2016-04-27 Nr. AB-9276-3-61-3-00423-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. AS-429-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00423-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. balandžio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija) dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK) 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. S-229(7-229/2015), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI) 2015 m. rugsėjo 1 d. sprendimą Nr. 68-151, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą Nr. (4.65)-FR0682-287, kuriuo patvirtinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčio inspekcijos patikrinimo akto Nr. (4.65)-FR0680-151 nurodymai pareiškėjui priskaičiuoti 6 236,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 3 397,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių, 623 Eur gyventojų pajamų mokesčio baudą, 1 818,81 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų, 990,71 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų delspinigių, 181 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų baudą.

Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti terminą paduoti skundą administraciniam teismui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 4 d. nutartimi netenkino prašymo atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą ir pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžiamą MGK 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. S-229(7-229/2015) gavo 2015 m. gruodžio 8 d. (pagal pašto spaudą ant voko), todėl skundo dėl MGK sprendimo padavimo teismui terminas baigėsi 2015 m. gruodžio 28 d. Kadangi pareiškėjas skundą teismui dėl MGK sprendimo šioje byloje pateikė 2016 m. sausio 29 d., todėl Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalyje ir Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas yra praleistas.

Įvertinęs pareiškėjo prašyme atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, 2016 m. vasario 19 d. pareikštame prašyme dėl papildomų dokumentų prijungimo prie bylos nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, Nacionalinės teismų administracijos 2016 m. kovo 2 d. rašte Nr. 4R-608-(1.13) pateiktus duomenis, teismas darė išvadą, kad priežastys, lėmusios skundo padavimo teismui termino praleidimą, yra subjektyvios, susiję su pareiškėjo atstovės advokatės darbo organizavimu. Teismas laikė, kad pareiškėjui teisinę pagalbą teikiantis ir atstovaujantis advokatas yra tiesiogiai su juo susijęs asmuo, o jo atlikti veiksmai, vertinant juos trečiųjų asmenų atžvilgiu, laikytini paties pareiškėjo veiksmais. Advokato neatidumas ar nerūpestingumas, vertinant jį trečiųjų asmenų atžvilgiu, taip pat laikytinas paties pareiškėjo neatidumu ar nerūpestingumu. Teismas sprendė, kad įgaliojimas advokato padėjėjai E. B. iki 2015 m. gruodžio 28 d. imtinai pateikti 2015 m. gruodžio 21 d. pasirašytą pareiškėjo skundą su visais priedais buvo išduotas 2015 m. gruodžio 23 d., įgaliojime nurodyta, kad skundas turi būti pateiktas naudojantis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu arba naudojantis siuntų paslaugas teikiančių įmonių paslaugomis. Kaip teismas nustatė iš 2016 m. vasario 19 d. prašyme pateiktų paaiškinimų, skundas buvo pirmą kartą teikiamas 2015 m. gruodžio 28 d. apie 23 val., t. y. paskutinę termino dieną ir paskutinėmis termino valandomis, jau pasibaigus AB „Lietuvos paštas“ skyrių darbo laikui.

Teismas sprendė, kad pareiškėjo atstovės nurodytos aplinkybės, susiję su interneto ryšio sutrikimais, nelaikytinos objektyviomis, sutrukdžiusiomis pateikti skundą laiku, nes skundas 2015 m. gruodžio 28 d. buvo teikiamas iš advokato padėjėjos gyvenamosios vietos, naudojantis jos privačiai perkamomis AB TEO LT belaidžio interneto paslaugomis ir skundo pateikti nepavyko, o kitą dieną, nuvykus į pastato Gynėjų g. 16, Vilniuje, 6 aukšto vestibiulį ir prisijungus prie advokatų profesinei bendrijai „ADLEX“ priklausančio internetinio ryšio, naudojantis belaidžio interneto paslauga, skundą per EPP pateikti pavyko. Teismo vertinimu, objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių pateikti pareiškėjo skundą įstatymo nustatytu terminu, nebuvimą patvirtina ir tas faktas, kad pagal Nacionalinės teismų administracijos 2016 m. birželio 2 d. raštu Nr. 4R-608-(1.13) pateiktus duomenis 2015 m. gruodžio 28 d. EPP sutrikimų ar kitokių trikdžių, dėl kurių EPP paslaugų vartotojai nebūtų galėję prisijungti prie savo paskyrų EPP, užfiksuota nebuvo. Todėl teismas darė išvadą, kad advokatė, būdama profesionalia teisininke, neorganizavo veiklos ir nekontroliavo pavaldžių asmenų darbo taip, kad pareiškėjo skundas teismui butų pateiktas nepraleidus įstatyme nustatyto termino, nesielgė pakankamai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai ir operatyviai. Tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą termino praleidimo priežastis laikyti subjektyviomis ir skundo padavimo teismui termino neatnaujinti.

Teismas taip pat akcentavo, kad nors terminas praleistas nežymiai – viena diena, tačiau maža termino praleidimo trukmė pagal teismų praktiką savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-19/2012; 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-294/2012).

II. Pareiškėjas A. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti, atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą priimti ir nagrinėti iš esmės.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo iš esmės tokios pat aplinkybes, susijusios su termino skundui pateikti praleidimu, kaip ir prašyme dėl termino atnaujinimo. Pažymi, kad skundas buvo pateiktas ir pasirašytas 2015 m. gruodžio 21 d., bet buvo išsiųstas pareiškėjui peržiūrėti. Atsižvelgiant į tai, kad advokatų profesinės bendrijos patalpose vyko remonto darbai, advokato padėjėjai buvo išduotas įgaliojimas skundą pateikti laiku iš gyvenamosios vietos. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas mano, kad advokatė tinkamai organizavo darbą bei kontroliavo pavaldžius asmenis. Nurodo, kad skundas buvo teikiamas paskutinę termino dieną dėl to, jog pareiškėjas visuomet nori susipažinti su procesiniais dokumentais ir juos derina. Akcentuoja, kad 2015 m. gruodžio 28 d. skundą pateikti sutrukdė interneto ryšio problemos advokato padėjėjos gyvenamojoje vietoje. Tvirtina, kad advokato apdėjėja negalėjo numatyti, kad, teikiant skundą teismui, interneto ryšys nebus pakankamas prisijungti prie www.e.teismas.lt.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė atnaujinti pareiškėjo A. P. praleistą skundo padavimo terminą ir priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Ginčijama nutartimi Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, jog pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą dėl Mokestinių ginčų komisijos 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. S-229(7-229/2015) panaikinimo, ir atsisakė praleistą terminą atnaujinti, nustatęs, kad pareiškėjas terminą praleido dėl subjektyvių priežasčių.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos tinkamai neįvertino visų pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurios sukliudė skundą pirmosios instancijos teismui pateikti laiku, būtent, jog, teikiant skundą teismui internetu paskutinę termino dieną, interneto greitis nebuvo pakankamas prisijungti prie internetinio portalo, todėl skundą pateikti pavyko tik kitą dieną.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalį atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per dvidešimt dienų nuo sprendimo gavimo dienos.

Ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjas būtent 2015 m. gruodžio 8 d. susipažino su ginčijamu sprendimu, nėra (b. l. 60). Todėl būtent ši data laikytina atskaitos tašku, nuo kurio turi būti skaičiuojamas dvidešimt dienų terminas skundui pateikti. Atsižvelgus į tai, paskutinė diena skundui pateikti laikytina 2015 m. gruodžio 28 d.

Pareiškėjas į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 29 d., t. y. praleidęs ABTĮ įtvirtintą terminą.

Vertinant pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, pirmiausia pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, apribojusios jo galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise (žr., pvz., 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl skundo padavimo termino praleidimo laikytinos subjektyviomis ir priklausiusiomis nuo pareiškėjo valios. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo pirmosios instancijos teismo vertinimu.

Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atstovė, tvirtindama, jog 2015 m. gruodžio 28 d. negalėjo pateikti skundo, kadangi interneto ryšys buvo nepakankamas, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. 2016 m. vasario 12 d. AB „TEO LT“ laiškas šios aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia, kadangi pateiktame atsakyme nurodoma, jog bendrovė duomenų apie ryšio sutrikimas nekaupia ir klientams neteikia (b. l. 77). Nacionalinės teismų administracijos 2016 m. kovo 2 d. atsakyme į Vilniaus apygardos administracijos teismo paklausimą nurodoma, jog aktualia data jokių e.teismas.lt portalo sutrikimų neužfiksuota, skundų dėl negalėjimo prisijungti prie sistemos negauta (b. l. 90).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo vėliau teikiami įrodymai apie tai, kad interneto ryšys naktį yra silpnas ar nepakankamas, nepagrindžia aplinkybės, jog 2015 m. gruodžio 28 d. naktį pareiškėjo įgaliotas atstovas skundą teismui iš tiesų teikė bei kad jo nepavyko įkelti dėl techninių kliūčių.

Kitos pareiškėjo nurodomos aplinkybės yra prieštaringos. Viena vertus, pareiškėjas tvirtina, kad advokatų kontoroje nuo 2015 m. gruodžio 28 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. nebuvo tinkamų sąlygų dirbti, todėl pareiškėjo atstovė įgaliojo advokato padėjėją skundą pateikti iš jos gyvenamosios vietos, tačiau, kaip vėliau nurodo pats pareiškėjas, skundas 2015 m. gruodžio 29 d. buvo pateiktas iš advokatų kontoros vestibiulio. Byloje taip pat nėra nurodoma, kodėl, siekiant operatyviai pateikti skundą teismui, nebuvo bandoma interneto ryšiu naudotis kitame objekte.

Pridurtina, kad pareiškėjo atstovė, būdama profesionali teisininkė – advokatė, žinodama apie savo sutartinius įsipareigojimus pareiškėjui bei tarpusavio bendradarbiavimo specifiką, t. y. jog procesiniai dokumentai turi būti pareiškėjui siunčiami suderinti, taip pat gavusi informacijos apie kliūtis patekti į advokatų kontoros patalpas (ar dirbti jose), savo darbą turėjo organizuoti tokiu būdu, jog procesiniai terminai nebūtų pažeidžiami ir būtų laikomasi įstatymuose nustatytos procesinių dokumentų pateikimo teismui tvarkos. Šiuo atveju pareiškėjo (jo atstovės) elgesys vertintas kaip pasyvus ir neatsakingas, todėl vien pati aplinkybė, kad terminas praleistas viena diena, negali būti laikoma pakankamu pagrindu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad skundą pateikti 2015 m. gruodžio 28 d. iš tiesų sukliudė objektyvios, nuo pareiškėjo (jo atstovės) valios nepriklaususios aplinkybės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirasis skundas atmetamas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė