a199e1f9-75b3-45ee-95a7-2c25fa2b57d2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-187-464/2016 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00411-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.5.2.15 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 7 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovių L.

B. ir I. P. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2259-431/2015 pagal ieÅ¡kovių L. B. ir I. P. ieÅ¡kinį atsakovėms vieÅ¡ajai įstaigai KaroliniÅ¡kių poliklinika, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo dalies panaikinimo ir žalos atlyginimo bei atsakovės vieÅ¡osios įstaigos KaroliniÅ¡kių poliklinika prieÅ¡ieÅ¡kinį L. B., I. P. ir A. K. dėl sprendimo panaikinimo, tretieji asmenys „BTA Insutance Company“ SE, veikianti per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ Lietuvoje, S. L., J.

A., M. J., J. K.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovės L. B. ir I. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinusios (t. 1, b. l. 1-18, 88-110; t. 2, b. l. 1-23), prašė:1) panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-01-16 sprendimÄ Nr. 56-4 dalyje „1. Dalinai tenkinti pareiÅ¡kėjų L. B. ir jos dukrų I. P. ir A. K. pareiÅ¡kimo dėl pacientui I. B. padarytos neturtinės žalos poliklinikoje, nustatant padarytos neturtinės žalos dydį – 7000 Lt.

2. Netenkinti pareiškėjų L. B. ir jos dukrų I. P. ir A. K. pareiškimo dėl pacientui I. B. padarytos turtinės žalos poliklinikoje“;

2) įpareigoti atsakovę VšĮ Karoliniškių poliklinika atlyginti L. B. turtinės žalos – 16 350,40 Lt ir bylinėjimosi Vilniaus apygardos teisme išlaidas, neturtinės žalos 90 000 Lt;

3) įpareigoti atsakovę VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika atlyginti ieÅ¡kovei I. P. turtinės žalos 5 675 Lt, neturtinės žalos 55 000 Lt. Nurodė, kad ieÅ¡kovės L. B. vyras, o ieÅ¡kovės I. P. tėvas I. B. mirė 2011-04-08 VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje, kur tÄ dienÄ buvo nuvykęs pas Å¡eimos gydytojÄ S. L. ir otolaringologę J. A.. Laukiant prie gydytojos kabineto, I. B. pasidarė bloga, tačiau jam nebuvo tinkamai suteikta bÅ«tinoji medicinos pagalba (laiku neiÅ¡kviesta greitoji medicinos pagalba, I.

B. buvo paliktas vienas ir tik po kurio laiko pradėtas gaivinti). Dėl to ieÅ¡kovės patyrė žalÄ . Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) 2014-01-16 sprendimu Nr. 56-4 dalinai tenkino L. B., I. P. ir A. K. pareiÅ¡kimÄ dėl pacientui I. B. padarytos neturtinės žalos poliklinikoje atlyginimo ir nustatė 7000 Lt neturtinės žalos dydį, bet pareiÅ¡kimÄ dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė. IeÅ¡kovių teigimu, Komisija pagrįstai nustatė, jog atsakovė (jos darbuotojai) suteikė netinkamas paslaugas pacientui I.

B., bet netinkamai nustatė atsakovės neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos dydį bei nepagrįstai atmetė reikalavimÄ dėl turtinės žalos atlyginimo. Pažymėjo, kad gydytojų neteisėti veiksmai yra nustatyti ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-2562-160/2012, kurioje gydytojas S. L. ginčijo neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje, todėl jų įrodinėti nebereikia. IeÅ¡kovės nurodo, kad jas ir I. B. siejo artimi emociniai ryÅ¡iai, todėl vyro ir tėvo staigi mirtis poliklinikoje sukėlė didžiulį emocinį Å¡okÄ .

YpatingÄ skausmÄ sukėlė tai, kad I. B. mirė medikų apsuptyje, tačiau buvo paliktas vienas, niekas operatyviai neiÅ¡kvietė pagalbos. Neigiami iÅ¡gyvenimai trikdė sveikatÄ , kėlė nusivylimÄ , dvasinį skausmÄ . L. B. neteko ir dalinio iÅ¡laikymo iÅ¡ sutuoktinio, t. y. 194,80 Lt per mėnesį. Ä®vertinus bendrÄ Lietuvoje gyvenančio asmens gyvenimo trukmės vidurkį (75 metai) bei aplinkybę, kad I. B. mirė bÅ«damas 71 metų amžiaus, ieÅ¡kovė L. B. pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl negautų pajamų už ketverius metus priteisimo, t. y. 9 350,40 Lt.

IeÅ¡kovė I. P. nurodė, kad patyrė 5 675 Lt laidojimo iÅ¡laidų.Atsakovė VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika taip pat kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovėms L. B., I. P. ir A. K. (prijungtoji byla, esanti nagrinėjamos bylos t. 2, b. l. 152-155), praÅ¡ydama nustatyti, kad VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje teikiant bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ pacientui I. B. žala nebuvo padaryta ir panaikinti Komisijos 2014-01-16 sprendimÄ Nr. 56-4. Nurodė, kad gydytojų veiksmais asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo nustatytas reglamentavimas nepažeistas, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti neteisėtus gydytojų veiksmus.

Priežastinis ryÅ¡ys taip pat negalėjo bÅ«ti nustatytas, kadangi Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. M 481/11(01) nurodyta, kad I. B. mirė nuo Å¡irdies iÅ¡eminės ligos, o neÅ¡aliÅ¡ki specialistai, retrospektyviai įvertinę paciento bÅ«klę, nedrįso teigti, kad buvo tikimybė pacientÄ atgaivinti.Vilniaus apygardos teismas 2014-04-18 nutartimi (t. 2, b. l. 156-157) sujungė ieÅ¡kovių L. B., I. P. ir VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos inicijuotas civilines bylas į vienÄ bei nustatė, kad VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos ieÅ¡kinys laikytinas prieÅ¡ieÅ¡kiniu civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovių L.

B. ir I. P. ieškinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2015-06-03 sprendimu (t. 5, b. l. 84-99) ieškinį patenkino iš dalies:

1) priteisė ieškovei L. B. iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos 1 000 Eur neturtinės žalos ir 328,86 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimui;

2) priteisė ieškovei I. P. iš VšĮ Karoliniškių poliklinikos 1 000 Eur neturtinės žalos ir 1309,66 Eur turtinės žalos atlyginimui;

3) likusioje dalyje ieškinį atmetė;

4) prieÅ¡ieÅ¡kinį taip pat atmetė. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės visiÅ¡kai tiksliai nustatyti, kada pacientas I. B. nustojo kvėpuoti, kada sustojo jo Å¡irdies veikla, kaip greitai po to, kai jį iÅ¡tiko mirtis, jis buvo pastebėtas eilėje prie kabineto laukusių kitų pacientų, atitinkamai, kada buvo (ar turėjo bÅ«ti) pradėtas gaivinimas, dirbtinėmis priemonėmis siekiant atkurti bei palaikyti kvėpavimÄ ir kraujotakÄ organizme, siekiant atitolinti biologinės mirties pradžiÄ .

Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog nuo gydytojos J. A. atlikto paciento bÅ«klės įvertinimo iki realios gaivinimo pradžios, kuomet budintis gydytojas S. L. pradėjo gaivinti pacientÄ , galėjo praeiti iki 10 minučių, nors J. A., tuo laikotarpiu bÅ«dama viena gaivintoja, iki neatvyko kviesta pagalba privalėjo imtis ir kitų įmanomų tokioje situacijoje veiksmų, kad paciento gaivinimas bÅ«tu pradėtas nedelsiant, pavyzdžiui, pasikviečiant pagalbÄ iÅ¡ gretimų kabinetų. Poliklinikos gydytojų elgesį teismas pripažino neatitinkančiu maksimalių pastangų, rÅ«pestingumo ir kvalifikuotumo principų bei pažeidžiančiu Sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357 „Dėl gaivinimo standartų patvirtinimo“ patvirtinto suaugusiojo žmogaus gaivinimo standarto 10.7. ir 10.11 punktų reikalavimus.

Teismas pažymėjo ir tokiÄ aplinkybę, kad nors formaliai atsakovės darbo organizavimas, teikiant bÅ«tinÄ jÄ medicinos pagalbÄ , ir atitiko teisinį reglamentavimÄ , tačiau bÅ«tinosios medicinos pagalbos poliklinikoje organizavimÄ teismas įvertino ne formaliuoju, o realiuoju aspektu, t. y. atsižvelgiant į tai, kiek taikytos organizavimo priemonės ir atitinkamų reikalavimų iÅ¡pildymas yra veiksmingi tuo atveju, kai tokiÄ pagalbÄ bÅ«tina suteikti. Å iame kontekste teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika darbuotojai neatliko visų gaivinimo standarte rekomenduojamų veiksmų, nes iki paciento mirties konstatavimo defibriliatorius pristatytas nebuvo, nepaisant poliklinikos kokybės reikalavimų apraÅ¡e aiÅ¡kiai nustatytos jo saugojimo vietos, į kuriÄ užtikrintas darbuotojų patekimas visÄ poliklinikos darbo laikÄ .

Tokioje situacijoje, kai medicinos paslaugos buvo teiktos nededant maksimalių pastangų, nesiimant visų reikalingų priemonių, jomis nesinaudojant pakankamai rÅ«pestingai ir kvalifikuotai, o neorganizuoti ir nesuderinti medicinos personalo veiksmai užkirto keliÄ nuosekliai atlikti visus gaivinimo standarte rekomenduojamus veiksmus, teismas konstatavo atsakovės VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos veiksmų neteisėtumÄ . Spręsdamas dėl gydytojų civilinei atsakomybei taikyti privalomo priežastinio ryÅ¡io nustatymo, teismas nurodė, kad pirmiausiai nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (neveikimo), o tada teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar atsiradę padariniai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo.

Teismas iš medicininės dokumentacijos ir byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados nustatė, jog I. B. sirgo įvairiomis lėtinėmis ligomis: širdies išemine liga, širdies vainikinių arterijų aterosklerozės III stadija, stenozė iki 75 proc., galvos smegenų pagrindo arterijų aterosklerozės III stadija, stenozė iki 50 proc., kitomis gretutinėmis ligomis. Byloje nėra ekspertų išvadų ir atsakymo, ar pacientui I. B. suteiktoji būtinoji medicininė pagalba buvo priežastiniame ryšyje su paciento mirtimi, juolab kad tikimybė atgaivinti mirusį žmogų yra medicinos mokslo objektas.

Todėl įvertinęs į nagrinėjamÄ bylÄ pateiktus duomenis, taip pat statistinius duomenis apie mirtingumÄ nuo tokių ligų (procentine iÅ¡raiÅ¡ka), kuriomis sirgo pacientas, ir nedidelę jomis sergančių asmenų tikimybę iÅ¡gyventi, teismas sprendė, kad byloje neįrodyta, jog pacientas I. B. neabejotinai galėjo bÅ«ti atgaivintas, jei bÅ«tinoji medicininė pagalba jam bÅ«tų suteikta nuosekliai laikantis nustatytų reikalavimų. Taigi atsiradę padariniai – paciento mirtis, yra teisiÅ¡kai pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo, nes paciento mirtį sukėlė lėtinės ligos, kuriomis jis sirgo.

Antra vertus, nustatytus atsakovo neteisėtus veiksmus analizuodamas tik mirties iÅ¡tikto paciento atgaivinimo tikimybės aspektu (neatsižvelgiant į jo turėtas ligas) teismas padarė ir kitÄ iÅ¡vadÄ , jog atgaivinimo tikimybė visiÅ¡kai nepaneigiama, nors ir tesudaranti maÅ¾Ä procentÄ nuo gaivinamųjų skaičiaus. Todėl surinktus byloje įrodymus vertindamas ieÅ¡kovių naudai teismas vis tik pripažino, kad priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir pasekmių egzistuoja. Tokie konstatuojamieji faktai sudarė pagrindÄ teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, o ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies patenkinti.

Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į atsiradusiais pasekmes, į atsakovės kaltės laipsnį bei turtinę padėtį, į sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principus, į buvusiÄ maÅ¾Ä tikimybę atgaivinti nurodytomis ligomis sirgusį pacientÄ , bei konstatavo, kad ieÅ¡kovėms priteistina po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. IeÅ¡kinio reikalavimÄ dėl tiesioginės žalos ieÅ¡kovėms atlyginimo, ieÅ¡kovių siejamos su atsakovės vadovės bei jos darbuotojų bendravimu su jomis po I.

B. mirties, teismas atmetė pripažinęs, kad tokia žala nepatenka į CK 6.283 straipsnio reguliavimo sritį ir nėra susijusi su neturtinės žalos dėl pacientui teiktų medicininių paslaugų kokybės reikalavimu. Taip pat teismas atmetė ir ieÅ¡kovės L. B. reikalavimÄ dėl negautų pajamų, apskaičiuotų pagal jos ir I. B. pensijų skirtumÄ už ketverius metus, nurodęs, kad L. B. nelaikytina iÅ¡laikytine CK 6.284 straipsnio prasme, nes ji pati gauna pensijÄ , po vyro I. B. mirties pradėjo dirbti, jai mokama naÅ¡lės pensija.

Nors ieÅ¡kovė I. P. nurodė, kad sumokėjo su tėvo laidojimu susijusias iÅ¡laidas, teismas sprendė, kad dalis Å¡ios sumos buvo skirta ir Å¡eimyninės kapavietės įrengimui, todėl priteisiamÄ Å¡ios rÅ«Å¡ies turtinės žalos atlyginimui sumÄ sumažino iki 1 309,66 Eur. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovės L. B. ir I. P. apeliaciniame skunde (t. 5, b. l. 104-113) praÅ¡o:

1) apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti, kad žodinis procesas bÅ«tinas;

2) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015-06-03 sprendimÄ dalyje „ieÅ¡kovių L. B. ir I. P. ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti L. B. iÅ¡ VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 328,86 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisti I. P. iÅ¡ VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 1 309,66 Eur neturtinės žalos atlyginimui; likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti“, bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ naujo – ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai;

3) priteisti iš atsakovės VšĮ Karoliniškių poliklinikos Vilniaus apygardos teisme ieškovių turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisines paslaugas;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos Lietuvos apeliaciniame teisme ieÅ¡kovių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas už advokato teisines paslaugas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:1. Teismas visiÅ¡kai neanalizavo ir nevertino ieÅ¡kovių nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų argumentų, nepagrįstai atmetė ieÅ¡kovių reikalavimus ir įrodymus, nevertino visų į bylÄ pateiktų įrodymų, todėl pažeidė materialiÄ sias bei proceso teisės normas.

Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nes į sprendimÄ Ä¯traukė tik atsakovės klaidingus argumentus, nieko bendra su bÅ«tinosios pagalbos teikimu neturinčius statistikos duomenis bei pažeidė lygiateisiÅ¡kumo principÄ , atmesdamas ieÅ¡kovių reikalavimÄ civilinę bylÄ nagrinėti dalyvaujant gydytojai J. A..2. IeÅ¡kovės rėmėsi prejudiciniais faktais, nustatytais Vilniaus apygardos teismo 2012-10-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2562-160/2012 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2013, t. y. nustatytu atsakovės (jos darbuotojų) kaltės dėl netinkamos bÅ«tinosios medicinos pagalbos pacientui I.

B. organizavimo ir teikimo faktu. Tačiau teismas, nors ne kartÄ nutraukė ieÅ¡kovių atstovės pasisakymus, motyvuodamas tuo, kad prejudiciniai faktai yra nustatyti, skundžiamame sprendime iÅ¡ esmės jais nesivadovavo ir juos nustatinėjo iÅ¡ naujo.

3. Teismas ne teismo posėdžio metu iÅ¡ atsakovės priėmė baigiamosios kalbos raÅ¡ytinį dokumentÄ , kuris nebuvo įteiktas Å¡alims, o pareikalavus - iÅ¡ bylos nebuvo iÅ¡imtas ir nebuvo grÄ Å¾intas atsakovei. Teismas 2015-05-14 posėdyje nepriėmė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, kurie buvo teikiami praÅ¡ymų stadijoje, taip pat nepagrįstai atsisakė priimti dokumentus, patvirtinančius ieÅ¡kovės L. B. sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , todėl ieÅ¡kovės praÅ¡o Å¡iuos įrodymus prijungti apeliacinės instancijos teisme.

4. Teismas nepagrindė išvados, kad I. B. mirtis (padarinys) yra teisiškai pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo. Gydytojas bet kuriuo atveju yra saistomas pareigos gelbėti žmogaus gyvybę laikantis teisės aktuose nustatytų imperatyvų, dedant maksimalias pastangas. Vien tai, kad būtinosios pagalbos teikimas neatitiko nustatytų standartų, yra pagrindas gydytojo kaltei preziumuoti ir priežastiniam ryšiui konstatuoti. Paciento gaivinimui jo sveikatos būklė negalėjo turėti jokios reikšmės, nes tuo metu poliklinikoje nebuvo kitų pacientų, kuriems reikėjo būtinosios pagalbos, t. y. gydytojui nereikėjo vertinti, kurį iš pacientų gaivinti ir kuris galimai turėtų didesnes išgyvenimo galimybes. Vien aplinkybė, kad I. B. turėjo sveikatos problemų, nesudaro pagrindo spręsti, kad būtinosios medicinos pagalbos teikimas jam negalėjo būti rezultatyvus.

5. Teismas nurodė, kad skubios medicinos pagalbos teikimas siejamas su profesine kvalifikacija, o ne su užimamomis pareigomis, todėl atmetė ieškovių argumentus dėl direktorės J. K. ir gydytojos M. J. neteisėtų veiksmų. Tačiau greitosios medicinos pagalbos, kuri yra tame pačiame pastate, kvietimas užtruko apie 30 minučių, todėl akivaizdu, jog pripažintinas ne tik blogų paslaugų teikimas, bet ir netinkamas pagalbos organizavimas įstaigoje, už kurį tiesioginė atsakomybė tenka įstaigos vadovui.

Atsakovė VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika atsiliepime (t. 5, b. l. 150-162) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:1. Nėra pagrindo teigti, kad paciento I. B. sveikatos bÅ«klė negalėjo turėti jokios reikÅ¡mės jo gaivinimui, kadangi pacientÄ , sergantį įvairiomis lėtinėmis ligomis, iÅ¡tiko klinikinė mirtis dar iki buvo pakviesta gydytoja J. A.. Be to, teismas iÅ¡vadas apie paciento I.

B. mirties priežastį padarė ne tik atsižvelgęs į paciento ligas, bet ir įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, medicininę literatÅ«rÄ , specialistų iÅ¡vadas, kurios, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pripažįstamos reikÅ¡mingais įrodymais. Profesorius A. M., įvertinęs medicininius paciento dokumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad jį iÅ¡tiko natÅ«rali mirtis, taigi galimybė atgaivinti pacientÄ buvo labai abejotina.

2. Pačios ieškovės apeliaciniame skunde pripažįsta, kad byloje nėra įrodymų, jog I. B. galėjo būti atgaivintas, jeigu būtinoji medicinos pagalba jam būtų suteikta laikantis nustatytų reikalavimų, todėl ieškovių teiginiai apie neteisėtus veiksmus dėl kurių I. B. ištiko mirtis, laikytini deklaratyviais.

3. Byloje nėra duomenų kada pacientÄ iÅ¡tiko klinikinė mirtis, todėl akcentuotina, jog klinikinė mirtis pacientÄ iÅ¡tiko ne gydytojų akivaizdoje, nėra nustatyta kiek laiko praėjo iki gydytojai buvo praneÅ¡ta, kad koridoriuje esantis pacientas blogai jaučiasi.

4. Kaltinimai direktorei J. K. dėl netinkamo būtinosios medicinos pagalbos teikimo organizavimo nepagrįsti jokiais įrodymais, nėra nurodytos konkrečios teisės normos, kurios neva buvo pažeistos.

5. Ieškovės nepagrįstai teigia, kad kitose civilinėse bylose buvo nustatyti prejudiciniai faktai, reikšmingi nagrinėjamoje byloje, nereikia įrodinėti tik tų aplinkybių, kurios buvo nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Pačios ieškovės nurodė, kad nedalyvavo kitose teismų nagrinėtose bylose, todėl visos aplinkybės turėjo būti nustatomos ir tinkamai buvo nustatytos nagrinėjamoje byloje.

6. IeÅ¡kovių teiginiai apie ieÅ¡kovių atstovės nutraukinėjimÄ bei atsakovės baigiamosios kalbos prijungimo atmestini. IeÅ¡kovių atstovei pastaba buvo duota replikų metu, o atsakovių baigiamoji kalba ieÅ¡kovių praÅ¡ymu buvo iÅ¡imta iÅ¡ bylos. Be to, ieÅ¡kovių atstovė, pirmosios instancijos teisme pateikusi praÅ¡ymÄ dėl įrodymų apie ieÅ¡kovės sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , jį atsiėmė, tai patvirtina 2015-05-14 vykusio teismo posėdžio įraÅ¡as. Ir nors ieÅ¡kovės praÅ¡o Å¡iuos įrodymus prijungti apeliacinės instancijos teisme, tačiau jų nepateikia.

Dokumentus, pagrindžiančius patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovės prašė prijungti replikų stadijoje. Atsakovės nuomone, nėra pagrindo skirti žodinį bylos nagrinėjimÄ , nes tai tik padidintų ir taip dideles bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija atsileipime (t. 5, b. l. 125-128) praÅ¡o apeliacinį skundÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Pažymi, kad Sveikatos apsaugos ministerija nėra tinkama atsakovė Å¡ioje byloje, nes Komisija yra ikiteisminė institucija, nepavaldi ministerijai, be to, ikiteisminė institucija neturi suinteresuotumo bylos baigtimi.

Trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (buvęs pavadinimas „BTA Insurance Company“, veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialÄ Lietuvoje, atsiliepime (t. 5, b. l. 132-134) praÅ¡o ieÅ¡kovių apeliacinį skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2015-06-03 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviÄ sias ribas, kurias nubrėžia objektyvÅ«s žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos.

Specialistas, įvertinęs lėtines ligas, kuriomis sirgo pacientas I. B., nurodė, kad negali spręsti, ar buvo tikimybė atgaivinti pacientÄ , todėl pripažintina, kad teismas tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Dėl bylos nagrinėjimo formos Ä® apeliančių praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teisėjų kolegija neatsižvelgia.

Tokie praÅ¡ymai apeliacinės instancijos teismui nėra privalomi, juolab kad apeliacinio skundo nagrinėjimo žodiniame procese siekiama vieninteliu tikslu – kad iÅ¡samiau ir objektyviau įvertinti faktines bylos aplinkybes (CPK 322 str.).Toks apeliančių praÅ¡ymo turinys savaime nesuponuoja žodinio proceso poreikio, o teisėjų kolegija žodinio apeliacinio skundo nagrinėjimo bÅ«tinumo taip pat nenustatė. Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės, kylančios iÅ¡ asmens sveikatos priežiÅ«ros santykių              Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė.

Pagrindinis teisinis aktas, nustatantis gydytojo ir paciento tarpusavio santykių principus bei gydytojo atsakomybės pagrindus, yra Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas, kurio 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į kokybiÅ¡kas sveikatos priežiÅ«ros paslaugas. KokybiÅ¡kų sveikatos priežiÅ«ros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras. Pacientas turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo / neteikimo / netinkamo suteikimo, atlyginimÄ .

Žalos atlyginimo sÄ lygos ir tvarka nustatyta Ä®statymo V skyriuje, Civiliniame kodekse ir kituose teisės aktuose (Ä®statymo 13 str., 24 str. 1 d.). Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas, padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.264 str., 6.283 str., 6.284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.).

Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos.

ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, o tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 str. 1 d.). Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi bÅ«ti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbÄ dėdamas maksimalias pastangas (maksimalių pastangų principas), imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai.

Gydytojų veiksmai vertinami ne jų rezultato, o proceso aspektu, kadangi priežiÅ«ros įstaigas ir pacientus sieja prievolė užtikrinti atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ir garantuoti rezultatÄ . Dėl sÄ lygų civilinei atsakomybei taikyti nustatymo ir apeliacinio proceso paskirties Nagrinėjamoje byloje apeliantės inicijavo teisminį ginÄÄ dėl VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje netinkamai suteiktų medicininių paslaugų, t. y. netinkamai suteiktos gaivinimo pagalbos ir jų vyro bei tėvo I.

B. mirties poliklinikoje. Pirmosios instancijos teismas nustatęs teikusių pagalbÄ , t. y. gaivinusių gyvybines funkcijas praradusį I. B., atsakovo poliklinikos gydytojų veiksmų nepakankamumÄ , nepasinaudojus visomis bÅ«tinomis susiklosčiusioje situacijoje priemonėmis bei resursais, konstatavo, kad tokie nepakankami ir nesuderinti medicinos personalo veiksmai užkirto keliÄ nuosekliai atlikti visus gaivinimo standarte, patvirtintame sveikatos apsaugos ministro 2003-06-17 įsakymu Nr. V-357, rekomenduojamus veiksmus, o tai įrodo Å¡ios atsakovės veiksmų neteisėtumÄ , kaltę ir priežastinio ryÅ¡io su atsiradusiomis pasekmėmis buvimÄ , pakankamÄ tam, kad taikyti jai civilinės atsakomybės institutÄ , iÅ¡ dalies patenkindamas apeliančių neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo reikalavimus.

Teismas tokį savo vertinimÄ grindė teisės aktų, reglamentuojančių pirmosios pagalbos teikimÄ , jos organizavimÄ bei žmogaus gaivinimo standartus, nuostatomis, pacientų su gydymo įstaigomis ginčus nagrinėjančių specialistų bei komisijų atliktų tyrimų iÅ¡vadomis bei jų teikiamu VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikoje suteiktų pacientui I. B. medicininių paslaugų kokybės įvertinimu, medicininiuose dokumentuose užfiksuota informacija apie Å¡io paciento gaivinimo eigÄ , apie jo sveikatos bÅ«klę bei turėtas ligas, Å¡alių ir atstovų paaiÅ¡kinimais.

Vadinasi, teismas sutiko su ieÅ¡kovių pozicija, kad poliklinikos netinkamai organizuota ir jos gydytojų teikia pirmoji pagalba, vertinant jÄ tik jos teikimo proceso, bet ne rezultato (paciento mirtis) aspektu, atitinka visas deliktinės atsakomybės už pacientams padarytÄ Å¾alÄ taikymo sÄ lygas ir tokiÄ atsakomybę atsakovei VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikai taikė. Apeliantės, kritikuodamos pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes bei iÅ¡vadÄ , visos sÄ lygos atsakovės VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikos civilinei atsakomybei taikyti egzistuoja, savo nesutikimÄ iÅ¡ esmės grindžia tik faktinių aplinkybių nustatymo procedÅ«ros netinkama eiga.

Pasak apeliančių, teismas apskritai neturėjo tokių aplinkybių byloje pats nustatinėti, o turėjo remtis iÅ¡imtinai kitoje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas trečiojo asmens gydytojo S. L. darbo ginčas su darbdaviu VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika (prijungta prie nagrinėjamos bylos Vilniaus m. 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-440-833/2012), nustatytais faktais bei jų teisinių įvertinimu kaip prejudicija nagrinėjamai bylai. Tačiau Å¡ie apeliančių skundo argumentai dėl netinkamai įgyvendinto įrodinėjimo proceso, viena vertus, yra klaidingi, kita vertus, neteikia pagrindo spręsti, kokios jų teisės ar įstatymo saugomi interesai buvo pažeisti, teismui pripažinus visų atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygų už netinkamai suteiktas medicinos paslaugas egzistavimÄ ir realiai taikius žalos atlyginimo institutÄ .

CPK neriboja pirmosios instancijos teismo teisės nustatinėti aplinkybes, sudarančias reikalavimų pagrindÄ bei teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas konkrečiam paciento ir gydymo įstaigos ginčui iÅ¡spręsti, prieÅ¡ingai, įpareigoja nustatyti visas deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, esant pareikÅ¡tam tokio pobÅ«džio reikalavimui. Apeliaciniame skunde keliamas prejudicijos taikymo klausimas nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl netinkamai organizuoto bÅ«tinosios medicinos pagalbos (gaivinimo) teikimo proceso poliklinikoje, kas taip pat buvo pripažinta ir nagrinėjant gydytojo S. L. ieÅ¡kinį VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinikai dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumo, įskaitant ir siejamo su pacientui I.

B. teikta pagalba. Pažymėtina, kad toje civilinėje byloje įrodinėjimo dalykÄ sudarė bÅ«tent darbuotojo darbo pareigų atlikimo vertinimas ir drausminės atsakomybės pagal darbo įstatymus jam taikymas. Buvo įvertintas gydytojo S. L., kaip darbuotojo, elgesys ir pripažinta, kad nepristačius gaivinimÄ atliekančiam gydytojui medicininės įrangos (defibriliatoriaus, elektrokardiografo) mirties iÅ¡tikto paciento gaivinimas negalėjo vykti pagal Gaivinimo standartų 10 punkte nurodytÄ nuosekliÄ sekÄ ir nustatytÄ algoritmÄ , o gydytojas, iÅ¡kvietęs greitÄ jÄ pagalbÄ , veikė pagal galimybes, savo patirtį ir žinias, taigi jo drausminei atsakomybei taikyti prielaidų nėra.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia iÅ¡ naujo įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi bÅ«ti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-15 nutartis civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-294-916/2015;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Taigi nagrinėjamu atveju dėl įrodinėjimo dalyko netapatumo atsakovės VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika civilinei atsakomybei už pacientui padarytÄ Å¾alÄ taikyti aiÅ¡kiai nebÅ«tų pakakę vien civilinėje byloje Nr. 2-440-833/2012 nustatytų aplinkybių, susijusių su netinkamu paciento gaivinimo proceso organizavimu, sukliudžiusiu gydytojui S. L. atlikti visas reikiamas procedÅ«ras ir paneigiančiu galimybę taikyti jam drausminę atsakomybę.

Todėl tokie skundo argumentai, kad iš naujo įrodinėti atsakovės veiksmų neteisėtumo ir priežastinio ryšio tarp jų ir atsiradusių padarinių nereikėjo, teisiškai nepagrįsti.  Apeliantės, prašydamos panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria joms buvo priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas bei bylinėjimosi išlaidos, savo skundo motyvuojamoje dalyje išvardina tuos pačius argumentus, kurie buvo pateikti ir jau įvertinti pirmosios instancijos teisme, nurodo, jų vertinimu, bylos proceso trūkumus ar teismo padarytus procesinių nuostatų pažeidimus, bet daro tokias pačias išvadas, kurias padarė ir pirmosios instancijos teismas – medicininė gaivinimo paslauga pacientui I.

B. nebuvo suteikta taip, kad visiÅ¡kai eliminuotų gydymo įstaigos civilinę atsakomybę. Nors rezoliucinėje skundo dalyje praÅ¡oma sprendimÄ toje dalyje, kurioje priteistas žalos atlyginimo kompensacija ir paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, panaikinti, ir, bylÄ iÅ¡nagrinėjus iÅ¡ naujo, ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, apeliacinio skundo motyvuojamojoje dalyje ieÅ¡kovės neginčija ir nenurodo visiÅ¡kai jokių faktinių ar teisinių argumentų dėl teismo sprendimo dalies, kuria buvo nustatyti kompensuojamieji turtinės ir neturtinės žalos dydžiai, neteisėtumo ar nepagrįstumo, neginčija apskaičiuoto (nustatyto) jų dydžio, nenurodo ir jokių argumentų dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų neteisingo paskirstymo ar netinkamai nustatyto jų dydžio.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos CPK yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis (CPK 320 str.), o ribotos apeliacijos modelio valstybėse apeliacija yra ne pakartotiniu bylos nagrinėjimu (viso ginčo nagrinėjimu iš naujo), o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės mechanizmu (lot. revisio prioris instantiae). Kadangi apeliacinis procesas nėra skirtas ginčo išnagrinėjimui iš naujo, jis vyksta pagal specialias taisykles. Tokio proceso paskirtis yra pirmosios instancijos teismo padarytų teisės ir (ar) fakto klaidų ištaisymas pagal tuos teisinius bei faktinius argumentus, kuriuos savo skunde nurodo apeliantas (-ai).

Tokiu atveju apeliančių pozicija bei apeliacinės instancijos teismui adresuotas jų praÅ¡ymas iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ naujo ir visiÅ¡kai patenkinti ieÅ¡kinį, neargumentuojant, kokias teisines ar faktines klaidas teismas padarė, nustatydamas žalos ir bylinėjimosi iÅ¡laidų dydį ar nepriteisdamas apeliantei L. B. turtinės žalos kaip negautų pajamų, nėra suderinami su revisio prioris instantiae principu ir skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies neteisėtumo ar jos nepagrįstumo nesuponuoja.

Nors apeliantės savo skunde tvirtina ir apie nepagrįstÄ priežastinio ryÅ¡io, kaip sÄ lygos civilinei atsakomybei taikyti, nenustatymÄ , Å¡ie skundo argumentai taip pat nėra teisingi. PrieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas Å¡iuo konkrečiu atveju pripažino priežastinio ryÅ¡io buvimÄ , kuris gali bÅ«ti ir netiesioginis, kai žala atsiranda ne betarpiÅ¡kai iÅ¡ neteisėtų veiksmų, bet yra pakankamai susijusi su žalingomis pasekmėmis (CK 6.247 str.). Tai reiÅ¡kia, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu galėjo turėti įtakos žalai atsirasti, taip pat ir Å¡ios nustatytos sÄ lygos pagrindu taikydamas civilinę atsakomybę atsakovei.

Skundo argumentus, kad teismas neįvertino atsakovės direktorės J. K. ir gydytojos M. J. neteisėtų veiksmų, netinkamai organizavus pagalbÄ Ä¯staigoje, už kÄ tiesioginė atsakomybė tenka įstaigos vadovui, taip pat neleidžia spręsti dėl skundžiamo teismo sprendimo ydingumo. Teismas netinkamÄ pirmosios pagalbos suteikimo procesÄ iÅ¡samiai iÅ¡analizavo ir pateikė jo teisinį įvertinimÄ , pripažindamas šį procesÄ atsakovės neteisėtų veiksmų sudėtine dalimi. Tiesiogiai įvertinti minėtų fizinių asmenų veiksmus pagrindo nebuvo, kadangi jokie materialÅ«s reikalavimai Å¡ioje byloje joms nebuvo pareikÅ¡ti.     Dėl apeliaciniame skunde iÅ¡vardintų procesinių pažeidimų Skundo argumentai dėl teismo Å¡aliÅ¡kumo, grindžiami vien atsakovės atsikirtimo į ieÅ¡kinį argumentų sprendime aptarimu, nereikalingų, apeliančių įsitikinimu, statistinių duomenų įvertinimu teismo sprendime, lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimu, atmetant ieÅ¡kovių reikalavimÄ civilinę bylÄ nagrinėti dalyvaujant gydytojai J.

A., atsisakant iÅ¡ bylos medžiagos paÅ¡alinti ne teismo posėdyje priimtus dokumentus (atsakovės baigiamosios kalbos raÅ¡ytinį variantÄ ), kurių kopijos nebuvo įteiktos apeliantėms, taip pat nėra pagrįsti. Sprendžiant byloje teisėjo (ne)Å¡aliÅ¡kumo klausimÄ vertintina tai, ar yra / gali bÅ«ti pagrindas manyti, kad tas teisėjas suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliančių nuorodos į teisėjos Å¡aliÅ¡kumÄ jų pateiktos argumentacijos kontekste, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra įtikinamos.

Apeliantės nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti, kad teisėja, priėmusi apeliaciniu skundu apskųstÄ sprendimÄ , turėjo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar asmeninį suinteresuotumÄ Å¡ios bylos baigtimi, t. y. buvo Å¡aliÅ¡ka objektyviuoju aspektu. Pažymėtina, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne tik samprotavimais ir / ar prielaidomis.Nagrinėjamu atveju teismo Å¡aliÅ¡kumo ar lygiateisiÅ¡kumo principo pažeidimo apeliaciniame skunde iÅ¡vardintos aplinkybės nepatvirtina.

Tretieji asmenys (gydytoja J. A.) turi procesinę teisę pasirinkti, ar dalyvauti teismo posėdyje ir pateikti jame paaiÅ¡kinimus žodžiu (CPK 47 str. 2 d.), teismui nepripažinus dalyvavimo bÅ«tinumo. Å iuo konkrečiu atveju teismas, naudodamasis diskrecijos teise, tokio bÅ«tinumo neįžvelgė, o tai, kad apeliančių nuomonė Å¡iuo aspektu nesutampa su pirmosios instancijos teismo pozicija, teismo Å¡aliÅ¡kumo nepatvirtina. Dar daugiau, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į pačių apeliančių pozicijos nenuoseklumÄ dėl trečiųjų asmenų dalyvavimo / nedalyvavimo teismo posėdyje ar statistinės informacijos panaudojimo galimybių.

Antai, reikÅ¡damos nuÅ¡alinimÄ ankstesnės sudėties teismui tokį savo praÅ¡ymÄ jos grindė ir tokia aplinkybe, kad teisėja nepagrįstai trečiaisiais asmenimis į bylÄ Ä¯traukė gydytojus (t. 4, b. l. 108-109). Be to, pačios apeliantės taip pat naudojo statistiniais duomenimis apie Lietuvoje gyvenančių asmenų gyvenimo trukmės vidurkius (t. 2, b. l. 20). BylÄ nagrinėjančiam teismui nėra draudžiama informacijÄ , kuri galėtų padėti teismo vidiniam įsitikinimui susiformuoti, rinkti pasinaudojant įvairiais Å¡altiniais, specialiÄ ja literatÅ«ra, tame tarpe ir interneto Å¡altiniais (CPK 176 str., 177 str. 1 d., 185 str.), todėl teismo naudojimasis statistine informacija yra pakankamai plačiai paplitęs teismų praktikoje, ir tokie skundo argumentai nelemia vertinimo, kad buvo pažeistos kurios nors procesinės įstatymo nuostatos.

    Teismo posėdžio, vykusio 2015-05-14 (t. 5, b. l. 79-82) garso įraÅ¡as, patalpintas teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje, leidžia įsitikinti ir tokia aplinkybe, kad apeliančių atstovė, prieÅ¡ apsispręsdama, ar reikÅ¡ti teismui nuÅ¡alinimÄ tame posėdyje, jau kėlė prie bylos medžiagos pridėtos atsakovės baigiamosios kalbos raÅ¡ytinio varianto išėmimo klausimÄ . Teismui konstatavus, kad Å¡io dokumento prijungimo prie bylos medžiagos klausimas nebuvo sprendžiamas žodine teismo nutartimi ir teismas Å¡ia kalba neketina remtis, jos nuÅ¡alinimo nepareiÅ¡kė.

Bylos medžiagoje ginčo baigiamosios kalbos teksto ir nesama, taigi nuoroda į tai, kad apeliančių reikalavimu baigiamoji kalba neiÅ¡imta iÅ¡ bylos ir negrÄ Å¾inta atsakovei, aiÅ¡kiai nepagrįsta. Nepagrįsti ir tokie apeliacinio skundo argumentai, kad teismas savo iÅ¡vadas dėl ginčo dalyko sprendime padarė iÅ¡imtinai tik atsakovės atsikirtimų argumentų bei jos paaiÅ¡kinimų pagrindu, tuo pažeisdamas Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ . PrieÅ¡ingai, teismas iÅ¡ dalies patenkino ieÅ¡kinį ir, sutikdamas su apeliančių pozicija, pripažino, kad visos keturios sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei taikyti (veiksmų neteisėtumas, kaltė, priežastinis ryÅ¡ys ir žalos padarymas) nagrinėjamoje byloje yra ieÅ¡kovių (apeliančių) įrodytos Aptarti ir kiti skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies panaikinimui, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad teismas 2015-05-14 posėdyje nepriėmė bylinėjimosi iÅ¡laidas pagrindžiančių dokumentų, kurie buvo teikiami praÅ¡ymų stadijoje, taip pat nepagrįstai atsisakė priimti dokumentus, patvirtinančius ieÅ¡kovės L. B. sveikatos bÅ«klės pablogėjimÄ , todėl ieÅ¡kovės praÅ¡o Å¡iuos įrodymus prijungti apeliacinės instancijos teisme. Viena vertus, pastarųjų dokumentų prie skundo ir nepridėta, todėl poreikio spręsti jų prijungimo apeliacinės instancijos teisme klausimÄ pagal CPK 314 straipsnio nuostatas nekilo.Kita vertus, 2014-05-14 vykusiame teismo posėdyje toliau buvo klausomasi Å¡alių baigiamųjų kalbų (t. 5, b. l. 71-82;

Å¡io teismo posėdžio garso įraÅ¡as, esantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazėje), o įrodymų rinkimo procesas buvo užbaigtas ankstesniame teismo posėdyje - 2015-04-23 (t. 5, b. l. 63-65). Tokiu atveju galimybė teikti įrodymus ir juos teismo posėdyje iÅ¡tirti jau buvo iÅ¡naudota (CPK 251 str. 2 d.) ir į tai pagrįstai atkreipė dėmesį 2014-05-14 vykusiame teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas, pasiÅ«lęs Å¡alims įvertinti CPK 256 straipsnyje numatytÄ galimybę ir grįžti prie įrodymų tyrimo procesinės stadijos, pakartojant baigiamÄ sias kalbas iÅ¡ naujo, tačiau Å¡alys tokių pageidavimų nepareiÅ¡kė (teismo posėdžio garso įraÅ¡as).

Taigi procesinė papildomų įrodymų priėmimo į bylÄ tvarka nebuvo pažeista. Å ie teisėjų kolegijos argumentai taip pat skirti ir apeliančių praÅ¡ymui dėl įrodymų, susijusių su pirmosios instancijos teisme teiktomis joms teisinėmis paslaugomis, priėmimo (t. 5, b. l. 116-121). Ä®statymų leidėjo valia (CPK 98 str. 1 d.) raÅ¡ytinis praÅ¡ymas dėl tokio pobÅ«džio iÅ¡laidų priteisimo su iÅ¡laidų apskaičiavimu bei pagrindimu turi bÅ«ti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos (t. y. iki baigiamųjų kalbų pradžios).

Nors Å¡ių dokumentų priėmimo į bylÄ bÅ«tinybę 2015-05-14 teismo posėdyje apeliančių atstovė grindė negalėjimu iÅ¡ anksto numatyti, kiek bus teismo posėdžių ir kokia bus jų trukmė (teismo posėdžio garso įraÅ¡as), tai nesuponuoja vertinimo, kad pirmosios instancijos teismas Å¡iuos dokumentus atsisakė priimti nepagrįstai. Pirma, dalis Å¡ių iÅ¡laidas pagrindžiančių įrodymų (2015-03-26 ir 2015-04-23 kvitai) neabejotinai galėjo ir turėjo bÅ«ti pateikti iki 2015-05-17 vykusio teismo posėdžio.

Antra, tokių paslaugų apmokėjimÄ bei duomenų apie tai pateikimÄ Ä¯ bylÄ privalu organizuoti atsižvelgiant į įstatyminį reglamentavimÄ dėl jų pateikimo momento (CPK 98 str. 1 d.). Ir trečia, Å¡alis negali tikėtis, kad jai bus kompensuotos didesnės Å¡ios rÅ«Å¡ies iÅ¡laidos, nei numatyta teisingumo ministro kartui su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Kadangi byloje esantys įrodymai liudija, jog už atstovavimÄ jau buvo sumokėta akivaizdžiai didesnės sumos, nei rekomenduotinos [2 400 Lt (t. 1, b. l. 82-83); 3 000 Lt (t. 1, b. l. 207-208); 4 000 Lt (t. 1, b. l. 209-210); 1 600 Lt (t. 3, b. l. 169); 1 600 Lt (463,36 Eur) (t. 5, b. l. 35-36), 1 200 Lt (347,52 Eur) (t. 5, b. l. 38-39); 800 Lt (231,68 Eur) (t. 5, b. l. 40-41); 1 200 Lt (t. 5, b. l. 42-43), 800 Lt (t. 5, b. l. 44-45)], net ir visiÅ¡ko ieÅ¡kinio patenkinimo atveju apeliantės negalėtų pagrįstai tikėtis dar ir papildomų iÅ¡laidų, įrodymai apie kurias buvo teikiami aiÅ¡kiai pavėluotai, joms kompensavimo.

Pažymėtina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡spręstas apeliantėms palankiai, nes teismas, apskaičiuodamas patenkintų ir nepatenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų proporcijas (CPK 93 str. 2 d.), jas apskaičiavo ne pagal rekomenduotinas maksimalias, bet pagal realiai patirtas apeliančių iÅ¡laidas, t. y. nuo 4 807,69 Eur (16 6000 Lt ) sumos. Apibendrinant tai, kas pasakyta, nauji duomenys apie pirmosios instancijos teisme turėtas iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme nepriimami.   Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Apeliantės pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ buvo sumokėta 579,24 Eur (t. 5, b. l. 114-115).

Atsižvelgiant į apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo rezultatÄ , Å¡ios iÅ¡laidos (jų dalis, atitinkanti maksimalius rekomenduotinus dydžius) joms neatlygintinos.   Atsakovė VÅ¡Ä® KaroliniÅ¡kių poliklinika pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui praÅ¡ymÄ dėl žyminio mokesčio sugrÄ Å¾inimo, nurodydama, kad ketino skųsti Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir Å¡iuo tikslu sumokėjo žyminį mokestį. Kadangi tokių ketinimų atsakovė nerealizavo, jai grÄ Å¾intina pagal 2015-06-18 mokėjimo nurodymÄ Nr. 396 sumokėta 74 Eur suma, iÅ¡aiÅ¡kinant, kad mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi Å¡ia nutartimi (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . GrÄ Å¾inti vieÅ¡ajai įstaigai KaroliniÅ¡kių poliklinika (juridinio asmens kodas 124244754) 74 (septyniasdeÅ¡imt keturis) eurus žyminio mokesčio. Teisėjai                                                                                            Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                      Dalia Kačinskienė                                                                                                                      Kazys KailiÅ«nas