a18c4b0e-e9f0-4b51-bf43-8a0cadae35a6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

                                                                                         Administracine byla Nr. I-198-561/2013                     Proceso Nr. 3-61-3-02114-2010-4                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 13 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešejo Aruno Kaminsko, teiseju Rutos Miliuvienes ir Juros Marijos Strumskienes, rašytinio proceso tvarka išnagrinejusi administracine byla pagal pareiškejos R.

G. skunda atsakovems Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, del neišmoketos valstybines pensijos dalies priteisimo ir sprendimo panaikinimo (treciasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiuros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos)  nustate: Pareiškeja R. G. kreipesi i teisma su skundu, kuriame praše:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir VRM) 2010-06-21 sprendima Nr. 1D-4968-(2);

2) solidariai priteisti R. G. iš atsakoviu VRM ir Lietuvos valstybes neišmoketa valstybines pareigunu pensijos dali po 126,56 Lt kas menesi už laikotarpi nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo priemimo dienos.Pareiškejos teigimu, Vidaus reikalu ministerija, vadovaudamasi Socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinojo istatymo (toliau – ir Laikinasis istatymas) 4 str. 1 dalies nuostatomis, nepagristai sumažino jai paskirtos valstybines pensijos dydi. Laikinajame istatyme nustatytas teisinis reguliavimas pažeidžia teisingumo, teisetu lukesciu apsaugos, proporcingumo principus, asmens teise gauti užtarnauta pensija, nepagristai riboja asmens konstitucine teise i nuosavybe.

Nurode, kad atsižvelgiant i tai, jog valstybe nustate toki teisini reguliavima, pareiškeja negavo dalies teisetai igytos pareigunu valstybines pensijos – negavo pajamu, kurias butu gavusi, jei neteisetas valstybes teisinis reguliavimas nebutu buves nustatytas. Pažymejo, kad, atsižvelgiant i Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.247 straipsni bei 6.249 str. 1 dali, valstybes veiksmai nuleme tai, kad pareiškeja patyre nuostolius, kuriu dydis lygus pareiškejos neišmoketos pensijos daliai.Atsakove ir Lietuvos valstybes atstove – VRM atsiliepime i pareiškejos skunda praše ji atmesti kaip nepagrista.Atsakove pažymejo, kad Lietuvos teiseje galioja istatymo teisetumo prezumpcija, todel tol, kol Laikinojo istatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaiciuota pareiškejai mokama valstybine pensija, nepripažintos prieštaraujancios Konstitucijai, atsakove neturejo teisinio pagrindo jomis nesivadovauti.

Reikalaudama atlyginti jai padaryta turtine žala, pareiškeja neirodo visu butinu valstybes civilines atsakomybes atsiradimo salygu, todel nera pagrindo tenkinti jos skunda. Nenustatytas valstybes instituciju veiksmu neteisetumo faktas, nes pareiškejai paskirta pensija buvo perskaiciuota ir mokama remiantis galiojanciomis teises aktu nuostatomis. Treciasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiuros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos (toliau – ir Tarnyba) atsiliepime i pareiškejos skunda su skundu nesutiko ir praše ji atmesti kaip nepagrista.Tarnyba nurode, kad vadovavosi galiojanciomis teises aktu nuostatomis ir pareiškejai mokejo tokio dydžio pensija, kuri atitiko teises aktu nuostatas.

Nurode, kad Tarnyba neturi teisinio pagrindo elgtis kitaip negu nustato istatymas. Nagrinejamoje byloje keliamas gincas del pareiškejai paskirtos pareigunu ir kariu valstybines pensijos dydžio ribojimo 2010 – 2012 metais. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškeja 2010-05-13 pateike prašyma VRM „Del valstybines pensijos nepriemokos išmokejimo“ (b. l. 23).Išnagrinejusi pareiškejos prašyma, VRM 2010-06-21 sprendime Nr. 1D-4968-(2) nurode, kad pareiškejai paskirta valstybine pensija perskaiciuojama, remiantis Laikinojo istatymo nuostatomis, todel nera teisinio pagrindo pareiškejai moketi neapribota pareigunu ir kariu valstybine pensija (b. l. 24–25).Nesutikdama su VRM sprendimu, pareiškeja padave skunda teismui, prašydama ji panaikinti ir priteisti neišmoketos valstybines pensijos dali už laikotarpi nuo 2010-01-01 iki teismo sprendimo priemimo dienos (b. l. 1–4).

Gincui taikytinos pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju skyrima ir mokejima reglamentuojanciu teises aktu nuostatos.Pagal Pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju istatymo 12 str. 1 dali, pareigunams ir kariams bei ju šeimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalu ministerija, Specialiuju tyrimu tarnyba, Valstybes saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija, Generaline prokuratura, Muitines departamentas prie Lietuvos Respublikos finansu ministerijos ar Kalejimu departamentas pagal tai, kurioje iš šiu instituciju pensijos gavejas tarnavo paskiausiai.Gincui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2011-09-01) galiojusio Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje buvo nustatyta, kad pareigunu ir kariu valstybines pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam paciam asmeniui paskirtu pagal šio straipsnio 1 dali valstybiniu pensiju ir valstybiniu socialinio draudimo pensiju bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvircio prieš ta menesi, už kuri mokama valstybine pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakcija galiojusia nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybes) paskelbto šalies ukio vidutinio menesinio darbo užmokescio 1,3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojima taiko valstybine pensija mokanti institucija.Nuo 2010-01-01 isigaliojo Socialiniu išmoku perskaiciavimo ir mokejimo laikinasis istatymas, kurio 4 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalyje nustatyta tvarka apribotos valstybines pensijos (pareigunu ir kariu – kartu su mokamu valstybines socialinio draudimo bazines pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio istatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 punktuose, bei valstybines socialinio draudimo našliu pensijos perskaiciuojamos taikant atitinkama koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 1 priede nurodyta formule.

Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytu išmoku, apskaiciuojant nauja moketina kiekvienos išmokos dydi, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaiciuojamos, išmoku sumai taikant atitinkama koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 1 priede nurodyta formule.Laikinojo istatymo 5 str. 1 dalyje (redakcija galiojusi nuo 2010-01-01 iki 2010-03-01) buvo nustatyta, kad Laikinojo istatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka perskaiciuotu valstybiniu pensiju, kuriu skyrimas ir (arba) mokejimas nesiejamas su asmens draudžiamosiomis pajamomis, ir kurie po išmokos paskyrimo turi pajamu, nuo kuriu skaiciuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensiju draudimo imokos, arba gauna ligos (iskaitant darbdavio mokamas ligos dienomis), motinystes, tevystes, motinystes (tevystes) socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Ligos ir motinystes socialinio draudimo istatyma, ligos del nelaimingo atsitikimo darbe arba profesines ligos socialinio draudimo pašalpas, mokamas pagal Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatyma (toliau šiame istatyme šios pajamos ir pašalpos vadinamos draudžiamosiomis pajamomis), išskyrus asmenis, draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensiju draudimu pagal Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, mokama pensijos dalis, apskaiciuota taikant koeficienta, apskaiciuota pagal šio istatymo 2 priede nurodyta formule, atsižvelgiant i ta menesi, už kuri mokama išmoka, gautu draudžiamuju pajamu dydi, jeigu išmoka mokama už praejusi menesi.

Tuo atveju, kai išmoka mokama už einamaji menesi, atsižvelgiama i praejusio menesio draudžiamasias pajamas. Iš esmes analogiškas reguliavimas buvo nustatytas ir velesnese Laikinojo istatymo 5 str. 1 dalies redakcijose, galiojusiose nuo 2010-03-01 iki 2010-12-01 ir nuo 2010-12-01 iki 2012-09-01. Laikinojo istatymo 5 str. 2 dalyje buvo nustatyta, kad, jeigu 5 str. 1 dalyje nurodytu išmoku gavejai valstybiniu socialiniu pensiju draudimu draudžiami pagal Valstybiniu socialinio draudimo pensiju istatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 punktus, ju draudimo valstybiniu socialiniu pensiju draudimu laikotarpiu mokama 50 procentu priklausancios išmokos.Laikinojo istatymo 5 straipsnio nuostatos, perskaiciuojant valstybines pensijas buvo taikomos iki 2012-09-01, kol minetos normos neteko galios.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Del pensiju perskaiciavimo ir mokejimo valstybeje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padeciai“, vertindamas Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalies (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalies (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 dalies (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 dalies (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad:

1) Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalis (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) tiek, kiek ji apima Valstybiniu pensiju istatymo 1 str. 1 d. 1–4 punktais nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisines valstybes principui;

2) Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybiniu pensiju perskaiciavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai;

3) Laikinojo istatymo 5 str. 1 dalis (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintu valstybiniu pensiju mokejimas ju gavejams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamu, nuo kuriu skaiciuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensiju draudimo imokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai;

4) Laikinojo istatymo 5 str. 2 dalis (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintu valstybiniu pensiju mokejimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 daliai.Vadinasi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas iš esmes pripažino, kad pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju ribojimas valstybeje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padeciai, pagal Laikinojo istatymo 4 str. 1 dali yra galimas. Kitoks pareigunu ir kariu valstybiniu pensiju ribojimo mastas, t. y. vadovaujantis Valstybiniu pensiju istatymo 3 str. 3 dalimi ir Laikinojo istatymo 5 straipsniu, pažeidžia pensijos gaveju konstitucines teises.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos istatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybes aktas (ar jo dalis) negali buti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi istatymo galia ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms imonems, istaigoms bei organizacijoms, pareigunams ir pilieciams.

Visos valstybes institucijos bei ju pareigunai privalo panaikinti savo priimtus poistatyminius aktus ar ju nuostatas, kurie pagristi pripažintu nekonstituciniu teises aktu. Neturi buti vykdomi sprendimai, pagristi teises aktais, kurie pripažinti prieštaraujanciais Konstitucijai ar istatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo ivykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo isigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teises akta ar jo dali nekonstituciniu galia negali buti iveikta pakartotinai priemus toki pat teises akta ar jo dali.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas del ne visos pensijos mokejimo nera galutinis, t. y. gali buti apskustas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinejimo, jis negali buti laikomas ivykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 dalies prasme. Sprendimo ivykdymas (jei teises normos nenumato išimciu ar ypatingu situaciju) yra galimas tik tuomet, kai nustatytu faktu (šiuo atveju aplinkybiu, kad pareiškeja atitinka teises aktuose nustatytas salygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisine kvalifikacija yra baigta.

Teisine kvalifikacija baigiama ivykdžius visa numatyta sprendimo priemimo procedura, iskaitant ir istatymu nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinejima teisme, kai išnyksta galimybe sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektu teises ir pareigas koreguoti (adm. bylos Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04). Pažymetina, kad LVAT išplestine teiseju kolegija, atsižvelgdama i Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011-10-25 nutarime pateiktas oficialios konstitucines doktrinos nuostatas, inter alia susijusias su neivykdyto sprendimo samprata Konstitucinio Teismo istatymo 72 str. 4 dalies prasme, konstatavo, kad sprendimas negali buti laikomas ivykdytu, t. y. galutiniu, tol, kol asmuo turi teise istatymu nustatyta tvarka ir terminais ginti savo pažeistas teises teisme ir teismas nera priemes galutinio sprendimo del teisiniu santykiu kvalifikavimo (2011-11-14 nutartis adm. byloje Nr. A575-1831/2011).Pagal CK 1.125 str. 9 dali, periodiniu išmoku, t. y. ir pensiju, išieškojimui taikomas sutrumpintas penkeriu metu ieškinio senaties terminas.

Pareiškeja R. G. skunda teismui del neišmoketos pensijos dalies priteisimo padave 2010-07-10 (b. l. 1–4), pensiju ribojimas pradetas taikyti 2010-01-01, todel darytina išvada, kad pareiškeja nera praleidusi termino teisme ginti galimai pažeistas teises.Sisteminis nurodytu nuostatu ir LVAT praktikos vertinimas, sudaro pagrinda pripažinti, kad iki skundo išnagrinejimo teisme atsakoves sprendimas perskaiciuoti pareiškejos valstybine pensija nera galutinis, todel laikomas neivykdytu, o pareiškejos teises prisiteisti nepagristai neišmoketos pensijos dali nepaneigia tai, kad valstybine pensija buvo perskaiciuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo isigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21.Bylos duomenys patvirtina ir ginco del to nera, kad nuo 2010-01-01 pareiškejai paskirta ir mokama pareigunu ir kariu valstybine pensija buvo perskaiciuota, vadovaujantis Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalies nuostatomis ir nuo 2010-01-01 jai moketa 707,74 Lt dydžio pensija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo istatymo 4 str. 1 dalis (2009-12-09 redakcija) tiek, kiek joje nustatytas valstybiniu pensiju perskaiciavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Vadinasi, nuo 2010-01-01 ribojant pareiškejai mokamos valstybines pensijos dydi nurodytu mastu, pareiškejos teises pažeistos nebuvo, todel teismas neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškejos reikalavima ir priteisti jai neišmoketos valstybines pensijos dali. Teismas taip pat daro išvada, kad istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Nesant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Apibendrinus tai, kas išdestyta, konstatuotina, kad nors pareiškeja i teisma kreipesi nepraleisdama terminu, jos reikalavimai, susije su neteisetu valstybines pensijos perskaiciavimu, yra nepagristi. Pareiškeja taip pat praše panaikinti VRM 2010-06-21 sprendima Nr. 1D-4968-(2). Kaip mineta, istatymas ar kitas teises aktas yra laikomas teisetu ir privalo buti taikomas tol, kol konstatuojamas jo prieštaravimas Konstitucijai.

Valdžios institucijos neturi teises atsisakyti vykdyti istatyma ar kita teises akta, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu. Nagrinedama pareiškejos skunda del netinkamo pensijos perskaiciavimo, VRM vadovavosi galiojanciais teises aktais, todel veike pagal kompetencija ir teises aktu nustatyta tvarka. Be to, pažymetina ir tai, kad pareiškejai paskirta valstybine pensija buvo ribojama tik pagal Laikinojo istatymo 4 str. 1 dali, kuri Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo buvo pripažinta neprieštaraujancia Konstitucijai. Atsižvelgiant i tai, darytina išvada, kad VRM neturejo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškejos skunda, todel ji atmete pagristai.

Apibendrinus tai, kas išdestyta, konstatuotina, kad nera teisinio pagrindo tenkinti šia pareiškejos skundo dali, todel ji atmestina kaip nepagrista. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 85–87 str., 88 str. 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teiseju kolegija                                                                    nusprende: Pareiškejos R. G. skunda atmesti.Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisejai                                                                 Arunas Kaminskas                                                                               Ruta Miliuviene                                                                               Jura Marija Strumskiene                                                                                                                                                                                                                                                        Â