a19f4076-bd16-482e-ba3c-c252535e02ed · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-732-186/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00181-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 126.5(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. kovo 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Nijolės PiÅ¡kinaitės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „RESOTA“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutarties, kuria patvirtintas Danske Bank A/S finansinis reikalavimas, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-534-538/2015 (bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „JAUMINA“ bankroto byloje).

IÅ¡nagrinėjus bylÄ pagal atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t y t a : I. Ginčo esmėPareiÅ¡kėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , (toliau – ir pareiÅ¡kėjas, bankas) kreipėsi į bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „JAUMINA“ bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ su praÅ¡ymu patvirtinti BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje Danske Bank A/S 754 361,89 Eur (2 604 660,73 Lt) finansinį reikalavimÄ . Bankas nurodė, kad BUAB „JAUMINA“, užtikrindama prievolių pagal tarp Danske Bank A/S Lietuvos filialo ir UAB „RESOTA“ 2006 m. balandžio 28 d. sudarytos kredito sutarties, taip pat 2008 m. balandžio 18 d. skolos perkėlimo sutarties su visais vėlesniais papildymais ir pakeitimais bei laidavimo sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , įkeitė BAUB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ : nuomos teisę į 2,1094 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5 254,79 kv. m pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir turtas).

UAB „RESOTA“ nuo 2012 m. spalio 15 d. vėluoja bankui grÄ Å¾inti kreditÄ , todėl bankas sutartį nutraukė nuo 2014 m. vasario 20 d. dėl esminio sutarties pažeidimo ir kreipėsi į notarų biurÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ UAB „RESOTA“, iÅ¡ieÅ¡kant skolÄ iÅ¡ įkaito davėjo (turto savininko) UAB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausančio ir bankui įkeisto turto. Skolininko neįvykdyti įsipareigojimai nutarties dėl bankroto bylos BUAB „JAUMINA“ iÅ¡kėlimo įsiteisėjimo dienÄ sudarė: 637 937,90 Eur negrÄ Å¾into kredito, 17 056,45 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, 99 367,54 priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, iÅ¡ viso 754 361,89 Eur, todėl tokio dydžio finansinis reikalavimas turi bÅ«ti patvirtintas BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėKlaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 13 d. nutartimi nutarė iÅ¡ dalies tenkinti banko praÅ¡ymÄ dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, patvirtino banko 717 560,11 Eur finansinį reikalavimÄ , kitÄ praÅ¡ymo dalį atmetė.Teismas nustatė, kad UAB „JAUMINA“, užtikrindama prievolių pagal tarp banko ir UAB „RESOTA“ 2006 m. balandžio 28 d. sudarytos kredito sutarties, 2008 m. balandžio 18 d. skolos perkėlimo sutarties su vėlesniais papildymais ir pakeitimais bei laidavimo sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , įkeitė bankui UAB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

Skolininkui UAB „RESOTA“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, bankas 2014 m. vasario 20 d. nutraukė kredito sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir pradėjo skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkaito davėjo BUAB „JAUMINA“ priklausančio įkeisto turto, esančio (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „JAUMINA“ iÅ¡kelta bankroto byla. Teismas konstatavo, kad hipotekos skolininko atsakomybė už pagrindinio skolininko prievoles kreditoriui ribojama įkeisto turto verte, todėl hipotekos kreditoriaus reikalavimas neturi virÅ¡yti hipoteka įkeisto turto vertės. IÅ¡ byloje esančio hipotekos lakÅ¡to teismas nustatė, kad BUAB „JAUMINA“ priklausantis bankui įkeistas pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 9 500 000 Lt (2 751 390 Eur).

Šios hipoteka įkeisto daikto vertės šalys neginčija ir kreditoriaus prašomas patvirtinti 754 361,89 Eur finansinis reikalavimas neviršija įkeisto daikto vertės.Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo dėl pagrindinės 637 937,90 Eur skolos ir 17 056,45 Lt palūkanų. BUAB „JAUMINA“ bankroto administratorius nesutinka su apskaičiuotais delspinigiais, o bankas pripažino, jog delspinigiai apskaičiuoti klaidingai ir turėtų būti 63 621,97 Eur delspinigių, tačiau neprieštarauja, kad šioje bylos stadijoje būtų patvirtinta bankroto administratoriaus nurodyta delspinigių suma, t. y. 62 565,76 Eur.

Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes, teismas banko praÅ¡omÄ patvirtinti finansinio reikalavimo sumÄ sumažino.III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliantas BUAB „RESOTA“ atskirajame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui naginėti iÅ¡ naujo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Banko reikalavimÄ sudaro UAB „RESOTA“ iÅ¡ BUAB „METVA“ perimtas skolinis kredito grÄ Å¾inimo įsipareigojimas bei už atitinkamÄ laikotarpį UAB „RESOTA“ priskaičiuotos netesybos.

Teismas banko praÅ¡ymÄ skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ neinformavo UAB „RESOTA“. Taigi teismas nusprendė dėl UAB „RESOTA“ įsipareigojimo prieÅ¡ bankÄ dydžio, t. y. nusprendė dėl asmens, kuris nebuvo įtrauktas į procesÄ ir kuriam nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie posėdį, teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).Teismas neturėjo teisės spręsti UAB „RESOTA“ įsipareigojimo prieÅ¡ bankÄ dydžio, nes dėl Å¡ių teisinių santykių yra nagrinėjama kita civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teisme (UAB „RESOTA“ ieÅ¡kinys bankui dėl pripažinimo neteisėtu vienaÅ¡alio kredito sutarties nutraukimo bei sutarties modifikavimo).

Kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas toje byloje, tol nėra pagrindo konstatuoti, jog bankas apskritai turi reikalavimo teisę. Teismas, patvirtindamas banko reikalavimÄ , pažeidė CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , CPK 136 straipsnio 3 punktÄ . Teismo iÅ¡vada, kad nėra ginčo dėl pagrindinės skolos ir palÅ«kanų, prieÅ¡tarauja nesibaigusiam teisminiam procesui kitoje civilinėje byloje. Teismas sprendė dėl BUAB „JAUMINA“ įsipareigojimų bankui, kai klausimas dėl tų pačių įsipareigojimų dar nėra iÅ¡spręstas su pagrindiniu skolininku UAB „RESOTA“.

BUAB „JAUMINA“ gali pareikÅ¡ti tik nuomonę kaip papildomos prievolės turėtojas, tačiau joks asmuo už UAB „RESOTA“ negali pripažinti prievolių, t. y. netesybų konkretaus dydžio. Taigi ginčas dėl UAB „RESOTA“ teisių ir pareigų buvo iÅ¡nagrinėtas juridiniam asmeniui už akių. Bankroto byloje nėra duomenų, kad pagrindinis skolininkas įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdys.PareiÅ¡kėjas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais: Pagal CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka užtikrintÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ ir kreiptis į notarÄ dėl vykdomojo įraÅ¡o atlikimo ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grÄ Å¾inimo terminui, kai pradedama skolininko ar įkeisto daikto savininko bankroto procedÅ«ra arba priimtas sprendimas jį likviduoti. Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. kovo 24 d., nutartimi BUAB „JAUMINA“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 4 d., todėl pagal pirmiau minėtÄ teisės normÄ bankas turi teisę pareikÅ¡ti kreditorinį reikalavimÄ BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje.

Teismas, spręsdamas dėl delspinigių dydžio, vadovavosi tiek banko, tiek BUAB „JAUMINA“ delspinigių apskaičiavimais bei paaiÅ¡kinimais dėl jų apskaičiavimo ir iÅ¡ pateiktų įrodymų bei paaiÅ¡kinimų padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl delspinigių dydžio. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosBylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje patvirtinto banko 717 560,11 Eur finansinį reikalavimÄ . Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 24 d. nutartimi UAB „JAUMINA“ iÅ¡kelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2014 m. balandžio 4 d. UAB „JAUMINA“, užtikrindama prievolių pagal tarp banko ir UAB „RESOTA“ 2006 m. balandžio 28 d. sudarytos kredito sutarties, 2008 m. balandžio 18 d. skolos perkėlimo sutarties su vėlesniais papildymais ir pakeitimais bei laidavimo sutarties tinkamÄ Ä¯vykdymÄ , įkeitė bankui UAB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausantį turtÄ : pastatÄ â€“administracinį pastatÄ , 5 254,79 kv. m, elektros skydinę, kiemo statinius (kiemo aikÅ¡telę, tvorÄ , rezervuarÄ 2 vnt.), esančius (duomenys neskelbtini), nuomos teisę į žemės sklypÄ , 2 1094 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 145-152, 153-155, 153-157, 158-160, 161-164, 165-166, 167-170, 171-173, 177-180).

Skolininkui UAB „RESOTA“ nevykdant savo įsipareigojimų pagal kredito sutartį, bankas 2014 m. vasario 20 d. nutraukė kredito sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir kreipėsi į notarų biurÄ , praÅ¡ydamas pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ .IÅ¡ banko pateiktų duomenų nustatyta, kad pagrindinis skolininkas nėra tinkamai įvykęs kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pagrindiniam skolininkui neįvykdžius kredito sutartimis prisiimtų prievolių ir negrÄ Å¾inus skolos, bankas pareiÅ¡kė reikalavimÄ hipotekos davėjui – BUAB „JAUMINA“, praÅ¡ydamas įtraukti jį į kreditorių sÄ raÅ¡Ä su 754 361,89 Eur.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad BUAB „JAUMINA“ jai nuosavybės teise priklausančiu turtu užtikrino UAB „RESOTA“ tinkamÄ prievolių įvykdymÄ , kad kreditoriaus praÅ¡omas patvirtinti 754 361,89 Eur finansinis reikalavimas nevirÅ¡ija įkeisto turto vertės, taip pat į tai, kad byloje nėra ginčo dėl pagrindinės skolos ir palÅ«kanų, jog bankroto administratorius nurodė, kad delspinigių suma apskaičiuota klaidingai, tačiau sutiko su 62 565,76 Eur delspinigių suma, patvirtinto banko 717 560,11 Eur finansinį reikalavimÄ .

Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininkÄ tinkamai įvykdyti prievolę. Prievolių įvykdymo užtikrinimo esmė ta, kad, skolininkui neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius prisiimtÄ prievolę, kreditoriui atsiranda papildoma turtinio pobÅ«džio priemonė paveikti skolininkÄ ar kitÄ asmenį, kad jis tinkamai įvykdytų tai, kÄ skolininkas privalo įvykdyti pagal įstatymÄ arba sandorį.

CK 6.70 straipsnio 1 dalyje nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as. Viena iÅ¡ tokių priemonių – įkeitimas (hipoteka) – esamo ar bÅ«simo skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ užtikrinantis nekilnojamojo daikto įkeitimas, kai įkeistas daiktas neperduodamas kreditoriui (CK 4.170 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta svetimo daikto hipoteka – nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto įkeitimas, norint apsaugoti kito asmens skolinio įsipareigojimo įvykdymÄ (CK 4.181 straipsnis).

Å ios hipotekos specifika yra ta, kad hipotekos davėjas nėra kredito santykių Å¡alis ir tik sutartinės svetimo turto hipotekos pagrindu hipotekos davėjas prisiima įsipareigojimÄ Ä¯vykdyti kito asmens – skolininko – įsipareigojimo įvykdymÄ tuo atveju, jei Å¡is per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ Ä¯sipareigojimo neįvykdo arba kai hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ . Svetimo daikto hipotekos atveju įkeisto daikto savininkas už skolininko įsipareigojimus atsako tik įkeisto daikto verte, todėl hipotekos kreditoriaus reikalavimas asmeniui, kuris savo daiktu užtikrino kito asmens įsipareigojimus, negali bÅ«ti tvirtinamas didesnis nei nurodyta hipotekos lakÅ¡te Å¡io daikto vidutinė rinkos vertė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2012).

Kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad banko praÅ¡omas patvirtinti finansinis reikalavimas nevirÅ¡ija įkeisto turto vertės, ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę hipotekos kreditorius gali įgyvendinti savo teisę (t. y. praÅ¡yti, kad įkeistas daiktas bÅ«tų parduotas iÅ¡ viešųjų varžytynių ir iÅ¡ gautų pinigų visiÅ¡kai atlyginta jam priklausanti suma, kuriÄ jis turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius, arba kad jam bÅ«tų suteikta teisė pradėti administruoti įkeistÄ daiktÄ ) tuo atveju, jeigu skolininkas neįvykdo įsipareigojimo per hipotekos lakÅ¡te nustatytÄ terminÄ (CK 4.192 straipsnio 1 dalis).

Tačiau Ä®BÄ® 16 straipsnyje nustatyta, kad po bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra laikoma, jog visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę, o CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta teisė hipotekos kreditoriui reikalauti patenkinti hipoteka apsaugotÄ reikalavimÄ prieÅ¡ terminÄ ta pačia tvarka, kaip ir suėjus skolos grÄ Å¾inimo terminui, jeigu pradėta įkeisto daikto savininko bankroto procedÅ«ra. Taigi, kai juridiniam asmeniui, kuris tiesiogiai nėra kreditoriaus skolininkas, tačiau sutartinės svetimo daikto hipotekos pagrindu yra įsipareigojęs kreditoriui atsakyti už skolininkÄ , yra iÅ¡keliama bankroto byla, tai, esant galiojančiai hipotekai, kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti savo reikalavimus bankroto byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2012).

Nagrinėjamu atveju pagrindinis skolininkas nėra grÄ Å¾inęs skolos pagal kredito sutartį, tačiau, kaip nurodo skunde, yra kreipęsis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl pripažinimo neteisėtu vienaÅ¡alio kredito sutarties nutraukimo bei dėl sutarties modifikavimo. Patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme tokia civilinė byla iÅ¡ tikrųjų yra nagrinėjama (civilinė byla Nr. e2-12834-466/2015, teisminio proceso Nr. 2-06-3-02355-2014-3).

Nepaisant Å¡ios aplinkybės pripažintina, jog bankrutuojant įkaito davėjui, hipotekos kreditorius įgija teisę reikalauti, kad įkaito davėjas vykdytų hipotekos lakÅ¡tu prisiimtus įsipareigojimus, todėl bankas turi teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ BUAB „JAUMINA“ bankroto byloje, nes tokiÄ teisę numato Ä®BÄ® 16 straipsnis, CK 4.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas. Aplinkybė, kad Å¡iuo metu teisme yra nagrinėjama byla dėl vienaÅ¡alio kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo vykdyti sutartis, nesant duomenų apie hipotekos sandorių negaliojimÄ , neužkerta bankui galimybės kreiptis į bankroto bylÄ dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo.

Tačiau, esant aptariamai procesinei situacijai, svetimo turto hipotekos davėjo skolinio įsipareigojimo dydis negali bÅ«ti tinkamai nustatytas neįvertinus pagrindinio skolininko neįvykdytos prievolės dydžio. Taigi Å¡iuo atveju ginčas iÅ¡ esmės yra kilęs dėl kreditoriaus reikalavimo dydžio.Apeliantas UAB „RESOTA“ – pagrindinis skolininkas pagal pirmiau minėtas kredito, skolos perkėlimo sutartis, skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas banko finansinį reikalavimÄ , nusprendė dėl UAB „RESOTA“ įsipareigojimo prieÅ¡ bankÄ dydžio, t. y. nusprendė dėl asmens, kuris nebuvo įtrauktas į procesÄ ir kuriam nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie posėdį, teisių ir pareigų.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad teismas banko finansinio reikalavimo tvirtinimÄ paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2014 m. sausio 6 d. 10 val., apie tai praneÅ¡imu praneÅ¡damas BUAB „JAUMINA“ bankroto administratoriui ir bankui. IÅ¡ banko finansinio reikalavimo pagrindo matyti, kad kreditorinis reikalavimas yra susijęs su BUAB „JAUMINA“ nuosavybės teise priklausančio turto įkeitimu (svetimo daikto hipoteka), siekiant užtikrinti UAB „RESOTA“ įsipareigojimus prieÅ¡ bankÄ , kilusius iÅ¡ kredito sutarties, sudarytos tarp banko ir UAB „RESOTA“.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tuo atveju kai įkeisto daikto savininkas įvykdo skolininko įsipareigojimÄ arba jeigu jo daiktas parduodamas iÅ¡ viešųjų varžytynių, jis įgyja į skolininkÄ atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos ar dėl to daikto praradimo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.195 straipsnio 2 dalis), kad UAB „RESOTA“ nesutinka su skolos, palÅ«kanų bei delspinigių dydžiu, sprendžia, jog apie posėdį, kuriame buvo sprendžiamas banko finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, turėjo bÅ«ti praneÅ¡ta UAB „RESOTA“, su kurios teisėmis ir pareigomis Å¡is klausimas neabejotinai susijęs. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka įkeisto svetimo turto galima tik tiek, kiek iÅ¡ieÅ¡kojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal Å¡io prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2012).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau minėtas aplinkybes, sprendžia, kad kadangi UAB „RESOTA“, kaip pagrindinis skolininkas ginčija įsiskolinimo bankui pagal kredito sutartį dydį, o iÅ¡ hipoteka įkeisto svetimo turto galima iÅ¡ieÅ¡koti tik tiek, kiek iÅ¡ieÅ¡kojimo metu yra skolingas kreditoriui skolininkas pagal Å¡io prisiimtas ir netinkamai įvykdytas (neįvykdytas) prievoles, sprendžia, kad yra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl banko finansinio reikalavimo dydžio perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo, į kreditorinio reikalavimo tvirtinimo procesÄ Ä¯traukiant UAB „RESOTA“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,n u t a r i a :Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti ir Danske Bank A/S finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai                                                    Konstantinas Gurinas                                                                 Nijolė PiÅ¡kinaitė                                                                 Egidijus Žironas