovas M. S. atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad bankroto procesÄ inicijavo įmonės kreditorius, todėl įmonės vadovams tuo reikalu kreiptis į teismÄ nebereikėjo. 2017 m. ieÅ¡kovė veikė pelningai, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas jau 2018 m. sausio 19 d. žinojo apie jos nemokumÄ . Pasak atsakovo, ieÅ¡kinio argumentai dėl žalos dydžio yra nepagrįsti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo M. S. priteisė 47 544,68 Eur, o iÅ¡ atsakovo S. R. – 4 937,41 Eur ir 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas iÅ¡ abiejų atsakovų.

5. Sprendime nurodyta, kad Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi pripažino ieÅ¡kovės bankrotÄ tyčiniu ir konstatavo, jog įmonė 2018 m. sausio 19 d. buvo nemoki. Bankroto procesas ieÅ¡kovei buvo inicijuotas kreditorės pareiÅ¡kimu tik 2019 m. vasario 5 d., todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bendrovės vadovai neįvykdė įstatyminės pareigos laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, todėl privalo atlyginti ieÅ¡kovei ir jos kreditoriams padarytÄ Å¾alÄ . Teismas kritiÅ¡kai įvertino atsakovo M. S. pateiktÄ 2018 m. gegužės 15 d. perduodamo turto apraÅ¡Ä , kuriame užfiksuotas turto perdavimas atsakovui S. R., nurodęs, kad kyla pagrįstų abejonių dėl Å¡io dokumento autentiÅ¡kumo ir jame užfiksuotų faktų realumo.

6. Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas konstatavo, kad atsakovas M. S. padarė 6 114,68 Eur žalÄ â€“ nuo 2018 m. sausio 19 d. įmonės kreditoriniai įsipareigojimai padidėjo Å¡ia suma, kuriÄ atsakovas privalo atlyginti.

7. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas M. S. neįrodė jo vadovavimo įmonei metu iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintų lėšų panaudojimo teisėtumo, o patikrinti, kur tos lėšos galėjo bÅ«ti panaudotos, nėra galimybės dėl netinkamai vestos apskaitos ir 2018 m. buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimo atsakovui S. R., kuris pakeitė įmonės vadovÄ M. S.. Remdamasis Å¡ia iÅ¡vada, teismas patenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 5 385 Eur žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo M. S. priteisimo. Teismas pažymėjo, kad dar 400 Eur lėšų buvo iÅ¡grynintos jau pasibaigus Å¡io atsakovo vadovavimo įmonei laikotarpiui ir nėra aiÅ¡ku, kas iÅ¡grynino Å¡iÄ sumÄ .

8. Teismas taip pat tenkino ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl priteisimo 29 718 Eur trumpalaikių investicijų sumos, nes Å¡io finansinio turto atsakovas M. S. neperdavė nei iÅ¡ jo vadovavimÄ bendrovei perėmusiam atsakovui S. R., nei įmonės bankroto administratoriui. Atsakovas neiÅ¡saugojo jo vadovavimo įmonei metu įmonės vardu įsigyto turto, savo veiksmais sukÅ«rė situacijÄ , kad tapo neįmanoma nustatyti, kur turtas buvo panaudotas.

9. Teismas, pasisakydamas dėl 6 327 Eur lizingo įmokų už automobilį Mercedes Benz, kuris po ieÅ¡kovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo nebuvo perduotas administratoriui, nurodė, kad atsakovas M. S. sukÅ«rė sau sÄ lygas įgyti teises į tÄ turtÄ , kurio įsigijimas buvo iÅ¡ dalies finansuojamas ieÅ¡kovės lėšomis, t. y. atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovės sÄ skaita, todėl privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 10.

Atsakovas M. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kinys patenkintas Å¡io atsakovo atžvilgiu, ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atsakovui M. S. atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais: 10.1. Teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes, neatsižvelgė į teismų praktikÄ ir neteisingai aiÅ¡kino materialinės teisės normas. Dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipėsi ieÅ¡kovės kreditorius, todėl atsakovui nebuvo pagrindo kreiptis dėl to paties dalyko.

Nėra sÄ lygų atsakovo civilinės atsakomybės taikymui, todėl iÅ¡ atsakovo nepagrįstai priteista 6 114,68 Eur dėl pareigos inicijuoti bankroto bylÄ nevykdymo. 10.2. PrieÅ¡ingai nei sprendė teismas, įmonė nebuvo nemoki atsakovo vadovavimo laikotarpiu, ji veikė pelningai, vykdė savo įsipareigojimus. 10.3. Teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kiniu reikalaujamas 5 385 Eur, 29 718 Eur ir 6 327 Eur sumas iÅ¡ atsakovo, nes nėra aiÅ¡ki tokių ieÅ¡kovės reikalavimų atsiradimo diena, be to, tokie reikalavimai nėra įtraukti į ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimus.

Atsakovas pateikė atitinkamus įrodymus ir dokumentus, tačiau teismas jų neįvertino, konkrečiai – neanalizavo 2018 m. gegužės 15 d. perduodamo turto apraÅ¡o ir Prem B. T. 2018 m. gegužės 2 d. iÅ¡duoto atsakovui įgaliojimo veikti įmonės vardu. Apeliantas neturi finansinio iÅ¡silavinimo ir netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos, todėl neprivalo atsakyti vien už buhalterinės apskaitos duomenų neperdavimÄ . Tai patvirtina ir faktas, kad buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimÄ apelianto atžvilgiu.

11. IeÅ¡kovė BUAB „Amber Gun“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o šį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas, teisingai įvertino byloje tirtas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad yra nustatytos visos apelianto civilinės atsakomybės taikymo sÄ lygos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovas yra atsakingas už įmonei kilusiÄ Å¾alÄ dėl laiku neįvykdytos pareigos kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, taip pat dėl neiÅ¡saugoto įmonės turto. Atsakovas, nesutikdamas su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, neatsižvelgė į jų visumÄ , neatsižvelgė į atsakovo paaiÅ¡kinimus. Atsakovo įsitikinimu, jis nėra atsakingas dėl kilusios žalos, nes jam vadovaujant įmonė nebuvo nemoki, be to, dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kreipėsi kreditorius, todėl atsakovui nebuvo pareigos inicijuoti bankroto bylÄ . Teisėjų kolegija apelianto teiginius vertina kaip nepagrįstus.

14. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukÅ¡tesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonės administracijos vadovas privalo veikti iÅ¡imtinai įmonės interesais, įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimÄ , jis turi veikti rÅ«pestingai, sÄ Å¾iningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viskÄ , kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011 ir kt.).

Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ visų pirma kyla vadovui, nes jis yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014). Taigi tokiÄ pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«tent įmonės vadovas, o ne jos kreditorius.

15. Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Å is sužinojimo momentas priklauso nuo faktinių aplinkybių, t. y. kada vadovas turėjo objektyviÄ galimybę susipažinti su bendrovės finansiniais dokumentais, o tai gali priklausyti nuo vadovo valdymo laikotarpio, bendrovės dydžio, aplinkybės, ar buvęs vadovas tinkamai perdavė dokumentus, ir pan. Kasacinio teismo praktikoje vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartÄ , kuris reiÅ¡kia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014).

Tad sprendžiant dėl vadovo sužinojimo apie įmonės nemokumÄ momento, vertintina ne tik aplinkybė, ar jis faktiÅ¡kai žinojo apie nemokumÄ , bet ir tai, ar jis neprivalėjo žinoti apie nemokumÄ atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes.

16. Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančiÄ medžiagÄ , sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, joms visiÅ¡kai pritaria bei laiko įrodyta aplinkybę, kad UAB „Amber Gun“ tapo nemokia įmone ne vėliau kaip 2018 m. sausio 19 d., todėl atsakovas nuo to momento privalėjo nedelsdamas kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Atsakovas ne tik neveikė nedelsdamas, bet iki pat vadovavimo įmonei pabaigos dėl savo aplaidaus neveikimo apskritai neįvykdė pareigos kreiptis į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, todėl jam kyla pareiga atlyginti žalÄ , atsiradusiÄ dėl tokių neteisėtų veiksmų (neveikimo). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu yra konstatuota, jog ieÅ¡kovė prie bankroto buvo privesta tyčia (jos bankrotas pripažintas tyčiniu).

17. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo sprendimo turinį, atsakovo M. S. apeliacinio skundo argumentus, ištyrusi faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės reikalavimus dėl žalos atlyginimo, būtų pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai).

18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo bei taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010, kt.).

Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas iÅ¡ esmės kitaip vertina tas pačias teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio. Ä®rodymų vertinimas yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo iÅ¡raiÅ¡ka. Nesant duomenų, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo iÅ¡vadomis, pagrįstomis ne tik apelianto nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.

20. Atsakovas, iÅ¡ esmės deklaratyviai teigdamas, kad iki jo vadovavimo pabaigos įmonė nebuvo nemoki, kad veikė ir vykdė kai kuriuos savo įsipareigojimus, turi įrodyti tokius teiginius (CPK 176–185 straipsniai). Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, Å¡alių procesinio lygiateisiÅ¡kumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principÄ kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

Teisėjų kolegijos įsitikinimu, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, Å¡iuo atveju nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jis, nors ir žinodamas apie nuostolingÄ Ä¯monės veiklÄ , ėmėsi pateisinamos ir protingos rizikos toliau tęsti tÄ veiklÄ ir iki minimumo sumažinti nuostolius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieÅ¡tarauja geriems verslo standartams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011 ir kt.).

Å iuo atveju byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės, susijusios ne tik su neįvykdyta pareiga laiku kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bet ir su įmonės turto, dokumentų iÅ¡saugojimo pareigos pažeidimais, iÅ¡ esmės paneigia atsakovo teiginius. Vien ta aplinkybė, kad faktiÅ¡kai nemoki įmonė, vadovaujama atsakovo, toliau vykdė nuostolingÄ Å«kinę komercinę veiklÄ ir atliko kelis nedidelių sumų mokėjimus, negali paÅ¡alinti atsakovo atsakomybės už nesikreipimÄ laiku į teismÄ dėl bankroto bylos jo vadovautai įmonei iÅ¡kėlimo.

21. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto teiginiais, kad teismas nepagrįstai iÅ¡ atsakovo priteisė 5 385 Eur, 29 718 Eur ir 6 327 Eur sumas, kaip žalos atlyginimÄ , nes esÄ nėra aiÅ¡ki Å¡ių ieÅ¡kovės reikalavimų atsiradimo diena, be to, jie nėra įtraukti į ieÅ¡kovės kreditorių reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieÅ¡kovė byloje pareiÅ¡kė reikalavimus atlyginti įmonei ir jos kreditoriams padarytÄ dvejopos kilmės žalÄ : žalÄ , kuri atsirado dėl laiku neįvykdytos atsakovo pareigos inicijuoti įmonei bankroto bylÄ ir dėl to padidėjusius įmonės kreditorinius reikalavimus bei žalÄ , kuri kilo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiÅ¡kusių įmonės turto (lėšų) neiÅ¡saugojimu ir/ar netinkamu panaudojimu.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, iÅ¡ skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas itin kruopščiai iÅ¡tyrė ir iÅ¡samiai pasisakė tiek dėl konkrečių padarytos žalos sudedamųjų dalių, tiek dėl apelianto pateiktų įrodymų, susijusių su įmonės turtu, smulkiai detalizuodamas ir aiÅ¡kiai apibÅ«dindamas byloje pateikto 2018 m. gegužės 15 d. perduodamo turto apraÅ¡o duomenų trÅ«kumus, netikslumus ir abejotinÄ jų tikrumÄ . Akivaizdu, kad įmonės vadovo neiÅ¡saugotas, iÅ¡Å¡vaistytas ar kitaip netinkamai panaudotas įmonės turtas negali bÅ«ti įtrauktas į įmonės kreditorinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä .

Apeliantas niekaip nepaaiÅ¡kina, kokiu pagrindu ieÅ¡kovės reiÅ¡kiami Å¡ioje byloje reikalavimai dėl žalos įmonei padarymo turi sudaryti įmonės kreditorių patvirtintų reikalavimų sudedamÄ jÄ dalį (bÅ«ti įtraukti į kreditorių reikalavimus).

22. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jis neprivalo bÅ«ti atsakingas už buhalterinės apskaitos duomenų neperdavimÄ , nes neturi finansinio iÅ¡silavinimo ir netvarkė įmonės buhalterinės apskaitos.

23. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad administracijos vadovas, be kita ko, turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį (Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 2 dalis, 21 straipsnis, Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 2 punktas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovas, vykdydamas darbų organizavimÄ ir kontrolę, privalo taip pat užtikrinti, jog atsakingi darbuotojai tinkamai atliktų jiems pavestas pareigas. Ä®monės vadovas yra atsakingas už visos įmonės veiklÄ , į jo funkcijas įeina ir kitų darbuotojų darbo kontrolė. Apeliantas neprivalo turėti finansinio iÅ¡silavinimo, bet, nepaisant to, bÅ«tent jam tenka pareiga tinkamai vykdyti nustatytas pareigas, jis yra atsakingas už tinkamÄ Ä¯monės veiklos ir turto apskaitos organizavimÄ bei tvarkymÄ (CPK 185 straipsnis).

24. Kiti atsakovo M. S. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apskųstoje dalyje. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 25. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė aktualias materialinės teisės normas, nustatė ir įvertino teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ , teismo iÅ¡vados pagrįstos bylos nagrinėjimo metu kruopščiai iÅ¡tirtais įrodymais. Å ios iÅ¡vados pagrindu apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Atmetant atsakovo M. S. apeliacinį skundÄ , nėra pagrindo tenkinti praÅ¡ymo atlyginti Å¡io atsakovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Gintaras Pečiulis Antanas Rudzinskas