a1a22a42-d02e-4e25-8d77-43facba8347e · Vilniaus apygardos teismas

Byla Nr. 1S-599-1020/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2016 m. liepos 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Ernesto RimÅ¡elio, teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Vitalijos NorkÅ«naitės, iÅ¡nagrinėjusi nuteistojo E. M. skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau - Komisijos) 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 59-109 dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo, n u s t a t ė:

E. M. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimo bausmės paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, taip pat apėmimo būdu subendrintos ir laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį bei BK 182 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir nuteistajam paskirta 3 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. E. M. Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 214 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 215 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 3 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir E. M. paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 19 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendis buvo pakeistas ir, vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. M.

į bausmės laikÄ buvo įskaitytas suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2015 m. birželio 10 d. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. M. paskirtas laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžia 2015 m. sausio 14 d.

Bausmės pabaiga 2019 m. sausio 12 d. VienÄ antrÄ jÄ paskirtos bausmės nuteistasis atliks 2017 m. sausio 12 d.Neatliktos bausmės dalis Komisijos posėdžio, svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo klausimÄ , metu, t. y. 2016 m. gegužės 12 d. -2 metai 7 mėnesiai 30 dienų.2016 m. balandžio 18 d. E. M. pateikė praÅ¡ymÄ Komisijai taikyti lygtinį paleidimÄ su intensyvia priežiÅ«ra.Komisija 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. 59-109 nutarė netaikyti nuteistajam E. M. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .

Komisija atsižvelgė į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio rizikÄ (90 balų), kriminogeninę patirtį, 2 kartus neiÅ¡laikytas lygtinio paleidimo sÄ lygas, nusikaltimams bÅ«dingÄ modelį, gyvenimo bÅ«dÄ ir draugus, užimtumo pataisos namuose stokÄ , specialybės neturėjimÄ , maÅ¾Ä darbinę patirtį laisvėje, į motyvacijos keistis stokÄ ir kitas nustatytas reikÅ¡mingas aplinkybes, pagal kurias padarė iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis nesilaikys įstatymų ir nusikals. Nuteistasis E. M. apskundė Komisijos nutarimÄ , tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 27 d. nutartimi nuteistojo skundÄ atmetė.

Teismas nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad E. M. praeityje buvo ne kartÄ nusikaltęs. Å iuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tai, kad padarė vienuolika nusikalstamų veikų, iÅ¡ kurių deÅ¡imt priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad E. M. anksčiau tris kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau nuteistasis savo elgesio tinkamai nekoregavo, pasirinkdavo asocialų, pagrįstÄ prieÅ¡ingu teisei elgesiu, gyvenimo bÅ«dÄ .

Teismas atkreipė dėmesį į vidutinę nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ , E. M. asmenybę ir, įvertinęs aplinkybių visumÄ , konstatavo, kad Å¡iuo metu nustatyti faktai neleidžia daryti pakankamai pagrįstos iÅ¡vados, jog nuteistajam yra tikslinga taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos ir jį toliau taisyti neizoliuotÄ nuo visuomenės.Skundu E. M. praÅ¡o taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Nuteistasis teigia, kad teismas nutartyje nepaneigė, jog egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sÄ lygos, jis yra įvykdęs individualiajame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat nenurodė nei vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios iÅ¡vadÄ , kad nėra galimybių, jį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. E. M. nurodo, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į neatliktos bausmės dydį, todėl pažeidė jo konstitucines teises.

Skunde teigiama, jog nuteistasis yra įvykdęs visas individualių socialinės reabilitacijos planų priemones, yra iÅ¡klausęs visas paskaitas, dalyvavo ir toliau dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, Å¡iuo metu yra priimtas į darbÄ , dirba, tęsia pradėtus mokslus, palaiko glaudžius socialinius ryÅ¡ius su Å¡eima, turi nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ , todėl nėra aiÅ¡ku, kokius dar kriterijus jis turi atitikti, kad bÅ«tų paleistas lygtinai. E. M. teigia, jog jis yra pakeitęs savo ankstesnį gyvenimo bÅ«dÄ , sukÅ«rė Å¡eimÄ , augina 4 vaikus.

Nuteistasis argumentuoja, jog jis turi realius tikslus ir planus, neatsiejamus nuo Å¡eimos, kurios nenori prarasti. Nuteistasis nurodo, kad jis nuteistas už vienu metu padarytus nusikaltimus. Skunde teigiama, kad, vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacija Rec(23), 022, lygtinis paleidimas turi bÅ«ti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrÄ ja taisykle, o ne iÅ¡imtimi, todėl atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ , kaip iÅ¡imtis, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai ir detaliai argumentuotas, tačiau teismas Å¡iomis rekomendacijomis nesivadovavo.

E. M. argumentuoja, jog apylinkės teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumÄ ir patvirtindamas Komisijos nutarimÄ netaikyti lygtinio paleidimo, nubaudė jį antrÄ kartÄ , taip pažeisdamas konstitucinį non bis in idem principÄ . Nuteistasis teigia, jog teismo neargumentuotas teiginys, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nenusikals, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimas. E. M. argumentuoja, kad jam taikant lygtinį paleidimÄ , bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo strategijos principas, nes, paleidžiant nuteistÄ jį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, stiprėja socialiniai ryÅ¡iai bei motyvacija bÅ«ti laisvėje, mažėja tikimybė nusikalsti pakartotinai, tai leidžia gyventi doro ir sÄ Å¾iningo žmogaus gyvenimÄ . Atsiliepimų byloje negauta.Nuteistojo E. M. skundas atmetamas.BVK 157 straipsnio 1 d. nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ . Pirma, nuteistajam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ , siekdamas bÅ«ti paleistas lygtinai, asmuo turi bÅ«ti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. E. M. pusę paskirtos bausmės atliks 2017 m. sausio 12 d.

Vadovaujantis BVK 157 str. 3 d., nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali teikti Komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiÅ¡kai bus atlikę Å¡io straipsnio 2 dalyje nustatytÄ minimaliÄ laisvės atėmimo bausmės dalį. E. M. sutinka su intensyvios priežiÅ«ros taikymu, todėl pagrįstai praÅ¡ymÄ pristatyti Komisijai jį svarstyti dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, pateikė likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jis faktiÅ¡kai bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.Antra, 2016 m. balandžio 12 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje Nr. 57-82 (toliau – Socialinio tyrimo iÅ¡vada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu E. M. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Taigi konstatuotina, kad E. M. atitinka formaliÄ sias lygtinio paleidimo sÄ lygas.Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliÄ sias sÄ lygas, kurioms esant gali bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. BÅ«tina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimÄ pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , turi bÅ«ti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balo, įvertinta 90 balų. DidžiÄ jÄ dalį (65 balus) sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai - jis praeityje teistas 9 kartus, amžius pirmojo teistumo metu – 17 m., bÅ«dingas nusikaltimų modelis, du kartus taikyta amnestija, tris kartus taikytas lygtinis paleidimas, du kartus pažeistos lygtinio paleidimo sÄ lygos.

Dinaminiai veiksniai (kurių sumažinimo galimybė yra, t. y. tokie kaip nuolatinis darbas ir pajamos, alkoholio vartojimas, smurtinis elgesys apsvaigus nuo alkoholio ir pan.) sudaro tik 25 balus. Tai reiškia, kad jie nėra maži, o net ir juos sumažinus, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nesiektų reikiamos minimalios žemos nusikalstamumo rizikos ribos (sudarytų 65 balus, o žema rizika konstatuojama nuo 0 iki 40 balų). Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, turi būti nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika.

Nurodytomis aplinkybėmis nėra galimybės nustatyti žemÄ E. M. nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tokiu atveju turi bÅ«ti vertinama alternatyvioji, BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta aplinkybė – pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Tiek viena, tiek kita aplinkybė turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Apygardos teismas nurodo, kad E. M. neatitinka trečiosios lygtinio paleidimo taikymo sÄ lygos. Baudžiamojoje byloje konstatuota, kad E. M. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (90 balų) - arčiau didelės nusikalstamumo rizikos.

Pagal teismui pateiktÄ medžiagÄ negali bÅ«ti konstatuota E. M. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytis Å¡iuo metu nėra pakankamas taikyti lygtinį paleidimÄ , pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumÄ , nėra pakankama. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje kaip pažanga bausmės atlikimo laikotarpiu įvertinta tai, kad Å¡iuo metu nuteistasis mokosi bendrojo lavinimo mokymo centre 9-je klasėje, neturi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, nėra socialiai atsiskyręs, atpažįsta savo pagrindines gyvenimo problemas, turi realistinius ilgalaikius tikslus, deda visas pastangas iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir gyventi dorÄ gyvenimÄ , supranta poreikį turėti bendras visuomenės pripažintas vertybes, yra motyvuotas nekartoti buvusių savo klaidų ir gyventi sÄ Å¾iningÄ gyvenimÄ .

Apygardos teismo vertinimu, Å¡ios aplinkybės nerodo realaus esminio nuteistojo elgesio pokyčių ir neužtikrina to, kad asmuo, bÅ«damas laisvėje gyvens teisės normų nepažeidžiantį gyvenimÄ ir nekels grėsmės aplinkiniams. Sutiktina, kad Å¡ios aplinkybės atspindi tam tikras teigiamas nuteistojo pažiÅ«ras į socialinę aplinkÄ , kurioje jis Å¡iuo metu yra, bei atspindi nuo normos nenukrypstančio gyvenimo perspektyvos ateityje siekį, tačiau Å¡ie požymiai nėra pakankami nustatyti konkretų elgesio pokytį, kuris sudarytų galimybę nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ vertinti kaip ženkliai sumažėjusiÄ ir dėl to – sudarančiÄ prielaidas taikyti lygtinį paleidimÄ .

Vertinant nuteistojo veiksmus bausmės atlikimo laikotarpiu, turi bÅ«ti nustatomos konkrečios objektyvios aplinkybės, rodančios aktyvias nuteistojo pastangas ir motyvacijÄ keisti savo elgesį. E. M. elgesys laisvės atėmimo bausmės metu rodo tam tikrÄ teigiamÄ nuteistojo elgesio pokytį. Nuteistojo dalyvavimas reabilitacinėse ir psichoedukacinėse programose vertinamas teigiamai ir tai rodo asmens pastangas susikurti sÄ lygas sėkmingai reintegracijai į visuomenę. E. M. mokosi bendrojo lavinimo mokymo centre 9-je klasėje, nurodo, jog pataisos namuose pradėjo dirbti.

Jis 1 kartÄ skatintas, nebaustas, tačiau 1 kartÄ pažeidė režimo reikalavimus. Taigi jis bausmės atlikimo pataisos namuose metu ne visuomet paklÅ«sta nustatytoms taisyklėms. Pabrėžtina, kad nuteistasis formaliai laikosi subkultÅ«ros taisyklių. E. M. jau daugiau nei ketverius metus nevartoja narkotinių medžiagų, neturi piktnaudžiavimo alkoholiu problemų, tačiau jis, bÅ«damas laisvėje, iÅ¡gėrimų su draugais metu, lengvai pasiduodavo jų įkalbinėjimui nusikalsti. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje įsitraukimas į netinkamÄ kompanijÄ , netinkamas elgesio modelio pasirinkimas ir socialiniai ryÅ¡iai nurodyti kaip kriminogeniniai veiksniai.

Vertinant nurodytų aplinkybių visumÄ , negalima pripažinti, kad E. M. elgesys įkalinimo įstaigoje iÅ¡skirtinai pozityvus ar rodo tik teigiamas jo elgesio tendencijas, leidžiančias taikyti asmeniui lygtinį paleidimÄ . Be to, kaip matyti iÅ¡ Komisijos nutarime pateiktų rekomendacijų dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, E. M. yra rekomenduojama atlikti tokius veiksmus, kurie vertintini kaip baziniai, siekiant efektyvaus pasiruoÅ¡imo integracijai į visuomenę: atlikti gerbÅ«vio darbus pataisos įstaigoje, konsultuotis su įstaigos psichologu, lankyti AA grupės užsiėmimus.

Taigi E. M. turi imtis aktyvesnių priemonių, siekdamas iÅ¡ties parodyti savo motyvacijÄ keisti elgesį teigiama linkme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteistasis, praeityje bÅ«damas teistas už analogiÅ¡kų nusikaltimų padarymÄ , laisvės atėmimo bausmę atlieka už tai, kad padarė vienuolika nusikalstamų veikų nuosavybei ir finansų sistemai. E. M. nusikalstamiems veiksmams bÅ«dingas nusikaltimų modelis. Tyčinės veikos padarytos dėl savanaudiÅ¡kų paskatų, spontaniÅ¡kai, įsibraunant į patalpas, siekiant gauti turtinės naudos.

Tokio pobÅ«džio nusikalstamos veikos rodo jo abejingumÄ teisės saugomoms vertybėms, akivaizdžiÄ nepagarbÄ kitam žmogui ir visuomenei. Teigiamai vertintina tai, kad nuteistasis prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo, tačiau Å¡i aplinkybė niekaip neÅ¡alina asmens pavojingumo, ja negali bÅ«ti paneigiamas nusikalstamų veikų padarymo faktas. Teismas atkreipia ypatingÄ dėmesį, į tai, kad pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji raÅ¡tai 1 583,55 Eur sumai, tačiau nuteistasis Å¡ių įsipareigojimų nevykdo ir nesiekia visais įmanomais teisėtais bÅ«dais, pats ar kitų asmenų pagalba, iÅ¡vengti sukeltų nusikalstamų padarinių pasekmių, nors suvokia, kad turtiniai praradimai yra tiesiogiai susiję su jam taikoma baudžiamÄ ja atsakomybe.

Apygardos teismas teigiamai įvertina nuteistojo motyvacijÄ dirbti, tačiau asmuo neturi konkrečios darbovietės, kurioje užtikrintai bus įdarbintas, išėjęs į laisvę. E. M. neturi specialybės, pripažino, jog turi pinigų valdymo problemų, neturi pakankamai pajamų kasdieniniams poreikiams pataisos namuose tenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo darė nusikaltimus, siekdamas bÅ«tent ekonominės naudos sau, finansinis stabilumas, periodinės pajamos E. M. yra svarbus veiksnys, vertinant jo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ .Pažymėtina, kad Komisija ir Vilniaus miesto apylinkės teismas itin iÅ¡samiai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nurodytas Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje.

Teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis gyvenime kelia realistiÅ¡kus tikslus, susijusius su Å¡eimos iÅ¡saugojimu, doru gyvenimu laisvėje. E. M. laisvės atėmimo vietoje bausmę atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, dalyvavo mokymų, psichoedukacinėse, ikireabilitacinėse programose, dalyvauja religinio ir dorovinio ugdymo programose, studijuoja Lietuvos Respublikos evangelinio tikėjimo krikščionių sÄ jungos dvasinio iÅ¡silavinimo įstaigoje – Vilniaus teologijos koledžo neakivaizdiniame skyriuje.

E. M. turi 4 vaikus. Socialinius ryÅ¡ius laiÅ¡kais ir telefonu palaiko su motina, seserimi, žmona ir vaikais. Apygardos teismas taip pat įvertina, kad jis yra teistas net devynis kartus, pirmÄ kartÄ â€“ bÅ«damas nepilnametis (17 m.). Asmuo dėl analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymo teistas ne tik Lietuvos Respublikoje (taip pat – Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje). Itin akcentuotina, kad E. M. atžvilgiu du kartus buvo taikyta amnestija, tris kartus lygtinis paleidimas, iÅ¡ jų du kartus nuteistasis pažeidė lygtinio paleidimo sÄ lygas.

Tai, kad jo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu nuteistasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo, rodo, kad yra pagrįsta rizika, jog asmuo, būdamas laisvėje, ir toliau darys nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių kontekste E. M. turi aktyviais veiksmais, ne tik žodine motyvacija, parodyti, jog yra išties pakeitęs savo požiūrį, įgijęs reikiamų įgūdžių bei gebėjimų priimti tinkamus sprendimus, laikytis nustatytų taisyklių, tenkinti kasdienius poreikius bei siekti gyvenimo tikslų tik teisėtomis priemonėmis.

Komisija 2016 m. gegužės 18 d. nutarimu atsisakė nuteistajam E. M. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Du Komisijos nariai pateikė atskirÄ sias nuomones. Jie nurodė, kad kiekvienam žmogui reikia duoti antrÄ Å¡ansÄ ir atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju sutinka su intensyvia priežiÅ«ra. Teismas sutinka, jog kiekvienam nuteistajam turi bÅ«ti suteikiama galimybė, atitinkant formaliÄ sias lygtinio paleidimo sÄ lygas, turi bÅ«ti suteikta teisė praÅ¡yti lygtinio paleidimo, t. y. suteikiamas „antrasis Å¡ansas“.

Tačiau tokia galimybė neturi bÅ«ti suteikiama nesant tam faktinio pagrindo ir rizikuojant visos visuomenės saugumu. Apygardos teismas pažymi, kad Å¡iuo metu E. M. neatliktos bausmės dalis yra didesnė nei dveji metai. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 28 straipsnio nuostatas nuteistojo intensyvi priežiÅ«ra vykdoma 3 mėnesius, o bendras vykdomos probuojamojo asmens intensyvios priežiÅ«ros terminas negali trukti ilgiau kaip vienerius metus. Todėl, esant neatliktai daugiau nei vienerių metų bausmės daliai, nuteistasis, netgi galimai ilgÄ laikÄ , bÅ«tų prižiÅ«rimas tik minimaliai.

Tokia situacija neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, kadangi bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, nebÅ«tų pasiekti.SkundÄ nagrinėjantis teismas negali pripažinti, kad nuteistasis padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas E. M. laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinai paleidus E. M. nebÅ«tų iÅ¡laikytas proporcingumas tarp bausmės humaniÅ¡kumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetÄ , nesant objektyvaus pagrindo.

Kaip teisingai atkreipė dėmesį Vilniaus miesto apylinkės teismas, lygtinis paleidimas iÅ¡ laisvės atėmimo vietos negali bÅ«ti taikomas tik formaliai įstatymo sÄ lygas atitinkantiems asmenims, lygtinis paleidimas turi bÅ«ti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims, todėl teigti, kad teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principÄ , vertindamas nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ yra nepagrįsti. AukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino lygtinio paleidimo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.Ä®vertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 7 dalies ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija, n u t a r i a: atmesti nuteistojo E. M. skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas                                                                                  Ernestas Rimšelis Teisėjai                                                                                     Jurgita Kolyčienė                                                                                      Vitalija Norkūnaitė