Legislator Case Law & Legislation
a18a80a5-4cc7-4bbc-bc1b-1bc8e64b6b7a AI generated

a18a80a5-4cc7-4bbc-bc1b-1bc8e64b6b7a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number a18a80a5-4cc7-4bbc-bc1b-1bc8e64b6b7a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti, kad atsakovai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė ieÅ¡kovo teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ir veiksmingÄ teisinę gynybÄ bei vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007;

Legislator headnote

AI generated

a18a80a5-4cc7-4bbc-bc1b-1bc8e64b6b7a · Lietuvos apeliacinis teismas: BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės vengė atvykti į teismo posėdžius, todėl nėra pagrindo teigti, jog byla nebuvo iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Proceso trukmė 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų Konvencijos prasme akivaizdžiai nelaikytina nepagrįstai ilga. Administracinė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta nesuėjus dviejų metų senaties terminui, kurį Vyriausiasis administracinis teismas taiko pagal analogijÄ atsižvelgdamas į BPK 95 straipsnio nuostatas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1219/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01230-2011-5Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2.; 44.5.2 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 9 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Rasos GudžiÅ«nienės, Alvydo PoÅ¡kaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo V.

B. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-122-656/2012 pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir konstitucinių teisių pažeidimų paÅ¡alinimo bei teisingo atlyginimo už padarytus pažeidimus priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas V. B. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir Jonavos rajono apylinkės teismui, kuriuo prašė:

1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė ieÅ¡kovo teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ir veiksmingÄ teisinę gynybÄ bei vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007;

2) įpareigoti atsakovÄ Lietuvos RespublikÄ paÅ¡alinti padarytus Konvencijos ir Konstitucijos pažeidimus administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007;

3) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 150 000 Lt teisingÄ atlyginimÄ patirtai neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b.l. 1-2). Nurodė, kad 2007 m. birželio 15 d. Jonavos rajono apylinkės teismas, nepranešęs ieÅ¡kovui apie teismo posėdį, pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo ir paskyrė administracinę nuobaudÄ â€“ įspėjimÄ . Teismas pažeidė ieÅ¡kovo teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , veiksmingÄ teisminę gynybÄ ir vykdė ieÅ¡kovo diskriminacijÄ , nes administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas yra privalomas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas per 20 dienų neiÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo skundo ir tuo pažeidė Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 296 straipsnio nuostatas. Tokiais veiksmais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė ieÅ¡kovo teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , veiksmingÄ teisinę gynybÄ bei vykdė ieÅ¡kovo diskriminacijÄ . 2008 m. sausio 29 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo skundÄ , jį dalinai patenkino bei perdavė Jonavos rajono apylinkės teismui administracinio teisės pažeidimo bylÄ nurodydamas, kad ieÅ¡kovo dalyvavimas nagrinėjant bylÄ yra privalomas. 2008 m. birželio 2 d. nutarimu Jonavos rajono apylinkės teismas, neteisėtai nepranešęs ieÅ¡kovui apie posėdžio laikÄ ir vietÄ , pripažino ieÅ¡kovÄ kaltu ir paskyrė 300 Lt baudÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi dalinai patenkino ieÅ¡kovo skundÄ , nutraukė administracinę bylÄ , bet nepanaikino ieÅ¡kovo kaltės. Negalima tokia situacija, kai laikas, per kurį taikoma administracinė atsakomybė, negali bÅ«ti ilgesnis už apkaltinamojo nuosprendžio padarius baudžiamÄ jį nusižengimÄ terminÄ . Tokiais veiksmais teismas pažeidė ieÅ¡kovo teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , veiksmingÄ teisminę gynybÄ ir vykdė ieÅ¡kovo diskriminacijÄ .

Administracinė byla ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo nagrinėjama du metus ir penkis mėnesius ir nebuvo iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Dėl to ieÅ¡kovui sutriko sveikata ir jis buvo priverstas gydytis Kauno miesto Å ilainių poliklinikoje, dėl patirtų nervinių pergyvenimų ir dvasinių sukrėtimų 2010 m. liepos 21 d. sutrikus sveikatai paguldytas į ligoninę. Lietuvos Respublika privalo atlyginti ieÅ¡kovui neturtinę žalÄ 150 000 Lt už ieÅ¡kovo teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , teisės į veiksmingÄ teisinę gynybÄ pažeidimÄ ir už ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytÄ diskriminacijÄ (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 str., 13 str., 14 str. ir 41 str., Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas, CK 1.138 str., 6.249 str.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (t. 1, b.l. 180-183). Teismas nurodė, kad pagal CK 6.272 straipsnį valstybė atsako tik esant teisėjo kaltei. Teismo sprendimo ar nutarties panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas, o ieÅ¡kovas teisėjų kaltės neįrodinėjo. ATPK 296 straipsnyje, galiojusiame ieÅ¡kovo administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jo bylų nagrinėjimo Vyriausiajame administraciniame teisme metu, buvo numatyta, jog skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas iÅ¡nagrinėja per dvideÅ¡imt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jei kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklÄ apeliacine tvarka nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas reguliavo Administracinių bylų teisenos įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.), kuris nenumatė konkretaus termino, per kurį turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas apeliacinis skundas. Administracinių bylų teisenos įstatymas - specialus įstatymas ATPK 296 straipsnio atžvilgiu reguliuojant klausimus, susijusius su apeliaciniu procesu Vyriausiajame administraciniame teisme, nenumatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundus turi iÅ¡nagrinėti per 20 dienų, todėl teismas neturėjo pareigos iÅ¡nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos per 20 dienų.

Proceso trukmė vertinama atsižvelgiant į teismų darbo krÅ«vį, todėl dėl objektyvių priežasčių – itin didelio administracinių bylų skaičiaus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, bendra eilės tvarka iÅ¡nagrinėti bylÄ per tokį terminÄ yra neįmanoma, o teisė negali reikalauti neįmanomų dalykų. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ bei ieÅ¡kovo administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, į tai, jog byla du kartus buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, iÅ¡ kurių vienÄ kartÄ byla buvo grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui siekiant užtikrinti pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ teismo procese, kuriame jis, nors ir bÅ«damas informuotas administracinio teisės pažeidimo protokolu apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , nedalyvavo.

BylÄ grÄ Å¾inus nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės vengė atvykti į teismo posėdžius, todėl nėra pagrindo teigti, jog byla nebuvo iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Proceso trukmė 2 metai 3 mėnesiai 20 dienų Konvencijos prasme akivaizdžiai nelaikytina nepagrįstai ilga. Administracinė nuobauda ieÅ¡kovui paskirta nesuėjus dviejų metų senaties terminui, kurį Vyriausiasis administracinis teismas taiko pagal analogijÄ atsižvelgdamas į BPK 95 straipsnio nuostatas.

Nuobauda už 2007 m. gegužės 21 d. padarytÄ pažeidimÄ V. B. pirmÄ kartÄ paskirta 2007 m. birželio 15 d. Vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. sausio 29 d. nutartimi grÄ Å¾inus bylÄ pirmajai instancijai, pakartotinai nuobauda paskirta 2008 m. birželio 22 d., t. y. nepraėjus 5 mėnesiams po bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka ir nepraėjus dvejiems metams nuo pažeidimo padarymo dienos. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovo administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta eilės tvarka iÅ¡ esmės per tokius pačius terminus, kaip ir kitos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylos, todėl pagrindo teigti, kad ieÅ¡kovas buvo diskriminuojamas, nėra.

Teismo nuomone, ieÅ¡kovo pateikti dokumentai apie susirgimus ir gydymÄ nepatvirtina aplinkybės, kad juos nulėmė užsitęsęs teisminės bylos administracinio teisės pažeidimo nagrinėjimas, t.y. ieÅ¡kovas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp proceso trukmės ir sveikatos sutrikimų. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas V. B. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ panaikinti, priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti bei apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka (t. 1, b.l. 187-189).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: Teismo sprendimas negalioja dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, nes teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus bei sprendime nėra motyvų ar sutrumpintų motyvų, dėl kurių neiÅ¡spręsti visi pareikÅ¡ti reikalavimai ar reikalavimai atmesti (CPK 329 str. 2 d. 4 p., 7 p.). Sprendime nėra motyvų ar sutrumpintų motyvų, kuriais remdamasis teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp proceso trukmės ir sveikatos sutrikimų, ir argumentų, dėl kurių yra atmetami kurie nors pateikti įrodymai.

Teismas neiÅ¡nagrinėjo pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo ir nenurodė argumentų, dėl kurių atmetė kurios nors pateiktus ieÅ¡kovo įrodymus pripažinti, kad atsakovai pažeidė ieÅ¡kovo teisę į veiksmingÄ teisinę gynybÄ . Be to, teismas tik formaliai konstatavo, kad neva apeliantas nebuvo diskriminuojamas.Sprendimas neteisėtas, nes civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas pirmosios instancijos teismas ir teisėjas A. I., dėl ko pažeistas CPK 21 straipsnis ir Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai neturėjo teisės ir privalėjo nusišalinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo dėl pagrįstų abejonių jų nešališkumu, nes procesinis sprendimas yra susijęs su Vilniaus apygardos teismu ir teisėjų A. U. ir H. J. neteisėtų veiksmų įvertinimu ir jų teisėmis ir pareigomis.Sprendime netinkamai taikomi ir aiškinami ATPK 296 ir CK 6.272 straipsniai, nes nukrypstama nuo Konstitucinio Teismo suformuotos teismų praktikos civiliniame procese dėl žalos atlyginimo.

Teismas privalėjo vertinti administracinės bylos medžiagÄ , Å¡alių procesinius dokumentus ir paaiÅ¡kinimus, kas laikytina raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismas nenurodė argumentų, dėl kurių atmesti apelianto pateikti argumentai dublike civilinėse bylose Nr. 2-122-656/2012 ir 2-2854-585/2011 ir kt., tarp jų 2012 m. gegužės 17 d. pareiÅ¡kime dėl papildomų teisinių argumentų ir paaiÅ¡kinimų, 2012 m. gruodžio 31 d. pareiÅ¡kime ir nėra taip pat argumentų dėl atmetimo teisėjų kaltės įrodymų administracinėje byloje vykdžius diskriminacijÄ apelianto atžvilgiu ir nepratęsus administracinės nuobaudos skyrimo termino.Jeigu nėra nustatyta konkretaus termino Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatyme, tai, apelianto nuomone, galioja ATPK 296 straipsnyje nustatytas 20 dienų nuo apeliacinio skundo gavimo teisme dienos terminas. Todėl įstatymo pažeidimas ir neteisėti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiksmai negali bÅ«ti pateisinami jokiomis „objektyviomis priežastimis“, nes tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia aplinkybės, jog apelianto pirmas apeliacinis skundas iÅ¡nagrinėtas per 6 mėnesius ir 27 dienas, o antras – per 1 metus 3 mėnesius ir 10 dienų.

Apelianto atžvilgiu vykdoma diskriminacija, nes administracinės teisės pažeidimo byloje nėra iki suėjo senaties terminas nuo taip vadinamo pažeidimo padarymo nei vieno procesinio sprendimo ar dokumento, kuriame bÅ«tų nustatyta, kad apeliantas vengė atvykti į teismo posėdžius, dėl ko senaties terminas yra pratęsiamas Å¡iais motyvais ar sustabdoma senaties eiga dėl prieÅ¡ingo teisei apelianto veikimo. Atsakovas Lietuvos vyriausias administracinis teismas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti (t. 1, b.l. 210-211).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas yra motyvuotas, todėl nėra pagrindo teigti, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Apelianto argumentai dėl teisėjo, priėmusio skundžiamÄ teismo sprendimÄ , Å¡aliÅ¡kumo yra abstraktÅ«s, nekonkretÅ«s ir nepakankami, kad pagrįsti, jog bylÄ nagrinėjęs teisėjas turėjo nusiÅ¡alinti nuo jos nagrinėjimo.Apelianto administracinė byla iÅ¡nagrinėta nepažeidžiant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio 1 dalies.

Aplinkybė, kad kai kurias bylas Lietuvos vyriausiasis teismas faktiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo greičiau nei apelianto, nereiÅ¡kia, jog jis buvo diskriminuojamas, nes negali bÅ«ti tapatinamos apelianto ir kitų bylų aplinkybės. Atsakovas Jonavos rajono apylinkės teismas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti (t. 1, b.l. 213-215). Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas glaustai, konkrečiai ir aiÅ¡kiai nurodė visus duomenis, kurie bÅ«tini teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl negalima sutikti su apelianto argumentu, kad teismo sprendimas yra be motyvų.

Nesutiktina su apelianto argumentu, kad civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas teismas. Pats faktas, kad civilinę bylÄ nagrinėjo Vilniaus apygardos teismo teisėjas, nors apeliantas ir yra kreipęsis į teismus dėl kitų minėto teismo teisėjų veiksmų, dar nesudaro pagrindo abejoti visų Å¡io teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu ar objektyvumu nagrinėjamoje civilinėje byloje. Konkrečių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių faktÄ , kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas teisėjas, apeliantas nepateikė.

Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su administracinio proceso trukme, tiek su atsakovais nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjų veiksmais nagrinėjant administracinio teismo pažeidimo bylÄ bei apelianto veiksmais minėtame procese. Todėl nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dėl apelianto nurodytų argumentų. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ (t. 1, b.l. 216-218).

Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas nepagrindžia, kokia žala jam kilo pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ jam nedalyvaujant. Be to, teismo sprendimo (nutarties) panaikinimas instancine tvarka pats savaime dar nėra teisėjo kaltės įrodymas. Apeliantas teisėjų kaltės neįrodė, kÄ pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas.Tuo metu galiojęs Administracinių bylų teisenos įstatymas – specialus įstatymas ATPK 296 straipsnio atžvilgiu reguliuojant klausimus, susijusius su apeliaciniu procesu Vyriausiajame administraciniame teisme, nenumatė kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundus turi iÅ¡nagrinėti per 20 dienų, todėl teismas neturėjo pareigos iÅ¡nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylos per 20 dienų.

Be to, proceso trukmė vertinama atsižvelgiant į darbo krÅ«vį, todėl dėl itin didelio administracinių bylų skaičiaus Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bendra eilės tvarka iÅ¡nagrinėti bylÄ per 20 dienų terminÄ yra neįmanoma. Teismas pagrįstai atsižvelgė į EŽTT praktikÄ bei apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, todėl pagrįstai laikė, kad proceso trukmė 2 metai 3 mėnesiai ir 20 dienų nelaikytina nepagrįstai ilga.Teismas, nustatydamas atlygintinų nuostolių dydį, privalo taikyti CK 6.282 straipsnio 1 dalį, jeigu bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos Å¡ios normos dispozicijoje nurodytos aplinkybės. Apeliantas buvo nubaustas skiriant įspėjimÄ ir Å¡i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis yra įsiteisėjusi.

Tokiu bÅ«du apeliantas padarė administracinės teisės pažeidimÄ , už kÄ yra nubaustas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaApeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, t.y. jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Pažymėtina, kad dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose bei į tai, kad apeliantas nenurodė jokių argumentų dėl bÅ«tent žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinumo, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka bÅ«tinumo nėra. Apeliacinis skundas netenkintinas. Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindųApeliantas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 ir 7 punktus ir tai yra absoliutÅ«s sprendimo negaliojimo pagrindai - sprendimas yra be motyvų (sutrumpintų motyvų) bei iÅ¡spręsti ne visi byloje pareikÅ¡ti reikalavimai.

Su Å¡iais apelianto argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ . Å is pagrindas taikytinas tik tuo atveju, kai sprendimas yra visiÅ¡kai be motyvų. Tuo tarpu jei teismo sprendimo motyvai ir bÅ«tų neiÅ¡samÅ«s, Å¡is pažeidimas galėtų bÅ«ti pripažintas esminiu tik tuo atveju, jeigu sprendimo motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo bÅ«ti iÅ¡spręsta neteisingai.

Jei teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje argumentuotai atsakyta į pagrindinius iÅ¡nagrinėto ginčo aspektus, tai negali bÅ«ti pagrindas vien dėl formalių pažeidimų panaikinti iÅ¡ esmės teisingÄ teismo sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ , nusprendęs, kad apeliantas neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp proceso trukmės ir sveikatos sutrikimų. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies, joje iÅ¡dėstytos teismo nustatytos esminės bylos aplinkybės, faktiniai ir teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.).

Todėl negalima sutikti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Taip pat nepagrįstas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡nagrinėjo pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). Apeliantas Å¡iuo reikalavimu prašė pripažinti, kad atsakovai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė ieÅ¡kovo teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ir veiksmingÄ teisinę gynybÄ bei vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobÅ«džio veiksmų pripažinimas apskritai nėra savarankiÅ¡kas materialinis reikalavimas, jis yra tik viena iÅ¡ nustatinėtinų civilinės atsakomybės – neteisėti veiksmai – sÄ lygų, kuriÄ konstatavus bei esant nustatytoms kitoms CK 6.246-6.249 straipsniuose numatytoms sÄ lygoms spręstina dėl žalos atlyginimo iÅ¡ atsakovo. IÅ¡ skundžiamo sprendimo motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo apelianto nurodytus argumentus ir laikė juos nepagrįstais sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, dėl ko visÄ ieÅ¡kinį atmetė, kas, beje, bet kuriuo atveju reikÅ¡tų, kad ir kiekvienas reikalavimas skyrium paimtas yra atmestas.

Dėl Å¡ios priežasties taip pat negalima sutikti, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytas absoliutus skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikÅ¡to apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.). Dėl procesinių teisės normų pažeidimoApeliantas, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , teigia, kad civilinę bylÄ iÅ¡nagrinėjo ir sprendimÄ priėmė Å¡aliÅ¡kas ir priklausomas pirmosios instancijos teismas ir teisėjas A.

I., nes Vilniaus apygardos teismas ir jo teisėjai neturėjo teisės nagrinėti bylÄ ir privalėjo nusiÅ¡alinti nuo civilinės bylos nagrinėjimo dėl pagrįstų abejonių jų neÅ¡aliÅ¡kumu. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo ir teisėjo A. I. nuÅ¡alinimo klausimas nagrinėjamoje byloje buvo iÅ¡spręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad nepateikta duomenų, kurie galėtų įrodyti visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų tiesioginį ar netiesioginį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, todėl tenkinti praÅ¡ymÄ dėl visų Vilniaus apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nėra pagrindo (t. 1, b.l. 109-111).

Esant Å¡ioms aplinkybėms, apelianto argumentas dėl skundžiamÄ teismo sprendimÄ priėmusio teismo ir teisėjo Å¡aliÅ¡kumo atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 12 str., 178 str.).              Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, įrodytumoCK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylÄ , atlygina valstybė visiÅ¡kai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigÅ«no kaltės. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai konstatuojama, jog valstybės institucija, pareigÅ«nas ar teismas atliko neteisėtus veiksmus ir žala atsirado bÅ«tent dėl nurodytų subjektų neteisėtų veiksmų. Tačiau, ieÅ¡kovas, reikalaudamas atlyginti žalÄ , neatleidžiamas nuo CPK 178 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, t. y. jam tenka pareiga įrodyti tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios civilinės atsakomybės rūšies sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalÄ (nuostolius).

Neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų atsakomybės sÄ lygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008).Kaip minėta, apeliantas ieÅ¡kiniu pirmosios instancijos teismo prašė:

1) pripažinti, kad atsakovai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Jonavos rajono apylinkės teismas pažeidė ieÅ¡kovo teises į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ir veiksmingÄ teisinę gynybÄ bei vykdė diskriminacijÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007;

2) įpareigoti atsakovÄ Lietuvos RespublikÄ paÅ¡alinti padarytus Konvencijos ir Konstitucijos pažeidimus administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007;

3) priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Lietuvos Respublikos 150 000 Lt teisingÄ atlyginimÄ patirtai neturtinei žalai atlyginti. Apeliantas ieÅ¡kininius reikalavimus grindžia tuo, kad administracinė byla Nr. A-2.2-243-751-07/2007 (Nr. A-2.2-73-490/2008) neiÅ¡nagrinėta teisingai per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ , nepagrįstai ir neteisėtai apeliantas buvo persekiojamas 2 metus ir 5 mėnesius, todėl Lietuvos Respublika privalo atlyginti patirtÄ 150 000 Lt neturtinę žalÄ . Taigi, iÅ¡ esmės yra pareikÅ¡tas vienas materialinis reikalavimas – dėl žalos atlyginimo, nes reikalavimai dėl apelianto nurodomų pažeidimų pripažinimo vertintinas kaip reikalavimo dėl žalos atlyginimo faktinis pagrindas.

Todėl nagrinėtina, ar Jonavos rajono apylinkės teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdami minėtÄ administracinę bylÄ , nepažeidė teisės normų, reglamentuojančių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimÄ , taip pat ar nebuvo pažeista apelianto teisė į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ , veiksmingÄ teisinę gynybÄ bei ar nebuvo vykdoma diskriminacija apelianto atžvilgiu. Å iame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad administracinių teismų sprendimų motyvacijos, iÅ¡vadų, teisės aktų taikymo peržiÅ«rėjimas jų pagrįstumo ir teisėtumo aspektais nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl tokio pobÅ«džio apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ esmės neanalizuotini.

Civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str., 178 str.). Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.).

Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis.

Å ių proceso teisės normų aiÅ¡kinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir iÅ¡plėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009). Byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismas administracinėje byloje Nr. A-2.2-243-751-07/2007 2007 m. birželio 15 d. nutarimu apeliantÄ pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 50 straipsnyje ir už tai jį įspėjo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 29 d. nutartimi apelianto apeliacinį skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, Jonavos rajono apylinkės teismo 2007 m. birželio 15 d. nutarimÄ panaikino ir perdavė Å¡iam teismui iÅ¡ naujo nagrinėti apelianto administracinio teisės pažeidimo bylÄ . Jonavos rajono apylinkės teismas iÅ¡ naujo nagrinėdamas minėtÄ bylÄ , 2008 m. birželio 2 d. nutarimu apeliantÄ pripažino kaltu, padarius pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 50 straipsnyje ir skyrė 300 Lt baudÄ .

Apeliantui pateikus apeliacinį skundÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 2 d. nutarimÄ pakeitė, t.y. pripažino apeliantÄ kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytÄ pažeidimÄ ir už tai jį įspėjo. Apeliantas jam padarytÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų teismo veiksmų, nagrinėjant minėtÄ administracinės teisės pažeidimo bylÄ . Apelianto teigimu, administracinė byla Jonavos rajono apylinkės teisme iÅ¡nagrinėta jam nedalyvaujant, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė ATPK 296 straipsnio nuostatas ir bylos neiÅ¡nagrinėjo per 20 dienų nuo administracinės teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, todėl tokiais veiksmais teismai pažeidė apelianto teisę į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ir veiksmingÄ teisinę gynybÄ bei vykdė diskriminacijÄ apelianto atžvilgiu.

Su Å¡iais apelianto teiginiais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Dėl apelianto teisių pažeidimo Jonavos rajono apylinkės teismui iÅ¡nagrinėjus administracinę bylÄ jam nedalyvaujant pažymėtina tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. spalio 5 d. nutarime konstatavo, kad Jonavos rajono apylinkės teismas ėmėsi visų įmanomų bÅ«dų tinkamai informuoti administracinėn atsakomybėn traukiamÄ asmenį (apeliantÄ ) apie bylos nagrinėjimÄ , o administracinėje byloje esantys duomenys leido daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad apeliantui buvo žinoma apie paskirtÄ bylos nagrinėjimÄ .

Tokias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir administracinės bylos medžiaga (adm. bylos b.l. 22-42), beje, iÅ¡ kurios matyti, jog apelianto sÅ«nus ne kartÄ Â buvo prašęs atidėti bylos nagrinėjimÄ (adm. bylos b.l. 34, 42). Kaip matyti iÅ¡ minėto nutarimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatė Jonavos rajono apylinkės teismo padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui - apeliantui.

Taigi laikyti, kad Jonavos rajono apylinkės teismo veiksmai Å¡iuo atveju yra neteisėti, nėra pagrindo. Dėl ATPK 296 straipsnio taikymo nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylÄ pažymėtina tai, kad minėtoje teisės normoje (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo redakcija Nr. VIII-1931), galiojusioje apelianto administracinio teisės pažeidimo padarymo ir jo bylų nagrinėjimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu, buvo numatyta, kad skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje atitinkamas administracinis teismas iÅ¡nagrinėja per dvideÅ¡imt dienų nuo administracinio teisės pažeidimo bylos gavimo dienos, jeigu kitaip nenustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo veiklÄ apeliacine tvarka nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas reguliavo Administracinių bylų teisenos įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.), kuris laikytinas specialiuoju įstatymu ATPK 296 straipsnio atžvilgiu kiek tai susiję su apeliaciniu procesu Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Kaip pagrįstai nurodo pirmosios instancijos teismas, Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumatė konkretaus termino, per kurį turėjo bÅ«ti iÅ¡nagrinėtas apeliacinis skundas, t.y. nenumatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skundus turi iÅ¡nagrinėti per 20 dienų.

Taigi, darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturėjo pareigos iÅ¡nagrinėti apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos per 20 dienų. Be to, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo darbo krÅ«vį, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Å¡iame teisme bendra eilės tvarka iÅ¡nagrinėti bylÄ per tokį terminÄ yra neįmanoma.              Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ar procesas buvo nepagrįstai per ilgas, bÅ«tina įvertinti visumÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, o ne tik teisės aktuose nustatytus procesinius terminus.

Juo labiau, kad EŽTT praktikoje nurodoma, kad nacionalinėje teisėje įtvirtinti bylų iÅ¡nagrinėjimo terminai neturi lemiamos reikÅ¡mės sprendžiant, ar proceso trukmė nacionaliniame teisme buvo per ilga. Nacionalinėje teisėje nustatytų terminų nesilaikymas pats savaime nereiÅ¡kia, kad buvo padarytas Konvencijos pažeidimas (1992 m. vasario 27 d. sprendimas byloje G. prieÅ¡ ItalijÄ (Nr. 12787/87). Apeliantas netinkamai skaičiuoja jo administracinės bylos iÅ¡nagrinėjimo terminus, nes yra vertinama bendra proceso trukmė, o ne atskiri jo etapai.

Todėl nagrinėjamu atveju skaičiuojant proceso trukmę nuo surinktos medžiagos dėl apelianto padaryto administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 50 straipsnį gavimo Jonavos rajono apylinkės teisme dienos - 2007 m. gegužės 28 d. iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo - 2009 m. spalio 5 d., matyti, kad procesas dėl apelianto administracinio teisės pažeidimo truko daugiau kaip 2 metus ir 4 mėnesius. IÅ¡ administracinės bylos medžiagos matyti, kad tiek Jonavos rajono apylinkės teismas, tiek Lietuvos vyriausias administracinis teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių apeliantui praneÅ¡ti apie administracinės bylos nagrinėjimÄ , kad jis galėtų visa apimtimi pasinaudoti teise į teisinę gynybÄ , tačiau apeliantas į paskirtus teismo posėdžius neatvyko, t. y. pats tinkamai neįgyvendino jam suteiktų teisių.

Atsižvelgiant į EŽTT praktikÄ bei į apelianto administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, t.y. kad byla du kartus buvo nagrinėjama apeliacine tvarka, iÅ¡ kurių vienÄ kartÄ byla buvo grÄ Å¾inta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo siekiant užtikrinti apelianto dalyvavimÄ teismo procese, kuriame jis, bÅ«damas informuotas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , nedalyvavo, nėra pagrindo daryti iÅ¡vados, kad byla nebuvo iÅ¡nagrinėta per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia proceso trukmė Konvencijos prasme nelaikytina nepagrįstai ilga.

Dėl to atmestini apelianto nepagrįsti argumentai dėl jo neva neteisėto persekiojimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta nesuėjus dviejų metų senaties terminui, kurį Lietuvos vyriausias administracinis teismas taiko pagal analogijÄ atsižvelgdamas į BPK 95 straipsnio nuostatas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1253/2010).

Kaip matyti iÅ¡ administracinės bylos, nuobauda už 2007 m. gegužės 21 d. padarytÄ pažeidimÄ apeliantui pirmÄ kartÄ buvo paskirta 2007 m. birželio 15 d. IÅ¡ aktualios ATPK 2005 m. birželio 16 d. įstatymo Nr. X-249 redakcijos matyti, kad 35 straipsnio 4 dalyje buvo įtvirtina, jog kai pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, Å¡iame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iÅ¡ naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taigi, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2008 m. sausio 29 d. nutartimi grÄ Å¾inus bylÄ pirmajai instancijai, pakartotinai nuobauda buvo paskirta 2008 m. birželio 2 d., t.y. nepraėjus 5 mėnesiams po bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacine tvarka ir nepraėjus dvejiems metams nuo pažeidimo padarymo dienos.

Kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės pareiga atlyginti žalÄ atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sÄ lygos, tuo tarpu byloje nenustatyti neteisėti atsakovų veiksmai, kurie sÄ lygotų apelianto teisės į teisingÄ bylos nagrinėjimÄ ir veiksmingÄ teisinę gynybÄ pažeidimÄ . Apelianto teiginiai apie diskriminacijÄ jo atžvilgiu yra deklaratyvaus pobÅ«džio, juo labiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, apelianto administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta eilės tvarka iÅ¡ esmės per tokius pačius terminus, kaip ir kitos analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylos, dėl ko nėra pagrindo teigti, kad apeliantas buvo diskriminuojamas.

Taigi, apeliantas neįrodė vienos iÅ¡ bÅ«tinų deliktinei atsakomybei atsirasti sÄ lygos – neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl vien jau dėl to nėra pagrindo pripažinti apelianto reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pagrįstu. Kita vertus, net ir tuo atveju, jei ir bÅ«tų pagrindas pripažinti neteisėtus veiksmus, apeliantas neįrodo, jog jo nurodomu aspektu jam pasireiÅ¡kė neturtinė žala – ieÅ¡kinyje neturtinė žala siejama su jo sveikatos pablogėjimu (nerviniai pergyvenimai, dvasiniai sukrėtimai), tuo tarpu iÅ¡ vieÅ¡osios įstaigos Kauno Å ilainių poliklinikos pažymos (t. 1, b.l.

37) matyti, kad apeliantas kreipėsi į gydymo įstaigÄ visai dėl kitokio pobÅ«džio nusiskundimų. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias atsakomybę už žalÄ , atsiradusiÄ dėl teismo neteisėtų veiksmų, ir įrodinėjimÄ reglamentuojančias procesinės teisės normas.

Todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).              Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,              n u t a r i a :              Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .              Teisėjai                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                            Alvydas PoÅ¡kus                                                                               Vigintas ViÅ¡inskis