a196347e-19a9-4a8b-8faf-e8ff7b5f777f · Vilniaus apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-55-898/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24550-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.15; 2.4.6.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. sausio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ugniaus Trumpulio, sekretoriaujant Gabijai Alsytei, dalyvaujant prokurorui Linui Gružui, nuteistosios J.

G. gynėjui advokatui Dariui Stalioniui, nukentėjusiajam Ž. P. ir jo atstovui advokatui Remigijui Merkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistosios J. G. apeliacinį skundÄ dėl 2019 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo J. G. buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 245 straipsnį 1 metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu jai paskirtas įpareigojimas – bÅ«ti namuose nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.

J. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinas. IÅ¡ J. G. Ž. P. naudai priteista 1000 Eur atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė 1. J. G. nuteista už tai, kad nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis, o bÅ«tent: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimu, įsiteisėjusiu 2017 m. vasario 23 d., priimtu civilinėje byloje Nr. e2-1364-930/2016, nustačius pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, per kurį ieÅ¡kovas Ž.

P. su nepilnamečiais vaikais – dukra G. M. P., gimusia (duomenys neskelbtini), ir sÅ«numi B. L. P., gimusiu (duomenys neskelbtini) turėjo bendrauti tarpininkaujant UAB „P“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paskirtam psichologui pagal jo sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje, o atsakovė J. G. buvo įpareigota minėtu laikotarpiu užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimÄ psichologo nurodytu laiku į jo nurodytÄ vietÄ , ji be pateisinamų priežasčių nevykdė jai nustatytos pareigos užtikrinti nepilnamečių vaikų atvykimÄ Ä¯ UAB „P“ paskirto psichologo A.

S. (A. S.) nustatytu laiku 2017 m. kovo, balandžio, gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais rengiamų susitikimų su vaikų tėvu Ž. P. vietas, t. y. 2017 m. kovo 12, 13, 15, 20, 22, 27 ir 29 d., balandžio 3, 5, 10, 12, 14, 19, 24, 26 ir 28 d., gegužės 3, 12, 15, 17, 19, 22, 24, 26 ir 29 d. ir rugpjūčio 14, 21 ir 25 d., nustatytu laiku, neužtikrino nepilnamečių vaikų atvykimo į VšĮ „V“ patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir restorano (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Vilniuje, (duomenys neskelbtini), rengtus susitikimus su jų tėvu Ž.

P., o 2017 m. kovo 17 ir 31 d. bei rugsėjo 3, 4, 6 ir 8 d., nustatytu laiku, į minėtose patalpose rengiamus susitikimus su tėvu Ž. P. pristatė tik vienÄ iÅ¡ nepilnamečių vaikų – G. M. P.. Tokie J. G. veiksmai kvalifikuoti, kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 245 straipsnyje. II. Apeliacinio skundo argumentai 2. Apeliaciniu skundu nuteistoji praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir priimti kitÄ nuosprendį – J. G. iÅ¡teisinti jos veiksmuose nesant BK 245 straipsnyje nurodyto baudžiamojo nusižengimo sudėties. 2.1.

Skunde nurodo, kad apylinkės teismas neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, formaliai vertino jos veiksmus, nesiaiÅ¡kino faktinių aplinkybių, kodėl tam tikromis dienomis vaikai nebuvo nuvesti į susitikimus su jų tėvu Ž. P.. BK 245 straipsnis užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę, kai piktybiÅ¡kai, tyčiniais veiksmais nevykdomas teismo sprendimas, kuris nėra susijęs su bausme. Å is baudžiamasis nusižengimas gali bÅ«ti padaromas tik tiesiogine tyčia. BÅ«tina nustatyti, kad asmuo nevykdė teismo sprendimo tai žinodamas sÄ moningai, be objektyvių priežasčių ir to norėjo.

Pirmosios instancijos teismui buvo patiekti iÅ¡samÅ«s paaiÅ¡kinimai, kodėl atitinkamomis dienomis vaikai nebuvo atvedami į susitikimus su tėvu, tačiau nuosprendyje teismas Å¡ių paaiÅ¡kinimų visiÅ¡kai nevertino. Nepilnas visų aplinkybių iÅ¡nagrinėjimas galėjo lemti neteisingo procesinio sprendimo priėmimÄ . 2.2. Keliamas klausimas dėl pačios nusikalstamos veikos ir kaltinimo pagrįstumo. J. G. buvo kaltinama, kad atitinkamomis datomis neatvedė vaikų į susitikimus su jų tėvu Ž.

P.. Tačiau BK 245 straipsnio dispozicija sukonstruota taip, kad turi bÅ«ti nevykdomas konkretus teismo sprendimas. Vaikų apsilankymų grafikas yra kildinamas iÅ¡ 2016 m. birželio 28 dienos Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje, kuriame yra nurodyta pakartotinai nustatyti pereinamÄ jį 6 mėnesių laikotarpį, kuomet ieÅ¡kovas Ž. P. su vaikais G. M. P. ir B. L. P. bendrauja tarpininkaujant UAB „P“, pagal jo sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ ir jo numatytoje vietoje. Vadinasi pats teismo sprendimas buvo vykdomas, tačiau ne tokiu grafiku, kaip savavaliÅ¡kai nusistatė psichologai S. A. ir A.

S.. Sudarant grafikÄ nebuvo atsižvelgta į vaikų interesus ir paskirtas toks grafikas, kuris patogus iÅ¡imtinai tik Ž. P.. UAB „P“ atsiuntė 2017 metų kovo mėnesio grafikÄ ir apeliantė jiems pranešė, kad vaikai turi užklasinę veiklÄ ir kad tokiu intensyviu grafiku jie negalės dalyvauti susitikimuose. Psichologai neatsižvelgė į paaiÅ¡kinimus ir vaikų savijautÄ . 2.3. Nagrinėjamoje situacijoje bÅ«tina įvertinti ir atitinkamas vaikams suteikiamas teises, o ne vien aklai vadovautis teismo sprendimu, neatsižvelgiant į vaikų teisėtus interesus.

Vaikų teises užtikrina įvairÅ«s skirtingi teisės aktai: Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Civilinis kodeksas ir kiti. Å ių teisės aktų prioritetas yra vaikas, todėl teisės aktuose esančios normos įpareigoja kiekvienÄ asmenį imantis bet kokių vaikÄ liečiančių veiksmų, visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. G. M. P. ne vienÄ kartÄ buvo sakiusi, kad jai yra labai nemalonu bendrauti su psichologu A. S..

Apeliantė ne vienÄ kartÄ kreipėsi į S. A. dėl galimybės pakeisti psichologÄ , tačiau visais atvejais buvo gautas atsakymas, jog nėra kliūčių, kad liktų tas pats psichologas. S. A. 2017 m. kovo 27 d. dienos atsakyme Vilniaus miesto savivaldybei nurodė, kad dėl paties lankymosi grafiko vaikai nėra kalbėję, o jam grafikas yra tinkamas. Vaikų niekas ir nebuvo klausęs, ar jiems toks grafikas yra tinkamas, nes viskas buvo daroma vienaÅ¡aliÅ¡kai. S. A. pateikė grafikÄ ir pasakė, kad jo privalu laikytis.

Apeliantė neturėjo jokios galimybės keisti grafiko. Nagrinėjamoje situacijoje svarbu įvertinti vaikų prioritetus. Ar pagrįstas vaiko dalyvavimas susitikime po mokykloje praleistos daugiau negu pusės dienos ir bÅ«relių (nevalgius). Tokiais veiksmais galimai bÅ«tų pažeistos vaikų teisės ir bÅ«tų pakenkta jų sveikatai, mokslams. Lieka neaiÅ¡ku ar veiksmai, kuriais siekiama pirmiausia sudaryti saugias sÄ lygas vaikams, gali bÅ«ti laikomi baudžiamosios teisės pažeidimu ir užtraukti baudžiamÄ jÄ atsakomybę. 2.4.

Atkreipia dėmesį į atitinkamus mokyklos bei kitų institucijų raÅ¡tus dėl vaikų bendravimo su tėvu Ž. P.. 2017 m. kovo 14 d. raÅ¡te VÅ¡Ä® „Š“, kurioje mokėsi abu vaikai, nurodyta, jog Ž. P. savo veiksmais prieÅ¡ G. M. P. naudojo emocinį smurtÄ . Ž. P. pareiÅ¡kė, kad tai buvo natÅ«rali dukros reakcija į jo bandymÄ padovanoti jai dovanÄ . 2017 m. kovo 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizuoti poskyrio specialistės praneÅ¡ime dėl vykusių susitikimų su vaikais nurodyta, kad G.

M. P. teigia nenorinti bendrauti su tėvu, kad jis eina į mergaičių tualetÄ ir pan. Bylos medžiagoje yra įrodymai, jog Ž. P. prievarta siekdamas bendravimo su vaikais, nepaisant pastarųjų nenoro su juo bendrauti, pažeidžia vaikų teisę į saugiÄ aplinkÄ , dėl ko vaikai nuolat patiria psichologinę įtampÄ . Tėvų teisė į santykių atstatymÄ nėra ir negali bÅ«ti laikoma absoliučia. Å ios situacijos yra svarbios ir patvirtinančios tai, kad patys vaikai nenorėdavo vykti į susitikimus su tėvu, nes juos sieja neigiamos emocijos, prisiminimai apie buvusius įvykius, kada tėvas juos kartu su motina tiesiog iÅ¡vijo iÅ¡ namų.

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes kaip netraumuodama vaikų apeliantė galėjo nuvežti juos į vienaÅ¡aliÅ¡kai suplanuotus susitikimus, kuriuose jie nenori dalyvauti. 2.5. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino 2017 m. gruodžio 12 d. dienos nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Å iame nutarime gana plačiai apraÅ¡ytos visos faktinės aplinkybės dėl buvusių susitikimų, vaikų neatvedimo ir pan. Nutarime pateiktas vertinimas ir dėl paties Ž. P. veiksmų, kurie yra žeminantys tiek nuteistÄ jÄ , tiek ir jų vaikus.

Nutarime konstatuota, jog Ž. P. tikrasis siekis nustatyti vaikų, kurie nenori nei jo matyti, nei bendrauti, kurie jo vengia, ignoruoja, bijo, gyvenamÄ jÄ vietÄ su savimi ir prisiteisti iÅ¡ J. G. vaikų iÅ¡laikymÄ . 2.6. Apeliantė pažymi, jog esant susiformavusiam nusistatymui, kad vaikai visiÅ¡kai nebendrautų su tėvu, ji nebÅ«tų jų atvedusi nei į vienÄ susitikimÄ . Tačiau ji pati siekė, kad vaikai bendrautų su tėvu ir esant galimybei juos į susitikimus nuveždavo. UAB „P“ direktorius S. A. teikdamas atsakymÄ Vilniaus miesto savivaldybei 2017 m. kovo 29 d. dienos raÅ¡te nurodo, kad vaikai atvežami į konsultacijas penktadieniais.

Vaikai penktadieniais neturėjo jokių bÅ«relių, užklasinės veiklos, todėl nebuvo jokių kliūčių atvesti vaikus į susitikimus. Tuo tarpu, 2017 m. birželio ir liepos mėnesiais nebuvo visiÅ¡kai jokių užsiėmimų. Ji ne kartÄ teiravosi, kodėl nėra susitikimų, tačiau atsakymo negavo. Vaikams vasarÄ nebuvo mokslų ir bÅ«relių, todėl jie galėjo dalyvauti susitikimuose, bet jie nevyko. 2.7. J. G. veiksmuose tikrai nebuvo tiesioginės tyčios ir sÄ moningumo neatvesti vaikų.

Vaikai nebuvo vedami, kad jiems nebūtų sukeltas stresas, pyktis, nes reikėdavo juos įkalbinėti, kad jie vyktų į susitikimus. Ji negalėjo padaryti inkriminuojamo baudžiamojo nusižengimo, nes jos veiksmuose nėra tyčios nevykdyti sprendimo.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.

4. Teismo posėdžio metu nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, o prokurorė, nukentėjusysis ir jo atstovas apeliacinį skundÄ prašė atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmetamas 5. Apeliaciniame skunde ginčijamas teismo iÅ¡tirtų aplinkybių vertinimas, J. G. veiksmų tyčios klausimas. PrieÅ¡taraujama teismo sprendimui, jog J. G. padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ . Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylÄ apeliacine tvarka daro iÅ¡vadÄ , jog apylinkės teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas dėl J. G. veiksmų neteisėtumo bei pagrįstai pripažino jÄ kalta padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 245 straipsnio 1 dalyje.

6. BK 245 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Šiame straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymÄ ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo. Padaryta veika, kad ji bÅ«tų laikoma nusikalstama, ne tik turi formaliai atitikti BK 245 straipsnyje įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį, bet ir bÅ«ti pavojinga, t. y. dėl tyčinio kaltininko veikimo ar neveikimo iÅ¡ esmės turi bÅ«ti užkirstas kelias teisingumo įgyvendinimui konkrečioje byloje.

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali bÅ«ti taikoma automatiÅ¡kai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2014, 2K-196-693/2015). Baudžiamoji atsakomybė už su bausmės vykdymu nesusijusio teismo sprendimo nevykdymÄ atsiranda, kai dėl asmens, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymÄ , tyčinių veiksmų nėra galimybės užtikrinti teismo sprendimo įvykdymo civilinio ir administracinio proceso priemonėmis arba Å¡ios priemonės tampa neefektyviomis.

Baudžiamosios atsakomybės atsiradimui nereikÅ¡minga, kiek ir kokių civilinio ar administracinio proceso priemonių buvo panaudota. BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Tačiau vien tik nustačius tokio sprendimo nevykdymo (neįvykdymo) faktÄ , nepakanka konstatuoti Å¡ios nusikalstamos veikos buvimÄ . ReikÅ¡minga yra tai, ar teismo sprendimÄ privalantis vykdyti asmuo žinojo apie šį sprendimÄ ir jame nurodytÄ jo pareigÄ (įpareigojimÄ ), ar tai žinodamas sprendimo nevykdė sÄ moningai, be objektyvių priežasčių, ir to norėjo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-3/2013, Nr. 2K-47/2009, 2K-584/2010).

7. Apylinkės teismas įvertino, jog J. G. nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje, kuriuo pakartotinai nustatytas pereinamasis 6 mėnesių laikotarpis, kuomet Ž. P. su nepilnamečiais vaikais G. M. P. ir B. L. P. bendrauja tarpininkaujant UAB „P“ paskirtam psichologui ar psichoterapeutui, pagal jo sudarytÄ planÄ , paskirtÄ grafikÄ bei jo numatytoje vietoje, o J. G. įpareigota užtikrinti vaikų atvykimÄ paskirto specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytÄ vietÄ (sprendimas įsiteisėjo 2017 m. vasario 23 d.).

Apylinkės teismas atsižvelgė, kad nuteistajai psichologo A. S. patvirtintas Ž. P. bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafikas buvo iÅ¡siųstas registruotu paÅ¡tu. Be to, J. G. apie tėvo ir vaikų bendravimo grafikÄ Å¾inojo ir iÅ¡ elektroninio susiraÅ¡inėjimo. Teismas įvertino, kad 2017 m. kovo ? gegužės mėn. laikotarpiu į suplanuotus susitikimus vaikai atvyko tik kelis kartus ir dažniausiai tik vienas iÅ¡ vaikų (G. M. P.). Teismas pagrįstai nurodė, jog J. G. nurodytos aplinkybės (vaikų užklasinė veikla, iÅ¡reiÅ¡kiamas nenoras bendrauti su tėvu, nuovargis po aktyvios dienos) negali bÅ«ti pripažįstamos pateisinančiomis teismo sprendime nurodyto įpareigojimo nevykdymÄ .

Teismas pabrėžė, jog J. G. nenurodė objektyvių aplinkybių, kodėl negalėjo ir rugpjūčio ? rugsėjo mėnesiais nustatytu grafiku pristatyti vaikų į susitikimus su tėvu Ž. P. (į dalį susitikimų visai neatvyko, o į kitus atvyko tik G. M. P.). Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad siekdami įvykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendimÄ S. A., A. S. ir Ž. P. ne kartÄ kreipėsi į antstolį dėl priverstinio vykdymo, iÅ¡naudojo visas civilinio proceso priemones, tačiau jos nebuvo efektyvios, minėtas sprendimas iÅ¡ esmės nebuvo įvykdytas.

Esant visoms nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad J. G. tyčia, piktybiÅ¡kai nevykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendime numatyto įpareigojimo užtikrinti vaikų G. M. P. ir B. L. P. atvykimo specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytÄ vietÄ susitikimams su tėvu Ž. P., todėl jos veikoje yra visi BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiai. Teisėjų kolegija sutinka su iÅ¡dėstyta apylinkės teismo pozicija ir mano, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde nurodomos aplinkybės ir pateikiami argumentai nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimÄ ir niekaip nepaneigia fakto, kad J.

G. savo neteisėtais veiksmais padarė baudžiamÄ jį nusižengimÄ .

8. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai interpretavo faktines bylos aplinkybes, visiÅ¡kai nevertino iÅ¡samių paaiÅ¡kinimų, kodėl atitinkamomis dienomis vaikai nebuvo atvedami į susitikimus su tėvu. Teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas įvertino J. G. pateiktus paaiÅ¡kinimus dėl susitikimų praleidimo aplinkybių (vaikų užklasinė veikla, nuovargis), tačiau konstatavo, jog nuteistosios dėstomos aplinkybės nėra svarbesnės už normalių santykių tarp tėvo ir vaikų atkÅ«rimÄ , o nuteistoji galėjo derinti vaikų papildomÄ ugdymÄ po pamokų atsižvelgusi į UAB „P“ sudarytÄ pasimatymų grafikÄ .

Atkreiptinas dėmesys, kad susitikimų praleidimų paaiÅ¡kinimai nėra iÅ¡samÅ«s ar argumentuoti ir pasižymi tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, kad pagal UAB „P“ sudarytÄ pasimatymų grafikÄ vaikai negalėjo dalyvauti susitikimuose, nes turėjo užklasinės veiklos ir bÅ«davo pavargę. Byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog 2017 m. kovo – gegužės mėnesiais G. M. P. ir B. L. P. lankė kokius nors bÅ«relius ar turėjo kitokios užklasinės veiklos.

Informacija apie vaikų užimtumÄ Å¾inoma tik iÅ¡ J. G. teiginių. Apklausti teisme A. S. ir S. A. nurodė, jog bendravimo su J. G. metu ji nepateikė jokių konkrečių duomenų apie vaikų užimtumÄ , pagal kuriuos bÅ«tų galima derinti susitikimų grafikus. Paminėjo, jog pirmo susitikimo metu, kuriame dalyvavo abu vaikai B. L. P. nurodė, jog jie nelanko jokių bÅ«relių, į kÄ sureagavusi G. M. P. paneigė jo teiginį sakydama, kad jie yra labai užimti. Duodama parodymus teisme J. G. nenorėjo leistis į detales dėl vaikų veiklos, o papraÅ¡yta patikslinti aplinkybes, nurodė bendro pobÅ«džio informacijÄ apie vaikų lankytus užsiėmimus, nurodė, kad pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais po pamokų vaikai bÅ«davo užimti, nes eidavo į teniso treniruotes arba kalbos kursus, kurie vykdavo nuo 16-17 val.

UAB „P“ pateiktuose kovo – gegužės susitikimų grafikuose nurodyta, kad susitikimai vyksta kiekvienÄ savaitės pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Taigi, net ir darant prielaidÄ , kad vaikai buvo tikrai užimti įvairiomis veiklomis po pamokų, jie į susitikimus galėjo atvykti trečiadieniais ir penktadieniais, nes iÅ¡ J. G. duotų parodymų matyti, kad jie tomis dienomis jokio papildomo užimtumo neturėjo. Visgi trečiadieniais 2017 m. kovo – gegužės mėnesiais vaikai į susitikimus nebuvo atvesti nei karto, o penktadieniais tik kelis kartus.

Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad net ir be papildomo vaikų veiklų ir susitikimų grafiko derinimo, vaikų užimtumas iÅ¡ esmės negalėjo trukdyti jiems dalyvauti suplanuotuose susitikimuose su jų tėvu ir vaikai galėjo dalyvauti didesnėje dalyje susitikimų (iÅ¡skyrus pirmadienius, dėl kurių susitikimų laikas galėjo bÅ«ti koreguojamas). Taigi vaikų užimtumas negali pateisinti J. G. teismo skirtos pareigos, užtikrinti vaikų atvykimÄ Ä¯ susitikimus su tėvu, nevykdymo.

9. Skunde teigiama, kad teismo sprendimas buvo vykdomas, tačiau ne tokiu grafiku, kaip savavaliÅ¡kai nusistatė psichologai S. A. ir A. S.. Sudarant grafikÄ nebuvo atsižvelgta į vaikų interesus ir paskirtas grafikas buvo nepatogus. Su Å¡iuo skundo argumentu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Nuteistosios subjektyvus vertinimas, kad ji vykdė teismo sprendimÄ , nes pristatė vaikus į keletÄ susitikimų jai patogiu metu, neleidžia teigti, kad teismo sprendimas buvo vykdomas. Kaip minėta 2016 m. birželio 28 d. teismo sprendimu J.

G. buvo įpareigota užtikrinti vaikų atvykimÄ paskirto specialisto nurodytu laiku, į jo nurodytÄ vietÄ . Susitikimų grafikai buvo siųsti elektroniniu paÅ¡tu ir ji į Å¡iuos praneÅ¡imus atsakė, vadinasi jai buvo žinomi. Susitikimų intensyvumas grindžiamas psichologo patirtimi ir mokslinėmis žiniomis bei metodologija, kuri padeda greičiau ir efektyviau atkurti vaikų santykius su tėvu. Atsakyme į psichologų siųstÄ laiÅ¡kÄ su susitikimų grafikais kovo mėnesiui J. G. iÅ¡reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ dėl grafiko intensyvumo ir netinkamo laiko dėl vaikų užimtumo, nesutinka ateiti į papildomai perkeltÄ susitikimÄ sekmadienį ir reikalauja suderinti grafikus, bet konkrečių aplinkybių apie vaikų užimtumÄ nepateikia (nurodo, kad užimti nuo pirmadienio iki ketvirtadienio).

Atsakydamas į J. G. laiÅ¡kÄ S. A. praÅ¡o pateikti vaikų užimtumo grafikÄ , prie kurio galėtų priderinti konsultacijas. Ä® psichologo praÅ¡ymÄ J. G. atsako, kad detaliau dėstyti apie vaikų užimtumÄ nesiruoÅ¡ia ir jie turi teisę į poilsį (t. 2, b. l. 43). Vėlesniuose psichologo laiÅ¡kuose, dėl susitikimų grafikų buvo papildomai nurodoma, kad grafikas gali keistis iÅ¡ anksto apie tai informavus (t. 2, b. l. 48), konsultacijų laikai, datos gali bÅ«ti derinamos Å¡alims pareiÅ¡kus motyvuotus argumentus bei bendrai sutarus (t. 2, b. l. 61).

Kitame laiÅ¡ke S. A. nurodo, kad dėl pirmadienio ir trečiadienio užsiėmimų psichologas yra pasiruošęs derinti susitikimų laikÄ prie vaikų bÅ«relių. Susitikimai gali vykti prieÅ¡ arba po vaikų bÅ«relių arba kitu atveju savaitgaliais (t. 2, b. l. 49). Kadangi J. G. nenurodydavo jokių konkrečių argumentų dėl vaikų užimtumo, tai susitikimų grafikai likdavo nepakeisti. IÅ¡ elektroninių laiÅ¡kų matyti, kad psichologas dėjo pastangas geranoriÅ¡kai atsižvelgti į visus J.

G. ir vaikų interesus, tačiau jie nebuvo aiÅ¡kiai nurodomi. DeklaratyvÅ«s teiginiai, kad vaikai yra užimti bÅ«reliuose nepateikiant alternatyvių susitikimų lankymo variantų bei teigiant, kad po dienos vaikai yra pavargę, nenurodant kompromisinio pozityvaus problemos sprendimo varianto, nesudarė pagrindo keisti nustatytus grafikus. Žinodama, kad yra įpareigota vykdyti teismo sprendimÄ J. G. turėjo dėti maksimalias pastangas užtikrinant vaikų dalyvavimÄ susitikimuose, o ne piktybiÅ¡kai nesilaikyti jÄ netenkinančio grafiko.

IÅ¡ aptartų aplinkybių matyti, kad psichologai susitikimų grafikų nesudarinėjo savavaliÅ¡kai, o J. G. turėjo visas galimybes Å¡iuos grafikus koreguoti atsižvelgiant į vaikų interesus. Nuteistoji pati nesiėmė jokių aktyvių veiksmų dėl teismo sprendimo vykdymo gera valia, o teismo sprendimo nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas savavaliÅ¡kai ir nepalankiai sudaryto susitikimų grafiko nepaisymu. Tokiais veiksmais pasireiÅ¡kė nuteistosios tyčia nevykdyti teismo sprendimo, nes ji pasirinko variantÄ veikti pasyviai ir nepaisyti psichologų siunčiamų grafikų.

10. Skunde akcentuojama, kad vertinant nevykdyto teismo sprendimo priežastis svarbu įvertinti vaikų teises ir vaikų interesų prioritetiÅ¡kumÄ . Ar veiksmai, kuriais siekiama pirmiausia sudaryti saugias sÄ lygas vaikams, gali bÅ«ti laikomi baudžiamosios teisės pažeidimu. Nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti kvestionuojamas teismo sprendimas dėl vaikų susitikimo su tėvu pagrįstumo, nes jis yra įsiteisėjęs. Nors skunde yra akcentuojami vaikų interesai, tačiau nėra aiÅ¡kiai pagrindžiama, kaip ir kokiais konkrečiais veiksmais jie buvo pažeisti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tai kad vaikai po mokyklos ir būrelių papildomai vakare turi pabendrauti su savo tėvu, nėra vaiko interesų pažeidimas. Teisėjų kolegija sutinka, kad vaikai po aktyvios dienos gali jausti nuovargį, tačiau tai negali būti priežastis vengti atkurti santykius su tėvu. Vienos valandos susitikimai su tėvu negali būti laikomi pažeidžiančiais vaikų interesus. Visiškai priešingai – neužtikrinimas galimybės vaikams bendrauti su savo tėvu, nepilnamečių interesus pažeidžia kur kas labiau.

Dirbtinis prisidengimas vaikų interesais pateisinant savo neteisėto elgesio priežastis negali būti toleruojamas. Suplanuotais susitikimais vaikų teisės ir interesai nebuvo pažeidžiami, o įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo siekiama atkurti normalius vaikų-tėvo santykius ir tai ilgalaikėje perspektyvoje yra didesnis gėris, kurio galimai nepavyko pasiekti dėl J. G. neteisėtų veiksmų.

11. Skunde teigiama, kad vaikai nenorėjo dalyvauti susitikimuose, nes buvo nemalonu bendrauti su psichologu A. S., kad J. G. prašė pakeisti psichologÄ , tačiau į tai nebuvo atsižvelgta. Kaip matyti iÅ¡ elektroninių laiÅ¡kų J. G. iÅ¡reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ psichologų darbu ir kritikavo jų kvalifikacijÄ , profesionalumÄ Ä¯ kÄ S. A. siųstame atsakyme buvo pateikta pastaba, kad J. G. galėtų rodyti pavyzdį ir pagarbiau elgtis su specialistais ir neduoti vaikams elektroninės įrangos, kuri kenkia susitikimų kokybei.

Atsakydama į Å¡iÄ pastabÄ J. G. nurodė, kad įmonėje dirbantys psichologai neverti pagarbos, o su jos vaikais dirbantis A. S. yra nekompetentingas dirbti su vaikais ir yra siaurų pažiÅ«rų (t. 2, b. l. 51). IÅ¡ Å¡io bendravimo matyti, jog nuteistoji kritikuodama psichologų darbÄ ir gabumus nepateikė jokių konstruktyvių įžvalgų dėl kokių priežasčių A. S. yra netinkamas darbui su jos vaikais ir rėmėsi tik savo pačios nuomone ir vertinimu. Teisėjų kolegijos vertinimu tokios aplinkybės rodo, jog J.

G. iÅ¡reikÅ¡dama nepasitenkinimÄ psichologų darbu, neigiamÄ nuomonę galėjo suformuoti ir savo vaikams. S. A. laiÅ¡ke nuteistajai rekomenduoja ir skatina kartu dalyvauti susitikimuose, jei motinos dalyvavimas galėtų sumažinti vaikų nenorÄ /atsisakymÄ dalyvauti konsultacijose. Skatinama aktyviai įsitraukti ruoÅ¡iant vaikus susitikimams su tėvu iÅ¡ anksto (t. 2, b. l. 49). J. G. nebuvo suinteresuota susitikimų sėkme ir vietoje to, kad padėtų savo vaikams atkurti santykius su tėvu (taip užtikrindama jų interesus ir teismo sprendimo įvykdymÄ ) elgėsi prieÅ¡ingai ir stengėsi kenkti bei komplikuoti vaikų ir tėvo normalaus bendravimo atkÅ«rimÄ .

Neužtikrindama vaikų dalyvavimo didžiojoje daugumoje susitikimų be objektyvios priežasties bei savo iÅ¡ankstiniu elgesiu sutrukdydama likusias kelias įvykusias konsultacijas (vaikams suteikta elektroninė įranga, kuri atribojo juos nuo bendravimo su specialistais, suformuotas vaikų iÅ¡ankstinis nusistatymas prieÅ¡ specialistus, tėvÄ Å½. P. bei pačių konsultacijų naudÄ ) J. G., savo aktyviais veiksmais ir suvokdama savo elgesio padarinius, nevykdė teismo sprendimu paskirto įpareigojimo.

12. Skunde teigiama, kad patys vaikai nenorėdavo vykti į susitikimus su tėvu, nes juos sieja neigiamos emocijos, prisiminimai apie buvusius įvykius, Ž. P. prievarta siekdamas bendravimo su vaikais, nepaisant pastarųjų nenoro su juo bendrauti, pažeidžia vaikų teisę į saugiÄ aplinkÄ , dėl ko vaikai nuolat patiria psichologinę įtampÄ . Å ie skundo argumentai nepaneigia J. G. kaltės padarius nusikalstamÄ veikÄ . Nors vaikai iÅ¡reiÅ¡kė nenorÄ dalyvauti susitikimuose dėl neigiamo savo santykio su tėvu, Å¡ių organizuotų susitikimų tikslas ir buvo pabandyti pakeisti tÄ požiÅ«rį, atkurti normalius santykius su Ž.

P., kad vaikai nevengtų bendrauti ir galėtų palaikyti normalų ryšį su savo tėvu be psichologo pagalbos. Vaikų išreiškiamos neigiamos emocijos negali būti pakankamai svari priežastis nevykdyti teismo sprendimo. Vaikų amžius aptariamu metu (G. M. P. veikos padarymo laikotarpiu 2017 metų kovo ? gegužės mėnesiais buvo 12 metų, o B. L. P. ? 8 metai) nebuvo pakankamai didelis, kad jie galėtų savarankiškai priiminėti sprendimus dėl teismo sprendimo vykdymo, kuriuo buvo paskirtas įpareigojimas jų motinai.

Tokio amžiaus vaikai lengvai pasiduoda kitų asmenų, o ypač suaugusiųjų, įtakai ir reaguoja atitinkamai. Neteisėtas teismo sprendimo nevykdymas negali bÅ«ti pateisinamas vaikų nenoru dalyvauti susitikimuose. Atsakomybė už teismo sprendimo nevykdymÄ ir apsisprendimÄ nevykti į susitikimus negali bÅ«ti perkeliama J. G. vaikams. J. G. buvo įpareigota pristatyti vaikus į susitikimus su tėvu, todėl norėdama tinkamai įvykdyti teismo sprendimÄ turėjo dėti maksimalias pastangas skatinant ir motyvuojant savo vaikus dalyvauti konsultacijose.

Nors skunde ir posėdžio metu buvo bandoma sudaryti įspÅ«dį, jog vaikams suteikiama galimybė pasirinkti dėl bendravimo su tėvu ir nuteistoji šį bendravimÄ geranoriÅ¡kai skatina, tačiau realÅ«s J. G. veiksmai prieÅ¡tarauja Å¡iems teiginiams. Nuteistoji net ir atvežusi vaikus į keletÄ susitikimų, kuriuose jie dalyvavo, pasirÅ«pino, kad konsultacijos nebÅ«tų sėkmingos. Vaikams buvo įduotos elektroninės priemonės (ausinės, planÅ¡etės, telefonai), kurios apsunkina bendravimÄ su nepilnamečiais (nors psichologai prašė vaikams Å¡ių prietaisų neduoti).

Duotu diktofonu įraÅ¡omi pokalbiai psichologo kabinete apribodavo vaikų galimybę atvirai kalbėti, nes jie suprato, kad motina Å¡ių pokalbių vėliau gali klausytis ir nepritarti jų bendravimui. Nenorėdami nuvilti mamos, vaikai (daugiausiai susitikimuose dalyvavo G. M. P.) pasirinko visai nebendrauti nei su psichologu, nei su savo tėvu. NatÅ«ralu, kad formuodama neigiamÄ vaikų požiÅ«rį į susitikimus su tėvu, nuteistoji galėjo prisidėti prie vaikų nenoro juose dalyvauti. Nuteistosios veiksmai atskleidžia, kad ji nebuvo suinteresuota konsultacijų sėkme, o tai rodo, kad ji nebuvo orientuota ir į tinkamÄ teismo sprendimo įvykdymÄ .

13. Skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai neįvertino 2017 m. gruodžio 12 d. dienos nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimÄ . Apylinkės teismas pagrįstai nevertino Å¡io nutarimo turinio, nes jis nėra susijęs su nagrinėjamos nusikalstamos veikos dalyku. Prokuroro padarytos iÅ¡vados nutraukti ikiteisminį tyrimÄ neįpareigoja teismo vadovautis priimtu sprendimu ir iÅ¡teisinti J. G.. Nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl BK 163 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių nebuvimo J.

G. veiksmuose. ProkuratÅ«ra nustatė, kad nėra jokių duomenų, jog J. G. piktnaudžiauja savo tėvų teisėmis ir pareigomis. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl J. G. nevykdomo teismo sprendimu paskirto įpareigojimo. Tai, jog prokuroras nutarime konstatavo, kad Ž. P. savo perdėtu noru matytis su vaikais jiems sukelia stresÄ , nereaguoja į prieÅ¡iÅ¡kÄ vaikų bÅ«senÄ ir savo interesus iÅ¡kelia aukščiau, nei savo vaikų, nepaneigia J. G. veiksmų neteisėtumo, jai nesilaikant įsiteisėjusiu teismo sprendimo paskirto įpareigojimo užtikrinti vaikų dalyvavimÄ susitikimuose su tėvu siekiant atkurti jų tarpusavio santykius.

14. Turėdamas omenyje visus anksčiau nurodytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nuosprendį, jo naikinti ar keisti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : J. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Ugnius Trumpulis