a19bdcd1-9e18-4df3-9ef6-54022ffdb438 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-1004-423 /13                                                    Proceso Nr. 3-62-3-00363-2013-2                                         Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 74 (S)                      KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                         2013 m. birželio 20 d.                           Kaunas   Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjo A.

Å . atstovams advokatui Vaidui Paulauskui ir advokato padėjėjui Vaidui Rakauskui,atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, atstovui Ričardui Balkei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. Å . skundÄ dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas A. Å . skundu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, 4986,50 Lt turtinės ir 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 9986,50 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo Å¡ioje administracinėje byloje įvykdymo dienos (b.l. 4-8).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė bei jo atstovai teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kaip matyti iÅ¡ Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nutarimo byloje nebuvo surinkta jokių patikimų įrodymų, patvirtinančių A.

Å . kaltę. Vadinasi, 2012-07-24 administracinio teisės pažeidimo protokolÄ surašęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus vyriausiasis specialistas taip pat neturėjo jokio teisinio/faktinio pagrindo kaltinti pareiÅ¡kėjÄ Â LR ATP K 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymu. Neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai LR CK 6.271 straipsnio prasme pasireiÅ¡kė tuo, kad nebuvo laikytasi LR ATPK 284 str. 1 d. ir 286 str. 2 d. įtvirtintų imperatyvių reikalavimų: pareiÅ¡kėjo A.

Š. atžvilgiu nepagrįstai, t.y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai, neteisėtų veiksmų), buvo surašytas minėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir byla, nepaisant to, buvo perduota nagrinėti Druskininkų miesto apylinkės teismui. Pažymėtina, kad neteisėtas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas konstatuotas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012-10-31 nutarimu, kuris yra įsiteisėjęs. Prie šio skundo pateikta 2013-04-05 pareiškėjo A.

Å . patirtų iÅ¡laidų ataskaita patvirtina, kad Druskininkų miesto apylinkės teisme nagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje pareiÅ¡kėjas A. Å . atstovui advokatui P. M. sumokėjo už Å¡iuos atliktus darbus: už susipažinimÄ su iÅ¡ pareiÅ¡kėjo A. Å . gautais dokumentais, pareiÅ¡kėjo konsultavimÄ , atstovavimo pozicijos derinimÄ ; už susipažinimÄ su naujai pateiktais dokumentais bei jų analizavimÄ ; už praÅ¡ymų VÄ® „Valstybės žemės fondas", Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos, Alytaus apskrities archyvui, Druskininkų savivaldybės administracijai, Lietuvos centriniam valstybės archyvui parengimÄ ir iÅ¡siuntimÄ ; už teismo posėdžius Å¡ioje byloje; už naujai pateikiamų raÅ¡ytinių įrodymų vertinimÄ , kopijų tvirtinimÄ ir pateikimÄ teismui; už apmokėjimÄ Alytaus apskrities archyvui už dokumentų paieÅ¡kÄ bei kitas iÅ¡laidas ir dėl to patyrė 4986,50 Lt turtinę žalÄ .

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas A. Å . neturtinės žalos kilimo faktÄ nurodo valstybės pareigÅ«nų atliktų neteisėtų veiksmų sukeltÄ stresÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, komplikuotÄ bendravimÄ su kaimynais, sutrikusiÄ /itin pablogėjusiÄ sveikatÄ . Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Druskininkų miesto apylinkės teisme metu pareiÅ¡kėjui A. Å . sukeltus nepatogumus (stresÄ , įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimÄ , nulemtÄ poreikio ginti savo pažeistas teises), akivaizdu, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalÄ , kuriÄ pareiÅ¡kėjas nurodo 5000 Lt dydžio.

Taip pat pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 % dydžio metines palÅ«kanas už piniginę prievolę atlyginti 9 986,50 Lt dydžio žalÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo Kauno apygardos administraciniame teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Prašė skundÄ tenkinti. Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 39-48) nurodė bei jo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad su skundu nesutinka, kadangi, atlikdamas pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kontrolę, vyriausiasis specialistas vykdė Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavedimÄ , veikė pagal jam suteiktus įgaliojimus, jų nevirÅ¡ijo, neatliko jokių neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjo atžvilgiu bei vadovavosi teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal ATPK 257 straipsnį įrodymus bei jų pakankamumÄ bylÄ nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , t.y. įstatymas įrodymų vertinimo procesÄ sieja su objektyviais kriterijais. Todėl įrodymų nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareigÅ«no, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylÄ , veiksmų kaip neteisėtų. Kadangi, atsakovo nuomone, jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų nėra sÄ lygų ir pagrindų tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimui bei palÅ«kanų priteisimui.

Atsakovas neskleidė jokios vieÅ¡os informacijos apie pareiÅ¡kėjui suraÅ¡ytÄ administracinio teisės pažeidimo protokolÄ , jokiais savo veiksmais nesiekė sumenkinti ar kitaip pakenkti pareiÅ¡kėjo reputacijai. Prašė skundÄ atmesti.  Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Byloje ginčas kyla dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Druskininkų skyriaus pareigÅ«nų veiksmų, atlyginimo.IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodomÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ tos faktinės aplinkybės, kad jo atžvilgiu buvo nepagrįstai 2012 m. liepos 24 d. suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 45 str. 1d..Teismas pažymi, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ , žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).Teismas taip pat pažymi, kad turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies.

LR CK 6.271 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas“. LR CK 6.271 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis)“.

Taigi, pagal faktines bylos aplinkybes privalo bÅ«ti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sÄ lygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.Kiek tai susiję su byloje aptariamo administracinio teisės pažeidimo protokolo suraÅ¡ymu pareiÅ¡kėjui, iÅ¡ bylos medžiagos (b.l. 13-14, 16-17) matyti, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. spalio 31 d. nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylÄ pareiÅ¡kėjui dėl ATPK 45 str. 1d. numatyto pažeidimo padarymo, neesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas yra įsiteisėjęs, apeliacine tvarka skųstas nebuvo. Ä®vertinęs nurodytÄ Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimo turinį, teismas nesutinka su atsakovo motyvais, kad pareiÅ¡kėjui pagrįstai buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, o aplinkybė, jog administracinio teisės pažeidimo byla pareiÅ¡kėjo atžvilgiu buvo nutraukta, savaime neįrodo pareigÅ«nų veiksmų neteisėtumo. Lietuvos Respublikos ATPK 45 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už savavaliÅ¡kÄ privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miÅ¡ko, vandens telkinių užėmimÄ arba savavaliÅ¡kÄ privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimÄ .

Pagal teismų praktikÄ , teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veikÄ pagal šį straipsnį privalo bÅ«ti įrodyta, jog asmuo tyčia, sÄ moningai ir savavaliÅ¡kai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypÄ , aiÅ¡kiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-05 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1007/2009, 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N438-1330/2010, 2012-09-21 nutartis administracinėje byloje Nr. N438-1264/2012).

Pagal administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotÄ kaltinimÄ A. Å . kaltintas tuo, kad jis Druskininkų sav. sodininkų bendrijoje „Dainava“ savavaliÅ¡kai užėmė ir naudojasi apie 9,8 m2 valstybinės žemės Dainavos 4-osios gatvės sÄ skaita ir tuo savo veiksmais pažeidė ATPK 45 str. 1 d. reikalavimus. IÅ¡ 2012 m. spalio 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarimo turinio matyti, jog teismas konstatavo, kad bÅ«tent nagrinėtoje ATP byloje nesurinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių A.

Š. kaltę, kad vadovautis 1980 m. parengtu „Dainavos“ kolektyvinio sodo užstatymo projektu, kuriame pažymėtas gatvių plotis 6 m, nėra galimybės, nes sodo užstatymo projektas tėra dokumento kopija ir be to projekte nėra nei derinimo, nei tvirtinimo žymų, šis dokumentas neregistruotas teritorijų planavimo dokumentų valstybės registre. Kitoks įstatymo nustatyta tvarka parengtas ir patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas, kuriame būtų suprojektuoti sodininkų bendrijos „Dainava“ bendro naudojimo žemės sklypai ir pagal kurį būtų galima spręsti, kad A.

Å . naudojasi žeme, kuri priskirta valstybės žemei, teismui nepateiktas, kad liudytojų D. B. , J. P. , R. I. parodymai apie tai, kad A. Å . žemės sklypo Å¡iaurinė riba patraukta į Dainavos 4-osios gatvės pusę, nėra pakankami ir patikimi įrodymai, jog A. Å . savavaliÅ¡kai užėmė valstybei priklausančiÄ Å¾emę, nes jokiame dokumente nėra aiÅ¡kiai pažymėtos ribos tarp valstybinės žemės ir A. Å . nuosavybės teise valdomo žemės sklypo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatuoja, jog pareiÅ¡kėjas buvo nepagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn.Kiek tai susiję su valdžios institucijų neteisėtais veiksmais kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lyga, LR CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad organas (pareigÅ«nas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , privalo, be kita ko, iÅ¡aiÅ¡kinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar Å¡is asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn. Be to, ATPK 260 straipsnyje nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo protokole, be kita ko, nurodoma administracinio pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, Å¡io kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimÄ teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo.

ATPK 248 straipsnyje nurodyta, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra; laiku, visapusiÅ¡kai, pilnutinai ir objektyviai iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienos bylos aplinkybes, iÅ¡spręsti jÄ tiksliai pagal įstatymus, užtikrinti priimto nutarimo įvykdymÄ , taip pat iÅ¡aiÅ¡kinti priežastis ir sÄ lygas, padedančias padaryti administracinius teisės pažeidimus, užkirsti keliÄ teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų, stiprintų teisėtumÄ .

Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tiek administracinio teisės pažeidimo bylÄ nagrinėjantis pareigÅ«nas, tiek administracinio teisės pažeidimo protokolÄ suraÅ¡antis pareigÅ«nas privalo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti visas bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet suraÅ¡yti asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolÄ bei priimti nutarimÄ administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

Å iuo atveju atsakovas nesilaikė minėtų įstatymų reikalavimų, nepagrįstai, t.y. nenustačius ir neįrodžius visų administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų (konkrečiai neteisėtų veiksmų) surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ ir bylÄ perdavė nagrinėti teismui. Kaip jau minėta 2012 m. spalio 31 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo nutarime konstatuota, kad nebuvo surinkta patikimų įrodymų, patvirtinančių pareiÅ¡kėjo kaltę, nebuvo pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjas atliko ATPK 45 straipsnio 1 dalyje nurodytus neteisėtus veiksmus.Dėl turtinės žalos kaip civilinės (deliktinės) atsakomybės sÄ lygos elemento, visų pirma pažymėtina, kad pagal LR CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų.

Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai, o jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Taigi, iÅ¡ minėtos nuostatos matyti, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalÄ .Byloje, nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas patirtÄ turtinę žalÄ 4986,50 Lt nurodo iÅ¡laidas, kurias jis patyrė dėl bylinėjimosi pirmiau nurodytoje ATP byloje, konkrečiai dėl: susipažinimo su pareiÅ¡kėjo pateiktais dokumentais, pareiÅ¡kėjo konsultavimo, praÅ¡ymų dėl papildomos informacijos ir duomenų pateikimo parengimo ir iÅ¡siuntimo, pasiruoÅ¡imo teismo posėdžiui, susipažinimo su bylos dokumentais teisme, dalyvavimo teismo posėdyje, transporto iÅ¡laidų (b.l. 21-34).

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti turtinę žalÄ remdamasis LR CK 6.271 straipsniu. Akivaizdu, kad jo turėtos iÅ¡laidos yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios iÅ¡laidos laikytinos nuostoliais LR CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010). LR CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pareiškėjo nurodomi nuostoliai pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas byloje, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė gintis ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų neteisėtų veiksmų ir jo nurodytų patirtų nuostolių. Atsižvelgus į protingumo, teisingumo pricipus, byloje esančius duomenis, pareiškėjui priteistinas 4986,50 litų turtinės žalos atlyginimas.

Kiek tai susiję su neturtine žala, pažymėtina, jog LR CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti - tokiÄ bÅ«senÄ kai kada (geriausiu atveju) galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant inter alia materialiÄ (pirmiausia piniginę) kompensacijÄ už tÄ moralinę žalÄ (tai nereiÅ¡kia, kad kai kada iÅ¡ties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtÄ moralinę žalÄ ).

Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalÄ , kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi bÅ«ti skiriama vadovaujantis visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iÅ¡ esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kuriÄ yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos.

Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko negalima sugrÄ Å¾inti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimÄ ). IÅ¡ esmės analogiÅ¡ka nuostata suformuluota ir LVAT praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiÅ¡kėjas turėtų likti indiferentiÅ¡kas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigÅ«nų veiksmai, po to, kai Å¡i žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu.

Kitaip tariant, neturtinę žalÄ patyrusio pareiÅ¡kėjo statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiÅ¡ko (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais bÅ«dingi svarbÅ«s ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai.

Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali bÅ«ti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. LVAT sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14 – 653/07; 2008 m. balandžio 16 d. LVAT sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444 – 619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858 – 940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma.

Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali bÅ«ti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Ä®rodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Tokiais atvejais bylÄ nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstu visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamÄ poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).PareiÅ¡kėjas kaip neturtinę žalÄ byloje vertinamu atveju nurodo valstybės pareigÅ«nų atliktų neteisėtų veiksmų sukeltÄ stresÄ , patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, komplikuotÄ bendravimÄ su kaimynais, sutrikusiÄ ir itin pablogėjusiÄ sveikatÄ .Teismas, įvertinęs bylinėjimosi ATP byloje trukmę – 3 mėnesius (nuo 2012 m. liepos 24 d. iki 2012 m. spalio 31 d.) ir pareiÅ¡kėjui Å¡ios bylos nagrinėjimu sukeltus nepatogumus (stresas, įprastinio gyvenimo ritmo sutrikimas, nulemtas poreikio ginti savo pažeistas teises) sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti buvus neturtinę žalÄ .

Ä®vertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas sprendžia, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo priteistinas 500 litų neturtinės žalos atlyginimas.PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 5 procentų metines palÅ«kanas iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palÅ«kanos skaičiuojamos tik esant pareiÅ¡kėjo, reikalaujančio atlyginti žalÄ , praÅ¡ymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (žr., pvz., 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009; 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A756‑2195/2010, 2011 m. gruodžio 15 d. iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Toks aiÅ¡kinimas iÅ¡ esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ bendrosios kompetencijos teismų praktikÄ taikant procesines palÅ«kanas reglamentuojančias CK nuostatas (žr., pvz., 2007 m. birželio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑298/2007). IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad pareiÅ¡kėjas su reikalavimu priteisti turtinę žalÄ Ä¯ teismÄ kreipėsi 2013 m. balandžio 10 d., o teisme byla iÅ¡kelta 2013 m. balandžio 16 d. nutartimi (b. l. 2). Todėl, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi ir 6.37 straipsnio 2 dalimi, jam priteistinos penkių procentų dydžio metinės palÅ«kanos už piniginę prievolę atlyginti 5486,50 Lt dydžio žalÄ nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

   Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 87 str., 88 str. 1d. 1p., 5p., teisėja n u s p r e n d ė : SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui A. Å . 4986,50 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ bei penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už piniginę prievolę atlyginti 5486,50 Lt dydžio žalÄ nuo 2013 m. balandžio 16 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos.Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.Teisėja                                                           Asta Urbonienė                                                                                                                                                         Â