a18fdf5e-daa8-4b27-8984-e75730d6294d · Vilniaus regiono apylinkės teismas

? Baudžiamosios bylos Nr. 1-184-1124/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37262-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4; 1.1.9.2; 1.1.9.8 (S) VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS Lietuvos Respublikos vardu 2021 m. kovo 15 d. Trakai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų teisėja Rasa BagdžiÅ«tė, sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei, dalyvaujant prokurorei Žanai Sokolovskai, kaltinamajam J. S. (J. S.), vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r., Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) pilietis, įgijęs (duomenys neskelbtini) iÅ¡silavinimÄ , (duomenys neskelbtini), nedirbantis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini) r. sav., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį – aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 2 dalį – dvejų metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams; Trakų rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas; bausmę atliko 2018 m. lapkričio 2 d.;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1511 straipsnio 1 dalį, paskiriant 10 MGL (350 Eur) dydžio baudÄ ;

4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, paskiriant aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, paskiriant subendrintÄ bausmę – aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, 10 MGL (350 Eur) dydžio baudÄ bei baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ ;

5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2020 m. kovo 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 2811 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę – penkiasdeÅ¡imt parų areÅ¡to bausmę; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mų 2020 m. vasario 3 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta aÅ¡tuonių mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant galutinę subendrintÄ bausmę – 90 parų areÅ¡to bausmę ir 10 MGL (500) dydžio baudÄ ; kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį. Teismas n u s t a t ė :

1. J. S. 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 20.35 val., Trakų r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo I. I. vardu registruotÄ , faktiÅ¡kai T. Č. (T. Č.) priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija jo iÅ¡kvėptame ore – 2,23 promilės.

2. Kaltinamasis J. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. jis pas pažįstamÄ T. Č. kartu su L. T., R. G. ir T. Č. vartojo alkoholį. L. T. ir R. G. reikėjo važiuoti į namus. T. Č. jam davė savo automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir paprašė juos nuvežti į namus. Reikėjo pavažiuoti tik apie vienÄ Å¡imtÄ metrų. Visi susėdo į automobilį ir važiavo. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigÅ«nų automobilis, jam buvo nustatytas neblaivumas.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis.

4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiÅ¡kai iÅ¡tirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais. 4.1. Liudytojas T. Č. (T. Č.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2020 m. rugsėjo 16 d. kartu su kaltinamuoju, L. T. ir R. G. vartojo alkoholį prie jo namų (automobilyje).

Vėliau L. T. ir R. G. reikėjo nuvežti į namus. Kaltinamasis paprašė liudytojo jo automobilio raktelių, kad jis galėtų juos nuvežti į namus. Liudytojas davė jam automobilio raktelius. Suprato, kad automobilio raktelius duodu neblaiviam asmeniui. 4.2. Tarnybinio praneÅ¡imo duomenimis, 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 20.35 val. Trakų rajone, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvėje, iÅ¡važiuojant iÅ¡ namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemo, buvo pastebėtas į kiemÄ Ä¯važiuojantis automobilis „Opel Zafira“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo daug asmenų. Minėtas automobilis buvo sustabdytas. Nustatyta, kad automobilį vairuoja J. S., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, eiti tiesia linija J. S. nesugebėjo. J. S. teigė, kad alkoholį vartojo prieš dešimt minučių. J. S. alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. AREN-0212, 20.47 val. nustatytas vidutinis (2,36 promilių) neblaivumas, 21.10 val. (antruoju tikrinimu) taip pat nustatytas vidutinis (2,23 promilių) neblaivumas.

J. S. buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, jis buvo nuÅ¡alintas nuo transporto priemonės vairavimo. Ä® įvykio vietÄ buvo iÅ¡kviesta automobilio transportavimo tarnyba, kuri automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡gabeno į saugojimo aikÅ¡telę (b. l. 12). 4.3. 2020 m. rugsėjo 16 d. 20.35 val. neblaivumo nustatymo akte nustatyti J. S. neblaivumo požymiai – iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, neriÅ¡li kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 17). 4.4. 2020 m. rugsėjo 16 d alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. AREN-0212, 20.47 val.

J. S. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 21.10 val. – 2,23 promilių neblaivumas (b. l. 15–16). 4.5. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas–valdytojas yra I. I. (b. l. 21). 4.6. Pagal 2020 m. rugsėjo 14 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, 2020 m. rugsėjo 14 d. automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš I. I. įsigijo T. Č. (b. l. 22). 4.7. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Opel Zafira“ vidutinė kaina Lietuvoje – 1 250 Eur (su PVM) (b. l. 20).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

6. IÅ¡tyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad J. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustÄ nusikalstamÄ veikÄ â€“ vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 2,23 promilių neblaivumas. Å ias iÅ¡vadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumÄ . J. S. teisme pripažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ .

Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys, liudytojo T. Č., apklausto teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, parodymai. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama J. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas J. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės skyrimo 7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ; 5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei Å¡io straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iÅ¡ jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimÄ konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iÅ¡ jų reikalavimai turi bÅ«ti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvienÄ nustatytÄ aplinkybę atskirai, taip pat jų visumÄ . Teisinga bausmė paskiriama nebÅ«tinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamÄ veikÄ ir jÄ padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, bÅ«tina vertinti ne tik kiekvienÄ iÅ¡ jų, bet ir jų visumÄ .

10. BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iÅ¡ bÅ«tinų bausmės individualizavimo sÄ lygų.

12. Kaltinamojo J. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo J. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis veikÄ padarė bÅ«damas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, Å¡iuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

13. Individualizuodamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikÅ¡mingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , turtinė žala nepadaryta; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad J. S. penkis kartus teistas, vienÄ kartÄ (2020 m.) už analogiÅ¡kÄ nusikaltimÄ , nedirba, per paskutinius vienerius metus du kartus baustas administracine tvarka (iÅ¡ jų vienÄ kartÄ už automobilio vairavimÄ esant neblaiviam) (b. l. 78 – 79).

14. Ä®vertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskyrus BK 2811 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , jos dydį nustatant mažesnį nei minėto straipsnio sankcijoje nustatytas Å¡ios bausmės vidurkis. Tačiau, įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas taip pat sprendžia, jog Å¡iuo atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bei taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Tokia teismo iÅ¡vada pagrindžiama toliau Å¡iame nuosprendyje pateikiamų motyvų pagrindu.

15. Pažymėtina, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ teismas atlieka du kartus: pirmÄ â€“ vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobÅ«dį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antrÄ â€“ nustatęs BK 75 straipsnyje nustatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ , spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neiÅ¡vardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais, apskritai su Å¡eima, ir pan.) (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

16. Aplinkybė, kad asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali bÅ«ti suabsoliutinama. Ar yra pagrindas atidėti nuteistajam, kuriam jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, paskirtos bausmės vykdymÄ , sprendžia teismas. Priimdamas tokį pakartotinį sprendimÄ atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

17. Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje bÅ«tina į bausmę pažiÅ«rėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiÅ¡komis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip iÅ¡reiÅ¡kiamas Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

18. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamÄ elgesį. Å iuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrÄ laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiÅ«rimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – bÅ«tent tokios trukmės, kokiÄ paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

19. Teismas vertina, kad Å¡iuo atveju kaltinamojo padaryta nusikalstama veika pagal pavojingumo pobÅ«dį ir laipsnį nebuvo itin pavojinga – nesukėlė rimtesnių padarinių baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nėra duomenų, kad kaltinamasis po nusikalstamos veikos padarymo bÅ«tų padaręs kokiÄ nors nusikalstamÄ veikÄ . Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad laikinai yra netekęs darbo, tačiau ketina vėl pradėti dirbti ankstesnėje darbovietėje, kai tik atsiras galimybė.

20. Å io nuosprendžio 19 punkte aptartų aplinkybių visetas sudaro pagrindÄ spręsti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

21. Atsižvelgiant į tai, kad byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo bÅ«du ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , taikytinas BK 641 straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

22. Paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjus, J. S. paskirtinos BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktuose numatytos pareigos. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių 23. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iÅ¡ esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali bÅ«ti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sÄ raÅ¡e iÅ¡vardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).

24. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).

25. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panaÅ¡iai) tais atvejais, kai naudodamasis Å¡iomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ . Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikÅ¡mingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti keliÄ kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

26. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ketveriems metams.

27. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininkÄ ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Å io straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.

28. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra bÅ«tina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – Å¡ių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kuriÄ vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. PrieÅ¡ingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimÄ turtÄ â€“ automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebÅ«tų užtikrintas prevencinis pobÅ«dis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.

29. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).

30. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso kitiems asmenims, teismas iÅ¡ pradžių privalo įvertinti galimybę konfiskuoti tokį turtÄ remdamasis BK 72 straipsnio 4 dalimi ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai yra netikslinga spręsti klausimÄ dėl konfiskuotino turto vertės iÅ¡ieÅ¡kojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019).

31. Kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už Å¡io kodekso uždraustos veikos padarymÄ , ar ne, jeigu perleisdamas turtÄ kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad Å¡is turtas bus naudojamas Å¡io kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso liudytojui T. Č.. Neabejotina, kad automobilio – Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo priemonės, savininkas (pats perdavęs vairuoti automobilį (jo raktelius) kaltinamajam) Å¡iuo atveju žinojo, kad Å¡is jo turtas (automobilis) bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti. TÄ teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ esmės patvirtino ir pats T. Č..

33. Taigi, automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamÄ automobilį) kaltinamasis naudojo nusikalstamai veikai daryti. Ä®vertinęs pastarÄ sias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimo taikymas Å¡iuo atveju galimas ir laikytinas proporcingu padarytam nusikaltimui.

34. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 58–59, 60–61), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

35. Remiantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

36. Pažymėtina, kad gali bÅ«ti priteistos tik realios ir pagrįstos iÅ¡laidos. Å iuo atveju byloje nepateikti duomenys, patvirtinantys, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas realiai patyrė praÅ¡omas priteisti iÅ¡ J. S. proceso iÅ¡laidas – 15 Eur transporto priemonės priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidas. Realiai patirtų proceso iÅ¡laidų, jų dydžio už automobilio priverstinį nuvežimÄ ir saugojimÄ patys savaime (nesant kitų įrodymų byloje) nepatvirtina nei į bylÄ pateiktas praneÅ¡imas (b. l. 27), nei 2020 m. birželio 5 d.

Transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutartis Nr. 10-ST2-88 (b. l. 29–39). Nepateikus aptariamų iÅ¡laidų realumÄ bei dydį pagrindžiančių įrodymų, nėra pagrindo atitinkamų iÅ¡laidų priteisimui iÅ¡ J. S.. Pažymėtina, kad tai neriboja dėl Å¡iame nuosprendžio punkte aptariamų iÅ¡laidų priteisimo kreiptis civilinio proceso tvarka. Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu, n u s p r e n d ė :

J. S. (J. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. S. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, J.

S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti J. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 4 (ketverius) metus naudotis specialia teise – teise vairuoti visų rÅ«Å¡ių transporto priemones, šį terminÄ skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti T. Č. (T. Č.) priklausantį automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nepriteisti iÅ¡ J. S. automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidų. J. S. skirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir specialios teisės sustabdymÄ , palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rÅ«mus. Teisėja Rasa BagdžiÅ«tė