2019-11-26 Nr. BB-6355-1-01-1-38159-2018-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. 2P-892/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38159-2018-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininko), Gabrielės Juodkaitės - Granskienės ir Sigitos Jokimaitės, susipažinusi su nuteistojo M. T. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka dėl padarytų esminių BPK 20 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 5 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktų pažeidimų.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais.

Taigi skundžiamų teismų baigiamųjų aktų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis apskųstuose nuosprendžiuose ir nutartyse nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Tai, ar pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas žemesnių instancijų teismų atlikto įrodymų vertinimo negali pakeisti savu. Kasacinės instancijos teismas gali tik tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-6-507/2017 ir kt.).

Kasatorius ginčija žemesnės instancijos teismų sprendimus motyvuodamas esminiais BPK 20 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, 5 dalies, BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 – 3 punktų pažeidimais, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas surinktus įrodymus vertino tik iš kaltinimui palankios pusės, abejones aiškino ne nuteistojo naudai, kad nebuvo pasiekta baudžiamuoju procesu siekiamų tikslų. Jo nuomone, nuteistasis davė išsamius parodymus, kad nebuvo užėjęs į V. D. butą, jo nepažįsta, su juo nebuvo susitikęs ir nekonfliktavo, todėl jokiu būdu negalėjo sutrukdyti jam sveikatos. Tiek Klaipėdos apylinkės teismas, tiek ir Klaipėdos apygardos teismas neatliko išsamaus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimo. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsakė į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad jame dėstomi argumentai iš esmės skirti paneigti žemesnės instancijos teismų išvadas dėl įrodymų vertinimo ir kartu pateikiant jų savąjį vertinimą ir teigiant, kad nuteistasis negalėjo sutrikdyti sveikatos nukentėjusiajam V. D. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribas, tokio pobūdžio argumentai nesudaro bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyko. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų pakankamumo, patikimumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos atmesti. Kasacinio skundo teiginiai dėl neišnagrinėtų pagrindinių apeliacinio skundo argumentų – deklaratyvūs, kadangi kasatorius nekonkretizuoja į kuriuos argumentus neatsakyta.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo M. T. gynėjo advokato Ruslano Mazurovo (Ruslan Mazurov) kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė - Granskienė

Sigita Jokimaitė