a1a1c607-8a30-4434-ad37-06ea46f05cf0 · Å akių rajono apylinkės teismas

NUORAŠAS                                                                      Civilinė byla Nr. 2-5-876/2013 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01246-2011-6                                                  Procesinio sprendimo kategorija: 75.6.1., 34.4.10., 128.2 (N)  (S) ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS  S P R E N D I M A S  LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 21 d.

Å akiai           Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Irenai UrbÅ¡taitei, dalyvaujant ieÅ¡kovams V. R., R. Å ., V. Å ., jų atstovui advokatu Dominykui Varnui, vertėjai E. K., atsakovams A. Å ., jo atstovui advokatui P. R. D.,  notarei Z. D., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų V. R., R. Å ., V. Å . ieÅ¡kinį atsakovams A. Å ., notarei Z. D. dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, termino paveldėti atnaujinimo, trečiaisiais asmenimis esant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, n u s t a t ė :

           ieÅ¡kovai pateikė patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, 2008-11-26 mirus A. Å . bei 2003-05-09 mirus A. Å ., atnaujinti V. R., R. Å ., V. Å . praleistÄ trijų mėnesių terminÄ jų palikimui priimti; panaikinti 2011-11-16 paveldėjimo teisės liudijimÄ Nr. 4140, iÅ¡duotÄ A. Å ., dalyje dėl A. Å . turto paveldėjimo. Patikslintame ieÅ¡kinyje nurodoma, kad 2012-05-09 nuvykus į notarų biurÄ sužinojo, kad į turtÄ , kurį paveldėjo jų tėvas A.

Å ., buvo iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas jų dėdei A. Å ., kaip senelės A. Å . viso turto paveldėtojui. Paveldėjimo liudijimo kopijos negavo. J. K. Å . mirė nepaveldėjęs asmeninio A. Å . turto, todėl jis yra vis dar nepaveldėtas apskritai. Byloje nesant J. K. Å . turto įgijimo, iÅ¡ A. Å . patvirtinančių dokumentų, jai priklausiusio turto perleidimÄ A. Å . įforminusį paveldėjimo teisės liudijimÄ praÅ¡o pripažinti negaliojančiu. A. Å . dalyvavo 2011-07-11 teismo sprendimu užbaigtoje byloje, kurioje jo ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, o jų prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl juridinio fakto, jog jų tėvas priėmė A.

Å . palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, nustatymo buvo atmestas. Sprendimui įsiteisėjus ir praėjus 4,5 mėnesio Å¡ioje byloje kreipėsi į teismÄ dėl termino priimti palikimÄ po jų tėvo mirties atnaujinimo, kadangi tik tais metais iÅ¡ 2011-07-11 teismo sprendimo paaiÅ¡kėjo, jog prieÅ¡ mirdamas tėvas galėjo turėti turto, priklausiusio jo mamai A. Å .. Be to, jei tokio turto paveldėjęs ir nėra, jie kaip mirusiosios A. Å . trečios eilės įpėdiniai, turi teisę priimti palikimÄ ir paveldėti pagal įstatymÄ atitinkamÄ jos turto dalį.

IeÅ¡kinyje nurodoma, kad ieÅ¡kovai turi teisę paveldėti pagal CK 5.50 str. 4 d. A. Å . Å¡ios teisės normos netaikytinos, nes jis yra pirmos eilės įpėdinis. Vadinasi, pradeda veikti CK 5.50 str. 4 d. bei CK 5.9 str. 4 d. nustatytos taisyklės: jie kaip antros eilės įpėdiniai (A. Å . vaikaičiai) turi teisę po 2011-07-11 teismo sprendimo įsiteisėjimo 2011-08-11 dienÄ per 3 mėnesius, o teismui šį terminÄ pratęsus – ir vėliau priimti A. Å . palikimÄ kaip antrosios eilės įpėdiniai.

O absoliučios paveldėjimo teisės į jų senelės turtÄ nebeturėdamas A. Å . neturėjo teisės 2011-11-16 gauti ginčo paveldėjimo teisės liudijimo. A. Å . bei notarei Z. D. iÅ¡ jų pareikÅ¡tų praÅ¡ymų, negalėjo bÅ«ti nežinomas faktas, jog jie ketina bei turi teisę paveldėti tėvui priklausantį iÅ¡ A. Å . paveldėtÄ palikimÄ , tačiau ilgai nelaukdamas ir jų apie tai neinformuodamas A. Å . pareikalavo notarės iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ jam vienam.

Tuo metu jam ir notarei turėjo bÅ«ti žinom, kad reikia aiÅ¡kintis, ar nauji įpėdiniai nepriėmė palikimo, ar nesikreipė į teismÄ dėl juridinių faktų nustatymo ir terminų atnaujinimo. Todėl 2011-11-16 A. Å . iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas yra negaliojantis, nes juo perduodamos A. Å . nuosavybės teisės į visÄ A. Å . turtÄ . Faktiniu valdymu galimai paveldėjęs A. Å . turtÄ jų tėvas A. neprivalėjo praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimo, o priėmęs A.

Å . palikimÄ jo brolis A. Å . neturėjo teisės praÅ¡yti notaro iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ , nes turi bÅ«ti laikomas jų bendraturčiu.            Atsakovas A. Å . savo atsiliepime praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad po mamos A. Å . mirties visi pirmos eilės įpėdiniai detaliai aptarė paveldėjimo reikalus ir susitarė, kad palikimÄ turi priimti vienas įpėdinis – A. Å .. Visi kiti galintys paveldėti pagal įstatymÄ Ä¯pėdiniai palikimo nepriėmė ir įsipareigojo jo oficialiai atsisakyti.

Pgal Å¡eimos susitarimÄ jis 2003-08-06 mamos palikimÄ priėmė – oficialiai padavė pareiÅ¡kimÄ notarei. Visi kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė. IÅ¡skyrus A. Å . kiti įpėdiniai palikimo oficialia tvarka pas notarÄ atsisakė. A. Å . atsisakymo tikslu buvo nuvykęs pas notarÄ , tačiau dėl negaliojančio paso atsisakymo suraÅ¡yti negalėjo. Vėliau dėl gyvenimo bÅ«do ir charakterio ypatumų paso nesusitvarkė ir 2008-11-26 mirė. IeÅ¡kovai, manydami, kad jų tėvas A. Å . turėjo teisių į palikimÄ , 2011-02-21 pareiÅ¡kimu su savarankiÅ¡kai reikalavimais kreipėsi į Å akių rajono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydami nustatyti, kad A.

Å . faktiÅ¡kai priėmė mirusiosios motinos A. Å . palikimÄ . Å akių rajono apylinkės teismas 2011-07-11 sprendimu jų pareiÅ¡kimo nepatenkino, pareiÅ¡kėjai sprendimo neapskundė. Tokiu bÅ«du atsakovo nuomone, įpėdinystės ir palikimo priėmimo klausimas yra iÅ¡spręstas galutinai. IeÅ¡kovai V. R., R. Å ., V. Å . nėra ir negali bÅ«ti savo senelės A. Å . turto įpėdiniais, nes A. Å . mirties momentu buvo gyvas jos sÅ«nus A. Å ., kuris paveldėti nepageidavo ir palikimo nustatyta tvarka nepriėmė.

IeÅ¡kovai nėra ir negali bÅ«ti savo senelės A. Å . turto įpėdiniai, nes to neleidžia CK 5.11 str. 1 d. norma. CK 5.11 str. 2 d. įsakmiai nurodo, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Kadangi 2003-08-06 mirusios A. Å . palikimÄ paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarei priėmė jis – pirmosios eilės įpėdinis, todėl antrosios eilės įpėdinis nieko nepaveldi.

Taip pat nėra galimybių taikyti CK 5.12 str., nes esant gyvam tėvui A. Å ., neatsirado ir paveldėjimas atstovavimo teise.            Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovai negali dangstytis įvykusių faktų nežinojimu. Mirčių datas, giminystės ryÅ¡io bei turto buvimo faktus jie puikiai žinojo, nes nuo 2010-04-16 aktyviai rÅ«pinasi ir bando perimti A. Å . utrtÄ . Jie ne kartÄ kreipėsi į notaro biurÄ ir į teismÄ , dalyvavo teismo posėdžiuose. IeÅ¡kovai apie įvykusius faktus ir su jų interesais susijusių įstatymų nuostatas žinojo viskÄ , nes oficialius ginčus dėl paveldėjimo veda nuo 2010-04-16.

Dokumentuose užfiksuota, kad tÄ dienÄ jie kreipėsi į Å akių 2-ojo notarų biuro notarę Z. D. ir buvo oficialiai supažindinti su palikimo priėmimo tvarka ir sužinojo, kad pagal CK 5.50 str. 3 d. palikimÄ bÅ«tina priimti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties, jiems paaiÅ¡kinta, kokius reikia atlikti veiksmus bei pateikti dokumentus.            Atsakovė notarė Z. D. atsiliepime nurodė, kad su ieÅ¡kovų reikalavimais nesutinka. Å ioje byloje surinkti duomenys rodo, kad per 3 mėnesius nuo mamos mirties, tai yra 2003-08-09 ieÅ¡kovų tėvas A.

Å . palikimo nepriėmė, ir pagal įstatymo nuostatas prarado paveldėjimo teisę, o ieÅ¡kovai per jiems suteiktus 3 mėnesius savo močiutės palikimo nepriėmė visai, nes nebÅ«dami įpėdiniais, priimti negalėjo. IeÅ¡kovai reikalavo A. Å . turto, tačiau teismas nustatė, kad A. Å . nepriėmė A. Å . palikimo, todėl jokia įstatymo norma nesuteikia teisės pareiÅ¡kėjams tapti A. Å . įpėdiniams. Atsiliepime nurodoma, kad ieÅ¡kovai akivaizdžiai meluoja, apeliuodami į tariamÄ nežinojimÄ , nesuvokimÄ ir neinformuotumÄ .

IeÅ¡kovai apie įvykusius faktus ir su jų interesais susijusių įstatymų nuostatas viskÄ Å¾ino jau keletÄ metų. IeÅ¡kovų reikalavimas panaikinti 2011-11-16 paveldėjimo teisės liudijimÄ yra nepagrįstas ir netenkintinas. 2010-04-18 pareiÅ¡kėjų raÅ¡ytas praÅ¡ymas, jos 2010-05-04 atsisakymas priimti pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ bei jų raÅ¡yti ir gauti dokumentai civilinėse bylose įrodo jų žinojimÄ ir informuotumÄ bei nustatytos tvarkos iÅ¡manymÄ . Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime nurodoma, kad su pareiÅ¡kimu dėl termino atnaujinimo nesutinka.

PareiÅ¡kajai nurodė vienintelę priežastį, dėl kurios jie laiku nesikreipė dėl palikimo priėmimo – nežinojimÄ , jog po tėvo mirties liko palikimas. LAT savo praktikoje laikosi nuoseklios pozicijos, jog praleistas terminas palikimui priimti gali bÅ«ti atnaujinamas asmeniui, turėjusiam norÄ ir apsisprendimÄ palikimo atsiradimo metu palikimÄ priimti, tačiau neįgyvendinusiam tokios savo valios dėl svarbių priežasčių, tuo tarpu nežinojimas apie turto egzistavimÄ , kaip valiÄ Ä¯takojęs veiksnys, paneigia tokio noro ir apsisprendimo galimybes, todėl nelaikytinas svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėjai per 3 metus po tėvo bÅ«tų atlikęs kokius nors aktyvius veiksmus likusio palikimo apimčiai identifikuoti, pareiÅ¡kime nėra. Todėl darytina iÅ¡vada, jog nežinojimÄ lėmė ne objektyviai pateisinamos, bet subjektyvios pareiÅ¡kėjų pasyvumo, nerÅ«pestingumo ir neatidumo sÄ lygotos aplinkybės, kurios negali bÅ«ti vertinamos kaip pakankamai svarbios praleistam įstatyme įtvirtintam terminui atnaujinti.            Teismo nustatytos bylos aplinkybės:

           V. R., V. Å ., A. Å . teismui pateikė dokumentÄ , kuris įvardintas patikslintas pareiÅ¡kimas, o jie pareiÅ¡kėjais, tačiau teismas jog tai yra tik apsirikimo klaida, nes akivaizdu, kad pateikus reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, toks reikalavimas nagrinėtinas ginčo teisenoje. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovai nurodo, jog suinteresuotu asmeniu netrauktina Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau teismas su tokiu argumentu nesutinka, nes vienas iÅ¡ pateiktų reikalavimų yra atnaujinti terminÄ dėl palikimo priėmimo po A.

Å . mirties. IeÅ¡kovai yra pirmi eilės įpėdiniai, todėl jiems neatnaujinus termino teisių perėmėja gali bÅ«ti valstybė, todėl ji turi suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi, atitinkamai Valstybinė mokesčių inspekcija laikytina trečiaisiais asmenimis.            V. R. (Å uopytė), R. Å ., V. Å . yra A. Å . vaikai. (b.l. 5, 7, 8). 2003 m. gegužės 9 d. mirė A. Å ., testamento nepaliko. A. Å . palikimÄ priėmė A. Å ., paduodamas pareiÅ¡kimÄ notarui. D. B., K.

R., R. P., L. P. palikimo atsisakė. (civ. b. Nr. 2-46-876/2011 t. 1, b.l. 10-15, 42-45).            A. Å . mirė 2008 m., A. Å . palikimo nepriėmė. (Civ. b. Nr. 2-46-876/2011 t.1, b.l. 71). 2011-07-11 Å akių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo atmestas V. R., R. Å ., V. Å . prieÅ¡ieÅ¡kinys, kuriuo buvo praÅ¡oma nustatyti juridinį faktÄ , kad jų tėvas A. Å . priėmė A. Å . palikimÄ , pradėdamas jį valdyti. (b.l. 120-126). 2012-07-14 Å akių rajono apylinkės teismas atsisakė atnaujinti procesÄ civilinėje byloje Nr. 2-46-876/2013, šį sprendimÄ liko nepakeistÄ ir Kauno apygardos teismas 2012-12-12 nutartimi.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Dėl termino priimti A. Å . palikimÄ atnaujinimo            IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad ieÅ¡kovai V. R., R. Å ., D. Å . yra A. Å . vaikai ir A. Å . vaikaičiai. A. Å . mirė 2003 metais, o A. Å . 2008 metais, tai yra A. Å . mirties dienÄ jos sÅ«nus A. Å . buvo gyvas, todėl turėjo visas galimybes paveldėti po A. Å . mirties likusį turtÄ . Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymÄ , kada įpėdiniais ipso jure pagal įstatyme nustatytÄ eilę tampa asmenys, turintys tokiÄ teisę palikimo atsiradimo momentu (CK 5.2 straipsnio 1, 2 dalys, 5.11-5.14 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos atveju palikėja A. Å . nebuvo sudariusi testamento, taigi tiek atsakovas A. Å ., tiek A. Å ., bÅ«dami palikėjos sÅ«nÅ«s, buvo pirmosios eilės įstatyminiai įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvÅ«s valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į visÄ palikimÄ , o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančiÄ visÄ jo palikimo dalį sudarantį turtÄ (t. y. turtÄ , turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises).

Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais sutikimÄ ir siekį įgyti visas teises į palikimÄ ir prisiėmimÄ visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iÅ¡ palikimo. Ä®statymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , kai jis kreipėsi dėl turto apyraÅ¡o sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais bÅ«dais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo bÅ«das – palikimo priėmimas, faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis).

Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtÄ (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų A. Å . notarų biurui nepateikė pareiÅ¡kimo dėl A. Å . palikimo priėmimo, pagal tuo metu galiojusius įstatymus nesikreipė į apylinkės teismÄ dėl turto apyraÅ¡o sudarymo, ir 2011-07-11 Å akių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatyta, kad A.

Å . nepriėmė A. Å . palikimo pradėdamas jį valdyti. Å ios aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. Å . po A. Å . mirties jos palikimo nepriėmė, tai yra neįgijo A. Å . palikimo. Tačiau A. Å . turėjo 5 vaikus (pirmos eilės įpėdiniai), iÅ¡ kurių vienas – A. Å . padavė notarei pareiÅ¡kimÄ dėl paveldėjimo po A. Å . mirties, įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, tuo tarpu ieÅ¡kovai yra tik antros eilės įpėdiniai. Pagal CK nustatytÄ teisinį reguliavimÄ (CK 5.11 straipsnio 2 dalis) antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymÄ tiesiogiai tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iÅ¡ visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.

Tai reiškia, kad antros eilės įpėdiniai tiesiogiai paveldi tik tuo atveju, kai dėl vienos ar keleto įstatyme nurodytų priežasčių apskritai nepaveldima pirma eile – nėra nė vieno pirmos eilės įpėdinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-520/2006; 2006 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-537/2006).

Paveldint pagal įstatymÄ antros eilės įpėdiniai (palikėjos vaikaičiai) ne tiesiogiai, bet kartu su pirmos eilės įpėdiniais gali paveldėti tik tokiais atvejais:

1) kai atsiranda paveldėjimas atstovavimo teise antros eilės įpėdiniams – vaikaičiams CK 5.12 straipsnio pagrindu (turėjęs paveldėti pirmos eilės įpėdinis yra miręs iki palikimo atsiradimo);

2) kai teisė paveldėti palikimÄ antros eilės įpėdiniams – vaikaičiams pereina CK 5.58 straipsnio pagrindu (turėjęs paveldėti pirmos eilės įpėdinis mirÅ¡ta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ terminÄ ). Aukščiausias Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad situacija, kai vienam pirmos eilės įpėdiniui mirus po palikimo atsiradimo ir nepriėmus jo per CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ terminÄ bei esant kitam pirmos eilės įpėdiniui, mirusio įpėdinio vaikai - antrosios eilės įpėdiniai stoja į pirmÄ eilę vietoj mirusio tėvo ir paveldi kartu su esančiu pirmos eilės įpėdiniu, negalima.

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta tokios paveldėjimo galimybės. Abstrahuotas tokios situacijos teisinis kvalifikavimas galėtų lemti tik iÅ¡vadÄ , kad apskritai neatsiranda antros eilės įpėdinių paveldėjimo teisė, nes pirmos eilės įpėdinis, nepriimdamas palikimo per CK 5.50 straipsnyje nustatytÄ terminÄ , konkliudentiniu veiksmu iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ nepriimti palikimo, t. y. atsisako įgyvendinti atsiradusiÄ teisę paveldėti, tai reiÅ¡kia kitų pirmos eilės įpėdinių dalies paveldimame turte pakitimÄ - padidėjimÄ , bet ne antros eilės įpėdinių teisės paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniu (įpėdiniais) atsiradimÄ (CK 5.61 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pareiÅ¡kėja R.

M., bylos Nr. 3K-3-12/2007). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ieÅ¡kovai galėtų stoti į vienÄ eilę su pirmos eilės įpėdiniais tik CK 5.12 str. ir CK 5.58 str. numatyta tvarka, tačiau ieÅ¡kovai negali pasinaudoti Å¡iomis galimybėmis, nes jų tėvas A. Å . jų močiutės A. Å . mirties dienÄ (2003 m.) buvo gyvas ir mirė tik praėjus 5 metams, tai yra 2008 m. Taigi akivaizdu, kad toks ilgas laiko tarpas tarp A. Å . ir A. Å . mirties leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad A. Å . nepriėmė savo mamos palikimo, todėl Å¡i teisė perėjo ne ieÅ¡kovams (antros eilės įpėdiniams), bet paveldimo turto dalis padidėjo palikimÄ priėmusiems pirmos eilės įpėdiniams – Å¡iuo atveju A.

Å .. IeÅ¡kovai savo ieÅ¡kinyje pateikdami savo argumentus remiasi CK 5.50 str. 4 d. esančiais iÅ¡aiÅ¡kinimais. Jų nuomone, kadangi jų tėvas nepaveldėjo A. Å . palikimo, tokia teise pagal CK 5.50 str. 4 d. nuostatas atsirado jiems. Tačiau toks ieÅ¡kovų aiÅ¡kinimas nurodytos įstatymo nuostatos yra neteisingas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiÅ¡kina, kad kai įpėdinis per įstatyme nustatytÄ terminÄ neiÅ¡reiÅ¡kia valios dėl palikimo priėmimo, taip pat atsisako jį priimti, nesant kitų tos pačios eilės įpėdinių, teisė priimti palikimÄ pereina kitiems asmenims, iki tol neturėjusiems Å¡ios teisės, t. y. paskesnės eilės įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 4 dalis).

Tokie asmenys teisę priimti palikimÄ Ä¯gyja nuo savo teisės priimti palikimÄ atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 4 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. Panevėžio miesto 1–ojo notarų biuro notarė V. J.; bylos Nr. 3K-3-162/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. spalio mėn. 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009).

Taigi ieÅ¡kovai galėtų pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ pretenduoti į A. Å . palikimÄ tik tuo atveju, jeigu nebÅ«tų ankstesnės eilės įpėdinių, tačiau esant pirmos eilės įpėdiniui, jie A. Å . turto paveldėti negali. Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog esant pirmos eilės įpėdiniui ieÅ¡kovai neturi teisinio pagrindo ginčyti paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡duotÄ A. Å ., bei reikalauti atnaujinti praleistÄ terminÄ A. Å . palikimui priimti. Dėl termino A.

Å . palikimui priimti atnaujinimo            IeÅ¡kovai V. R., R. Å ., V. Å . vienÄ iÅ¡ reikalavimų nurodė atnaujinti terminÄ priimti palikimÄ po A. Å . mirties. CK 5.57 straipsniuose nustatyta galimybė kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių.Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio praÅ¡ymÄ pratęsti terminÄ palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ ; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimÄ ; trečia, teismas turi iÅ¡siaiÅ¡kinti palikimÄ priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų pozicijÄ dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos D.

S. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, bylos Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio partęsti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog teismai spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje R.

M. v. G. M., bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo Z. A. pareiÅ¡kimÄ pratęsti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, bylos Nr. 3K-3-627/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos M. D. pareiÅ¡kimÄ dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-258/2007; 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje A. N. v. B. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-91/2011; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje bylojepagal pareiÅ¡kėjo I.

T. pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, bylos Nr. 3K-3-115/2010; kt.).Be to, teismai turi ieÅ¡koti proporcingos pareiÅ¡kėjo, praÅ¡ančio atnaujinti praleistÄ terminÄ , ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų gynybos pusiausvyros. CK 5.57 str. 1 d. nurodoma, kad palikimas gali bÅ«ti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismÄ , jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimÄ Ä¯pėdiniai. Nagrinėjamos bylos atveju A. Å . nebuvo sudaręs testamento, taigi ieÅ¡kovai, bÅ«dami palikėjo vaikai, yra pirmosios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymÄ (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.13 straipsnis), t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos turėjo atlikti įstatyme – CK 5.50 straipsnio 2 dalyje – aptartus palikimo priėmimo veiksmus.

PareiÅ¡kėjas, praÅ¡ydami atnaujinti praleistÄ terminÄ palikimui priimti, siekia įgyvendinti teisę paveldėti. Teismų praktikoje nurodyta, kad jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtÄ turtÄ iÅ¡ esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimÄ , tačiau jeigu palikimÄ priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimÄ gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

S. v. L. S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-295/2011). Ä®vertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindų Å¡io termino neatnaujinti. Kaip jau buvo nurodyta, ieÅ¡kovai yra pirmos eilės įpėdiniai, ir jie visi nėra priėmė palikimo. Bylos proceso metu nebuvo pateikta duomenų apie tai, ar po A. Å . mirties yra likę turto, į kurį galėtų pretenduoti ieÅ¡kovai, tačiau teismo pareiga yra nagrinėti praÅ¡ymÄ dėl termino atnaujinimo, neatsižvelgiant į paliktÄ turtÄ .

IeÅ¡kovai nurodė, jog į notarÄ dėl palikimo priėmimo nesikreipė dėl nežinojimo, žinių ir socialinių įgÅ«džių stokos. Po teismo 2011-07-11 sprendimo ieÅ¡kovė V. R. buvo vaiko gimdymo atostogose, jos brolis V. Å . yra neįgalus, todėl be jos pagalbos negalėjo tvarkyti teisinių dokumentų. IÅ¡ ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų ir bylos medžiagos darytina iÅ¡vada, jog trijų mėnesių terminÄ jie praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi jų tėvui mirus, dėl teisinių žinių ir socialinių įgÅ«džių stokos nežino, ar jų tėvas turi turto, kurį galima paveldėti.

Atsižvelgdamas į tai, kad paveldėjimo liudijimai nėra iÅ¡duoti, todėl atsižvelgdamas į nurodytÄ , bei vadovaudamasis CK 5.57 str. 1 d. iÅ¡aiÅ¡kinimo, teismas mano, jog nėra pagrindo neatnaujinti praÅ¡omo termino, todėl Å¡is praÅ¡ymas tenkintinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Atsakovas A. Å ., notarė Z. D. pateikė praÅ¡ymus priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovai A. Å . ir notarė Z. D. į procesÄ atsakovais buvo įtraukti dėl reikalavimo, susijusio su paveldėjimo teisės nuginčijimo ir termino paveldėti atnaujinimo dėl palikimo priėmimo po A.

Å . mirties. Kadangi Å¡ie abu reikalavimai yra atmesti, todėl atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovų. Atmetus ieÅ¡kinį, iÅ¡ ieÅ¡kovų turi bÅ«ti priteistos atsakovo iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti (LR CPK 93 str.). CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta iÅ¡laidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ apmokėjimo tvarka ir sÄ lygos. Notarė Z. D. savo atsiliepime nurodė, kad praÅ¡o priteisti 1520 Lt už biuro veiklos darbo sutrikdymÄ , tačiau teismas laiko, jog Å¡ios iÅ¡laidos nepagrįstos, nes nėra pateikta atsiliepime nurodytas aplinkybes patvirtinančių duomenų, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nepriteistinos.

Atsakovas A. Å . pateikė duomenys, jog už advokato pagalbÄ yra sumokėjęs 1000 Lt. Taip pat atsiliepime nurodo, jog jam buvo daroma žala, nes buvo trukdoma jam atlikti norimus sandorius. Teismas konstatuoja, jog atsakovo nurodyti argumentai dėl daromos žalos yra visiÅ¡kai nepagrįsti, nes jo turtui nebuvo taikyti jokie apribojimai, todėl nebuvo apribotos jo teisės disponuoti turto.           IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad atsakovo A. Å . atstovas advokatas dalyvavo teismo posėdžiuose, pateikė atsiliepimÄ byloje ir atsakovas A.

Å . advokatui už atstovavimÄ sumokėjo 1000 Lt (b. l. 118 ). Å i suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis), todėl priteistina iÅ¡ ieÅ¡kovų. Pateikdami patikslintÄ ieÅ¡kinį (b.l. 107) ieÅ¡kovai pateikė dar vienÄ papildomÄ savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ , už kurį nesumokėjo žyminio mokesčio, taigi už reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo iÅ¡ ieÅ¡kovų priteistinas 144 Lt žyminis mokestis, bei 75 Lt procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidos.

Viso iš kiekvieno priteistina po 73 Lt valstybės naudai.              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 -270 str., teismas                                                             n u s p r e n d ž i a :            ieškinį tenkinti iš dalies. Atnaujinti ieškovams V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) V.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistÄ Ä¯statymo nustatytÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po jų tėvo A. Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2008-11-28 (2010-04-06 mirties liudijimas, įraÅ¡o Nr. 187), priimti, nustatant dviejų mėnesių terminÄ palikimui priimti. Atmesti reikalavimÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo, iÅ¡duoto A. Å ., dalyje dėl A. Å . turto paveldėjimo.            Atmesti reikalavimÄ atnaujinti V. R., R. Å ., V., Å . praleistÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui po A.

Å . mirties priimti.  Priteisti iÅ¡Â ieÅ¡kovų V. R., R. Å ., D. Å . lygiomis dalimis 1000 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, tai yra po 333, 34 Lt iÅ¡ kiekvieno, atsakovui A. Å .. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų V. R., R. Å ., V. Å . po 73 Lt (septyniasdeÅ¡imt tris Lt) iÅ¡laidų, susijusių su žyminiu mokesčiu ir procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai. Å ios sumos turi bÅ«ti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ â€žSwedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.            Teisėja                                                                                                           Judita Sungailaitė           Â