a19db5cc-4d2a-400c-9d59-dea3ced2e346 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Pranešėjas LBaudžiamoji byla Nr. 1A-377-449/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32690-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1., 1.2.4.1.2.3., 1.2.4.1.2.6., 2.4.6.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 30 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aloyzo Kruopio, Justo Namavičiaus, Lino Å iukÅ¡tos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorei Dainorai MiliÅ«tei, gynėjai Kristinai Sandaraitei – Butvilienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A.

U. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžio, kuriuo A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 6 punktÄ laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. IÅ¡ nuteistojo A. U. priteista 3 456,06 Eur nukentėjusiosios R. U. gydymo iÅ¡laidų X teritorinei ligonių kasai. IÅ¡ nuteistojo A.

U. taip pat priteista 47,31 Eur proceso iÅ¡laidų valstybei. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. Å iaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d., 19 val. 20 min., iki 2018 m. liepos 9 d., 19 val. 31 min., bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ilgÄ laikÄ tyčia muÅ¡damas ir kitaip smurtaudamas sunkiai sutrikdė savo motinos R.

U. sveikatÄ , kankindamas ir veikdamas itin žiauriai. Tai yra, 2018 m. liepos 5 d. apie 19 val. 20 min., minėto buto miegamajame kambaryje, tyčia ranka sugriebęs R. U. už plaukų tampė jÄ po kambarį, iÅ¡rovė kuokÅ¡tÄ plaukų, po to stovinčiÄ stÅ«mė taip, kad ji krito ant stalo ir susitrenkė rankas bei R. U. keliantis kumščiu sudavė jai į abi rankas, galvÄ , krÅ«tinę, veidÄ , tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių bei vėliau, R. U. sėdint ant lovos, suduodamas tiksliai nenustatytÄ skaičių smÅ«gių į įvairias kÅ«no vietas, mušė jÄ apie 2 valandas mediniu durų apvadu tol, kol Å¡is perlūžo.

Po to, 2018 m. liepos 6 d., apie 21.00 val., negavęs iÅ¡ R. U. alkoholio, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , iÅ¡ elektrinio virdulio tyčia pylė verdantį vandenį nukentėjusiajai ant kojų ir tuo sukėlė jai fizinį skausmÄ , kančias. Toliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus, 2018 m. liepos 7-9 dienomis, iki 19.31 val., nuolat kumščiu suduodamas motinai po smÅ«gį į galvÄ ar veidÄ , sukėlė jai fizinį skausmÄ ir dideles kančias, bei mažiausiai Å¡eÅ¡iolikos trauminių poveikių pasėkoje padarė daugybines poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, skruostuose, krÅ«tinėje, žastuose, pečiuose, dilbiuose, odos nubrozdinimÄ kairiame kelio sÄ naryje, odos nudeginimÄ kaktoje, abiejų žastikaulių proksimalinių dalių skeveldrinius lūžimus su žastikaulių galvų iÅ¡nirimais ir dislokacijomis, kairio virÅ¡utinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimÄ , Å¡launų IIA-IIB laipsnio nudeginimÄ , kas dėl abiejų žastikaulių kÅ«nų skeveldrinių lūžių su žastikaulių galvų iÅ¡nirimais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Tokiais veiksmais, tyčia kankindamas ir veikdamas kitaip itin žiauriai, sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – motinos R. U. sveikatÄ . II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Nuteistasis A. U. apeliaciniame skunde praÅ¡o pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę suÅ¡velninti. 2.1. Apeliaciniame skunde A. U. nurodo apie savo sveikatos problemas. Apie tai, kad nuo 2015 m. jis serga cerebriniu paralyžiumi ir vandene, taip pat nurodo ir apie psichikos sutrikimus, organinį asmenybės sutrikimÄ ir depresijÄ .

Dėl Å¡ių ligų jis nuolat vartoja vaistus. Nuteistasis A. U. nurodo ir apie tai, kad dėl įvykio jo motina jam visiÅ¡kai atleido ir pretenzijų neturi. Jo motinai reikalinga pagalba, nes taip pat turi sveikatos problemų, o lėšų slaugėms neturi. 2.2. Skunde praÅ¡oma atsižvelgti į Å¡ias aplinkybes ir jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę suÅ¡velninti. Be to, nuteistojo A. U. nuomone, atsižvelgiant į jo sveikos bÅ«senÄ , jam reikalingas gydymas. Teismo posėdyje gynėja praÅ¡o nuteistojo A.

U. apeliacinį skundÄ patenkinti. Prokurorė praÅ¡o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK ) 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl to asmens, kuris padavė apeliacinį skundÄ ar dėl kurio toks skundas buvo paduotas. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė tik nuteistasis A. U.. IÅ¡ apeliacinio skundo turinio matosi, kad nuteistasis neginčija savo kaltės, jog kankindamas ir kitaip itin žiauriai sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – motinos sveikatÄ , neginčija ir nustatytų aplinkybių, kuriomis jis Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė bei Å¡ios nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, taip pat neginčija priteistų nukentėjusiosios gydymo iÅ¡laidų Ligonių kasai ir proceso iÅ¡laidų valstybei.

Nuteistasis A. U. praÅ¡o tik suÅ¡velninti jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija bylÄ ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

5. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai).

Bausmės paskirtis yra sÄ lygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė. 5.1. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). 5.2.

Pagal teismų praktikÄ skiriant bausmes BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia bÅ«tinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotÄ bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . 5.3.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos tesimo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakoreguoti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

6. Skundžiamu nuosprendžiu A. U. pripažintas kaltu, kad kankindamas ir kitaip itin žiauriai sunkiai sutrikdė savo Å¡eimos nario – motinos R. U. sveikatÄ . To neneigia ir pats nuteistasis. Å iÄ nusikalstamÄ veikÄ jis padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktuose, už kurios padarytÄ A. U. pripažintas kaltu ir nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis).

7. IÅ¡ nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas, nustatydamas Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, pažymėjo, kad A. U. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atsiprašė nukentėjusiosios. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad motina jam atleido ir pretenzijų neturi.

IÅ¡ tikrųjų teisiamojo posėdžio metu tiek nuteistasis, tiek jo motina nukentėjusioji R. U. patvirtino, kad jie susitaikė, o iÅ¡ bylos matosi jog, kaip ir nusikaltimo padarymo metu, toliau kartu ir gyvena. Å ios aplinkybės yra svarbios, tačiau bÅ«tina įvertinti ir nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nustatė net dvi A. U. atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad veikÄ padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad iki sunkiai sutrikdant savo motinos sveikatÄ alkoholinius gėrimus A. U. vartojo ne mažiau kaip keturias dienas, prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ smurtavo bÅ«damas neblaivus, o po nusikaltimo padarymo jam buvo nustatytas 2,30 promilių girtumas (1 t., 6 b.l.). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ir pats A. U. paaiÅ¡kino, jog bÅ«damas blaivus prieÅ¡ motinÄ nesmurtauja. Todėl akivaizdu, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo A.

U. jau buvo teistas tris kartus, visus kartus taip pat už smurtinius nusikaltimus prieÅ¡ Å¡eimos narius, jo teistumas neiÅ¡nykęs (2 t., 75-78, 79-85, 86 b.l.). Atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai nustatė ne tik vienÄ nuteistojo A. U. atsakomybę lengvinančiÄ , bet ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

8. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant A. U. bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintas aplinkybes. Teismas įvertino, kad nuteistasis administracine tvarka nebaustas (2 t., 153 b.l.), turi mažametį vaikÄ . IÅ¡ bylos duomenų matosi, kad A. U. nedirba ir nėra registruotas Užimtumo tarnyboje.

9. Skirdamas bausmę teismas jau įvertino ir nuteistojo sveikatÄ . Dėl psichikos sutrikimų A. U. yra registruotas Psichikos sveikatos centre (2 t., 98 b.l.), o teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-II-4-2019 nurodyta, jog nusikalstamos veikos metu ir Å¡iuo metu nuteistajam nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, taip pat ir organiniai nuotaikos sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., 137-142 b.l.). Minėtas ekspertizės aktas patvirtina ir kitas nuteistojo sveikatos problemas, nurodomas apeliaciniame skunde.

KÅ«dikystėje A. U. įvyko spontaniÅ¡kas kraujo iÅ¡siliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, po ko pradėjo vystytis galvos smegenų vandenė, taip pat nurodyta ir apie galÅ«nių dalinį paralyžių. Å ie duomenys iÅ¡ tikrųjų patvirtina, kad nuteistasis nusikalstamos veikos metu ir Å¡iuo metu turi sveikatos problemų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl tų sveikatos problemų skirti kaltininkui ypač Å¡velniÄ bausmę pagrindo nėra. Teismo ekspertai taip pat pažymėjo, kad nuteistasis fiksuotas ties savo sveikata.

Tuo tarpu ekspertizės akte vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatuota, jog A. U. nustatyti sutrikimai (organinis asmenybės sutrikimas, organiniai nuotaikos sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas) nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė ir Å¡iuo metu netrukdo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti. O bylos medžiaga patvirtina, kad ir kitos sveikatos problemos (galvos smegenų vandenė, galÅ«nių dalinis paralyžius) taip pat nesutrukdė intensyviai naudoti fizinę jėgÄ ir sunkiai sutrikdyti savo motinos sveikatÄ .

Jis net kelias paras (nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 9 d.) be didesnės pertraukos smurtavo prieÅ¡ R. U.. Ji buvo muÅ¡ama ir kumščiais, ir mediniu durų apvadu, taip pat buvo tampoma ir stipriai pastumta. Visi smÅ«giai buvo nukreipti į gyvybiÅ¡kai svarbias kÅ«no dalis – galvos sritį, veidÄ , taip pat ir į krÅ«tinę, dilbius. Nuteistasis, pildamas karÅ¡tÄ vandenį ant nukentėjusiosios kojų, jas nudegino. Specialisto iÅ¡vadoje Nr. G 309/2018 (10) konstatuoti R. U. sužalojimai padaryti mažiausiai Å¡eÅ¡iolikos smÅ«gių ar trauminių poveikių (1 t., 39-40 b.l.), o abiejų žastikaulių kÅ«nų skeveldriniai lūžimai su žastikaulių galvų iÅ¡nirimais atitinka sunkų sveiktos sutrikdymÄ .

Taigi A. U., kankindamas ir kitaip itin žiauriai, sunkiai sutrikdė R. U. sveikatÄ jau turėdamas apeliaciniame skunde nurodytas sveikatos problemas, kurios jam nesutrukdė nei fiziÅ¡kai smurtauti prieÅ¡ savo motinÄ , nei suprasti tokių neteisėtų veiksmų reikÅ¡mę, nei jų valdyti.

10. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad po smurtinių veiksmų, kurie tęsėsi net kelias dienas, A. U. jokios pagalbos savo motinai nesuteikė. Jis nei pats reikalingos pagalbos jai nesuteikė, nei iÅ¡kvietė greitosios medicinos pagalbos. PrieÅ¡ingai, tik atsitiktinumo dėka kaimynei iÅ¡girdus pagalbos praÅ¡ymÄ buvo iÅ¡kviesta policija ir greitosios medicinos pagalba. Atvykus pareigÅ«nams buto durys buvo užrakintos ir jų niekas neatidarė, todėl tik prieÅ¡gaisrinės tarnybos darbuotojų pagalba buvo patekta į butÄ , kuriame rasta nukentėjusioji R.

U. ir neblaivus miegantis A. U.. Be kitų sužalojimų nukentėjusiajai buvo sulaužytos abi rankos. Dėl nuteistojo padarytų sužalojimų nukentėjusioji ilgÄ laikÄ buvo gydoma ligoninėje, o po to jai buvo paskirta reabilitacija (1 t., 47-48 b.l.). Pati R. U. teisme paaiÅ¡kino, kad po sužalojimų nejudina rankų, jų negali pakelti nuo žasto į viršų. Jai iÅ¡sivystė osteomielitas. Abu nuteistasis ir nukentėjusioji teisme aiÅ¡kino, kad po įvykio A. U. padėdavo R. U., jÄ aprengdavo, nuvesdavo pas gydytojus.

Nukentėjusioji nurodė ir tai, kad vienintelis sÅ«nus jai gali padėti buityje, taip pat jÄ prižiÅ«rėti. Galima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad iÅ¡ tikrųjų nukentėjusiajai reikalinga pagalba, tačiau Å¡i pagalba reikalinga, kita vertus, dėl paties nuteistojo smurtiniais veiksmais padarytų sužalojimų liekamųjų reiÅ¡kinių. Sveikatos problemas R. U. bÅ«tent ir sukėlė nuteistasis. Pažymėtina, kad A. U. ir anksčiau smurtavo prieÅ¡ savo motinÄ . Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, jis yra labiau pavojingas nei reikalingas R.

U.. Tai, kad A. U. savo motinÄ tyčia sužalojo jau ne pirmÄ kartÄ , o šį kartÄ sužalojo sunkiai, rodo didesnį jo asmenybės pavojingumÄ .

11. BÅ«damas pakankamai jauno amžiaus A. U. iki Å¡ios nusikalstamos veikos jau teistas tris kartus. Atkreipiamas dėmesys į kelis aspektus. Visi nusikaltimai, kaip ir paskutinis, padaryti Å¡eimos narių sveikatai. VienÄ kartÄ jis smurtavo prieÅ¡ žmonÄ , o du kartus prieÅ¡ motinÄ . Paskutinį kartÄ nukentėjusiajai R. U. jis sukėlė fizinį skausmÄ 2018 m. balandžio 21 d., o 2018 m. liepos 5-9 dienomis jis jau sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ .

12. Å ios aplinkybės rodo, kad A. U. yra linkęs smurtauti prieÅ¡ savo motinÄ R. U.. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra atsitiktinis, Å¡is nusikaltimas yra sunkesnis už ankstesnius, o tai parodo, kad jis linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų. Svarbu atkreipti dėmesį, kad bÅ«damas jauno amžiaus A. U. daro vis sunkesnius nusikaltimus, naudoja vis stipresnę fizinę jėgÄ , jo smurtiniai veiksmai intensyvėja. O už ankstesnius nusikaltimus jam paskirtos kitos rÅ«Å¡ies bausmės (vieÅ¡ieji darbai, laisvės apribojimas) teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė. Akivaizdu, kad A. U. nėra linkęs keisti savo elgesio.

13. BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelės rÅ«Å¡ies bausmė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad pirmosios instancijos teismas svarstė klausimÄ dėl Å¡velnesnės, negu BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos, bausmės skyrimo, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , jog taikyti BK 62 straipsnio arba BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti A. U. Å¡velnesnę, negu numatyta įstatyme, bausmę Å¡iuo atveju nėra nei įstatyme numatytų tam visų bÅ«tinų sÄ lygų, nei jokių iÅ¡imtinių bylos aplinkybių.

Todėl skirdamas A. U. bausmę teismas pagrįstai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes, į vienÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančiÄ ir net į dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nuteistojo asmenybę, į jo sveikatÄ , paskyrė A. U. bausmę mažesnę už BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį. Nuteistajam paskirta bausmė, teisėjų kolegijos nuomone, yra teisinga, tokia bausmė atitinka (proporcinga) ir A.

U. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, ir jo asmenybę, jo elgesį nusikaltimo metu ir po jo bei pačios nukentėjusiosios R. U. interesus. Teisėjų kolegijos nuomone, bÅ«dama nuteistojo motina, natÅ«ralu, kad nukentėjusioji atleido A. U., tačiau tai neeliminuoja jo pavojingumo R. U.. Po paskutinio nuteistojo smurtinio elgesio, kai kankindamas ir kitaip itin žiauriai sunkiai sutrikdė motinos sveikatÄ , jai ir reikalinga pagalba. Tokia pagalbÄ gali suteikti ne tik nuteistasis. R. U. paaiÅ¡kino, kad tvarkosi dokumentus dėl neįgalumo, todėl ateityje jai turi bÅ«ti užtikrinta visa reikiama profesionali pagalba.

O vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 174 straipsniu, ir pačiam nuteistajam A. U. atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose bus užtikrinta visapusiška sveikatos priežiūra. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismas bausmę pakeisti gali tik tada, kai kaltininkui paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Tuo tarpu skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo dar labiau švelninti A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

14. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad A. U. nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė neatlikęs Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – laisvės apribojimo 6 mėnesiams. IÅ¡ teismų sistemos „Liteko“ duomenų ir Probacijos tarnybos praneÅ¡imo (2 t.,86 b.l.) matosi, kad minėtas baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2018 m. liepos 2 d., o Å¡iuo įsakymu paskirtos bausmės pabaiga numatyta 2019 m. vasario 5 d.

BK 64 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas, paskyręs bausmę už naujÄ nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , bausmes subendrina, visiÅ¡kai (BK 64 straipsnio 2 dalis) ar iÅ¡ dalies (BK 64 straipsnio 3 dalis) bausmes sudėdamas. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, paskyręs bausmę pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ ir 6 punktÄ , Å¡ios bausmės nesubendrino su Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų 2018 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Atsižvelgiant į nuteistojo apeliacinio skundo ribas, į tai, kad pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį pabloginti nuteistojo padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai, o šiuo atveju tokių skundų nėra, taip pat ir į tai, jog bausmių bendrinimo klausimas gali būti sprendžiamas skundžiamo nuosprendžio vykdymo procese, teisėjų kolegija šioje nutartyje šio klausimo nesprendžia.

15. Ä®vertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistajam A. U. paskirta bausmė nėra aiÅ¡kiai per griežta ir jÄ Å¡velninti nėra pagrindo. Jam paskirta bausmė, Å¡velnesnė negu BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, yra teisinga ir proporcinga, tokia bausmė užtikrins bausmei keliamų tikslų įgyvendinimÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo A. U. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Aloyzas Kruopys Justas Namavičius Linas Å iukÅ¡ta