a1940bd2-3640-428a-afd1-d69fe6a5bcb7 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla Nr

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Jurgita Grigonienė

   Baudž. byla Nr. 1A–620-174/2010    Procesinio sprendimo kategorijos:    2.4.; 2.4.5.2.; 1.2.25.4.4.; 1.1.8.1.1.;    2.1.15.1.2.; 2.1.14.; 2.4.6.3.4. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

n u t a r t i s

 Lietuvos respublikos vardu

2010 m. gruodžio 2 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teisėjų Zigmo Pociaus, Stasio Valužio, sekretoriaujant Aušrai Čybienei,

dalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,

nuteistajam G. K.,

gynėjai advokatei Gražinai Mauručaitienei,

nukentėjusiajam V. G.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Eligijui Karbauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiųjų O. R.,

V. G., kuris kartu yra ir nukentėjusiojo M.

G. atstovas, apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendžio, kuriuo G. K., asmens

kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 4 dalį ir nuteistas vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikytas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant nuteistÄ jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir tęsti mokslÄ , siekiant įgyti specialybę.

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 68 straipsnį, taikyta G. K. baudžiamojo poveikio priemonė ir uždrausta jam dvejus metus naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta panaikinti.

Iš dalies patenkintas V. G. civilinis ieškinys ir priteista iš G. K. 30 547, 20 Lt M. G. ir 20 000 Lt V.

G. neturtinei žalai atlyginti. Taip pat priteista V. G. iš G. K. 1 200 Lt advokato pagalbos apmokėjimo išlaidų. Kita ieškinio dalis atmesta.

Iš dalies patenkintas O. R. civilinis ieškinys ir priteista jai iš G. K. 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis atmesta.

A. E. Raukčio civilinis ieškinys.

Daiktus, turinčius reikÅ¡mės bylai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi 100 Quattro“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomÄ UAB „Juralvis“ automobilių saugojimo aikÅ¡telėje, bei padangas ir batus, saugomus Klaipėdos rajono PK sandėlyje (kvito Nr. 007937), – nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grÄ Å¾inti savininkui G. K..

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

G.

K. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis ir buvo sunkiai ir nesunkiai sutrikdyta kitų žmonių sveikata, būtent:

G. K. 2008-03-09, apie 05.05 val., Klaipėdos r., Priekulės m., Žalgirio g. ties 2 namu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (kraujyje rasta 1,29 promilės etilo alkoholio) ir

vairuodamas automobilį AUDI 100 QUATTRO, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo

taisyklių, patvirtintų 2006-10-05 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.

975 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimo Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 51, 53, 64, 68, 172, 173, 174,

240 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikė eismo dalyviui būtinų atsargumo priemonių ir neužtikrino kitų asmenų saugumo, nesiėmė priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, važiavo transporto priemone, kurioje įrengti saugos diržai, jų neužsisegus, nepasirinko saugaus greičio, gyvenvietėje važiuodamas didesniu nei leistinu 50 km/val. greičiu, posūkyje nesuvaldė

automobilio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu sužaloti keleiviai R. Š., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, M. G., kuriam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taip

pat R. T., kuriai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji O. R., V. G., kuris kartu yra ir nukentėjusiojo M.

G. atstovas, prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl per švelnios bausmės nuteistajam paskyrimo ir paskirti G. K. bausmę ne mažesnę nei BK 281 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytas bausmės vidurkis, taip pat visiškai patenkinti V. G. ir O. R. civilinius ieškinius bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantai teigia, kad apylinkės teismas nuteistajam G.

K. paskyrė per Å¡velniÄ bausmę, tokiu bÅ«du nebus pasiekti bausmės tikslai. Be to, teismas be pagrindo sumažino praÅ¡omus priteisti civilinius ieÅ¡kinius.

Dėl bausmės nuteistajam paskyrimo apeliantai nurodo, jog byloje nustatyta, kad G. K. nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus, nes vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio (specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad G. K. kraujyje rasta 1,29 prom. etilo alkoholio), nesilaikė eismo dalyviui bÅ«tinų atsargumo priemonių ir neužtikrino kitų asmenų saugumo, nesiėmė priemonių savo ir keleivių saugumui užtikrinti, važiavo neužsisegęs saugos diržo, nepasirinko saugaus greičio, gyvenvietėje važiuodamas virÅ¡ijo greitį, posÅ«kyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelės medį. Dėl to autoįvykio metu buvo sužaloti trys asmenys, iÅ¡ jų M. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Teismas, skirdamas bausmę G. K., nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino visÄ padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam R. Å . ir dalį žalos M. G..

Apeliantų teigimu, apylinkės teismas be pagrindo nustatė G. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę tai, jog jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos

teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo pradžioje G. K. neprisipažino vairavęs transporto priemonę.

Ikiteisminio tyrimo metu visi buvo klaidinami, siekiant, kad dėl eismo įvykio bÅ«tų apkaltintas M. G.. Pastarasis bÅ«damas sunkiai sužalotas po įvykio buvo tampomas po automobilio salonÄ , siekiant jį perkelti į vairuotojo vietÄ , tokiu bÅ«du turint tikslÄ sudaryti aplinkybes, rodančias faktÄ , kad automobilis buvo vairuojamas M. G.. G.

K. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo prisipažino ne iš karto, tai padarė esant nustatytam faktui (remiantis specialisto išvada, liudytojų parodymais), jog būtent jis vairavo automobilį. Tokie nuteistojo veiksmai rodo, kad jis siekė kaltę perkelti M. G., kuris jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tokiu būdu bandydamas išvengti baudžiamosios atsakomybės dėl savo neteisėtų veiksmų.

Teismų praktikoje prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis lengvinančia atsakomybę aplinkybe pripažįstami tais atvejais, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikaltimÄ , atvirai, nieko neslėpdamas ir nevengdamas atsakomybės duoda

parodymus apie nusikaltimo aplinkybes. Todėl įvertinus tai, jog G. K. iÅ¡ pat pradžių neprisipažino padaręs nusikaltimÄ ,

siekė iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės apkaltindamas kitÄ asmenį, teismas netinkamai pritaikė BaudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas – ir nepagrįstai pripažino G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, dėl to nepagrįstai sumažino nuteistajam paskirtos bausmės dydį.

Teismas nuosprendyje pažymėjo, kad G. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, tačiau skiriant bausmę būtina atsižvelgti į tai, kad jis per vienerius metus iki šios veikos padarymo jau buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Tačiau paskirtos bausmės dydis rodo, kad į tai visiškai nebuvo atsižvelgta.

G.

K. padaryto nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 4 dalyje, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, sankcijoje numatyta maksimali bausmė yra šešeri metai laisvės atėmimo. Apeliantų įsitikinimu, Klaipėdos rajono apylinkės teismas netinkamai

pritaikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, skirdamas nuteistajam G. K. bausmę, nes nesilaikė BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54

straipsnio 1 dalies nuostatų, nepakankamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nuteistojo asmenybę. IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog G. K. paskyrus aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, jis nebus pakankamai paveiktas ateityje laikytis

įstatymų ir nebus įgyvendintas teisingumo principas. Nustatyta, kad G. K. pažeidė net aštuonis Kelių eismo taisyklių punktus,

dėl to buvo sutrikdyta trijų žmonių sveikata, vienam asmeniui nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. G. K. įvykio vietoje nesistengė padėti nukentėjusiesiems, priešingai, atliko veiksmus, kurie padėtų jam išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendį priėmęs teismas netinkamai įvertino tokį G. K. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. G. K. atsiprašymas buvo tik formalus ir vertintinas kaip gynybos priemonė, siekiant švelnesnės bausmės.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis darbdavio

charakterizuojamas teigiamai, tačiau neatkreipė dėmesio į tÄ aplinkybę, jog G. K. darbdavys yra jo tėvas, kuris negalėjo suraÅ¡yti blogÄ

charakteristikÄ savo sÅ«nui. Teismas į šį faktÄ neatsižvelgė. Be to, apeliantai

pažymi, kad būtent G. K. tėvas organizavo ir dalyvavo G. K. gimtadienio šventėje, po kurios įvyko eismo įvykis.

Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, įvertinant tai, kad buvo padarytas nusikaltimas, o ne administracinės teisės pažeidimas, eismo įvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo M. G. sveikata, po autoįvykio jis tapo visiÅ¡kai neįgalus, G. K. teismas turėjo paskirti griežtesnę – laisvės atėmimo bausmę. Tačiau jeigu apeliacinės instancijos teismas paliks galioti G. K. BK 75 straipsnio taikymÄ , jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turi bÅ«ti atidėta maksimaliam trejų metų terminui, tokiu bÅ«du bus pasiekti bausmės tikslai.

Dėl civilinių ieškinių: pirmosios instancijos teismas byloje pareikštus civilinius ieškinius tenkino iš dalies, tai yra M. G. priteisė 30 547,

20 Lt, V. G. – 20 000 Lt, O. R. – 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

E. R. civilinį ieškinį teismas atmetė. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas, apeliantų teigimu, yra nepagrįstas, neteisėtas ir neteisingas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.251 straipsnio 1 dalyje, 6.283 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas. Apeliantai nurodo, kad sužalojus M. G., visa Å¡eima patyrė turtinę žalÄ , dėl to jie buvo atitraukti nuo tiesioginio darbo, neteko pajamų, turėjo iÅ¡laidų, susijusių su sÅ«naus gydymu, kelionės į gydymo įstaigas iÅ¡laidų ir kt., bei patyrė neturtinę žalÄ . A. V. G. nurodo, kad jis savo ir sÅ«naus vardu pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 380 000 Lt žalos atlyginimo, iÅ¡ jų 80 000 Lt patirta turtinė žala bei 300 000 Lt jam ir sÅ«nui bendrai padaryta neturtinė žala. O. R. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį dėl 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Skundžiamame nuosprendyje teismas spręsdamas civilinius ieškinius nurodė: „dalyje turtinių reikalavimų, atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus V.

G. 27.345,42 Lt, ieÅ¡kovas likusių savo reikalavimų nebepalaikė, sutiko su atlyginta suma, todėl likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo procesas nutrauktinas.“ Apeliantas V. G. teigia, jog jis pripažįsta aplinkybę, kad teismo posėdžio metu sutiko su draudiko iÅ¡mokėta iÅ¡moka. Jų atstovas patvirtino, kad turtiniai reikalavimai patenkinti. Nors visa patirta turtinė žala nebuvo atlyginta, teismas esant anksčiau minėtoms aplinkybėms pripažino, kad nukentėjusieji turtinių reikalavimų atsisakė. Apeliantai nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu G. K. jiems sumokėjo 6 000 Lt, todėl jie pastarojo veiksmus M. G. atlyginant turtinę žalÄ suprato kaip siekimÄ iÅ¡ dalies atlyginti nukentėjusiesiems padarytÄ turtinę žalÄ . Apeliantas

V. G. nurodo, jog jis sutiko, kad minėta suma bÅ«tų įskaityta į turtinės žalos atlyginimÄ , ir Å¡ia suma bÅ«tų sumažintas ieÅ¡kinio reikalavimas. Tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, jog teismas priimdamas nuosprendį   6

000 Lt suma dėl jiems nesuprantamų priežasčių sumažino M. G. priteistinÄ sumÄ neturtinei žalai atlyginti. Apeliantų manymu, Å¡i nuosprendžio dalis yra neteisėta.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, o kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo – atlyginama visais atvejais. Å iuo atveju teismas priteisė dalį neturtinės žalos, tačiau, apeliantų nuomone, priteistas neturtinės žalos dydis yra nepagrįstai mažas ir nekompensuoja nukentėjusiųjų patirtos neturtinės žalos, neatitinka teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis), o neturtinė žala CK 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Pati neturtinės žalos prigimtis lemia tai, jog Å¡iÄ Å¾alÄ tiksliai apibrėžti, jÄ apčiuopti, grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į buvusiÄ padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentÄ yra sunku. Neturtinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (taip pat jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti. Kartu vienintelis tinkamas Å¡ios žalos įvertinimo ir kompensavimo kelias yra įvertinti jÄ pinigais, o tai toli gražu nereiÅ¡kia, kad tai yra asmens iÅ¡gyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, kuri pasireiÅ¡kė emociniu Å¡oku, dvasiniais iÅ¡gyvenimais, bendravimo galimybių sumažėjimu, nes jiems kaip tėvams sumažės galimybė senatvėje sulaukti sÅ«naus paramos, taip pat dėl bÅ«tinybės skirti daug laiko ir jėgų sÅ«nui slaugyti, bei nuolatinis matymas, kaip sÅ«nus kenčia skausmÄ . Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas spręsdamas ieÅ¡kinio

reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai neatsižvelgė į G. K. padarytos neteisėtos veikos pasekmes M.

G., sveikatos sužalojimo mastÄ , gydymo eigÄ bei trukmę bei į tai, kaip tai atsilieps jo gyvenimui ateityje. Teismas neatsižvelgė ir nevertino, kaip pasikeitė jų gyvenimas, jo kokybė po įvykio.

Minėta, kad asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir iÅ¡gyvenimus, tai yra asmeniui nenaudingas, nepalankus, nepriimtinas poveikis ir bet kurio protingo asmens požiÅ«riu neturi bÅ«ti daromas. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl įvykusio fakto, bet ir dėl ateities – kaip skausmo sukėlimas ar kÅ«no sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatÄ , nes fizinis asmuo nuolat susirÅ«pinęs savo ateitimi ir iÅ¡likimu, tai yra savo fiziniu ir dvasiniu saugumu. Neigiamas fizinis poveikis, pasireiÅ¡kęs pavojingų gyvybei sunkių kÅ«no sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių iÅ¡gyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvÅ«s ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalÄ . Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobÅ«džio, kad iÅ¡ karto nepaÅ¡alinamos jų pasekmės, tai, be iÅ¡gyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos priskiriami iÅ¡gyvenimai dėl bÅ«simų pasekmių – kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks visiÅ¡kai paÅ¡alinti darant operacijas, iÅ¡gyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmÄ , nepatogumus, laiko eikvojimÄ , važinėjimÄ tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – iÅ¡laidas, kurios ne visada gali bÅ«ti nustatytos ir padengiamos). SusirÅ«pinimas dėl bÅ«simų fizinio sužalojimo pasekmių Å¡alinimo turi bÅ«ti vertinamas kaip reali neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme. Tačiau iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio akivaizdu, kad teismas M. G. sveikatos sužalojimo masto, pasekmių, gydymo ir kitų iÅ¡vardytų aplinkybių visiÅ¡kai nevertino.

Byloje nustatyta, kad M. G. buvo sunkiai sužalota sveikata, tai yra padaryti Å¡ie kÅ«no sužalojimai: stuburo kaklinės dalies IV slankstelio kÅ«no ir lanko kompresinis skeveldrinis lūžis su poslinkiu ir nugaros smegenų pažeidimu, V slankstelio kÅ«no ir lanko lūžis, krÅ«tininių I-II-III-IV-V slankstelių geterinių ataugų lūžiai, deÅ¡inės pusės II, III Å¡onkaulių užpakalinių galų lūžiai bei abipusis hemotoraksas (kraujas pleuros ertmėse.) Dėl nugaros smegenų kaklinės dalies pažeidimo iÅ¡sivystė tetraplegija (abiejų rankų ir kojų paralyžius) ir mažojo dubens organų sutrikimas. M. G. patirtas kaklo slankstelio lūžis su nugaros smegenų pažeidimu sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ . Ä®vykio metu patirtas sužalojimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymÄ ir pagal pasekmes, nes dėl iÅ¡sivysčiusio visų galÅ«nių paralyžiaus ir dubens organų funkcijos sutrikimo M. G. prarado didelę dalį darbingumo  – 95 procentus.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad M. G. buvo sunkiai sužalotas, po patirtų stuburo sužalojimų visos galÅ«nės paralyžiuotos, jis yra prikaustytas prie lovos, negali judėti, jo judėjimo laisvė yra faktiÅ¡kai visiÅ¡kai atimta, jis negali mėgautis gyvenimu, sukurti Å¡eimos, turėti vaikų, keliauti, dirbti ir kt. Sunku įsivaizduoti, kad sulaukus vos dvideÅ¡imties, žmogus yra priverstas visam laikui atsigulti į lovÄ ir atsisakyti visų savo gyvenimo planų. Nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde nurodoma, kad jie taip pat turi keisti savo gyvenimÄ iÅ¡

esmės, nes yra priversti nuolatos rūpintis lovoje gulinčiu sūnumi. V. G. nurodo, jog jis dirbo Airijoje ir uždirbdavo 500 eurų

per savaitę, tačiau dėl įvykio teko atsisakyti gerai apmokamo darbo, grįžti į

LietuvÄ , kur taip gerai apmokamo darbo nėra. Nurodo, jog jis yra paskirtas M. G. rÅ«pintoju, nuolatos rÅ«pinasi neįgaliu sÅ«numi. Å ių bei

kitų bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡sakytų aplinkybių teismas visiÅ¡kai neįvertino. Tačiau teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į kaltinamojo amžių, jo turtinę padėtį. Apeliantų manymu, kaltininko amžius ir turtinė padėtis neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimÄ . Apeliaciniame skunde pažymima, kad nukentėjusysis

M. G. taip pat yra jauno amžiaus, neturintis turto, pajamų, profesijos (buvo tik pradėjęs mokytis). Taigi M. G. ir nuteistojo padėtis vienoda, tuo tarpu dėl autoįvykio M. G. sveikata buvo sužalota nepataisomai visam likusiam gyvenimui ir jis negalės turėti Å¡eimos, gauti pajamų, gyventi pilnaverčio gyvenimo, visÄ laikÄ turės gyventi su Å¡iais nepatogumais, kurie atsirado dėl G. K. neteisėtos veikos. Tuo tarpu G. K. galės mokytis, dirbti, sukurti Å¡eimÄ , atostogauti, džiaugtis gyvenimo teikiamais malonumais. Ä® Å¡ias aplinkybes teismas neatsižvelgė. Nukentėjusiųjų teigimu, jų reikalaujamas priteisti neturtinės žalos dydis yra teisingas, protingas, praÅ¡oma priteisti suma bÅ«tų minimaliai kompensuota jiems padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei įvertinus autoįvykio pasekmes – patirtus iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, fizinį skausmÄ ir bendravimo galimybių sumažėjimÄ , sveikatos sužalojimo laipsnį, remiantis teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principais ir atsižvelgiant į susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ , nukentėjusiajam M. G. teismas turėjo priteisti 146 547,20 Lt, V. G. ir O. R. – po 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Be to, apeliantai

pažymi, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad M. G. elgėsi neatsargiai ir neapdairiai. Tokia teismo išvada

yra neteisėta ir nepagrįsta, prieÅ¡taraujanti bylos aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė: „Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis, įvykio vakarÄ kartu su kaltinamuoju Å¡ventęs gimtadienį, vartojęs alkoholinius gėrimus ir pats buvęs neblaivus, ir elgėsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai, sėsdamas važiuoti į girto kaltinamojo vairuojamÄ automobilį.“ IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad automobilį iÅ¡ gimtadienio Å¡ventės vairavo ne kaltinamasis G. K., o R. T., kuri automobilį vairavo blaivi, ir tik vėliau, kai M. G. nebeturėjo realios galimybės atsisakyti važiuoti automobilyje, vairuojamame G. K., pastarasis persėdo į vairuotojo vietÄ , nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Esant tokioms aplinkybėms, teismas spręsdamas klausimÄ dėl neturtinės žalos nepagrįstai atsižvelgė į minėtÄ aplinkybę.

Teismas nuosprendyje nurodė, kad atsižvelgiant į visas aplinkybes M.

G. priteistina    40 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti, tačiau minėtÄ

sumÄ sumažino draudiko iÅ¡mokėta suma bei 6 000 Lt suma, kuriÄ , pasak teismo, G. K. sumokėjo kaip dalį neturtinės žalos atlyginimo M. G.. Tačiau tokia teismo iÅ¡vada yra neteisinga, neteisėta

ir nepagrįsta. Minėta, kad G. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad jis sumokėjo turtinės žalos atlyginimui 6 000 Lt (tai užfiksuota teismo posėdžio protokole). V. G. teigia, jog jis taip pat nurodė, jog sutinka, kad šia suma būtų sumažinta turtinė žala. Todėl lieka neaišku, kuo remdamasis teismas nusprendė, kad tai yra neturtinės žalos atlyginimas.

Be to, kaltinamasis teismo posėdžio metu sutiko atlyginti didesnę sumÄ neturtinės žalos atlyginimui, tačiau teismas priteisė žymiai mažesnes sumas.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , neteisingai nustatė priteistinos neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į visas aplinkybes, į tai, jog G. K. neteisėta veika yra padarytos itin skaudžios pasekmės M. G. ir jiems – tėvams, į tai, kad M. G. sveikata sužalota visam likusiam gyvenimui ir kt., neatsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principus bei susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ .

Dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksÄ (toliau BPK) teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, turi nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys apie iÅ¡laidas, sumokėtas advokatui už jo suteiktas teisines paslaugas, Å¡ias iÅ¡laidas buvo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ nuteistojo. Tačiau teismas priteisė tik nedidelę dalį Å¡ių iÅ¡laidų, nors jos pagrįstos tinkamais dokumentais, atitinka protingÄ dydį, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtinto rekomenduojamo jų dydžio, todėl turėjo bÅ«ti priteistos iÅ¡ G. K..

Nukentėjusysis V. G. ir jo atstovas praÅ¡o nukentėjusiųjų apeliacinį skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nuteistasis ir jo gynėja praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl nuteistajam G. K. paskirtos bausmės dydžio

Iš nukentėjusiųjų apeliacinio skundo turinio matyti, kad kaltės klausimo apeliantai neginčija, tačiau nesutinka su nuteistajam G. K. paskirtos bausmės dydžiu.

Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais. Apylinkės teismo paskirta bausmė G. K. atitinka BK 54 straipsnio reikalavimus. Skirdamas bausmę apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, tinkamai įvertino kaltininko asmenybę, nustatytas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei į bausmės tikslus.

G.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama neatsargiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 2 dalis). Apylinkės teismas tinkamai nurodė, kad G. K. teisiamas pirmÄ kartÄ , tačiau per vienerius metus laiko iki Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nustatytos G. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to

nuoÅ¡irdžiai gailisi, atlygino visÄ padarytÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam R. Å . ir dalį žalos M. G.. Jo

atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, jog G. K. yra jauno amžiaus, dirba ir mokosi, darbe ir mokymo įstaigoje charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgdamas į Å¡ias aplinkybes teismas G. K. paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymÄ atidėjo padaręs iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo.

Teisėjų kolegija sutinka su nukentėjusiųjų apeliacinio skundo argumentais, kad G.

K. padarytas nusikaltimas sukėlė ypatingai sunkias pasekmes, nes autoįvykio metu buvo sunkiai sutrikdyta M. G. sveikata, dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų, tai yra dėl kaklo slankstelio lūžio ir nugaros smegenų pažeidimo išsivystė abiejų rankų ir kojų paralyžius ir mažojo dubens organų sutrikimas, dėl to M.

G. prarado didelę dalį darbingumo – 95 procentus, yra neįgalus, negali judėti,

neabejotinai padaryta žala ir įvykyje nedalyvavusiems nukentėjusiojo M. G. tėvams – V. G. ir O. R., kurie byloje pripažinti nukentėjusiaisiais ir

civiliniais ieškovais. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad apylinkės teismas tinkamai nustatė, kokius G. K. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kuriuos pagrįstai įvertino kaip šiurkščius.

Su tokiu apylinkės teismo vertinimu sutinka ir teisėjų kolegija. G. K. neatsargų nusikaltimÄ padarė nakties metu, bÅ«damas

apsvaigęs nuo alkoholio, neįvertino visų saugiam eismui bÅ«tinų atsargumo priemonių ir virÅ¡ydamas maksimalų leistinÄ greitį posÅ«kyje nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelės medį, dėl to atsirado BK

281 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatytos pavojingos pasekmės.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino G. K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. PrieÅ¡ingai nei teigiama

nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog G. K. klaidino ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, bandė M. G. perkelti į vairuotojo vietÄ , norėdamas iÅ¡vengti

atsakomybės. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. K. nurodė, jog dėl girtumo ir įvykio metu patirtų sužalojimų įvykio aplinkybių tiksliai neatsimena, todėl nei patvirtino, nei paneigė, kas autoįvykio metu vairavo automobilį. Apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu G.

K. savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad susipažinęs su bylos medžiaga sutinka, jog jis vairavo automobilį eismo įvykio metu, tačiau pats Å¡ių aplinkybių dėl girtumo ir patirtų sužalojimų nieko neprisimena ir paaiÅ¡kinti negali. G. K. nurodė, kad nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų, pagal galimybes atlygino žalÄ nukentėjusiesiems ir suvokia bÅ«tinybę atlyginti jiems visÄ teismo priteistÄ Å¾alÄ .

BK 59 straipsnio

1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis. Å i norma yra imperatyvi. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų, nuoÅ¡irdus gailėjimasis – kritiÅ¡kas savo padarytos veikos vertinimas, iÅ¡gyvenimas dėl padarytų nusikalstamų veiksmų, stengimasis suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius.

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme G. K. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 4 dalyje, davė parodymus apie įvykio aplinkybes, kurias prisiminė, parodymų nekeitė, niekaip nenorėjo sumažinti savo veikos apimties ir atsakomybės, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias šios nusikalstamos veikos aplinkybes, susipažinęs su bylos medžiaga neprieštaravo, jog jis autoįvykio metu vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, to anksčiau neatsiminė dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ir neblaivumo. Priešingai apeliantų teiginiui, byloje nėra duomenų, jog G. K. po įvykio elgėsi netinkamai – tampė nukentėjusįjį M. G., bandydamas pasodinti jį už vairo, bei klaidino ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Aplinkybė, jog G.

K. tiksliai neprisiminė visų įvykio aplinkybių, priešingai nei teigia apeliantai, negali būti vertinama kaip pastarojo siekimas suklaidinti

ikiteisminio tyrimo pareigūnus, siekiant kaltę tyčia perkelti nukentėjusiajam M. G., nes tokių duomenų byloje nėra. Dėl to apeliantai daro

tik prielaidÄ . Byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog autoįvykio metu G. K. buvo sutrenktos smegenys, be to, nuteistasis neneigia,

kad įvykio metu buvo neblaivus, dėl to jis negalėjo tiksliai nurodyti įvykio aplinkybių. Esant Å¡ioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę G. K., kad jis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir baudžiamÄ jį įstatymÄ pritaikė tinkamai.

Priešingai nei

teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę G. K., nurodė, kad pastarasis iki BK 281 straipsnio 4 dalyje

numatyto nusikaltimo padarymo buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę.

Nors apeliantai nurodo, jog apylinkės teismas be pagrindo atsižvelgė į G. K. charakteristikÄ , nes jo darbdavys yra tėvas, tačiau byloje kartu pateiktos G.

K. charakteristikos ir iÅ¡ mokymo įstaigų, kuriose jis taip pat charakterizuojamas teigiamai: Tauragės profesinio rengimo centro direktoriaus pasiraÅ¡ytoje G. K. charakteristikoje pastarasis apibÅ«dinamas kaip pažangus, jautrus, neiÅ¡siÅ¡okantis, turintis autoritetÄ moksleivis (t. 2, b. l. 170); Klaipėdos valstybinės kolegijos Technologijų fakulteto dekanė G. K. charakteristikoje pastarÄ jį apibÅ«dino kaip pažangų, grupės draugų ir dėstytojų teigiamai charakterizuojamÄ studentÄ (t. 3, b. l. 40).

PrieÅ¡ingai apeliantų teiginiui, bylos duomenys patvirtina, jog G. K. stengėsi suÅ¡velninti nusikaltimo pasekmes – atsiprašė nukentėjusiųjų, pagal finansines galimybes atlygino žalÄ , lankė nukentėjusįjį M. G. ligoninėje, tačiau vėliau jo tėvas V. G. savo sÅ«nui uždraudė bendrauti su kaltinamuoju, nenorėjo, kad jį lankytų, bendrautų, tai pripažino pats V. G..

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 4 dalį atsiranda tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Konkrečiu nagrinėjamu atveju buvo sunkiai sutrikdyta M. G. sveikata,

R. Š. padarytas nesunkus, R. T. – nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kolegijos nuomone, apylinkės teismas pagrįstai taikė G. K. BK 75 straipsnio nuostatas. Pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ bausmės vykdymo atidėjimas gali bÅ«ti taikomas asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ , turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, kaltininko asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį Å¡eimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo. Å ie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamÄ jį, pataisomÄ jį poveikį. Pabrėžtina ir tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau teismas kiekvienÄ kartÄ , kai nuteistojo padarytos veikos pavojingumo pobÅ«dis ir laipsnis bei už tai paskirtos bausmės rÅ«Å¡is ir dydis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalies sÄ lygas, privalo svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimÄ .

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas G. K. paskirdamas vienerių metų ir Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymÄ atidėjo dvejų metų laikotarpiui nusprendęs, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, tinkamai atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Kaip minėta, G.

K. anksčiau nebuvo teistas, padarytas neatsargus nusikaltimas, už kurį jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, baustas administracine tvarka, darbovietės ir mokymosi įstaigų charakterizuojamas teigiamai, po nusikaltimo padarymo

atlygino visÄ Å¾alÄ nukentėjusiajam R. Å . ir dalį žalos M. G.. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios aptartos aplinkybės

yra pagrindas manyti, kad G. K. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, atidėjus jos vykdymÄ dvejų metų terminui, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.

Atidėdamas bausmės vykdymÄ , apylinkės teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad toks teismo sprendimas leis pasiekti bausmės tikslus, atitinkamai bus įgyvendintas teisingumo principas. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymÄ , teismas paskiria nuteistajam BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vienÄ ar kelis įpareigojimus. Nors Å¡i norma nėra imperatyvi, tačiau bÅ«tent Å¡ios poveikio priemonės ar įpareigojimai leidžia tikėtis teisingo nubaudimo principo realizavimo, tinkamos bausmės individualizacijos. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam G. K. paskirti įpareigojimai bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip

septynioms paroms ir tęsti mokslÄ , siekiant įgyti specialybę, taip pat paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –

uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams.

Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo G. K. parinkta bausmės rūšimi ir nustatytu jos dydžiu. BK

281 straipsnio 4 dalies sankcija numato laisvės atėmimo bausmę nuo trijų mėnesių (BK 50 straipsnio 2 dalis) iki šešerių metų. Tai reiškia, kad bausmės vidurkis yra 3 metai, 1 mėnuo ir 15 dienų. Nustatytos G. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo nuosprendžiu paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė neperžengia BK 61 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų nuostatų, atitinka bausmės paskirtį, nelaikytina aiškiai per švelni, todėl dar labiau griežtinti šios bausmės nėra pagrindo.

Dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo

Vadovaujantis LR BPK 109 straipsnio nuostatomis, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Civilinis ieÅ¡kinys, pareikÅ¡tas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso įstatymo normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieÅ¡kinio pagrįstumo ir dydžio, visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies patenkina pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau CK) normomis, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus ar maksimalaus dydžio – jį kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymÄ privalo atsižvelgti į padarytos žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertinamieji teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iÅ¡ dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymÄ . Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti

protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalÄ ,

asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iÅ¡ to ar gauti finansinę naudÄ , todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi bÅ«ti adekvatus iÅ¡kilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos, (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria turi bÅ«ti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius iÅ¡gyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtÄ skriaudÄ nustatymas.

Apeliaciniame skunde ginčijamas neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems M. G., V. G. ir O.

R. klausimas, nurodant, jog apylinkės teismas be pagrindo sumažino praÅ¡omÄ priteisti kiekvienam iÅ¡ minėtų nukentėjusiųjų po 150 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Be to, apeliantų teigimu, teismas be pagrindo 6 000 Lt sumÄ iÅ¡minusavo iÅ¡ M. G. priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti, nes Å¡iÄ sumÄ nuteistasis G. K. sumokėjo M. G. kaip dalį turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis V. G., kaip autoįvykio metu sunkiai sužaloto sūnaus M. G. tėvas, prašydamas priteisti jam ir sūnui M. G. po 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bei M. G. motina O. R., prašydama priteisti

jai 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodė, kad dėl autoįvykio metu sÅ«nui M. G. padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo jie patyrė didelį emocinį Å¡okÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, sumažėjo bendravimo galimybės esant bÅ«tinybei skirti ypač daug laiko ir jėgų sÅ«nui slaugyti ir nuolatos matyti jį kenčiantį, jie neteko galimybės susilaukti sÅ«naus M. G. paramos senatvėje.

IÅ¡ baudžiamojoje byloje pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusysis M. G. dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus dėl ilgo gydymo, dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų ypač pablogėjo jo sveikata, sumažėjo bendravimo galimybės su aplinka, nes jis iki Å¡iol negali judėti, vaikščioti – visos galÅ«nės paralyžiuotos, jis prarado 95 procentus darbingumo, turi invalidumÄ ir gauna paÅ¡alpÄ , o iki sužalojimo mokėsi.

Nuteistasis G. K. nukentėjusiajam M. G. padarė sunkų sveikatos sutrikdymÄ , tačiau nukentėjusysis M. G. savo

elgesiu, tai yra bÅ«damas neblaivus, sėdo važiuoti į girto nuteistojo G. K. vairuojamÄ automobilį, taigi, kaip teisingai pažymėjo

pirmosios instancijos teismas, jis pats buvo neatsargus ir neapdairus. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog tokia apylinkės teismo išvada yra neteisėta ir nepagrįsta, prieštaraujanti bylos

aplinkybėms, nes automobilį iš gimtadienio šventės vairavo ne kaltinamasis G. K., o R. T., kuri automobilį

vairavo blaivi, ir tik vėliau, kai M. G. nebeturėjo

realios galimybės atsisakyti važiuoti automobilyje, jį vairavo girtas G. K.. Nesutikdama su šiuo apeliantų skundo argumentu

kolegija visų pirma pažymi, jog pats M. G. 2008-06-09

ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė: „2008-03-08 aš švenčiau G. K. gimtadienį. Gimtadienio metu gėrėme alkoholinius

gėrimus. Nakties metu pritrūko alkoholinių gėrimų, kiek pamenu važiavome jų pirkti. ... Žinau, kad aš norėjau važiuoti G. K. automobiliu,

tačiau jis man nedavė.“ (t. 1, b. l. 73–74). Taigi pacituoti nukentėjusiojo M. G. parodymai rodo, kad jis, būdamas neblaivus, pats

norėjo sėsti už vairo ir važiuoti kartu su draugais pirkti alkoholinius gėrimus, tačiau jam buvo neleista. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog, priešingai nei teigia apeliantai, M. G. galėjo ir turėjo galimybę atsisakyti važiuoti neblaivaus G. K. vairuojamame automobilyje AUDI 100, nes iš liudytojos R. T. 2008-05-10 apklausos protokolo matyti, kad kartu su jais važiavo ir V.

J. vairuojamas automobilis ALFA ROMEO (t. 2, b. l. 67–69), todėl M. G., žinodamas, kad G. K. sėda už

vairo girtas, turėjo realiÄ galimybę važiuoti V. J. vairuojamame automobilyje. Esant Å¡iems duomenims pirmosios instancijos teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusysis

M. G. įvykio vakarÄ kartu su kaltinamuoju Å¡ventęs gimtadienį, vartojęs alkoholinius gėrimus ir pats buvęs neblaivus, elgėsi nerÅ«pestingai ir neapdairiai, sėsdamas važiuoti į girto kaltinamojo vairuojamÄ automobilį.

IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų matyti, kad G. K. mokosi bei dirba, tačiau jo darbo užmokestis nėra didelis, jokio turto jis neturi, charakterizuojamas teigiamai. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiesiems praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydį, tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Apylinkės teismas atsižvelgė į nusikaltimu padarytas pasekmes – nukentėjusiajam M. G. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, dėl autoįvykio metu padarytų sužalojimų jis prarado 95 procentus darbingumo, dėl sÅ«naus sunkaus sveikatos sutrikdymo didelį sukrėtimÄ patyrė ir pastarojo tėvai, kurie M. G. prižiÅ«ri, nes jis dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų negali judėti, teismo sprendimu tėvas paskirtas jo rÅ«pintoju, todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad neabejotinai nukentėjusysis M. G. ir jo tėvai V. G. ir

O. R. dėl sunkaus M. G. sveikatos

sutrikdymo autoįvykio metu patyrė didelius dvasinius iÅ¡gyvenimus, o M. G. – ir fizinį skausmÄ . Spręsdamas neturtinės žalos

dydžio klausimÄ apylinkės teismas taip pat atsižvelgė ir į kaltininko G. K. turtinę padėtį bei į tai, kad jis yra jauno amžiaus,

mokosi, dirba, tačiau jo darbo užmokestis nėra didelis.

Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į kaltininko interesus, taip pat reikalauja, kad asmeniui skiriama bausmė bÅ«tų proporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai. Nuteistojo G. K. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, tačiau veika padaryta jam vairuojant padidinto pavojaus Å¡altinį – automobilį, esant neblaiviam, taip pat Å¡iurkščiai pažeidžiant kitus KET reikalavimus, ir tai buvo pagrindinė priežastis avarijai įvykti. Nusikalstamos veikos pobÅ«dis laikytinas atsitiktiniu: nuteistasis sÄ moningai nesiekė sukelti nukentėjusiajam fizinio ir dvasinio skausmo – BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytas nusikaltimas yra padarytas dėl jo neatsargumo, tai reiÅ¡kia, kad jis sÄ moningai nesiekė nagrinėjamojoje byloje nustatytų pasekmių. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į padarytos turtinės žalos dydį, į nuteistojo turtinę padėtį (mokosi, dirba, tačiau jo darbo užmokestis nėra didelis, jokio turto jis neturi), priteistinos žalos dydį iÅ¡ draudiko bei į tai, kad dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajam M. G. buvo sumokėti 6 000 Lt turtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į visus CK 6.250 straipsnyje nurodytus kriterijus, nė vienam iÅ¡ jų nesuteikiant iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės. Be to, yra atsižvelgiama ir į susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl

M. G., V. G. ir

O. R. priteisto žalos dydžio pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Apylinkės teismas, sumažindamas reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydį, šį sprendimÄ tinkamai motyvavo bei nurodė, jog atsižvelgia į žalÄ padariusio asmens kaltę, jos formÄ , kaltinamojo turtinę padėtį, padaryto M.

G. kÅ«no sužalojimo mastÄ bei į tai, kad nukentėjusiajam ikiteisminio tyrimo metu buvo sumokėti 6 000 Lt žalos atlyginimui, todėl įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiajam M. G. pagrįstai sumažino ir priteisė 30 547,20 Lt iÅ¡ nuteistojo G. K., atsižvelgdamas į draudiko M. G. kaip neturtinės žalos atlyginimÄ sumokėtÄ sumÄ â€“ 3 452,80 Lt bei G. K. sumokėtÄ

6 000 Lt sumÄ , o nukentėjusiojo M. G. tėvams V. G. ir O. R. atlygintinos neturtinės žalos dydį pagrįstai sumažino ir priteisė po 20 000 Lt. Su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.

Teisėjų kolegija,

vadovaudamasi BPK 113 straipsnio, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalių, 6.282 straipsnio nuostatomis, apibūdinančiomis neturtinės žalos turinį

bei šios žalos dydžio nustatymo kriterijus, mano, kad nustatytas autoįvykio metu nukentėjusiajam M. G. bei jo tėvams V.

G. ir O. R. neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo, todėl padidinti priteisto neturtinės žalos dydžio nėra pagrįsto pagrindo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada dėl priteistino neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems M. G., V. G. ir O. R.. Kolegijos

nuomone, priteistos sumos, įvertinant tai, kad ir pats nukentėjusysis M. G. elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, būdamas neblaivus

sėsdamas važiuoti į girto G. K. vairuojamÄ automobilį, yra pakankama piniginė kompensacija už nusikaltimu jam bei pastarojo tėvams padarytÄ Å¾alÄ , atitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktikÄ .

Tačiau, kaip teisingai nurodyta nukentėjusiųjų apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas be pagrindo iÅ¡skaičiavo iÅ¡ M. G. priteistinos neturtinės žalos sumos 6 000 Lt, kuriuos pirmosios instancijos teismas be pagrindo įvertino kaip dalinį neturtinės žalos atlyginimÄ . Apklausiamas teisminio bylos

nagrinėjimo metu G. K. patvirtino, kad nukentėjusiajam M. G. atlygino dalį turtinės žalos (t. 3, b. l. 46), todėl

Klaipėdos rajono apylinkės teismas be pagrindo 6 000 Lt sumÄ , kuriÄ G. K. sumokėjo M. G. kaip dalinį turtinės

žalos atlyginimÄ (t. 3, b. l. 38), iÅ¡skaičiavo iÅ¡ M. G. priteistinos neturtinės žalos. Todėl M. G. priteistos neturtinės žalos suma tikslintina, padidinant jÄ 6 000 Lt suma.

Dėl proceso išlaidų atlyginimo

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios instancijos teisme byloje dalyvavo nukentėjusiųjų atstovas advokatas M. Kepenis, apeliacinės instancijos teisme – advokatas E. Karbauskas. Iš pirmosios instancijos teismui pateiktų pinigų priėmimo kvitų (t. 3, b. l. 35, 36) matosi,

kad atstovo advokato M. Kepenio paslaugoms apmokėti nukentėjusysis V. G. iš viso sumokėjo 3 000 Lt. Kolegijos nuomone,

apylinkės teismas be pagrindo sumažino prašomų priteisti nukentėjusiojo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį. Priešingai nei nurodė apylinkės teismas, BPK nenumato proceso išlaidų atlyginimo proporcingai patenkintų pareikšto civilinio ieškinio reikalavimų daliai. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas be pagrindo sumažino nukentėjusiojo V. G. turėtas išlaidas advokatui M. Kepeniui. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad nukentėjusiojo atstovas ne tik susipažino su byla, dalyvavo teismo posėdžiuose, tačiau rengė ir procesinius dokumentus, nukentėjusiojo V. G. turėtos išlaidos atstovo pagalbai

apmokėti yra pakankamai pagrįstos ir realios, atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 396 redakcija) nustatytus advokatams už teisinės

pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžius, todėl Å¡i nuosprendžio dalis keistina, priteisiant V. G. iÅ¡ G.

K. praÅ¡omÄ sumÄ â€“ 3 000 Lt.

Be to, apeliacinės instancijos teismui nukentėjusysis pateikė pinigų priėmimo kvitÄ , patvirtinantį, jog advokatui E. Karbauskui už teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme jis sumokėjo 2

000 Lt. Ši suma taip pat priteistina iš G. K. nukentėjusiajam

V. G..

BylÄ nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

nukentėjusiųjų O. R., V. G., kuris kartu yra ir nukentėjusiojo M. G. atstovas, apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010-06-23 nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš G. K. 36 547,20 Lt M. G. neturtinės žalos atlyginimo.

Priteisti iš G. K. V. G. 5 000 Lt išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos

pirmininkė                                                                                   Â

Violeta Miliuvienė

Kolegijos

teisėjai                                                                                         Â

Zigmas Pocius

                                                                                                                                Â

Stasys Valužis