Legislator Case Law & Legislation
a19fbbed-2e77-4b06-ad44-5db7d2b936fe AI generated

a19fbbed-2e77-4b06-ad44-5db7d2b936fe · Kauno apygardos teismas

Case Number a19fbbed-2e77-4b06-ad44-5db7d2b936fe
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kimÄ dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija,nustatė:pareiÅ¡kėjas V. A. prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ fiziÅ¡kai pažeistÄ (15 procentų iÅ¡likimo) pastatÄ -fermÄ , kurios unikalus Nr. 4400-1484-3255, žymėjimas plane lŽlp, bendras plotas 103,05 m2 ir vandens bokÅ¡tÄ , kurio unikalus Nr. 4400-1490-1805, esančius Jadagonių k., ZapyÅ¡kio sen., Kauno rajone.

Legislator headnote

AI generated

a19fbbed-2e77-4b06-ad44-5db7d2b936fe · Kauno apygardos teismas: Å i įstatymo norma reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas deÅ¡imties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalis nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamÄ jÄ senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomÄ daiktÄ ". Tačiau jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr. 2A-7-173/2011Pirmosios instancijos teismo teisėjas V. KalkauskasProcesinio sprendimo kategorija 121.21; 30.8; 128.15.2;((S)(S) (S) KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 2 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų RÅ«tos Palubinskaitės ir Algimanto Kukalio, sekretoriaujant Vaidai Stankevičūtei, dalyvaujant Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus atstovei Dovilei Tamulevičienei, suinteresuoto asmens Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos atstovui RamÅ«nui Å eÅ¡kui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi suinteresuoto asmens Kauno apskrities virÅ¡ininko administracijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal V.

A. pareiÅ¡kimÄ dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija,nustatė:pareiÅ¡kėjas V. A. prašė nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ Ä¯ fiziÅ¡kai pažeistÄ (15 procentų iÅ¡likimo) pastatÄ -fermÄ , kurios unikalus Nr. 4400-1484-3255, žymėjimas plane lŽlp, bendras plotas 103,05 m2 ir vandens bokÅ¡tÄ , kurio unikalus Nr. 4400-1490-1805, esančius Jadagonių k., ZapyÅ¡kio sen., Kauno rajone.

PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad ferma ir vandens bokÅ¡tas priklausė Kauno rajono ZapyÅ¡kio žemės Å«kio įmonei, kuri priėmimo-perdavimo aktu visÄ savo turtÄ , įskaitant minėtÄ fermÄ (tuo metu įvardinta kaip verÅ¡idė) bei vandens bokÅ¡tÄ perdavė žemės Å«kio bendrovei „Judrė" (įmonės kodas 5971595). Nusprendus pastarÄ jÄ likviduoti, 1995 m. gruodžio mėnesį visas jos 71611,47 Lt vertės turtas buvo proporcingai grÄ Å¾intas bendrovės pajininkams, iÅ¡ jo 25567 Lt - pinigais ir 46044 Lt - natÅ«ra.

PareiÅ¡kėjui buvo grÄ Å¾inta 293 Lt pajus, kurį sudarė 80 Lt grynais pinigais ir 213 Lt - natÅ«ra. Nekilnojamasis turtas (ferma ir vandens bokÅ¡tas) natÅ«ra pareiÅ¡kėjui nebuvo perduotas, tačiau pajininkų sÄ raÅ¡e nėra įvardinta, koks konkrečiai turtas kiekvienam iÅ¡ pajininkų buvo grÄ Å¾intas/perduotas. VÄ® „Registrų centre" nėra duomenų, kad Å¡is pastatas bÅ«tų įregistruotas kaip kieno nors nuosavybė. PaaiÅ¡kino, kad nuo pat Å¡io nekilnojamojo turto perdavimo momento - 1995 m. gruodžio, minėta ferma ir vandens bokÅ¡tu nuolat naudojosi ir valdė tik jis, t.y., prižiÅ«rėjo, rÅ«pinosi turto bÅ«kle, tvarkė aplinkÄ . 2006-2007 m. jo iniciatyva ir lėšomis buvo užvesta Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 44115, sudarytas žemės sklypo po minėtu nekilnojamuoju turtu laikinas planas, atlikti Å¡io turto kadastriniai matavimai ir įkainojimas, taip pat kiti darbai.

Nurodo, kad fermos priklausinio vandens bokÅ¡to fizinė bÅ«klė yra iÅ¡likusi patenkinama, galima naudoti ir dabar pagal paskirtį. Ferma pilnai nėra iÅ¡likusi: jos pagalbinė patalpa - sandėlis eksploatacijai tinkamas, tačiau bÅ«tina suremontuoti ar naujai įrengti perdangÄ . Sandėlio dalis sudaro 103,05 m2 fermos pastato. Kita fermos dalis fiziÅ¡kai pažeista: iÅ¡likusios kolonos, sienos keistinos, o pamatai nepažeisti drėgmės, nesutrÅ«kinėję ir tinkami statybai panaÅ¡ios konstrukcijos pastatui.

Nurodė, kad minėtÄ fermÄ ir vandens bokÅ¡tÄ , esančius ZapyÅ¡kio sen., Jadagonių k., sÄ Å¾iningai valdo ir jais naudojasi kaip savais jau daugiau kaip 12 metų, per visÄ nurodytÄ laikotarpį minėto turto valdymas yra atviras ir nepertraukiamas.Suinteresuotas asmuo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija pareiÅ¡kimÄ prašė atmesti. Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad fiziÅ¡kai pažeista ferma ir vandens bokÅ¡tas priklausė Kauno rajono ZapyÅ¡kio žemės Å«kio įmonei bei nepateikė įrodymų, įrodančių, kad praÅ¡omi įteisinti statiniai buvo statomi sutinkamai su tuo metu galiojusiais teisės aktais.

Be to, pareiÅ¡kėjo pateiktas priėmimo-perdavimo aktas neįrodo, kad ferma ir vandens bokÅ¡tas buvo perduoti žemės Å«kio bendrovei „Judrė".   Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 9 d. sprendimu pareiÅ¡kimÄ patenkino. Nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. A. nuosavybės teise pagal įgyjamÄ jÄ senatį valdo pastatÄ -fermÄ (unikalus Nr.4400-1484-3255), plane pažymėtÄ Å½lp, 103,05 m2, 15 procentų baigtumo bei vandens bokÅ¡tÄ (unikalus Nr. 4400-1490-1805), plane pažymėtÄ kl, 3 m2 užstatytame plote, 100 procentų baigtumo, esančius Jadagonių k., ZapyÅ¡kio sen., Kauno rajone.

Toks teismo sprendimas priimtas nustačius, kad pareiÅ¡kėjas V. A. nėra nekilnojamųjų daiktų, ginčo fermos ir vandens bokÅ¡to, esančių Jadagonių kaime, Kauno rajone, savininkas, tačiau valdo Å¡iuos pastatus kaip savo, valdo teisėtai, valdo atvirai, nepertraukiamas daikto valdymas daugiau deÅ¡imties metų.      Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija praÅ¡o Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo pareiÅ¡kimÄ atmesti.     Po apskričių virÅ¡ininkų administracijų likvidavimo 2010 m. liepos 1d., valstybės interesus atstovauja Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės Å«kio ministerijos, Å¡iuo atveju-Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius.

Skunde nurodoma, jog nustatydamas ginčo statinių valdymo nuo 1995 m. faktÄ , pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog minima daiktinė teisė nuo 2003 m. liepos 1 d. turėjo bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡inta, t.y., nekilnojamųjų daiktų valdymo faktas turėjo bÅ«ti įregistruotas vieÅ¡ame registre. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 10 d. nutartyje Nr. 3K-535/2008 yra nurodęs, kad „vertinant daikto valdymÄ , prasidėjusį iki 200 m. Civilinio kodekso įsigaliojimÄ ir jo valdymÄ , kuris tęsėsi jam įsigaliojus, bÅ«tina atsižvelgti į Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau - įstatymas) 30 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyta, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos, susijusios su valdymo teise kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, įsigalioja nuo 2003 m. liepos 1 d., iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ių teisių nustatymo pagrindas yra įstatymas.

Å i įstatymo norma reiÅ¡kia, kad tuo atveju, kai valdymas prasidėjo iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo ir CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas deÅ¡imties metų terminas suėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai CK 4.27 straipsnio 2 dalis nuostata, nustatanti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo vieÅ¡ame registre momento, netaikoma. Tokiu atveju daikto valdymo pagrindu pagal įgyjamÄ jÄ senatį jau buvo įgytos nuosavybės teisės į valdomÄ daiktÄ ". Tačiau jeigu nekilnojamojo daikto valdymas prasidėjo iki 2000 m.

Civilinio kodekso įsigaliojimo, o CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas deÅ¡imties metų terminas nesuėjo iki 2003 m. liepos 1 d., tai po Å¡ios datos valdymo neįregistravus vieÅ¡ame registre, laikytina, kad neįvykdyta įstatyme numatyta sÄ lyga - daiktÄ deÅ¡imt metų valdyti atvirai.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuo 1995 m. iki Å¡iol V. A. prižiÅ«ri, naudoja ir valdo Å¡iuos pastatus bei žemę prie jų. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas šį faktÄ , visiÅ¡kai neatsižvelgė į tai, kad pats pareiÅ¡kėjas teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino, kad „nuo 1995 m.

Å¡ių pastatų bÅ«klė pablogėjo". Jeigu daikto bÅ«klė pablogėja, vadinasi, daiktas nebuvo valdomas kaip savas, taigi neiÅ¡pildyta daikto valdymo kaip savo sÄ lyga. Be to, teises į ginčo daiktus, pareiÅ¡kėjas kildino iÅ¡ faktinio naudojimosi, kuriam niekas neprieÅ¡taravo, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2007 m. spalio 3 d. nutartyje Nr. 3K-3-408/2007 motyvavo, kad „tik tai, kad niekas neprieÅ¡tarauja faktiniam daikto naudojimui ir nenaudoja bei nepageidauja naudoti asmens naudojamÄ daiktÄ patys, nepakanka, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog naudojantis daiktÄ asmuo atvirai daiktÄ valdo kaip savo".Nepagrįstai spręsta, kad ginčo ferma ir vandens bokÅ¡tas priklausė Kauno rajono ZapyÅ¡kio žemės Å«kio įmonei, nes byloje nepateikta minimus faktus patvirtinantys įrodymai.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėjas praÅ¡o sprendimo nekeisti.

Pareiškėjas nurodė, kad byloje yra pateikti įrodymai, kad jau nuo 1995 m. gruodžio mėn. ginčo ferma ir vandens bokštu nuolatos naudojasi ir valdo tik V. A.. 2006-2007m. pareiškėjo V. A. iniciatyva ir lėšomis buvo suformuota Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byla Nr. 44115, sudarytas žemės po minėtu nekilnojamuoju turtu laikinas planas, atlikti šio turto kadastriniai matavimai ir įkainojimas.    Apeliantas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, kad minėtas nekilnojamasis turtas priklausė Kauno rajono Zapyškio žemės ūkio įmonei.

ZapyÅ¡kio žemės Å«kio įmonė priėmimo –perdavimo aktu visÄ savo turtÄ , įskaitant fermÄ , kuri tuo metu įvardinta kaip verÅ¡idė, bei vandens bokÅ¡tas perduoti žemės Å«kio bendrovei „Judrė“, įmonės kodas 5971595, esančiai Kauno rajone, ZapyÅ¡kio seniÅ«nija, Jadagonių kaime. Nusprendus Å¡iÄ bendrovę likviduoti, 1995 m. gruodžio mėn. visa jos turtas, kurio vertė 71 611, 47 Lt, grÄ Å¾intas bendrovės pajininkams. NatÅ«ra grÄ Å¾inta turto už 46044 Lt, pinigais 25 567 Lt.

Buvo sudarytas ŽŪB „Judrė“ pajininkų sÄ raÅ¡as, nurodant kokio dydžio pajus kiekvienam bendrovės pajininkui yra grÄ Å¾inamas. PareiÅ¡kėjui grÄ Å¾inta pajau už 293 Lt, iÅ¡ kurio 80 Lt pinigais, natÅ«ra grÄ Å¾inta už 213 Lt. Jam natÅ«ra perduotas iÅ¡vardintas turtas, t.y. ferma ir vandens bokÅ¡tas. Pajininkų sÄ raÅ¡e nėra įvardinta, koks konkrečiai turtas natÅ«ra kiekvienam iÅ¡ pajininkų buvo perduotas. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme buvo pilnai įrodyta, jog ferma ir vandens bokÅ¡tas, kurie priklausė žemės Å«kio bendrovei, jam buvo perduoti, jis juos valdė, naudoj, tvarkė kaip tikras savininkas nuo 1995 m.   Apeliantas nepagrįstai teigia, kad neiÅ¡pildyta viena iÅ¡ įgyjamosios senaties instituto sÄ lygų-daikto atviro valdymo sÄ lyga.

Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ Â kaip savÄ , nesislapstydamas. Ginčo daikto pobÅ«dis ir jo naudojimÄ , valdymas akivaizdu buvo ir yra atviras, vieÅ¡as, nepaslėptas.Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas(CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.   Įgyjamosios senaties institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktÄ valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti.

Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamÄ ja senatimi sÄ lygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.   Esminiai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su CK 4.68–4.71 straipsnių, reglamentuojančių įgyjamÄ jÄ senatį, taikymu ir aiÅ¡kinimu.

Svarstant apeliacinio skundo argumentų pagrįstumÄ , atsižvelgiama į CK nustatytÄ reguliavimÄ . Nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimas įgyjamÄ ja senatimi konstatuojamas esant Å¡ių sÄ lygų visetui:      1) asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savÄ , t. y. sÄ Å¾iningai įgijęs (užvaldęs) daiktÄ , valdo jį kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniai). Daikto valdymas kitu pagrindu, pvz., pagal nuomos sutartį, neatitinka nurodytos įstatymo sÄ lygos;      2) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo.

Tai reiÅ¡kia, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , ir per visÄ daikto valdymo laikÄ asmuo neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.68, 4.70 straipsniai);      3) asmuo valdo daiktÄ teisėtai (CK 4.23, 4.68 straipsniai). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.

Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktÄ teisėtai valdyti kaip savÄ ;      4) daikto atviro valdymo sÄ lyga (CK 4.68 straipsnis). Å i sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;      5) nepertraukiamas daikto valdymas ne mažiau kaip deÅ¡imt metų (CK 4.68, 4.71 straipsniai).

Asmuo, kuris sÄ Å¾iningai įgijo (užvaldė) daiktÄ , bet nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, jas užginčijus daikto savininkui ar kitiems asmenims, turintiems daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį. Nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas bÅ«tų bÅ«tinas Å¡io daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Asmens teisių registracija vieÅ¡ame registre atlieka ne teises nustatančiÄ , o teisių iÅ¡vieÅ¡inimo funkcijÄ .

Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktÄ teisinė registracija yra iÅ¡vestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tÄ registruotinÄ daiktÄ atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukÅ«rimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis)     Tai reiÅ¡kia, kad kai valdytojas siekia įgyti nuosavybės teisę į valdomÄ daiktÄ Ä¯gyjamosios senaties pagrindu, nepriklausomai nuo valdymo įregistravimo ar neįregistravimo, privalo bÅ«ti nustatomos specialiosiose įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančiose teisės normose įtvirtintos nuosavybės teisės įgijimo Å¡iuo pagrindu sÄ lygos.    Taikant įgyjamÄ jÄ senatį turėtų bÅ«ti vadovaujamasi CK 4.22 straipsnio 1 dalyje pateikiamais valdymo pagrindais ir specialiosiomis įgyjamÄ jÄ senatį reglamentuojančiomis teisės normomis (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Atsižvelgiant į tai, kad specialiosios įgyjamosios senaties institutÄ reglamentuojančios teisės normos nenustato imperatyviojo reikalavimo registruoti valdymÄ , tokio reikalavimo taikymas neatitiktų sisteminio teisės normų aiÅ¡kinimo, nepagrįstai pasunkintų įgyjamosios senaties instituto taikymÄ ar iÅ¡ viso jį paneigtų, paversdamas neveikiančiu ir neefektyviu.    Apeliantas nurodo, kad po 1995 m. ginčo pastatų bÅ«klė tik pablogėjo, o tai reiÅ¡kia, kad daiktai nebuvo valdomi kaip savi.

Byloje nėra duomenų, jog vandens bokÅ¡tas priklausė Kauno rajono ZapyÅ¡kio žemės Å«kio bendrovei „Judrė“    Kolegija, sprendžia, jog pastatų bÅ«klės pablogėjimas dėl netinkamos priežiÅ«ros nereiÅ¡kia daikto valdymo kaip savo nebÅ«vimÄ .     Pirmosios instancijos teismas byloje esančiais liudytojo G. L. D. parodymais, Kauno rajono savivaldybės administracijos ZapyÅ¡kio seniÅ«nijos pažyma dėl turto valdymo nustatė, kad nuo 1995 m. ginčo statinius valdo, prižiÅ«ri ir naudoja.

Apeliantas neįrodė, jog vandens bokÅ¡to savininkas buvo kitas, o ne ZapyÅ¡kio žemės Å«kio įmonė. V. A. buvo ZapyÅ¡kio žemės Å«kio bendrovės „Judrė“ vadovas, todėl nėra pagrindo abejoti, jog V. A. gali nežinoti, kas iki 1995m. gruodžio 22 d., kai bendrovė buvo likviduota, valdė vandens bokÅ¡tÄ . Niekas nepareiÅ¡kė pretenzijų, jog vandens bokÅ¡tas priklauso kitam savininkui.     IÅ¡ iÅ¡dėstyto darytina iÅ¡vada, jog apeliacinį skundÄ tenkinti jame iÅ¡dėstytais argumentais pagrindo nėra.   Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

         apeliacinį skundÄ atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                     Kolegijos pirmininkas                                           Leonas Jachimavičius             Kolegijos teisėjai                                                  RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                      Algimantas Kukalis