a18c0e1b-a4e7-44aa-b119-d3f6ebfcfd02 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. I-33-171/2010

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01237-2009-7

                                                           Â

                     Procesinio sprendimo kategorija 9.1.3, 9.1.3.1

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio

15 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko sekretoriaujant JÅ«ratei Domarkaitei, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P.

J. skundÄ atsakovams Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau   VMI prie FM) ir Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau- Panevėžio AVMI) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė

pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 3–7), kuriame praÅ¡o:

1. panaikinti 2009-01-06 Panevėžio AVMI sprendimÄ Nr. (11.1-74)-SA-1;

2. panaikinti 2009-04-02 VMI prie FM sprendimÄ Nr. 68-89;

3. panaikinti 2009-06-30 Mokestinių ginčų komisijos sprendimÄ Nr. S-181(7-130/2009).

Teismui pateiktame skunde dėl

UAB „Akvida“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad Mokesčių

administratorius nustatė, jog UAB „Akvida“ 2004-05-05 iÅ¡rašė P. J. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) km. Kretingalės sen. Klaipėdos rajone 120000 Lt

sumai (įskaitant

PVM 18305 Lt). Panevėžio AVMI tarnybiniame raÅ¡te Nr. 33-810 nurodė, kad Å¡i PVM sÄ skaita-faktÅ«ra UAB „Akvida“ buhalterinėje

apskaitoje neapskaityta, nėra užfiksuota nei P. J. skola bendrovei, nei sumokėta pinigų suma, todėl mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , kad darbus UAB „Akvida“ atliko neatlygintinai ir P. J. priskaičiavo sumokėti į biudžetÄ 19800 Lt gyventojų pajamų mokesčio (toliau- GPM) nuo 60000 Lt (120000 Lt / 2) natÅ«ra gautų pajamų. Mokesčių administratorius, pažeisdamas norminių aktų reikalavimus (pažeidimo nustatymo faktas turi bÅ«ti pagrindžiamas įrodymais, kuriais remiantis konstatuojamas pažeidimas), prie patikrinimo akto nepridėjo savo iÅ¡vadas pagrindžiančių įrodymų, t.y. 2008-06-20 Panevėžio AVMI tarnybinio raÅ¡to Nr.33-810 ir 2007-04-27 Norde Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus raÅ¡to Nr. 2961, tuo apsunkindamas P. J. tinkamai atsikirsti į patikrinimo akto iÅ¡vadas. Mokestinių ginčų komisija konstatavo, kad patikrinimo akte iÅ¡dėstytas paminėtų dokumentų turinys, todėl nelaikė, kad pareiÅ¡kėjo teisės buvo suvaržytos.

Nors šioje dalyje VMI prie FM sumažino pagal

patikrinimo aktÄ priskaičiuotas mokėtinas sumas, nurodęs, jog GPM už P. J. privalėjo sumokėti UAB „Akvida“, tačiau mokesčių mokėtojas

skundė mokesčių administratoriaus iÅ¡vadas, nes su jomis nesutiko. Å ioje dalyje sprendimus pareiÅ¡kėjas skundžia tais pagrindais, kad mokesčių administratorius padarė iÅ¡vadÄ , jog UAB „Akvida“ atliko darbus neatlygintinai, visiÅ¡kai neįsitikinęs, kad darbai buvo atlikti iÅ¡ viso. PareiÅ¡kėjas mano, kad 2004-05-05 UAB „Akvida“ PVM sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje suraÅ¡yti statybos darbai bei galimos jų kainos, savaime dar neįrodo, kad statybos darbai faktiÅ¡kai buvo atlikti. Kad minėtoji PVM sÄ skaita-faktÅ«ra neapskaityta jÄ iÅ¡raÅ¡iusioje įmonėje papildomai įrodo, jog Å«kinė operacija neįvyko,

o Centrinis mokesčių administratorius, neturėdamas objektyvių įrodymų, kad darbai buvo atlikti, konstatavo

priešingaikad ūkinė operacija įvykdyta.

Pareiškėjas mano, kad mokesčių administratorius neturi teisės vadovautis prielaidomis ir priskaičiuoti mokesčius bei delspinigius už nesamas pajamas (paslaugas natūra), kol neįrodo, kad mokesčių mokėtojas jas gavo.

Be to, Mokestinių ginčų komisija sprendime nurodė, kad šioje dalyje mokesčių administratorius panaikino pareiškėjui priskaičiuotus mokesčius, todėl skundo argumentai nesudaro mokestinio ginčo turinio, todėl nenagrinėtini. Pareiškėjas teigia, kad mokesčių administratoriaus sprendimuose išdėstyti motyvai ir nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra konstatuojamos, gali būti skundo objektu, nes yra skundžiamas visas mokesčių administratoriaus aktas ir/ar sprendimas, todėl Mokestinių ginčų komisija turėjo pasisakyti ir dėl šioje dalyje skundžiamų mokesčių administratoriaus išvadų.

Mokesčių administratorius nustatė, kad 2005-01-27 Å«kininkas P. J. pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PJ Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė trupintÄ betono skaldÄ AB „Klaipėdos keliai“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) už 11210 Lt, kurie buvo pervesti į P. J. sÄ skaitÄ 2005-05-04 ir 2005-12-28. 2005-05-27 Å«kininkas P. J. pagal sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ PJ Nr. (duomenys neskelbtini)  pardavė lauko riedulius (akmenis) AB „Klaipėdos hidrotechnika“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) už 14266,20 Lt, kurie buvo pervesti į P.

J. sÄ skaitÄ 2005-06-21. Mokesčių administratorius pažymėjo, kad Å¡ių pajamų mokesčių mokėtojas tinkamai nedeklaravo ir už jas nesumokėjo 15 procentų dydžio GPM. PareiÅ¡kėjas mano, kad tokios iÅ¡vados yra nepagrįstos, nes Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau ir- GPMÄ®) 17 str. numatyta visa eilė pajamų, kurios neapmokestinamos GPM, tame tarpe ir Å«kininko pajamos. Centrinis mokesčių administratorius konstatavo, jog neapmokestinamos gali bÅ«ti tik pajamos, gautos iÅ¡ „žemės Å«kio veiklos“, o tai reiÅ¡kia - iÅ¡ produktų pagaminimo, apdorojimo ir realizavimo.

Mokestinių ginčų komisija taip pat konstatavo, kad lauko rieduliai nesusiję su žemės Å«kio veikla, pagal Žemės Å«kio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. prasmę. PareiÅ¡kėjas mano, kad mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija nepagrįstai atmetė jo argumentus, kad lauko rieduliai (akmenys) kiekvienÄ sezonÄ yra renkami žemės Å«kio paskirties žemėje, ruoÅ¡iantis žemės Å«kio darbams ir kad Å¡is procesas yra natÅ«ralus ir neiÅ¡vengiamas, susijęs tik su žemės Å«kio veikla. Akivaizdu, kad jokia kita veikla, kurios eigoje bÅ«tų renkami lauko rieduliai (akmenys) neegzistuoja, todėl pareiÅ¡kėjas mano, kad teisės aktai, atmetant pareiÅ¡kėjo argumentus, buvo pritaikyti formaliai.

PareiÅ¡kėjas  nurodė, kad trupintÄ betono skaldÄ pardavė tik dėl to, kad vykdė Å«kininko veiklÄ , nes jo valdomame Å«kyje po esančių pastatų remonto susikaupė statybinis laužas - betono atliekos. Ä®vertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, akivaizdu, kad už lauko riedulius (akmenis) ir trupintÄ betono skaldÄ gautos pajamos tiesiogiai susijusios su vykdyta Å«kininko veikla, todėl neturi bÅ«ti apmokestinamos.

Skunde nurodoma, kad mokesčių administratorius nepagrįstai  priskaičiavo į biudžetÄ mokėtinÄ GPM, tai be pagrindo priskaičiavo ir į biudžetÄ mokėtinus delspinigius. Be to, mokesčių administratorius delspinigius skaičiavo ir už laikotarpį, kai mokestinis patikrinimas nepagrįstai buvo sustabdytas paties mokesčių administratoriaus iniciatyva. Centrinis mokesčių administratorius, aiÅ¡kindamas delspinigių skaičiavimÄ reglamentuojančias  normas, konstatavo, kad nėra svarbu dėl kokių priežasčių mokestinė prievolė nebuvo įvykdyta ir kad Mokesčių administravimo įstatyme (toliau ir- MAÄ®) nėra įtvirtinta galimybė neskaičiuoti delspinigių už tÄ laikotarpį, kai mokestinis patikrinimas buvo sustabdytas. Mokestinių ginčų komisija sprendime paminėjo pateiktÄ LVAT nutartį (bylos Nr. A-438-1324/2008), kuria buvo pripažintas nepagrįstu patikrinimo sustabdymas, tačiau padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas galėtų kreiptis atskiru praÅ¡ymu dėl atleidimo Å¡ioje dalyje nuo delspinigių mokėjimo. Su tokiomis iÅ¡vadomis pareiÅ¡kėjas nesutinka, nes delspinigiai, kaip ir baudos, yra sankcija mokesčių mokėtojui už nesavalaikį prievolės įvykdymÄ . PareiÅ¡kėjas mano, kad sustabdžius mokestinį patikrinimÄ mokesčių administratoriaus iniciatyva, tokia sankcija, kaip delspinigiai, mokesčių mokėtojui negali bÅ«ti taikoma, nes nuo mokesčių mokėtojo valios nepriklauso patikrinimo sustabdymas ir/ar pratęsimas.

Skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis yra deklaravęs savo gyvenamÄ jÄ vietÄ (duomenys neskelbtini) k., Kretingalės

sen., Klaipėdos raj., todėl mokestinį patikrinimÄ turėjo atlikti Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių

inspekcija (toliau- Klaipėdos AVMI), o ne Panevėžio AVMI. PareiÅ¡kėjui nebuvo pateiktas dokumentas, suteikiantis teisę mokestinį patikrinimÄ atlikti Panevėžio apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl to Panevėžio AVMI patikrinimo aktÄ ir sprendimÄ laiko

neteisėtais. Centrinis mokesčių administratorius vadovavosi LVAT 2008-11-18 nutartimi administracinėje byloje Nr.

A-575-1562/05 ir konstatavo, kad VMI prie FM pavedė Panevėžio AVMI ir Klaipėdos AVMI pareigÅ«nams atlikti patikrinimÄ , tačiau dalis to pavedimo sudarė įslaptintÄ informacijÄ , todėl jis nebuvo pateiktas susipažinti mokesčių mokėtojui.

Mokestinių ginčų komisija sutiko su Centrinio mokesčių administratoriaus argumentais, todėl papildomai dėl tos skundo dalies nepasisakė. Be to, konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas gali skųsti Mokesčių administratoriaus veiksmus Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas su tokiais argumentai nesutinka, nes patikrinimo pradėjimo teisėtumas suponuoja ir patikrinimo eigos ir jo rezultatų teisėtumÄ , todėl  tai laiko esminiu pažeidimu ir mano, kad mokestinį ginÄÄ nagrinėjanti institucija (Mokestinių ginčų komisija) turėjo pasisakyti ir dėl atliekamo patikrinimo teisėtumo bei vertinti, ar pareiÅ¡kėjui privalėjo bÅ«ti pateiktas patikrinimÄ inicijuojantis ir įgalinimus vietiniam mokesčių administratoriui suteikiantis dokumentas.

Atsakovė VMI prie FM su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Atsiliepime (b. l. 74–76) nurodė, kad buvo atliktas pareiÅ¡kėjo fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau - FAPM) mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2001-01-01 iki 2002-12-31, gyventojų pajamų mokesčio (toliau -GPM) mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31, bei įmokų į garantinį fondÄ ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokestinis patikrinimas už laikotarpį nuo 2002-10-25 iki 2005-12-31 ir suraÅ¡ytas 2008-10-31 patikrinimo aktas Nr. PAR - 85, kuriame pareiÅ¡kėjui papildomai apskaičiuota 22810 Lt GPM ir 10153 Lt GPM delspinigių.  Panevėžio AVMI 2009-01-06 sprendimu Nr.(ll.l-74)-SA-l patvirtino patikrinimo aktÄ ir paskyrė vidutinio dydžio (30 %) 6843 Lt GPM baudÄ . VMI prie FM 2009-04-02 sprendimu Nr. 68-89 pakeitė Panevėžio AVMI 2009-01-06 sprendimÄ Nr. (ll.l-74)-SA-l dėl patikrinimo akto tvirtinimo, t. y. vietoj nurodymų sumokėti į biudžetÄ 22810 Lt GPM, 10153 Lt GPM delspinigius, 6843 Lt GPM baudÄ nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 3010 Lt GPM, 1053 Lt GPM delspinigius ir 903 Lt GPM baudÄ . Mokestinių ginčų komisija 2009-06-30 sprendimu Nr. S-181 (7-130/2009)  2009-04-02 sprendimÄ Nr. 68-89 patvirtino.

Mokestinio ginčo byloje nustatyta, jog Panevėžio AVMI pareiÅ¡kėjo mokestinio patikrinimo metu nustatė, kad UAB „Akvida“ už atliktus statybos darbus (duomenys neskelbtini) k., Kretingalės sen., Klaipėdos r., iÅ¡rašė pareiÅ¡kėjui 2004-05-05 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. (duomenys neskelbtini) už 120000 Lt bei jÄ , kaip dokumentÄ , patvirtinantį statybos darbų atlikimÄ ir gautos paskolos iÅ¡ banko naudojimÄ pagal paskirtį, pareiÅ¡kėjas pateikė „Nordea“ bankui. Nustatyta, kad UAB „Akvida“ minėtos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, savo apskaitoje neužfiksavo nei pareiÅ¡kėjo skolos, nei už atliktus darbus sumokėtos pinigų sumos. Todėl Inspekcija padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „Akvida“ darbus atliko neatlygintinai ir, vadovaudamasi 2002-07-02 Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 (toliau - GPMÄ®) 2 str. 15 dalimi, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-10-30 įsakymu Nr. 339 patvirtintos Pajamų, gautų natÅ«ra, pripažinimo ir įvertinimo tvarkos 2.2 punktu, UAB „Akvida“ neatlygintinai pareiÅ¡kėjui ir jo sutuoktinei suteiktas statybos darbų paslaugas pripažino jų pajamomis

natÅ«ra bei apmokestinusi Å¡ias pajamas 33 proc. pajamų mokesčio tarifu, nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 19800 Lt GPM.

VMI prie FM,  atsižvelgusi į GPMĮ 22 str. 2 dalies, 23 ir 24 straipsnių nuostatas, 2009-04-02 sprendime Nr. 68-89 konstatavo,

kad pareiškėjo iš UAB „Akvida“ natūra gautos pajamos priskirtinos prie A klasės pajamų, kad prievolė apskaičiuoti

ir sumokėti GPM nuo gyventojui išmokėtų A klasės pajamų tenka pajamas

iÅ¡mokančiam asmeniui, kuriuo Å¡io ginčo atveju yra UAB „Akvida“ bei, kad Panevėžio AVMI nepagrįstai nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 19800 Lt GPM už

2004 metus, todėl šį Inspekcijos nurodymÄ panaikino.

VMI prie FM manymu, pareiškėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad mokesčių administratorius pažeisdamas norminių aktų reikalavimus (pažeidimo nustatymo faktas turi būti pagrindžiamas įrodymais, kuriais remiantis konstatuojamas pažeidimas) prie patikrinimo akto nepridėjo savo išvadas pagrindžiančių įrodymų, t.y., 2008-06-20 Inspekcijos tarnybinio rašto Nr. 33-810 ir 2007-04-27 Norde Bank Finland PLc Lietuvos skyriaus rašto Nr. 2961, tuo apsunkindamas pareiškėjui tinkamai atsikirsti į patikrinimo akto išvadas, kadangi inėtų raštų turinys atskleistas patikrinimo akte su kuriuo pareiškėjas yra susipažinęs, todėl jis nepagrįstai teigia, kad mokesčių administratorius apsunkino jo galimybes tinkamai atsikirsti į patikrinimo akto išvadas. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas po patikrinimo akto gavimo turėjo galimybę išsireikalauti iš vietos mokesčių administratoriaus akte paminėtus ir jį dominančius patikrinimo akto priedus arba susipažinti su šiais priedais bei visa kita bylos medžiaga mokestinio ginčo nagrinėjimo metu, tačiau šia teise nepasinaudojo.

Atsakovė pažymi, kad nagrinėjamo mokestinio ginčo atveju pareiÅ¡kėjui GPM už 2004 metus nėra papildomai apskaičiuotas, atsakovas skundžiamu 2009-04-02 sprendimu Nr. 68-89 panaikino Panevėžio AVMI nurodymÄ , kadangi pareiÅ¡kėjui GPM už 2004 metus nėra naujai papildomai apskaičiuojamas ir pareiÅ¡kėjui nenurodoma sumokėti į biudžetÄ GPM už 2004 metus, darytina iÅ¡vada, kad UAB

„Akvida“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei statybos darbų realumo fakto nustatymas nebėra Å¡io mokestinio ginčo dalykas,

kadangi pareiÅ¡kėjui minėtos aplinkybės nesukelia jokių neigiamų teisinių pasekmių, todėl Mokestinių ginčų komisija pagrįstai minėtų aplinkybių nenagrinėjo. Kadangi pareiÅ¡kėjui už 2004 metus nėra papildomai apskaičiuotas ir nurodytas sumokėti GPM, nėra pagrindo skirti ir pakartotinį patikrinimÄ .

Patikrinimo metu taip

pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PJ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos keliai“ pardavė trupintÄ betono skaldÄ

už 11210 Lt. AB „Klaipėdos keliai“ 2005-05-04 ir 2005-12-28 pinigus pervedė pareiÅ¡kėjui į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ HansÄ banke. 2005-05-27 pareiÅ¡kėjas pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PJ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos hidrotechnika“ pardavė lauko riedulius (akmenis) už 14266,20 Lt. Pinigus pareiÅ¡kėjas 2005-06-21 gavo į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ HansÄ banke.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad vertėsi Å«kininko veikla, buvo įregistravęs Å«kininko Å«kį. Už lauko riedulius (akmenis) ir trupintÄ betono skaldÄ gautos pajamos tiesiogiai susijusios su jo vykdyta Å«kininko veikla, todėl yra neapmokestinamos.

Vadovaujantis GPMĮ 17 str. 1 d. 25 punktu neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos ūkininko ir jo partnerių gautos pajamos už ūkininko ūkyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos

Å«kininko Å«kio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ bei pajamos, gautos realizavus kitÄ Å¾emės

Å«kio paskirties žemėje pačių iÅ¡augintÄ ar iÅ¡augintÄ ir perdirbtÄ produkcijÄ . 2002-06-25 Žemės Å«kio ir kaimo plėtros įstatymo Nr. IX-987 2 str.

28 punkte nurodyta, kad žemės Å«kio veikla, tai veikla, apimanti žemės Å«kio produktų gamybÄ ir apdorojimÄ , savo pagamintų ir apdorotų žemės Å«kio produktų perdirbimÄ , maisto produktų gamybÄ ir Å¡ių produktų realizavimÄ , taip pat

paslaugų žemės Å«kiui teikimÄ . Žemės Å«kio veikla nelaikoma maisto produktų gamyba iÅ¡ ne savo pagamintų ir apdorotų

žemės ūkio produktų ir šių produktų realizavimas. Minėto įstatymo 2 str.

24 punkte pateikiama žemės Å«kio produktų sÄ voka - tai pagaminti, apdoroti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukÅ¡tininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai bei natÅ«raliai užaugę arba užauginti miÅ¡ko uogos, vaistažolės, grybai, skirti tiesioginiam vartojimui arba tolesniam apdorojimui ar perdirbimui gaminant maisto produktus ar ne maisto prekes.

Atsakovė pažymi, kad remiantis aukščiau iÅ¡dėstytu teisiniu reglamentavimu, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjo pajamos gautos pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintÄ betono skaldÄ nėra priskiriamos pajamoms gautoms už Å«kininko Å«kyje vykdomÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ bei pajamoms, gautoms realizavus kitÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemėje pačių iÅ¡augintÄ ar iÅ¡augintÄ ir perdirbtÄ produkcijÄ . Taigi, nepagrįstas teiginys, kad pajamos, gautos pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintÄ betono skaldÄ , yra neapmokestinamos GPM.

Atsakovė pažymi, kad įstatymas negali detaliai apibrėžti visų turto rÅ«Å¡ių, tačiau sisteminė GPMÄ® analizė leidžia teigti, kad PareiÅ¡kėjo parduoti lauko rieduliai (akmenys) ir trupinta betono skalda priskirtini kitam neregistruotam turtui. Kito turto pardavimo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimÄ , pajamų gavimo momentu reglamentavo GPMÄ® 6 str. 2 d. 3 p. bei 17 str. 1 d. 20 p., kurie leidžia teigti, kad pardavimo ir įsigijimo kainų skirtumas, didesnis, kaip 24 pagrindiniai NPD (pajamų gavimo momentu NPD 6960 Lt), apmokestinamas taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifÄ .

Vadovaujantis GPMÄ® 22 str. 1 d. gyventojo pajamos pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ (įskaitant pajamas, kurios pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases - A ir B. Remiantis GPMÄ® 22 str. 3 d. PareiÅ¡kėjo pajamos gautos pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintÄ betono skaldÄ priskiriamos B klasės pajamoms. Pagal mokesčio mokėjimo tvarkÄ priskiriamų B klasės pajamoms, įstatymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo ( GPMÄ® 25 str. 1 d.). iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos jis privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį bei sumokėti į biudžetÄ pajamų mokesčio skirtumÄ tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (iÅ¡skaičiuotos) pajamų mokesčio sumos ( GPMÄ® 27 str.). Patikrinimo metu nustatyta, kad PareiÅ¡kėjas 2005 metais pajamų, gautų pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintÄ betono skaldÄ , nedeklaravo ir GPM nesumokėjo.

Panevėžio AVMI, atlikusi pareiÅ¡kėjo 2005 metų GPM perskaičiavimÄ , patikrinimo akte pagrįstai pažymėjo,

kad pareiÅ¡kėjui už 2005 metus iÅ¡ biudžeto grÄ Å¾inta GPM permoka yra 3010 Lt didesnė nei priklausė.

Mokesčių administravimo įstatymÄ 67 str. nurodyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos.

Pareiškėjas

skunde ginčija GPM delspinigių apskaičiavimo pagrįstumÄ , teigia, jog mokesčių administratorius negalėjo apskaičiuoti delspinigių už

tÄ laikotarpį, kai mokestinis patikrinimas nepagrįstai buvo sustabdytas jo paties iniciatyva.

GPMÄ® 36 str. 2 dalis

nustato, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai Lietuvos Respublikos

įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Å i teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitÄ Ä¯statymÄ , reglamentuojantį delspinigių skaičiavimÄ , o bÅ«tent į 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymÄ .

Delspinigiai yra vienas iÅ¡ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (MAÄ® 95 str. 1 d. 1 punktas), MAÄ® nenumato galimybės, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, neskaičiuoti delspinigių (iÅ¡skyrus MAÄ® 96 str. 2 d.), numato tik mokesčių mokėtojo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių galimybę. Pagal MAÄ® 96 str. 1 d. 2 p. delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ

patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį

(įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Pagal MAÄ® 97 str. 2 d. (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija, galiojanti nuo 2007-07-19) Å¡io įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienos. Atsižvelgiant į nurodytÄ sias teisės normas, Inspekcija patikrinimo metu pagrįstai apskaičiavo PareiÅ¡kėjui GPM delspinigius bei pagrįstai nurodė, kad MAÄ® nėra įtvirtinta galimybė neskaičiuoti delspinigių už mokestinio patikrinimo sustabdymo laikotarpį.

Iš byloje pateiktos LVAT 2008-07-18 nutarties adm. byloje Nr. A-438-1324/2008 matyti, jog Panevėžio apygardos

administracinis teismas 2007-10-12 sprendimu panaikino Panevėžio AVMI patikrinimų skyriaus vedėjos pavaduotojos

2007-06-26 sprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta sustabdyti pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ , kaip neteisėtÄ , bei nepagrįstÄ , o LVAT šį sprendimÄ paliko nepakeistÄ . Atsižvelgdama į Å¡iÄ aplinkybę, atsakovė sutinka su Komisijos nuomone, kad svarstytinas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo nuo dalies GPM delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį, kada mokestinis patikrinimas buvo nepagrįstai sustabdytas, sumokėjimo MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Vadovaujantis MAÄ® 100 str. 2 d., pareiÅ¡kėjas su praÅ¡ymu atleisti jį nuo GPM delspinigių turėtų kreiptis į vietos mokesčių administratorių.

Lietuvos vyriausiasis

administracinis teismas 2008-11-18 administracinėje byloje Nr. A575-1562-05 yra konstatavęs, kad Finansų ministro

1997-07-29 įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų 11.3 punkte nustatyta, kad centrinis mokesčių administratorius gali pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimÄ , įskaitant bendrÄ patikrinimÄ ir patikrinimÄ mokesčio mokėtojo arba mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens, esančio kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamoje teritorijoje.  Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtintų VMI prie FM virÅ¡ininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 (toliau -Taisyklės) 24 punktas numato, kad pavedimÄ tikrinti pasiraÅ¡o tas mokesčių administratoriaus virÅ¡ininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio teritorijoje yra įregistruotas tikrintinas mokėtojas, arba tas mokesčių administratoriaus virÅ¡ininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio pareigÅ«nas atlieka patikrinimÄ . Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisės aktų nuostatomis, VMI prie FM pavedė Panevėžio ir Klaipėdos AVMI pareigÅ«nams atlikti PareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ , o pavedimo formÄ FR0773, kurios kopija įteikiama mokesčių mokėtojui, pasirašė Panevėžio AVMI skyriaus vedėjas.

Atsižvelgiant į tai, kad VMI prie FM pavedimas, kuriuo pavesta Panevėžio ir Klaipėdos AVMI pareigÅ«nams atlikti pareiÅ¡kėjo patikrinimÄ yra įslaptintas, nes tame pačiame dokumente nurodyti patikrinimo taktikos elementai, mokesčių mokėtojui nebuvo pateiktas susipažinti. Todėl, atsakovės manymu, nurodyti pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl patikrinimo akto ir sprendimo neteisėtumo yra nepagrįsti.

Atsakovė Panevėžio apskrities VMI su pareiÅ¡kėjo skundu taip pat nesutiko. Atsiliepime (b. l. 70–71) nurodė, kad VMI prie FM pagrįstai pripažino UAB „Akvida“ neatlygintinai pareiÅ¡kėjui suteiktas statybos darbų paslaugas pajamomis natÅ«ra. Kadangi UAB „Akvida“ iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už statybos darbus, pareiÅ¡kėjo ir jo sutuoktinės namų valdoje, todėl, vadovaudamasi Civilinio kodekso nuostatomis, pajamas natÅ«ra pagrįstai laikė abiejų sutuoktinių pajamomis. VMI prie FM pagrįstai pripažino, kad pajamos natÅ«ra, kurias pareiÅ¡kėjas gavo iÅ¡ UAB „Akvida“ vadovaujantis LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau - GPMÄ®) 22 str. 2 d. priskiriamos A klasės pajamoms. Remiantis GPMÄ® 23 ir 24 str. prievolė apskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo gyventojui iÅ¡mokėtų A klasės pajamų tenka pajamas iÅ¡mokančiam asmeniui. PareiÅ¡kėjas yra mokesčių mokėtojas, o UAB „Akvida“ - mokestį iÅ¡skaičiuojantis asmuo. UAB „Akvida“ neatlygintinai suteikdama pareiÅ¡kėjui paslaugas žinojo ar turėjo žinoti, kad minėtos paslaugos yra pareiÅ¡kėjo pajamos natÅ«ra, nuo kurių UAB „Akvida“ privalėjo iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ GPM.

PareiÅ¡kėjo skundo teiginys, kad pareiÅ¡kėjas vertėsi Å«kininko veikla, buvo įregistravęs Å«kininko Å«kį bei kad už lauko riedulius ir trupintÄ betono skaldÄ gautos pajamos tiesiogiai susijusios su pareiÅ¡kėjo vykdyta Å«kininko veikla, todėl yra neapmokestinamos yra nepagrįstas. VMI prie FM nurodė, kad pareiÅ¡kėjo parduoti lauko rieduliai ir trupinta betono skalda priskirtini kitam neregistruotam turtui, kurio pardavimo apmokestinamųjų pajamų apskaičiavimÄ , pajamų gavimo metu reglamentavo GPMÄ® 6 str. 2 d. 3 p. bei 17 str. 1 d. 20 p. Dėl GPM delspinigių apskaičiavimo vadovautasi GPMÄ® 36 str. 2 d., MAÄ® 40 str. 1, 4 ir

5 p., 95 str. 1 d. l p., 96 str. 1 d. 1 ir 2 p. bei atsižvelgiant į tai, kad prievolę iÅ¡skaičiuoti ir sumokėti į biudžetÄ GPM nuo pajamų natÅ«ra turėjo UAB „Akvida“, o ne pareiÅ¡kėjas, todėl VMI prie LR FM pagrįstai perskaičiavo ir papildomai apskaičiavo 1053 Lt GPM delspinigių.

Skundas atmestinas.

Remdamasis byloje esančiais įrodymais teismas nustatė, kad 2006-11-13 buvo suraÅ¡ytas pavedimas tikrinti Nr. 07-06-41-91 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 130–132), kuriame buvo nurodyta atlikti pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio/gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimo. Mokestinis patikrinimas buvo baigtas  2008-10-31, suraÅ¡ant patikrinimo aktÄ Nr. PAR-85 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 69 - 82).  Atlikus patikrinimÄ pareiÅ¡kėjui buvo papildomai apskaičiuota 22

810 GPM ir 10 153 Lt GPM delspinigių. SuraÅ¡ytas patikrinimo aktas 2009-01-06 buvo patvirtintas Panevėžio AVMI sprendimu Nr. (11.1- 74)-SA-1 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 43 - 49) ir papildomai skirta 6 843 Lt bauda. VMI prie FM, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2009-04-02 priėmė sprendimÄ Nr. 68–89 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 7 - 13), kuriuo pakeitė Panevėžio AVMI sprendimÄ dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir vietoje nurodymo sumokėti į biudžetÄ 22 810 Lt GPM ir 10 153 GPM delspinigių, 6 843 Lt baudos, nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti 3 010 Lt GPM, 1 053 GPM delspinigių ir 903 Lt baudos. 2009-06-30 Mokestinių ginčų komisija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , priėmė sprendimÄ Nr. S-181 (7-130/2009) (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 170–179), kuriuo patvirtino VMI sprendimÄ .

IÅ¡ patikrinimo akto (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 69 - 82) matyti, kad buvo tikrintas fizinių asmenų pajamų mokestis nuo 2001-01-01 iki 2002-12-31, gyventojų pajamų mokestis nuo 2003-01-01 iki 2005-12-31, įmokos į garantinį fondÄ , valstybinio socialinio draudimo įmokos nuo 2002-10-25 iki 2005-12-31.

          Dėl UAB „Akvida“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros

PareiÅ¡kėjas teigia, kad mokesčių administratoriaus iÅ¡vada, jog UAB „Akvida“ atliko darbus neatlygintinai, priimta neįsitikinus, ar darbai buvo atlikti iÅ¡ viso, o faktas, kad 2004-05-05 UAB „Akvida“ PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje suraÅ¡yti statybos darbai bei galimos jų kainos, savaime neįrodo, kad darbai faktiÅ¡kai buvo atlikti. PareiÅ¡kėjo nuomone, Mokestinių ginčų komisija turėjo pasisakyti dėl UAB „Akvida“ iÅ¡raÅ¡ytos sÄ skaitos faktÅ«ros bei statybos darbų realumo fakto nustatymo, nepaisant to, kad VMI prie FM sprendimu sumažino pagal patikrinimo aktÄ apskaičiuotas mokėtinas sumas.

Pagal MAÄ® 2 str. 20 p. mokestiniai ginčai – tai ginčai, kylantys tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panaÅ¡aus pobÅ«džio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ).

Kaip matyti iÅ¡ pateiktos sÄ vokos, mokestinio ginčo objektu gali bÅ«ti sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo, sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, sprendimas atsisakyti grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ).

VMI prie FM, tvirtindama teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimÄ ,  atsižvelgė

į GPMĮ 22 str. 2 dalies, 23 ir 24 straipsnių nuostatas, 2009-04-02 sprendime Nr. 68-89 konstatavo, kad pareiškėjo iš

UAB „Akvida“ natūra gautos pajamos priskirtinos prie A klasės pajamų, kad prievolė apskaičiuoti ir sumokėti GPM nuo

gyventojui išmokėtų A klasės pajamų tenka pajamas išmokančiam asmeniui, kuriuo šio ginčo atveju yra UAB „Akvida“ bei, kad Panevėžio AVMI nepagrįstai nurodė

pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 19800 Lt GPM už 2004 metus ir Panevėžio AVMI sprendimÄ Å¡ioje dalyje

panaikino.

Taigi, teismas pritaria Mokestinių ginčų komisijos iÅ¡vadai, kad VMI prie FM pakeitus Panevėžio AVMI sprendimÄ , kurio pasekoje pareiÅ¡kėjui, kaip mokesčių mokėtojui, nėra naujai apskaičiuotas ir nurodomas sumokėti mokestis ar atsisakyta grÄ Å¾inti (įskaityti) mokesčio permokÄ (skirtumÄ ), todėl  pareiÅ¡kėjo skundo argumentas vertinti aplinkybes dėl UAB „Akvida“ iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros bei statybos darbų realumo fakto nustatymo nebėra mokestinio ginčo dalykas, nes nurodyta sÄ skaita faktÅ«ra jam, kaip mokesčių mokėtojui nesukelia neigiamų pasekmių.

Dėl ūkininko veiklos

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjas pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PJ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos keliai“ pardavė trupintÄ betono skaldÄ už 11210 Lt. AB „Klaipėdos keliai“ 2005-05-04 ir 2005-12-28 pinigus pervedė pareiÅ¡kėjui į atsiskaitomÄ jÄ

sÄ skaitÄ Hansa banke. 2005-05-27 pareiÅ¡kėjas pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ PJ Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Klaipėdos hidrotechnika“ pardavė lauko riedulius

(akmenis) už 14266,20 Lt. Pinigus pareiÅ¡kėjas 2005-06-21 gavo į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ Hansa banke. PareiÅ¡kėjas mano, kad už lauko riedulius (akmenis) ir trupintÄ betono skaldÄ gautos pajamos tiesiogiai susijusios su jo vykdyta Å«kininko veikla, todėl neturi bÅ«ti apmokestinamos.

Kaip numato GPMÄ® 17 str. 1 d. 25 p., prie neapmokestinamųjų pajamų priskiriamos ūkininko ir jo partnerių gautos pajamos už Å«kininko Å«kyje, įregistruotame Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymo nustatyta tvarka, vykdomÄ Å¾emės Å«kio veiklÄ bei pajamos, gautos realizavus kitÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemėje pačių iÅ¡augintÄ ar iÅ¡augintÄ ir perdirbtÄ produkcijÄ . Kitos žemės Å«kio paskirties žemėje iÅ¡augintos ar iÅ¡augintos ir perdirbtos produkcijos sÄ raÅ¡Ä nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Žemės Å«kio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 28 d. numatyta, kad žemės Å«kio veikla – tai veikla, apimanti žemės Å«kio produktų gamybÄ ir apdorojimÄ , savo pagamintų ir apdorotų žemės Å«kio produktų perdirbimÄ , maisto produktų gamybÄ ir Å¡ių produktų realizavimÄ , taip pat paslaugų žemės Å«kiui teikimÄ . Žemės Å«kio veikla nelaikoma maisto produktų gamyba iÅ¡ ne savo pagamintų ir apdorotų žemės Å«kio produktų ir Å¡ių produktų realizavimas.

Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 str. 24 d. numatyta žemės ūkio produktai – tai pagaminti, apdoroti ar perdirbti augalininkystės, gyvulininkystės, paukštininkystės, žvėrininkystės, bitininkystės ir žuvininkystės produktai bei natūraliai užaugę arba užauginti miško uogos, vaistažolės, grybai, skirti tiesioginiam vartojimui arba tolesniam apdorojimui ar perdirbimui gaminant maisto produktus ar ne maisto prekes.

Remiantis GPMÄ® 22 str.

3 d. pareiÅ¡kėjo pajamos, gautos pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintÄ betono skaldÄ priskiriamos B klasės pajamoms, nes lauko rieduliai ir trupinta betono skalda yra priskirtini kitam neregistruotinam turtui. Å iÄ iÅ¡vadÄ leidžia daryti sisteminė nurodytų normų analizė. Pagal GPMÄ® 25 str. 1 d., pajamas, priskiriamas B klasei, Å¡io Ä®statymo nustatyta tvarka deklaruoja, apskaičiuoja ir sumoka pats nuolatinis Lietuvos gyventojas arba jo įgaliotas asmuo iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos. Mokesčių mokėtojas privalo pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaracijÄ už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotÄ pajamų mokestį bei sumokėti į biudžetÄ pajamų mokesčio skirtumÄ tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (iÅ¡skaičiuotos) pajamų mokesčio sumos ( GPMÄ®

27 str.).

 Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2005 metais pajamų, gautų pardavus lauko riedulius (akmenis) ir trupintÄ betono skaldÄ , nedeklaravo ir GPM nesumokėjo.

Teismas pažymi, kad lauko riedulių (akmenų) bei trupinto betono skaldos pardavimas negali bÅ«ti laikomas žemės Å«kio veikla pagal nurodytas teisės normas, taigi ir už tai gautos pajamos negali bÅ«ti laikomos GPMÄ® 17 str. 1 d. 25 p. numatytomis neapmokestinamomis pajamomis. Atsižvelgiant į GPMÄ® nuostatas, Mokestinių ginčų komisijos argumentas, jog patikrinimo metu nustatyta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas 2005 m. pajamų, gautų pardavus trupintÄ betono skaldÄ , nedeklaravo, o pajamas, gautas pardavus lauko riedulius (akmenis) deklaravo, kaip nepamokestinamÄ sias, todėl mokesčių administratorius pagrįstai jas apmokestino 15 proc. GPM tarifu ir nurodė pareiÅ¡kėjui sumokėti į biudžetÄ 3010 Lt, pagrįstas.

Dėl delspinigių skaičiavimo

PareiÅ¡kėjas mano, kad delspinigiai, kaip ir baudos, yra sankcija mokesčių mokėtojui už nesavalaikį prievolės įvykdymÄ , todėl sustabdžius mokestinį patikrinimÄ mokesčių administratoriaus iniciatyva, delspinigiai negali bÅ«ti skaičiuojami.

GPMĮ 36 str. 2 d. numatyta, kad už šio įstatymo pažeidimus skiriamos baudos ir (arba) skaičiuojami delspinigiai LR įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Delspinigiai yra vienas iÅ¡ mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«dų (MAÄ® 95 str. 1 d. 1 punktas), MAÄ® nenumato galimybės, esant įstatyme nurodytiems pagrindams, neskaičiuoti delspinigių (iÅ¡skyrus MAÄ® 96 str. 2 d.), numato tik mokesčių mokėtojo atleidimo nuo apskaičiuotų delspinigių galimybę. Pagal MAÄ® 96 str. 1 d. 2 p. delspinigiai mokesčių mokėtojui skaičiuojami už nesumokėtÄ arba pavėluotai sumokėtÄ

patikrinimo metu mokesčių administratoriaus nustatytÄ nedeklaruotÄ deklaruojamÄ ar neapskaičiuotÄ nedeklaruojamÄ mokestį

(įskaitant mokestį, kuris turėjo bÅ«ti apskaičiuotas muitinės deklaracijoje). Pagal MAÄ® 97 str. 2 d. (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija, galiojanti nuo 2007-07-19) Å¡io įstatymo 96 str. 1 d. 2 p. nurodytu atveju delspinigiai skaičiuojami nuo kitos dienos po to, kai mokestis pagal tuo metu galiojančius mokesčių teisės aktus turėjo bÅ«ti sumokėtas į biudžetÄ , iki patikrinimo rezultatus įforminančio dokumento suraÅ¡ymo dienos. Atsižvelgiant į nurodytÄ sias teisės normas,  patikrinimo metu pagrįstai apskaičiuoti pareiÅ¡kėjui GPM delspinigiai bei pagrįstai nurodyta, kad MAÄ® nėra įtvirtinta galimybė neskaičiuoti delspinigių už mokestinio patikrinimo sustabdymo laikotarpį.

Teismas, įvertinęs MAĮ nuostatas, sutinka su Mokestinių ginčų komisijos išvada, kad įstatyme nenumatyta galimybė neskaičiuoti delspinigių už mokestinio patikrinimo laikotarpį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad LVAT paliko nepakeistÄ Panevėžio apygardos administracinio teismo 2007-10-12 sprendimu panaikino Panevėžio AVMI sprendimÄ , kuriuo buvo nuspręsta sustabdyti pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ , kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ Â (Mokestinių ginčų komisijos byla, II t., b. l. 161 - 165), todėl teismas sutinka su Mokestinių ginčų komisijos argumentu, kad atsižvelgus į Å¡iÄ aplinkybę, gali bÅ«ti svarstomas klausimas dėl pareiÅ¡kėjo atleidimo nuo dalies GPM delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį, kada mokestinis patikrinimas buvo nepagrįstai sustabdytas, sumokėjimo MAÄ® 100 str. 1 d. 2 p., 141 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu.

Dėl įgaliojimo atlikti patikrinimÄ

PareiÅ¡kėjo manymu, jo mokestinį patikrinimÄ turėjo atlikti ne Panevėžio AVMI, o Klaipėdos AVMI, o patikrinimo pradėjimo neteisėtumas suponuoja ir patikrinimo eigos ir jo rezultatų neteisėtumÄ , todėl mano, kad yra padarytas esminis pažeidimas ir Mokestinių ginčų komisija privalėjo vertinti, ar pareiÅ¡kėjui privalėjo bÅ«ti pateiktas patikrinimÄ inicijuojantis ir įgalinimus vietiniam administratoriui suteikiantis dokumentas.

Teismas iÅ¡sireikalavo ir iÅ¡tyrė VMI prie FM 2006-11-06 raÅ¡tÄ Nr. (2.9.20)-3-Ä®-246, iÅ¡ kurio matyti, kad centrinis mokesčių administratorius yra pavedęs Panevėžio ir Klaipėdos valstybinėms mokesčių inspekcijoms atlikti pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ . Minėtu raÅ¡tu centrinis mokesčių administratorius sprendė keletÄ klausimų- nusprendė dėl patikrinimo darymo ir jo turinio, bei nurodė eilę patikrinimo taktikos elementų, kurie pagal savo turinį sudaro tarnybos paslaptį.

Finansų ministro 1997-07-29 įsakymu Nr. 110 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM nuostatų 11.3 p. numato, kad centrinis mokesčių administratorius gali pavesti atlikti mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo patikrinimÄ , įskaitant bendrÄ patikrinimÄ ir patikrinimÄ mokesčio mokėtojo arba mokestį iÅ¡skaičiuojančio asmens, esančio kitos teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos aptarnaujamoje teritorijoje.

Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų VMI prie FM virÅ¡ininko 2004-05-05 įsakymu Nr. VA-87 24 punktas numato, kad pavedimÄ tikrinti pasiraÅ¡o tas mokesčių administratoriaus virÅ¡ininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio teritorijoje yra įregistruotas tikrintinas mokėtojas, arba tas mokesčių administratoriaus virÅ¡ininkas ar jo įgaliotas asmuo, kurio pareigÅ«nas atlieka patikrinimÄ .

IÅ¡ VMI prie FM 2006-11-06 raÅ¡to Nr. (2.9.20)-3-Ä®-246, matyti, kad centrinis mokesčių administratorius yra pavedęs Panevėžio ir Klaipėdos valstybinėms mokesčių inspekcijoms atlikti pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ , o pavedimo forma FR0773, kurios kopija įteikiama mokesčių mokėtojui, pasiraÅ¡yta Panevėžio AVMI skyriaus vedėjo. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, su 2006-11-13 pavedimu tikrinti, pareiÅ¡kėjas pasiraÅ¡ytinai supažindintas 2006-11-30 (Mokestinių ginčų komisijos byla, I t., b. l. 130), o VMI prie FM 2006-11-06 raÅ¡tas Nr. (2.9.20)-3-Ä®-246 nepateiktas susipažinti, kadangi jame esanti informacija sudaro tarnybos paslaptį. Kadangi minėtas dokumentas nebuvo iÅ¡slaptintas, jis negalėjo bÅ«ti pateiktas pareiÅ¡kėjui susipažinti. Tokios pat pozicijos laikėsi ir LVAT 2008-11-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1562-2008.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teismui nekyla abejonių dėl teritorinio mokesčių administratoriaus veiksmų teisėtumo, kadangi jam centrinis mokesčių administratorius pavedė atlikti pareiÅ¡kėjo mokestinį patikrinimÄ vadovaujantis nurodytais teisės aktais.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįstai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 ir 129 str., n u s p r e n d ž i a

pareiškėjo

P. J. skundÄ atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                                        Â

Irena Paulauskienė

Rūta Miliuvienė

Henrikas Sadauskas