2021-10-20 Nr. AB-21848-3-63-3-02711-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2186-815/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02711-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 7.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių (toliau – ir Skyrius) į jo pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti mokymosi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno aukštesniojoje policijos mokykloje (toliau – ir Policijos mokykla) laikotarpį nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d.

2. Pareiškėjas manė, kad į jo pensijų socialinio draudimo stažą nepagrįstai neįskaitytas laikotarpis nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., kai pareiškėjas buvo Policijos mokyklos klausytojas. Tokią poziciją pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 2 priedo (be kita ko, 2 priedo 2.5 p.), 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto (redakcija, galiojusi iki 2017 m. gruodžio 31 d.) nuostatomis. Pareiškėjas tvirtino, jog jis buvo pateikęs Skyriui Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduotą 2017 m. gegužės 12 d. pažymą apie draudžiamąsias pajamas valstybinio socialinio draudimo pensijai skirti, kurioje nurodyta, jog ginčo laikotarpiu jam buvo mokamas apmokestinamas darbo užmokestis, todėl buvo mokamos ir įmokos pensijų socialiniam draudimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo mokymosi trukmė buvo ilgesnė nei kitų asmenų, mokymosi metu jis dėvėjo uniformą, palaikė viešąją tvarką Kauno mieste, budėjo naktimis, vykdė vadovybės reikalavimus. Jis nepertraukiamai dirbo policijoje nuo 1992 m. balandžio 30 d. iki 1999 m. liepos 16 d., tai patvirtina jo tarnybos laipsnis, įrašai darbo knygelėje ir socialinio draudimo pažymėjime, kiti rašytiniai įrodymai.

3. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimuose į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4. Skyrius atkreipė dėmesį į tai, kad, nutraukus darbo knygelės pildymą, socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. 1314396 pareiškėjui buvo išduotas 1995 m. sausio 1 d. Vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. ID-4338 pateiktoje pareiškėjo asmens piniginio aprūpinimo kortelės skaitmeninėje kopijoje nurodyta, kad 1992 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 1993 m. sausio–birželio mėn. iš jam mokamos kompensacijos / piniginio aprūpinimo buvo išskaitomas pajamų mokestis ir mokestis už maistą. Privalomos socialinio draudimo įmokos nebuvo ir neturėjo būti išskaitomos. Be to, Skyrius teigė, kad nei Pensijų įstatymo nuostatose, galiojusiose iki 2017 m. gruodžio 31 d., nei nuostatose, įsigaliojusiose 2018 m. sausio 1 d., nenumatyta, kad į pensijų socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, kai asmuo buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų, saugumo, karo ir kitų mokyklų kursantu, klausytoju. Skyrius taip pat akcentavo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nuostatas, teismų praktiką.

5. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) atsiliepimuose į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

6. Fondo valdyba pastebėjo, kad pareiškėjui dar nėra suėjęs senatvės pensijos amžius, todėl jis dar nėra įgijęs teisės į senatvės pensiją, tokia pensija jam nepaskirta. Fondo valdybos vertinimu, Skyrius teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalimi bei 2 priedo 2.5 papunkčiu, nusprendė neįskaityti ginčo laikotarpio į faktinį tarnybos vidaus reikalų sistemoje laiką bei neprilyginti jo pensijų socialinio draudimo stažui.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. spalio 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. G. skundą.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašė panaikinti Skyriaus 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimą Nr. (10.11E)DV_S-35238 ir Fondo valdybos 2019 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (6.5E) I-7135 bei įpareigoti Skyrių į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti mokymosi Policijos mokykloje laikotarpį nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d. Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartimi ši administracinė byla nutraukta kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi panaikino 2020 m. balandžio 8 d. teismo nutarties dalį, kuria nutraukta administracinės bylos dalis pagal pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Skyrių į pareiškėjo pensijų socialinio draudimo stažą įskaityti mokymosi Policijos mokykloje laikotarpį nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusią teismo nutarties dalį paliko nepakeistą.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. liepos 16 d. prašymu kreipėsi į Skyrių, prašydamas pateikti informaciją, kada jis įgijo 30 metų stažą senatvės pensijai gauti. Skyrius 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimu pareiškėją informavo, kad 2019 m. sausio 1 d. jo įgytas stažas yra 30,0136 m., t. y. 30 m. ir 5 d., ir kad į faktinį vidaus reikalų tarnybos laiką neįskaitytas laikas, kai asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantai, klausytojai (Pensijų įstatymo 2.5 p.), todėl į pareiškėjo stažą neįskaitytas laikotarpis nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., kai jis buvo Policijos mokyklos klausytojas. Pareiškėjas šį Skyriaus sprendimą apskundė Fondo valdybai, kuri nepakeitė minėto sprendimo (rašto).

10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų reglamentavimą (be kita ko, 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusias Pensijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-670 patvirtintų Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) normas), ginčo šalių argumentus. Akcentavo, jog iš pareiškėjo tarnybos lapo matyti, kad jis 1992 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 55 t/e buvo priimtas Klaipėdos miesto Pirmojo policijos komisariato savivaldybės policijos Pirmos nuovados (budėtojų dalies) policininku-stažuotoju, Vidaus reikalų ministerijos Kauno aukštesniosios policijos mokyklos 1992 m. rugpjūčio 31 d.

įsakymu 106 t/e priimtas klausytoju nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. Policijos mokyklos 1993 m. liepos 1 d. įsakyme Nr. 119 t/e nurodyta, kad pareiškėjas 1993 m. liepos 1 d. baigė bazinį profesinį parengimą. 1993 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 85 t/e pareiškėjas paskirtas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Pirmojo policijos komisariato Pirmos nuovados budėtojų dalies policininku nuo 1993 m. liepos 2 d., o 1999 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. 150 t/e pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos nuo 1999 m. liepos 15 d. Pareiškėjui socialinio draudimo pažymėjimas SD Nr. 1314396 buvo išduotas 1995 m. sausio 1 d.

Pareiškėjo tarnybos lape nurodyta, kad 1999 m. liepos 15 d. vidaus reikalų sistemoje jo ištarnautas laikas – 9 m. 4 mėn. 3 d. Vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento Informacijos ir dokumentų valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. ID-4338 pateiktoje asmens piniginio aprūpinimo kortelės skaitmeninėje kopijoje nurodyta, kad 1992 m. rugsėjo–gruodžio mėn., 1993 m. sausio–birželio mėn. iš pareiškėjui mokamos kompensacijos / piniginio aprūpinimo buvo išskaitomas pajamų mokestis ir mokestis už maistą.

Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad vidaus tarnybos stažas ir valstybinio socialinio draudimo stažas nėra tapačios sąvokos, apimančios vienodus faktinės tarnybos ir jai prilygintus laikotarpius. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog tai, kad mokymosi laikotarpių laikas yra įskaitomas į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi socialinio draudimo pensijų stažas apskaičiuojamas ir pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus.

11. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., kai buvo Policijos mokyklos klausytojas, gavo kokias nors išmokas už atliekamą tarnybą ar kitas išmokas, nuo kurių buvo skaičiuojamos ir išskaitomos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas atmestinas.

III. 12. Pareiškėjas A. G. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jos skundo reikalavimą.

13. Pareiškėjo nuomone, teismas pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas, nes nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei netinkamai pritaikė Pensijų įstatymo nuostatas. Pareiškėjas pakartotinai akcentuoja Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunkčio nuostatas. Teigia, kad įstatymų leidėjas nėra nurodęs, kaip spręsti situaciją, buvusią iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo 1994 m. gruodžio 31 d., skaičiuojant stažą, kai asmuo tuo pačiu metu tarnavo vidaus reikalų tarnyboje ir buvo komandiruotas mokytis specialioje vidaus reikalų ministerijos mokykloje, gaudamas pajamas, kurių dydis atitiko pareigūnui priklausantį darbo užmokestį, iš jų buvo išskaičiuojamas pajamų mokestis valstybei, tačiau šį klausimą yra išsprendęs teismas.

Teismas skundžiamame sprendime minėjo ginčui aktualias Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis (pvz., 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014, 2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016), tačiau nukrypo nuo jose ir jose minimose kitose nutartyse (pvz., 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-6/2015, 2017 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1771-502/2017) pateiktų išaiškinimų. Pareiškėjo įsitikinimu, esminė aplinkybė, kuriai teiktinas prioritetas vertinant, ar jis laikotarpiu nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d. atliko vidaus reikalų tarnybą, yra ta, ar pareiškėjas nurodytu laikotarpiu buvo atleistas iš vidaus reikalų tarnybos.

Teismui pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. balandžio 30 d. iki 1999 m. liepos 15 d. nepertraukiamai dirbo policijoje. Be to, pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėvėjo ne Policijos mokyklos išduotą, bet jo darbovietėje išduotą pareigūno uniformą, palaikė viešąją tvarką renginiuose, dalyvavo naktiniuose budėjimuose, privalėjo gyventi mokyklos kareivinėse. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad vidaus reikalų ministerijos, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėti drausti nuo 1995 m. sausio 1 d. (įsigaliojus Pensijų įstatymui), tačiau nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai susiklostė anksčiau.

Taigi, socialinio draudimo įmokos nebuvo ir neturėjo būti išskaičiuojamos ne tik iš pareiškėjo, bet ir iš kitų statutinių pareigūnų atlyginimo. Ginčo laikotarpiu kursantai ir klausytojai gaudavo stipendiją, nuo kurios nemokamas pajamų mokestis, t. y. jie buvo visiškai išlaikomi valstybės, tai ir buvo esminis skirtumas tarp vidaus reikalų sistemos pareigūno ir specialiosios mokyklos klausytojo ar kursanto (pareiškėjas ginčo laikotarpiu mokėjo pajamų mokestį valstybei nuo gaunamų pajamų).

14. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

15. Skyrius sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu, mano, kad teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais (pvz., 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1322/2014, 2016 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1089-525/2016, 2019 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-4266-756/2019).

16. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

17. Fondo valdyba sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad Pensijų įstatymo 2 priedo 2.5 papunktyje imperatyviai nustatyta, jog laikas, kai asmenys buvo aukštųjų ir (ar) specialiųjų vidaus reikalų mokyklų kursantai ar klausytojai, nėra prilyginamas stažui, o Pensijų įstatyme jokios išlygos nenumatytos. Fondo valdybos nuomone, byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius apie nepertraukiamą tarnybą bei ginčo laikotarpiu gautą darbo užmokestį, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė neturintis duomenų apie pareiškėjo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. birželio 30 d. (2017 m. balandžio 26 d. raštas Nr. 30-S-17634 (3.30)), o Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1D-221 pateiktoje pažymoje nurodyti duomenys apie pareiškėjo pajamas ginčo laikotarpiu, vadovaujantis Policijos mokyklos pateiktomis asmens kortelėmis. Pareiškėjo tarnybos lape ginčo laikotarpis yra nurodytas kaip mokymosi laikotarpis, o byloje esantys dokumentai patvirtina, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamos kompensacijos / piniginis aprūpinimas (mokėjo Policijos mokykla), bet ne užmokestis už tarnybą. Fondo valdyba taip pat pabrėžia, kad nagrinėjamam ginčui yra taikytinas teisinis reglamentavimas, įsigaliojęs 2018 m. sausio 1 d., todėl nesivadovautina pareiškėjo nurodytais išaiškinimais anksčiau priimtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 18. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas prašo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių į jo pensijos socialinio draudimo stažą įskaityti mokymosi Policijos mokykloje laikotarpį nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d.

19. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., kai buvo Policijos mokyklos klausytojas, gavo kokias nors išmokas už atliekamą tarnybą ar kitas išmokas, nuo kurių buvo skaičiuojamos ir išskaitomos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog tai, kad mokymosi laikotarpių laikas yra įskaitomas į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi socialinio draudimo pensijų stažas apskaičiuojamas ir pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus.

20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

21. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad jis nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d. buvo policijos pareigūnas, atliko pareigūno funkcijas, be to, policijos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradėti drausti nuo 1995 m. sausio 1 d. (įsigaliojus Pensijų įstatymui). Mano, kad pirmosios instancijos teismas paminėtų aplinkybių tinkamai nevertino, nukrypo nuo formuojamos administracinių teismų praktikos.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimus, 2004 m. vasario 13 d. sprendimą, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA‑3924-575/2015). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, vadovaudamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais.

23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. liepos 1 d., kai buvo Policijos mokyklos klausytojas, gavo kokias nors išmokas už atliekamą tarnybą ar kitas išmokas, nuo kurių buvo skaičiuojamos ir išskaitomos privalomos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, jog tai, kad mokymosi laikotarpių laikas yra įskaitomas į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, nėra pagrindas šiuos laikotarpius įskaityti į stažą socialinio draudimo pensijai skirti, kadangi socialinio draudimo pensijų stažas apskaičiuojamas ir pensijos skiriamos pagal Pensijų įstatymą bei Nuostatus. Byloje esantys įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius apie nepertraukiamą tarnybą bei ginčo laikotarpiu gautą darbo užmokestį, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nurodė neturintis duomenų apie pareiškėjo darbo užmokestį laikotarpiu nuo 1992 m. rugsėjo 1 d. iki 1993 m. birželio 30 d. (2017 m. balandžio 26 d. raštas Nr. 30-S-17634 (3.30)), o Vidaus reikalų ministerijos Bendrojo departamento 2017 m. gegužės 15 d. raštu Nr. 1D-221 pateiktoje pažymoje nurodyti duomenys apie pareiškėjo pajamas ginčo laikotarpiu, vadovaujantis Policijos mokyklos pateiktomis asmens kortelėmis. Pareiškėjo tarnybos lape ginčo laikotarpis yra nurodytas kaip mokymosi laikotarpis, o byloje esantys dokumentai patvirtina, jog šiuo laikotarpiu pareiškėjui buvo mokamos kompensacijos / piniginis aprūpinimas (mokėjo Policijos mokykla), bet ne užmokestis už tarnybą. Paminėtina, kad visiškai analogiškoje savo aplinkybėmis byloje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-4266-756/2019 taip pat atmetė pareiškėjo skundą, todėl ir šioje byloje, sekant suformuotu precedentu, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą.

24. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė