2022-06-22 Nr. AB-16827-3-62-3-03578-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2906-881/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03578-2021-2

Procesinio sprendimo kategorija 9.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės (pranešėja) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas K. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Migracijos departamento sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) pilietis. Teigė, kad (duomenys neskelbtini) grupuočių susirėmimo metu 2014 m. buvo nužudyta jo motina, o 2016 m. buvo nužudytas jo brolis. Pareiškėjas nuo 2020 m. birželio mėn. yra (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) prisikėlimo partijos), kurios pagrindinis tikslas sukurti naują tvarką (duomenys neskelbtini), narys. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. įvyko didelė manifestacija, kuri praėjo pagrindine miesto gatve ir turgaviete, vaizdo kameros užfiksavo manifesto dalyvius, tarp kurių buvo ir pareiškėjas. Po šios manifestacijos valdžia ėmė persekioti jos dalyvius, prasidėjo masiniai areštai. Keletą kartų pareiškėjo ieškojo policija, buvo atėjusi į nuomojamą butą ir darbą. Siekdamas išvengti kilusio pavojaus būti persekiojamas ir nužudytas, pareiškėjas išvyko iš kilmės šalies.

3. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti į kilmės valstybę, uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka, tačiau Komisija skundą atmetė.

4. Nesutikdamas su Migracijos departamento sprendimais, pareiškėjas teismui pateiktame skunde teigė, kad jis atsakovui nurodė konkrečias, individualias aplinkybes dėl tarptautinės apsaugos poreikio. Priežastis, dėl kurios yra persekiojamas ir jam grasinama, tai dalyvavimas demonstracijose bei politinėje veikloje. Pareiškėjo pasakojimą patvirtina ir kilmės šalies informacija, iš kurios matyti, kad (duomenys neskelbtini) būna grasinimų ir nužudymų, susijusių su politiniais motyvais. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės jo sveikatai ir gyvybei. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.

5. Pažymėjo, kad nagrinėjant prašymą turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas dalyvavimas, nes tik taip gali būti užtikrintas teisingo sprendimo priėmimas. Atsakovas nenurodė nė vieno argumento, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti sprendžiant jo prašymą.

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas nurodė, pareiškėjo istorija nėra nei pagrįsta kitais (be pasakojimo) įrodymais, nei savaime sklandi, dėl to nėra tikėtina. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2020 m. birželio mėn. buvo (duomenys neskelbtini) partijos narys, tačiau paprašius patikslinti, kada, kaip dažnai, nurodant konkrečias datas, jis dalyvavo manifestacijose, paaiškėjo, kad pareiškėjas dalyvavo tik vienoje manifestacijoje, kuri vyko (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d., (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas pasakojo, kad ši manifestacija vyko (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų metu, tačiau partijai, anot pareiškėjo, nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo (pasipriešinti suklastotiems rinkimams) ir manifestacija baigėsi riaušėmis.

Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nurodytu laikotarpiu vykusius protestus ir nustatė, kad pareiškėjo pasakojimas prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Nors pareiškėjo pasakojimas patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. buvo surengti protestai prieš prezidento rinkimus, tačiau protesto tikslas buvo prieš vyriausybės sprendimą skelbti regioninius rinkimus, o ne dėl suklastotų prezidento rinkimų rezultatų, kaip tvirtino pareiškėjas.

Pagal surinktą šalies informaciją taikūs mitingai, kurie buvo surengti nuginčyti (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų rezultatus, vyko po (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini)d. rinkimų. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamą policijos persekiojimą, areštą ir įkalinimą taip pat turėjo rimtų patikimumo trūkumų. Pareiškėjas paaiškino, kad policija jį pradėjo persekioti po (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. vykusios manifestacijos, nes, anot jo, demonstracijos dalyvius (ir patį pareiškėją) užfiksavo vaizdo kameros.

Pareiškėjas teigė, kad policija keletą kartų jo ieškojo, buvo atėję į butą ir darbą. Anot jo, asmuo, su kuriuo jis nuomojosi butą, policijai davė visus jo kontaktus (telefono numerį, darbo adresą), todėl pareiškėjas pabėgo į (duomenys neskelbtini) miestą ir apsistojo pas pažįstamą. Apklausos metu uždavus klausimą, ar jam buvo asmeniškai grasinama, pareiškėjas tiesiogiai neatsakė. Anot jo, 2020 m. gruodžio 23 d. policijai apsupus kvartalą, jis buvo suimtas kartu su kitais asmenimis ir išvežtas į kalėjimą ((duomenys neskelbtini) mieste).

Paklaustas, kodėl buvo apsuptas kvartalas, pareiškėjas atsakė: „kadangi ir (duomenys neskelbtini)mieste buvo manifestacijos, todėl, aš manau, tik dėl to tas kvartalas ir buvo apsuptas“. Iš pareiškėjo atsakymo darytina išvada, kad policija neieškojo konkrečiai pareiškėjo, todėl jo baimė būti vėl suimtam, nėra visiškai pagrįsta. Pasakojant apie areštą, kuris įvyko 2020 m. gruodžio 23 d., pareiškėjas nesugebėjo tiksliai nurodyti, kiek laiko jis praleido kalėjime, nors įvykiai nėra seni. Pareiškėjas iš pradžių teigė, kad kalėjime buvo savaitę, ten jį (ir kitus suimtuosius) kiekvieną dieną mušė ir spardė.

Paklaustas, ar po savaitė jis buvo paleistas, pareiškėjas atsakė, kad ne. Jis toliau tęsė pasakojimą, nurodydamas, kad kiekvienas suimtasis turėjo pareigą tvarkyti nustatytą kalėjimo teritorijos dalį ir vieną kartą, jam venam pavyko pabėgti. Pareiškėjas apie du mėnesius (vėliau patikslino, kad apie mėnesį) slapstėsi (duomenys neskelbtini) mieste pas draugą.

8. Migracijos departamentas įvertinęs aplinkybių visumą, nenustatė individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo poreikį. Atsižvelgus į tai, tyrimo metu nenustatė faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų persekiojimas, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, Komisijos vertinimu, buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pareiškėjui pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų pareiškėjas skunde nepateikė.

9. Migracijos departamentas pažymėjo, kad nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės kontekste. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasakojimas buvo įvertintas kilmės valstybės informacijos kontekste, dėl nustatytų trūkumų jis nebuvo laikomas tikėtinu, todėl buvo laikomas nepatikimu įrodymu, nepagrindžiančiu prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų tikrumą, o jokių kitų, pasakojimą patvirtinančių, įrodymų pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė.

10. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, buvo pagrįstai konstatuota, jog nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, buvo konstatuota, kad beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) regione ((duomenys neskelbtini) miestas priklauso šiam regionui) yra toks žemas, jog rizika civiliui gyventojui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra iš esmės minimali. Įvertinus pareiškėjui gresiantį pavojų „slankiojančios skalės“ testo kontekste, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio, todėl ginčijamame sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio.

11. Migracijos departamentas, pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad buvo neužtikrintas teisės būti išklausytam principo taikymas, nurodė, jog Komisija nenustatė išimtinių aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas, bei pažymėjo, kad tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas. Atsakovas vertino, kad vien tai, jog pareiškėjo skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, jog tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad Komisijos sprendimas yra nepagrįstas ar neteisėtas.

12. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, nebuvo nustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį. Be to, pareiškėjas neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, todėl yra proporcingas padarytam teisės pažeidimui.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. gegužės 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Teismas pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punktą ir uždraudė pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 4 punktą ir nusprendė įvesti duomenis į C.SIS II apie perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje 2 metus nuo išsiuntimo į kilmės šalį dienos; atitinkamai pakeitė Komisijos 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį; kitus pareiškėjo reikalavimus atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. liepos 3 d. nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų. Pareiškėjas prisistatė K. L., (duomenys neskelbtini) piliečiu. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. raštu pateikė prašymą suteikti prieglobstį, 2021 m. lapkričio 12 d. buvo apklaustas dėl prieglobsčio suteikimo aplinkybių. Po motinos (2014 m.) ir brolio (2016 m.) nužudymo, pareiškėjas gyveno su senele (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) kvartale, baigė pagrindinę mokyklą, vėliau mokėsi vidurinėje mokykloje, licėjuje, 2018 m. baigė bakalauro studijas, įgijo (duomenys neskelbtini) specializaciją, vienerius metus studijavo (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo mokykloje, tačiau mokslų nebaigė dėl sunkios materialinės padėties. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) mieste rado darbą, dirbo prekių platintoju, nuomojosi butą. Šiame mieste pareiškėjas gyveno apie metus laiko. Pareiškėjas kaip pagrindinę priežastį, dėl kurios išvyko iš (duomenys neskelbtini), nurodė, jog jis nuo 2020 m. birželio mėn. buvo (duomenys neskelbtini) partijos narys, (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. dalyvavo vienoje manifestacijoje. Jis praėjo pagrindine miesto gatve ir turgaviete, vaizdo kameros užfiksavo manifestantus, tarp kurių buvo ir pareiškėjas. Po šios manifestacijos valdžia ėmė persekioti jos dalyvius, prasidėjo masiniai areštai, todėl jis patyrė baimę būti policijos persekiojamas, įkalintas ir, galbūt, nužudytas. Todėl pareiškėjas pabėgo į (duomenys neskelbtini) miestą ir apsistojo pas pažįstamą. 2020 m. gruodžio 23 d. (2020 m. gruodžio 24 d.), policijai apsupus kvartalą, buvo suimtas ir kartu su kitais asmenimis išvežtas į kalėjimą ((duomenys neskelbtini) mieste). Kadangi (duomenys neskelbtini)mieste taip pat vyko manifestacijos, pareiškėjas mano, kad tik dėl to kvartalas ir buvo apsuptas. Iš pareiškėjo atsakymo teismas padarė išvadą, kad dėl pareiškėjo dalyvavimo 2020 m. rugsėjo 22 d. manifestacijoje, policija konkrečiais jo neieškojo.

15. Teismas sprendė, kad 2021 m. lapkričio 12 d. apklausos metu Migracijos departamentas išsamiai išsiaiškino su pareiškėju susijusias individualias ir konkrečias faktines aplinkybes, kurios buvo būtinos sprendimui dėl pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį priimti. Siekiant atskleisti aplinkybes, susijusias su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais reikalavimais, pareiškėjui buvo užduodami konkretūs klausimai. Apklausos metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės buvo įvertintos kilmės valstybės informacijos kontekste, kas leido Migracijos departamentui padaryti pagrįstas išvadas, kad atlikto tyrimo metu nenustatyta kilmės valstybėje pareiškėjui kilusios realios ir individualios grėsmės, gresiančių kankinimų ir mirties bausmės tikimybės, nes beatodairiškas smurtas nepasiekė tokio lygio, jog vien dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

16. Pareiškėjas jokių objektyvių rašytinių įrodymų apie dalyvavimą partijos (duomenys neskelbtini) veikloje bei persekiojimus nepateikė. Taigi, pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį, buvo grindžiamas išimtinai jo pasakojimu. Pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiais trūkumais – yra abstraktus, be konkrečių detalių, nepatvirtintas jokiais objektyviais duomenimis. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualių aplinkybių, padidinančių tokią grėsmės riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, todėl ginčijamu sprendimu pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

17. Teismas, įvertinęs Migracijos departamento sprendimo motyvus dėl pareiškėjo išsiuntimo į kilmės valstybę, pritarė Migracijos departamentui, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis, todėl pagrįstai nuspręsta vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos. Kita vertus, teismas nurodė, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytas maksimalus 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra neproporcinga priemonė padarytam tesės pažeidimui, todėl nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Nusprendęs pakeisti sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką ir terminą sutrumpinęs iki 2 metų, teismas pakeitė ir sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Šengeno erdvėje, atitinkamai draudimo atvykti terminą sutrumpindamas iki 2 metų.

III. 18. Pareiškėjas K. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos suteikimo pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

20. Pareiškėjo įsitikinimu, Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti narystę opozicinei partijai (duomenys neskelbtini) patvirtinančio dokumento, nepaneigia jo opozicinės veiklos ir dalyvavimo protestuose, todėl negalėjo būti pagrindas atmesti prieglobsčio prašymą. Pareiškėjas galėjo tokio dokumento neišsaugoti arba net sunaikinti, nes buvo persekiojamas ir slapstėsi.

21. Be to, remiantis turima kilmės valstybės informacija, (duomenys neskelbtini) veikia vyriausybinės pajėgos, kurios konfrontuoja su įvairiomis ginkluotomis grupėmis. Kilmės šalies informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) didelę valdžią turi atskiros gentys, bendruomenės, grupuotės, kurios yra ginkluotos ir gyvena pagal genties papročius bei taisykles. Atskiros grupuotės atvirai konfrontuoja su vyriausybės pajėgomis, todėl akivaizdu, kad vyriausybė nesugeba kontroliuoti genčių gyvenimo ir neturi joms įtakos. Vidinio karinio konflikto prieglobsčio teisės kontekste metu, labai tikėtina, kad pareiškėjui kilmės šalyje yra nesaugu, dėl dalyvavimo protestuose prieš vyriausybę ir priklausymo opozicinei partinai jam kyla reali individualaus persekiojimo grėsmė.

22. Atsakovo sprendimas išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui. Akcentuoja, kad tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija bei atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, kurie yra abstraktūs ir nedetalūs, jo pasakojimas apie areštą pagrįstai buvo vertinamas kritiškai bei savaime nelaikomas patikimu įrodymu, patvirtinančiu nurodytų faktų tikrumą, atitinkamai, nepagrindė rizikos patirti persekiojimą tikimybės, todėl pareiškėjas nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes nori būti tiesiogiai išklausytas.

26. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

27. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, jog toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; 2016 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nemotyvuoja. Atsižvelgus į aptartą teisinį reguliavimą, teismų praktiką, bylos duomenis, taip pat aplinkybę, kad administracinė byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka, teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjas ir jo atstovas advokatas, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, pareiškėjo prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nėra motyvuojamas, konstatuojama, jog pareiškėjas nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių bylą būtų būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

29. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

V. 30. Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo bei atsakovo įpareigojimo iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

31. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

32. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

33. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

34. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

35. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimas byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT taip pat yra pažymėjęs, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas (EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendimas byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94).

36. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių, nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai).

37. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

38. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V 131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (liet. be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

39. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

40. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.

41. Byloje nustatyta, kad prieglobsčio prašymą pareiškėjas grindė kylančia grėsme kilmės valstybėje, teigdamas, kad jis nuo 2020 m. birželio mėn. yra (duomenys neskelbtini) partijos, kurios pagrindinis tikslas sukurti naują tvarką (duomenys neskelbtini), narys. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. įvyko manifestacija, kuri praėjo pagrindine miesto gatve ir turgaviete, vaizdo kameros užfiksavo protesto dalyvius, tarp kurių buvo ir pareiškėjas. Pareiškėjas teigė, kad po šios manifestacijos valdžia ėmė persekioti jos dalyvius, prasidėjo masiniai areštai, keletą kartų jo ieškojo policija, buvo atėjusi į jo nuomojamą butą ir darbą.

42. Nustatytų aplinkybių pagrindu pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Migracijos departamentas atliko pakankamai detalią pareiškėjo apklausą, sudarė sąlygas pateikti papildomus argumentus ir įrodymus apie, jo manymu, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Atsakovas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis, tinkamai atliko prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje vertinimą ir vadovaudamasis pagrįstos tikimybės principu bei atsižvelgdamas į apklausų metu pateiktą informaciją, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo pasakojimas nepatvirtina pareiškėjo pagrįstos baimės buvimo sąlygos.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑1454‑756/2022). Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, nei kad pareiškėjas buvo persekiotas individualiai ar toks persekiojimas jam gresia dėl jo nurodytų aplinkybių (buvimo (duomenys neskelbtini) partijos nariu ar dalyvavimo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. manifestacijoje).

44. Pareiškėjas teigia, kad aplinkybė, jog negalėjo pateikti narystę opozicinei partijai (duomenys neskelbtini) patvirtinančio dokumento, nepaneigia jo opozicinės veiklos ir dalyvavimo protestuose, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjo apklausos metu, jis apie (duomenys neskelbtini) partiją ir jos veikla (bei jo paties veiklą partijoje) negalėjo detaliau papasakoti, apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas teigė, kad nuo 2020 m. birželio mėn. buvo (duomenys neskelbtini) partijos narys („aš tapau šios partijos nariu, nes buvau iš tų asmenų, kurie tikrai norėjo pasikeitimų šalyje“), tačiau paklausus, ką jis veikė būdamas partijos nariu, pareiškėjas atsakė:

„aš jokių pareigų neturėjau, jokių rimtų funkcijų neatlikau, bet dalyvavau manifestacijose“. Paprašius patikslinti, kada, kaip dažnai, nurodant konkrečias datas, jis dalyvavo manifestacijose, paaiškėjo, kad pareiškėjas dalyvavo tik vienoje manifestacijoje: „per visą šį laikotarpį aš dalyvavau tik vienoje manifestacijoje, tai buvo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) mieste“. Pareiškėjas pasakojo, kad manifestacija vyko (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų metu, tačiau partijai, anot pareiškėjo, nepavyko pasiekti pagrindinio tikslo (pasipriešinti suklastotiems rinkimams), o manifestacija baigėsi riaušėmis.

Apklausos metu, pareiškėjas detaliau klausinėjamas apie (duomenys neskelbtini) partiją (centrinės būstinės adresas, kada buvo įkurta partija), tiksliai atsakyti negalėjo: „aš nebuvau toks narys, kad žinočiau, kada buvo įkurta partija“. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Migracijos departamentas, vertindamas pareiškėjo pasakojimą, surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) pareiškėjo nurodytu laikotarpiu vykusius protestus ir nustatė, jog pareiškėjo pasakojimas prieštarauja kilmės valstybės informacijai.

Nors pareiškėjo pasakojimas pasitvirtino, kad (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. buvo surengti protestai prieš rinkimus, tačiau protesto tikslas buvo prieš vyriausybės sprendimą skelbti regioninius rinkimus, o ne dėl suklastotų prezidento rinkimų rezultatų, kaip tvirtino pareiškėjas. Pagal surinktą šalies informaciją taikūs mitingai, kurie buvo surengti užginčyti (duomenys neskelbtini) prezidento rinkimų rezultatus, vyko po 2018 m. spalio 7 d. rinkimų. Be to, priešingai nei teigė pareiškėjas, atsakovo surinkti duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. manifestacijoje dalyvavę asmenys būtų buvę suimti (pareiškėjas teigė, kad buvo susiimti jo kolegos).

45. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviu vertinimu, pagrindžia ir paties pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl jo galimo suėmimo. Nors pasakojimas dėl pareiškėjo suėmimo abejotinas ir su trūkumais, tačiau pareiškėjas teigė, kad jis suimtas buvo (duomenys neskelbtini) mieste, kai policija apsupo visą kvartalą. Apklauso metu paklaustas, kodėl buvo apsuptas kvartalas, pareiškėjas atsakė: „kadangi ir (duomenys neskelbtini)mieste vyko manifestacijos, todėl, aš manau, tik dėl to kvartalas ir buvo apsuptas“. Taigi, pats pareiškėjas neva įvykusį suėmimą siejo su manifestacijomis (duomenys neskelbtini) mieste, nors prašymą suteikti prieglobstį jis grindžia tuo, kad jam grėsmė kyla dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) d. manifestacijoje, kuri vyko (duomenys neskelbtini) mieste.

46. Atlikus teisinį surinktos informacijos vertinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjo teiginiai, susiję su individualiu persekiojimu, iš esmės nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl pareiškėjas neatitinka reikalavimų pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo pasakojimas yra pagrįstas bendrai žinoma informacija apie (duomenys neskelbtini) susiklosčiusią situaciją, įvykius, tačiau ne asmeniniais patyrimais ar jam individualiai kilusia grėsme.

47. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų, jog jam kilmės valstybėje yra iškilusi reali bei individualaus pobūdžio grėsmė dėl politinių įsitikimų. Tokios grėsmės pareiškėjui kilmės valstybėje atsiradimo tikimybės nepatvirtino ir tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija. Nors (duomenys neskelbtini) vyksta ginkluotas konfliktas, prieglobsčio prašytojo individualios aplinkybės nesuponuoja prielaidos, jog jam gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ginčijamuose sprendimuose daromas išvadas.

48. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Pareiškėjo pateiktos aplinkybės nagrinėjamo atvejo kontekste negali būti vertinamos kaip susijusios su persekiojimu, kaip jis suprantamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

49. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo 87 straipsnio nuostatomis, jam nesuteikta ir papildoma apsauga. Tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, kankinimo ar mirties bausmės grėsmės nenurodė ir pareiškėjas, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Migracijos departamentas nustatė, (duomenys neskelbtini)miestas yra vidurio pietų (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vakaruose. Remiantis ketvirčio ataskaitomis (nuo 2018 iki 2021 m.), šiuose miestuose incidentų skaičius, palyginti su kitais miestais, buvo labai mažas, taip pat buvo mažai incidentų su mirtinais atvejais (pavyzdžiui, 2021 m. I ketvirčio ataskaitoje (duomenys neskelbtini) mieste buvo 10 incidentų ir 0 mirtinų atvejų, o (duomenys neskelbtini) mieste buvo 9 incidentai ir 1 mirtinas atvejis). Nors abu miestai, kaip vietos, kuriose vyko aukų pareikalavę incidentai, minimi beveik visose 2018–2021 m. ACCORD ketvirčių ataskaitose, aukų skaičius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) miestuose nesuteikia pagrindo teigti, jog minimuose regionuose vyksta beatodairiškas smurtas.

50. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

51. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus skundo argumentus, nesuteikia pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.

52. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus, yra pagrįsta ir teisėta. Pareiškėjas nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl minėta sprendimo dalis yra nepagrįsta, tokių aplinkybių nenustatė ir teismas.

53. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines aplinkybes ir bylos teisingam išsprendimui reikšmingą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, rėmėsi aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, todėl priėmė tesėtą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo K. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Veslava Ruskan