a1872277-8694-4e06-9dde-e0993ab66ca0 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. liepos 2 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė SuÅ¡inskienė, dalyvaujant atsakovės atstovei Jurgitai Zacharienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. V. skundÄ atsakovei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. V. kreipėsi į teismÄ su skundu (t. 1, b. l. 1–6), praÅ¡ydamas:

1) įpareigoti atsakovę papildyti Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) direktoriaus 2013-01-29 įsakymo Nr. TE-19 pirmÄ punktÄ teiginiu, kad R. V. nepertraukiamas vidaus tarnybos stažas iÅ¡eitinei kompensacijai gauti yra 20 metų 6 mėnesiai ir 1 diena;2) įpareigoti atsakovę pakeisti Tarnybos 2013-01-29 direktoriaus įsakymo Nr. TE-19 antro punkto 2.2 papunktį ir nurodyti, kad R. V. turi bÅ«ti iÅ¡mokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (didinant tris kartus) iÅ¡eitinė kompensacija;3) priteisti iÅ¡ atsakovės neiÅ¡mokėtÄ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ ;4) priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ dėl jos kaltės už uždelstÄ laikÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su pareiÅ¡kėju;5) priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjas nesutinka su vidaus tarnybos nepertraukiamojo stažo iÅ¡eitinei kompensacijai iÅ¡mokėti apskaičiavimu. Skundžiamame įsakyme nenurodyta, pagal kokį nepertraukiamÄ vidaus tarnybos staÅ¾Ä jam buvo apskaičiuota iÅ¡eitinė kompensacija. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo faktinis nepertraukiamas vidaus tarnybos stažas yra 20 metų 6 mėn. ir 1 d., o pridėjus 2 metus tarnybos TSRS ginkluotosiose pajėgose, atitinka atsakovės apskaičiuotÄ staÅ¾Ä , t. y. 22 metus 6 mėnesius 1 dienÄ .

PareiÅ¡kėjas darbÄ vidaus tarnyboje pradėjo 1992-07-20, kai su Plungės rajono policijos komisariatu 1992-07-13 sudarė sutartį ir įsakymu buvo paskirtas į Plungės rajono policijos komisariato (toliau – Plungės r. PK) VieÅ¡osios policijos policininko stažuotojo pareigas. PareiÅ¡kėjas Plungės r. PK vadovo 1992-09-21 įsakymu buvo siųstas įgyti bazinį (pirminį) policijos pareigÅ«no profesinį parengimÄ Ä¯ Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Vidaus reikalų ministerija) žinybinę aukÅ¡tesniÄ jÄ teisės mokyklÄ .

Toks profesinis parengimas buvo privalomas kiekvienam naujai priimtam policijos pareigÅ«nui. PareiÅ¡kėjas Å¡io kurso metu turėjo suteiktÄ pareigybinį laipsnį, gavo nustatytÄ darbo užmokestį, turėjo policijos pareigÅ«no tarnybinį pažymėjimÄ , neÅ¡iojo policininko uniformÄ su policininko stažuotojo skiriamaisiais ženklais, turėjo visas policijos pareigÅ«nui priklausančias teises ir pareigas. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo faktinis nepertraukiamas vidaus tarnybos stažas nuo priėmimo į vidaus tarnybÄ , skaičiuojant nuo 1992-07-20 iki 2013-01-29, yra 20 metų 6 mėnesiai ir 1 diena.

Pagal Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 57 straipsnio nuostatas, jam dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡eitinė kompensacija turi bÅ«ti didinama ne du, o tris kartus. Ä®sakyme nepaaiÅ¡kinama, kodėl jam iÅ¡mokama mažesnė kompensacija. Atsakovas, neiÅ¡mokėdamas visos Statuto 57 straipsnyje nustatytos iÅ¡eitinės kompensacijos, nevykdė Statuto 58 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad su atleidžiamu iÅ¡ vidaus tarnybos pareigÅ«nu turi bÅ«ti visiÅ¡kai atsiskaityta jo atleidimo dienÄ .

Tokiu atveju pagal Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalį, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . PareiÅ¡kėjas 2013-04-05 praÅ¡yme nurodė, kad Plungės r. PK komisaro J. G. 1993-07-16 įsakymas Nr. 201 patvirtina, jog tarnyba nuo jo priėmimo į vidaus tarnybÄ 1992-07-20 niekada nebuvo nutrÅ«kusi. Kai pareiÅ¡kėjas 1993-07-17 buvo paskirtas į Plungės r. PK savivaldybių policijos jaunesniojo inspektoriaus pareigas, jis jau buvo vidaus tarnybos pareigÅ«nas.

PareiÅ¡kėjas medicininę komisijÄ per visÄ tarnybos laikÄ praėjo tik du kartus, t. y. 1992-07-20, kai buvo priimtas į tarnybÄ , ir 2013-01-29, kai iÅ¡ jos buvo atleistas (b. l. 39–40). PareiÅ¡kėjas 2013-04-24 praÅ¡yme atkreipė dėmesį į tai, kad nesuprantamas atsakovės 2013-01-30 kreipimasis į Vidaus reikalų ministerijos VieÅ¡ojo saugumo politikos departamentÄ , kai Å¡ioje ministerijoje yra Teisės departamento Teisės taikymo ir vidaus tyrimo skyrius, be to, atsakovė turi teisės ir personalo tarnybÄ .

Pažymėjo, kad atsakovė netinkamai aiÅ¡kina sÄ vokÄ â€žnepertraukiamas vidaus tarnybos stažas“. Statute įtvirtinta nuostata, kad į vidaus tarnybos staÅ¾Ä turi bÅ«ti įskaitytas ir mokslas įvairiose mokymo įstaigose, įtvirtina ir pareigÅ«nų, kurie prieÅ¡ įstodami į tarnybÄ mokėsi tokiose mokymosi įstaigose, statusÄ . Jeigu asmuo, kuris mokėsi, nebuvo atleistas iÅ¡ tarnybos, tai negali bÅ«ti ir ginčo, kad darbiniai tarnybiniai santykiai buvo nutrÅ«kę. Vidaus tarnybos staÅ¾Ä patvirtina ir tai, kad ginčijamu laikotarpiu jis gavo darbo užmokestį (b. l. 52–54).

PareiÅ¡kėjas 2013-05-30 paaiÅ¡kinime nurodė, kad jam buvo mokamas darbo užmokestis laikinaisiais talonais, kai dirbo Plungės r. PK policininku stažuotoju laikotarpiu nuo 1992-07-20 iki 1992-09-21(b. l. 67). Atsakovė atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ jį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 18–21). Atsiliepime nurodė, kad Tarnyba, skaičiuodama iÅ¡eitinių kompensacijų mokėjimÄ , vadovaujasi Statuto 57 straipsniu, kuriame įstatymų leidėjas nustatė kompensacijos didinimÄ , atsižvelgus į tarnyboje nepertraukiamai iÅ¡tarnautus metus, o ne į turimÄ vidaus tarnybos staÅ¾Ä .

Vidaus tarnybos stažas (Statuto 37 straipsnis) negali bÅ«ti prilyginamas Statuto 57 straipsnio 2 dalyje nustatytam nepertraukiamajam tarnybos stažui, Å¡ios sÄ vokos nėra tapačios.Tarnyba, skaičiuodama pareiÅ¡kėjui iÅ¡eitinę kompensacijÄ , tarnybos laikÄ skaičiavo ne nuo jo priėmimo į vidaus tarnybÄ 1992-07-20, o nuo paskyrimo į pareigas po Vilniaus aukÅ¡tesniosios policijos mokyklos baigimo 1993-07-19 iki atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos 2013-01-29. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo tarnybos bylos matyti, kad jo vidaus tarnybos stažas 2013-01-29 yra 22 metai 6 mėnesiai 1 diena, tarnybos Lietuvos valstybei stažas – 23 metai 8 mėnesiai 21 diena, o stažas iÅ¡eitinei kompensacijai skaičiuoti 2013-01-29 yra 19 metų 6 mėnesiai 11 dienų.

Atsižvelgus į tai, kad R. V. atleidimo dienÄ jo nepertraukiamas tarnybos laikas sudarė 19 metų 6 mėnesius ir 11 dienų, jam pagrįstai buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta 4 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija. Atsakovės nuomone, skundžiamas įsakymas yra teisėtas ir jį pakeisti, kaip skunde praÅ¡o pareiÅ¡kėjas, nėra pagrindo.Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytas aplinkybes ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovės atstovė teismo posėdyje pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas prisiekė 1993-10-01. PareigÅ«no statusas įgyjamas bÅ«tent nuo priesaikos davimo. Pateiktos darbo užmokesčio kortelės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 1993 m. sausio iki liepos mėnesio pareiÅ¡kėjui nebuvo mokamas atlyginimas, jam buvo mokamas darbo užmokestis iÅ¡ policijos mokyklos. PareiÅ¡kėjas neatliko policininko stažuotojo funkcijų. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Remiantis raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, esančiais pareiÅ¡kėjo tarnybos byloje, nustatyta, kad jis 1992-07-10 pateikė pareiÅ¡kimÄ Plungės r.

PK komisarui, praÅ¡ydamas jį priimti vieÅ¡osios policijos policininku–stažuotoju (tarnybos byla, l. 10). PareiÅ¡kėjas 1992-07-13 sudarė sutartį su Plungės r. PK (savivaldybės policijos nuovada), iÅ¡ kurios matyti, kad pareiÅ¡kėjui, kaip policijos pareigÅ«nui, buvo suteiktas vieÅ¡osios policijos pareigybės policininko-stažuotojo laipsnis (1 punktas), sutartis sudaryta trejiems metams (2 punktas) ir įsigalioja kitÄ dienÄ nuo jos pasiraÅ¡ymo (3 punktas, tarnybos byla 15 l.). Plungės r. PK komisaro 1992-07-13 įsakymu Nr. 160 pareiÅ¡kėjas nuo 1992-07-20 paskirtas Plungės r.

PK VieÅ¡osios policijos policininku–stažuotoju ir nustatytas 3,3 darbo apmokėjimo koeficientas (tarnybos byla, 19 l.). Vidaus reikalų ministerijos aukÅ¡tesniosios policijos mokyklos 1993-07-11 pažymėjimas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas 1992 m. įstojo į Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus aukÅ¡tesniÄ jÄ policijos mokyklÄ ir 1993 m. baigė Å¡ios mokyklos bazinio profesinio pasirengimo kursÄ (b. l. 10). 2013-02-07 tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lapas Nr. 04/4-5-3 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, remiantis Plungės r.

PK 1992-07-13 įsakymu Nr. 160, nuo 1992-07-20 iki 1992-09-21 (2 mėn. ir 1 d.) tarnavo Plungės r. PK viešojoje policijoje policininku–stažuotoju; nuo 1992-09-21 iki 1993-07-11 (9 mėn. ir 20 d.) buvo Vidaus reikalų ministerijos aukštesniosios policijos mokyklos klausytojas; Plungės r. PK vadovo 1993-07-06 įsakymu Nr. 201 nuo 1993-07-19 iki 1995-09-13 (2 m. 1 mėn. ir 24 d.) buvo paskirtas į Plungės r. PK savivaldybių policijos jaunesniojo inspektoriaus pareigas; Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 1995-09-13 įsakymu Nr. TD-94 nuo 1995-09-13 iki 1999-06-01 (3 m. 8 mėn. ir 18 d.) buvo paskirtas Tardymo poskyryje prie Plungės r.

PK tardytoju; Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 1999-06-01 įsakymu Nr. TD-98 nuo 1999-06-01 iki 2002-02-05 (2 m. 8 mėn. ir 4 d.) paskirtas vyresniuoju tardytoju; Tardymo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2002-02-04 įsakymu Nr. 47TE nuo 2002-02-05 iki 2002-04-19 (2 mėn. ir 14 d.) – Tardymo skyriaus prie Mokesčių policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyresniuoju tardytoju; Tarnybos direktoriaus 2002-04-24 įsakymu Nr. 53TE nuo 2002-04-19 iki 2003-01-01 (8 mėn. ir 12 d.) Tarnybos Tardymo skyriaus vyresniuoju tardytoju;

Tarnybos 2003-01-02 įsakymu Nr. 1 TE nuo 2003-01-01 iki 2003-02-24 (1 mėn. 23 d.) – Tarnybos Tardymo skyriaus Telšių apskrities poskyrio vyresniuoju tyrėju; Tarnybos direktoriaus 2003-02-21 įsakymu Nr. 39 TE nuo 2003-02-24 iki 2003-05-01 (2 mėn. ir 7 d.) Tarnybos Tardymo skyriaus Telšių apskrities poskyrio viršininku; Tarnybos direktoriaus 2003-04-30 įsakymu Nr. 78 TE nuo 2003-05-01 iki 2004-01-01 (8 mėn.) Tarnybos Telšių apskrities skyriaus vyresniuoju inspektoriumi; Tarnybos direktoriaus 2003-12-30 įsakymu Nr. 229TE nuo 2004-01-01 iki 2011-03-01 (7 m. ir 2 mėn.) – Tarnybos Telšių apskrities skyriaus vyresniuoju tyrėju;

Tarnybos direktoriaus 2011-02-24 įsakymu Nr. 183TE nuo 2011-03-01 iki 2013-01-29 (1 m. 10 mėn. ir 28 d.) – Tarnybos Å iaulių apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniuoju tyrėju. Nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas 2013-01-29 vidaus tarnybos sistemoje iÅ¡tarnavo 22 metus 6 mėnesius ir 1 dienÄ (b. l. 11–14). Byloje nėra ginčo dėl Å¡ių nustatytų faktinių aplinkybių. Tarnybos direktorius, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 57 straipsniu ir atsižvelgdamas į Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos specializuotosios medicininės ekspertizės 2013-01-28 ligos liudijimÄ Nr. 351, atleido pareiÅ¡kėjÄ Â iÅ¡ vidaus tarnybos 2013-01-29, R.

V. vidaus tarnybos stažas 2013-01-29 – 22 m. 6 mėn. ir 1 d., R. V. tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2013-01-29 – 23 m. 8 mėn. ir 21 d. (1 punktas); įpareigojo Tarnybos Finansų skyrių iÅ¡mokėti R. V. piniginę kompensacijÄ už 3,63 kalendorinės dienos nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2013 metus (2.1 punktas) ir jo dviejų mėnesinių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (didinant du kartus) iÅ¡eitinę kompensacijÄ (2.2. punktas, b. l. 8). PareiÅ¡kėjas nesutinka su atsakovės apskaičiuotu stažu iÅ¡eitinei kompensacijai gauti ir ginčijamo įsakymo 2.2 punktu.Taigi, byloje iÅ¡ esmės kilęs ginčas dėl to, ar pagrįstai atsakovė nepertraukiamÄ jį pareiÅ¡kėjo tarnybos staÅ¾Ä pradėjo skaičiuoti nuo 1993-07-19.

PareiÅ¡kėjas teigia, kad jo stažas turėjo bÅ«ti skaičiuojamas nuo 1992-07-20 ir nesutinka su atsakovės pozicija, kad jo stažas iÅ¡eitinei kompensacijai skaičiuoti 2013-01-29 buvo 19 m. 6 mėn. ir 11 d. Statuto 57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atleidžiant pareigÅ«nÄ iÅ¡ vidaus tarnybos pagal Å¡io Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4, 11, 15 ir 16 punktus, iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija, o 2 dalyje nustatyta, kad Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio kompensacija pareigÅ«nams, nepertraukiamai iÅ¡tarnavusiems daugiau kaip 5 metus, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.             Sutiktina su atsakove, kad vidaus tarnybos pareigÅ«nų teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose (Statute, Valstybės tarnybos įstatyme) nėra įtvirtintų teisės normų, nustatančių nepertraukiamos tarnybos skaičiavimo sÄ lygų ir tvarkos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylas (bÅ«tent dėl iÅ¡eitinės kompensacijos didinimo, nepertraukiamai iÅ¡tarnavusiems vidaus tarnyboje pareigÅ«nams) yra suformavęs praktikÄ , jog tokiu atveju, remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsniu, Å¡iems teisiniams santykiams taikytini darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai (žr. 2009-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A438-571/2009; 2009-12-23 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A442-1542/2009; 2010-10-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1241/2010 ir kt.).

Taigi, netaikytinas Statuto 37 straipsnis, o remiamasi Darbo kodeksu. Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepertraukiamasis darbo stažas – tai laikas, dirbtas vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje arba keliose įmonėse, įstaigose, organizacijose, jeigu iÅ¡ vienos darbovietės į kitÄ buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, arba jeigu darbo pertrauka nevirÅ¡ija nustatytų terminų. Taigi, darbo įstatymai į nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä Ä¯skaito tik tÄ laikÄ , kurį darbuotojas dirbo vienoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, jei iÅ¡ vienos darbovietės į kitÄ buvo perkelta darbdavių susitarimu ar kitais pagrindais, nenutraukiančiais darbo stažo, taip pat į nepertraukiamÄ darbo staÅ¾Ä gali bÅ«ti įskaičiuota nustatytų terminų nevirÅ¡ijanti pertrauka.             Atsakovė savo pozicijÄ grindė Vidaus reiklų ministerijos VieÅ¡ojo saugumo politikos departamento 2013-02-21 Nr. 12D-268 raÅ¡tu „Dėl nuomonės pateikimo“ (b. l. 33–34), kuriame, remiantis anksčiau cituota praktika dėl Darbo kodekso 30 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo, jis pareiÅ¡kė nuomonę, kad laikotarpis, kai R.

V. mokėsi Vilniaus aukÅ¡tesniojoje policijos mokykloje, į Statuto 57 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nepertraukiamÄ tarnybos staÅ¾Ä nėra įskaičiuotinas. Departamento nuomone, „remiantis Statuto (redakcija, galiojusi nuo 2000-02-08 iki 2006-08-29) 1 punktu ir R. V. tarnybos apskaitos lapo kopijoje nurodytais duomenimis, R. V. tarnybos vyresniuoju tardytoju civilinėse pareigÅ«no pareigose Tardymo poskyryje prie Plungės rajono policijos komisariato laikotarpis įskaičiuotinas į nepertraukiamÄ jį tarnybos staÅ¾Ä , apskaičiuojant R.

V. iÅ¡eitinę kompensacijÄ pagal Statuto 57 straipsnio 2 dalį.“Šiuo atveju buvo pateikta nuomonė ir joje iÅ¡dėstyta pozicija nesaisto atsakovės, priimant sprendimus, vadovautis teisės aktais, taikytinais ginčytinam klausimui spręsti bei nustatytoms faktinėms aplinkybėms vertinti. Vertintina, ar pareiÅ¡kėjo mokymosi laikotarpis Vilniaus aukÅ¡tesniojoje policijos mokykloje galėjo bÅ«ti įskaitytas į Statuto 57 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ nepertraukiamÄ jį staÅ¾Ä . PareiÅ¡kėjas neginčija skunde įsakymo dalies, kuria jis buvo atleistas iÅ¡ tarnybos dėl jo sveikatos bÅ«klės pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , remiantis ligos liudijimu (b. l. 23).

Kadangi pareiÅ¡kėjas buvo atleistas iÅ¡ tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , jis įgijo teisę į Statuto 57 straipsnyje nustatytÄ iÅ¡eitinę kompensacijÄ . Ginčijamo įsakymo 2.2 punkte nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokama jo dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio (didinant du kartus) iÅ¡eitinė kompensacija. Sutiktina su pareiÅ¡kėju, kad ginčijamame įsakyme nedetalizuota, kodėl jam iÅ¡mokama bÅ«tent tokio dydžio iÅ¡eitinė kompensacija.

To paties įsakymo 1 punkte nurodyta, kad jo vidaus tarnybos stažas 2013-01-29 – 22 m. 6 mėn. ir 1 d. IÅ¡ pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėto kompensacijos dydžio matyti, kad atsakovė nustatė, jog pareiÅ¡kėjas nepertraukiamai iÅ¡tarnavo daugiau kaip 10 metų, bet ne daugiau kaip 20 metų. Tik atsiliepime atsakovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjo stažas iÅ¡eitinei kompensacijai skaičiuoti 2013-01-29 buvo 19 m. 6 mėn. ir 11 d., nes nepertraukiamÄ jį pareiÅ¡kėjo tarnybos staÅ¾Ä pradėjo skaičiuoti nuo 1993-07-19.

Kaip minėta anksčiau, pareiÅ¡kėjas 1992-07-10 pateikė pareiÅ¡kimÄ Plungės r. PK komisarui, praÅ¡ydamas jį priimti vieÅ¡osios policijos policininku-stažuotoju (tarnybos byla, l. 10), 1992-07-13 jis sudarė sutartį su Plungės r. PK (savivaldybės policijos nuovada) ir Plungės r. PK komisaro 1992-07-13 įsakymu Nr. 160 nuo 1992-07-20 buvo paskirtas Plungės r. PK VieÅ¡osios policijos policininku–stažuotoju ir nustatytas 3,3 darbo apmokėjimo koeficientas (tarnybos byla, l. 19).             Tai, kad pareiÅ¡kėjas gavo darbo užmokestį patvirtina 1992-07-13 įsakymas (tarnybos byla, l. 10), Plungės r.

PK 1993-07-16 įsakymas Nr. 201, kuriuo nuo 1993-07-17 R. V. buvo paskirtas savivaldybių policijos apylinkės jaunesniuoju inspektoriumi, atleidus iÅ¡ VieÅ¡osios policijos patrulinės tarnybos policininko pareigų, buvo nustatytas reguliuojamas 4,8 darbo apmokėjimo koeficientas ir mokamas nuo liepos 1 d. (b. l. 41–43). Be to, pareiÅ¡kėjas teismui pateikė 2013-04-05 pažymÄ Nr. 7PŽ-44, iÅ¡ kurios matyti, kad ji parengta remiantis Vilniaus aukÅ¡tesniosios policijos mokyklos asmens kortelės atlyginimams apskaičiuoti duomenimis.

Šioje pažymoje nurodytas pareiškėjo gautas apmokestinamasis darbo užmokestis: 1992 m. rugsėjo mėn. –  56,10 Lt, spalio mėn. – 56,10 Lt, lapkričio mėn. – 56,10 Lt, gruodžio mėn. – 56,10 Lt, 1993 m. sausio mėn. – 70,69 Lt, vasario mėn. – 70,69 Lt, kovo mėn. – 81,43 Lt, balandžio mėn. – 93,90 Lt, gegužės mėn. – 103,26 Lt, birželio mėn. – 108,43 Lt ir liepos mėn. – 70,72 Lt (b. l. 58). Pareiškėjas pateikė ir asmens kortelę atlyginimams apskaičiuoti, iš kurios matyti, kad jam faktiškai „išduota“ atlyginimo: rugpjūčio mėn. – 5817 ir 812, rugsėjo – 5919, spalio – 4724, lapkričio – 416 (b. l. 69–70) ir 1993 m. liepos mėn. – 96,91 (b. l. 71–72).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2013-05-27 pažyma Nr. PAZ1-193 patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui darbo užmokesčio 1992 m. liepos mėn. buvo iÅ¡mokėta 16,24 Lt, rugpjūčio mėn. – 42,05 Lt ir rugsėjo mėn. – 59,16 Lt (b. l. 77). Taigi, kai pareiÅ¡kėjas mokėsi, jis gavo iÅ¡mokÄ â€“ darbo užmokestį. PareiÅ¡kėjas, iki jo paskyrimo savivaldybių policijos apylinkės jaunesniuoju inspektoriumi, gavo darbo užmokestį, remiantis 1992-07-20 įsakymu Nr. 160, todėl teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiais, kad jam mokymosi laikotarpiu buvo mokamas bÅ«tent darbo užmokestis.

Å ioje byloje nėra svarbu, kokio dydžio ir kokiais piniginiais vienetais pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡mokėtas darbo užmokestis. Esminė aplinkybė yra iÅ¡mokėtų sumų paskirtis – darbo užmokestis.              PareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 1992-09-21 iki 1993-07-11 buvo Vidaus reikalų ministerijos aukÅ¡tesniojoje policijos mokykloje klausytoju. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991-07-29 nutarimu Nr. 304 patvirtino Tarnybos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų sistemoje statutÄ , kurio 1 punkte buvo nustatyta, kad „Vidaus reikalų ministerijos mokymo įstaigų pareigÅ«nams taikomi Å¡io statuto bei tų mokymo įstaigų statutų reikalavimai.“ Minėto statuto 3 punkte buvo nustatyta, kad „Asmenys, pareiÅ¡kę norÄ tarnauti, privalo pasitikrinti Vidaus reikalų ministerijos centrinėje medicininės ekspertizės komisijoje, kuri, atsižvelgdama į priimamųjų asmenų sveikatos bÅ«klę ir psichologinės tarnybos tyrimo rezultatus, pateikia iÅ¡vadÄ dėl tinkamumo tarnybai.“ Tarnybos byloje yra Vidaus reikalų ministerijos Centrinės medicinos ekspertizės komisijos 1992-04-23 pažyma Nr. 4109, patvirtinanti, kad pareiÅ¡kėjas tuo metu buvo sveikas (tarnybos byla, 14 l.).

Minėtoje pažymoje nurodytas prieraÅ¡as „Plungės r. PK“. Taigi, pareiÅ¡kėjas iki 1992-07-10, kai pateikė praÅ¡ymÄ Plungės r. PK priimti jį policininku–stažuotoju, medicininę komisijÄ perėjo. Å iame statute nustatyta tai, kad su asmenimis, priimtais į tarnybÄ sudaroma terminuota sutartis (14 punktas), asmuo, paskyrus jį į pareigas ir jam suteikus atitinkamÄ laipsnį (pareiginį laipsnį), tampa pareigÅ«nu. PareigÅ«nui iÅ¡duodamas tarnybinis pažymėjimas, ženklas bei uniforma (17 punktas).

Taigi, Å¡io statuto 17 punkte nustatytas paskyrimas į pareigas negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip neapimantis asmenų priėmimo aukÅ¡tesniųjų policijos mokyklų klausytojais. PrieÅ¡ingas Å¡ios nuostatos aiÅ¡kinimas, t. y. kad pareigÅ«no statusÄ asmuo įgyja tik jį paskyrus į konkrečias pareigas atitinkamoje vidaus reikalų sistemos įstaigoje, o ne Å¡ių įstaigų klausytojais, be kita ko, neleistų pareigÅ«nais pripažinti ir tuometinės Lietuvos policijos akademijos klausytojų, nors jie buvo laikomi policijos pareigÅ«nais (Policijos įstatymo 5 str. 4 d. (1990-12-11 įstatymo Nr. I-851 redakcija) ir jiems, kaip ir aukÅ¡tesniųjų policijos mokyklų klausytojams, taikomos Tarnybos statuto nuostatos (Tarnybos statuto 1 p.).

Be to, vien tai, kad aukÅ¡tesniųjų policijos mokyklų klausytojų statusas nebuvo eksplicitiÅ¡kai apibrėžtas tuo metu galiojusiame Policijos įstatyme, nagrinėjamu atveju savaime negali lemti iÅ¡vados, kad tokie asmenys nelaikytini vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2369/2012). Taigi, pareiÅ¡kėjas pagal 1992-07-13 terminuotÄ sutartį buvo priimtas į tarnybÄ , jam suteiktas pareiginis laipsnis. Å io statuto 20 punkte buvo nustatyta, kad „pirmÄ kartÄ priimtiems į tarnybÄ ir neturintiems aukÅ¡tesniojo ar aukÅ¡tojo iÅ¡simokslinimo asmenims suteikiamas vidaus tarnybos eilinio arba policininko stažuotojo pareiginis laipsnis bei nustatomas vienerių metų stažuotės terminas“ (20 punktas).

Policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte (1990-12-11 įstatymo Nr. I-851 redakcija) policijos pareigÅ«nų tarnybos stažui, kvalifikacijai ir einamoms pareigoms pažymėti bei santykiams reguliuoti buvo nustatyti pareiginiai laipsniai, o žemiausias iÅ¡ jų – policininkas stažuotojas. Nors tai ir žemiausias policijos pareigÅ«nų pareiginis laipsnis, tačiau tokio laipsnio suteikimas pareiÅ¡kėjui patvirtino, jo, kaip policijos pareigÅ«no, statusÄ . Teismas neabejoja pareiÅ¡kėjo nurodytomis aplinkybėmis, kad, besimokydamas Vilniaus aukÅ¡tesniojoje policijos mokykloje, turėjo suteiktÄ pareiginį laipsnį, gavo darbo užmokestį, turėjo policijos pareigÅ«no tarnybinį pažymėjimÄ , neÅ¡iojo policininko uniformÄ su skiriamaisiais ženklais bei esant reikalui turėjo vykdyti paskirtas vieÅ¡osios tvarkos apsaugos užduotis.

Priėmimo į Vidaus reikalų ministerijos aukÅ¡tesniÄ sias policijos mokyklas (1993-05-06 įsakymas Nr. 322) taisyklėse nurodyta, kad „1.1 Ä® VRM aukÅ¡tesniÄ sias policijos mokyklas priimami vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nai, taip pat kiti Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys vidurinį iÅ¡simokslinimÄ , ne vyresni kaip 30 metų ir tinkami pagal asmenines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimÄ bei sveikatos bÅ«klę. 1.2 Mokymasis nemokamas. Klausytojams mokama stipendija. Vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nams, priimtiems į VRM aukÅ¡tesniÄ sias policijos mokyklas, mokamas visas darbo užmokestis pagal pareigas, iÅ¡ kurių jie įstojo mokytis.

Darbo užmokesčio atestatai į mokyklas persiunčiami nustatyta tvarka. Klausytojai nemokamai aprūpinami bendrabučiu ir uniforma“. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo teiginiais, kurių nepaneigė atsakovė, kad kai jis mokėsi Vilniaus aukštesniojoje policijos mokykloje, jam buvo mokamas darbo užmokestis, išduotas policininko pažymėjimas ir suteiktas policininko stažuotojo pareiginis laipsnis, jis atlikdavo įvairias viešosios tvarkos palaikymo užduotis. Nėra duomenų, kad pareiškėjui suteiktas policininko stažuotojo laipsnis jo mokymosi laikotarpiu būtų buvęs atimtas ar jis būtų buvęs tuo laikotarpiu atleistas iš tarnybos.

Tai, kad pareiÅ¡kėjas prisiekė 1993-10-01, nepaneigia anksčiau nustatytų aplinkybių, susijusių su jo tarnybos nepertraukiamumu ir turėtu statusu nuo 1992-07-20. Pažymėtina ir tai, kad pareiÅ¡kėjo tarnybos byloje visa informacija apie jo tarnybÄ pradedama fiksuoti nuo 1992-07-20. Jei bÅ«tų pripažįstama, kad pareiÅ¡kėjas įgijo pareigÅ«no statusÄ tik prisiekęs 1993-10-01, tai neatitiktų ir Å¡ioje byloje pačios atsakovės pateiktos pozicijos dėl jam apskaičiuoto stažo iÅ¡mokant kompensacijÄ pagal Statuto 57 straipsnio 2 dalį, kurį ji skaičiuoja nuo 1993-07-19.

Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pagal ginčo teisiniam santykiui aktualiu laikotarpiu galiojusį teisinį reglamentavimÄ pareiÅ¡kėjo priėmimas į Vilniaus aukÅ¡tesniÄ jÄ policijos mokyklÄ nagrinėjamu atveju lėmė iki įstojimo įgyto statuso nepraradimÄ ir vidaus reikalų sistemos pareigÅ«no statuso turėjimÄ , o kartu ir tarnybos tęstinumÄ . Teismas nenustatė, o atsakovė neįrodė, kad tarnybos laiko (darbo stažo) apskaitos lape užfiksuoti duomenys dėl pareiÅ¡kėjo perkėlimo į tam tikras jo eitas pareigas bÅ«tų nutraukę jo darbo staÅ¾Ä .

O konstatavus, kad pareiÅ¡kėjo stažas nebuvo nutrÅ«kęs Statuto 57 straipsnio prasme, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepagrįstai ginčijamo įsakymo 2.2 punktu įpareigojo iÅ¡mokėti dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ , didindama du kartus, nors jÄ turėjo didinti tris kartus. PareiÅ¡kėjui buvo priskaičiuota 14 986,14 Lt iÅ¡eitinė kompensacija (b. l. 59). Ginčo dėl to, kad Å¡iÄ sumÄ pareiÅ¡kėjas gavo, nėra. Ä®vertinus tai, pareiÅ¡kėjui turi bÅ«ti iÅ¡mokama dar 2 mėnesių vidutinio dydžio iÅ¡eitinės kompensacijos dalis, t. y. 6 931,40 (3 465,70 x 2) Lt, atsakovė atitinkamai įpareigotina ginčijamo įsakymo 1 punktÄ papildyti, kad „R.

V. nepertraukiamasis vidaus tarnybos stažas iÅ¡eitinei kompensacijai gauti yra 20 metų 6 mėnesiai ir 1 diena“. Pažymėtina, kad įsakyme apskritai nenurodyta, koks stažas pareiÅ¡kėjui iÅ¡eitinei kompensacijai gauti buvo apskaičiuotas. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacijÄ dėl jos kaltės už uždelstÄ laikÄ visiÅ¡kai atsiskaityti su pareiÅ¡kėju. Darbo kodekso 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui sumokamas jo vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ .“ PareiÅ¡kėjui ginčijamu įsakymu buvo iÅ¡mokėta kompensacija už nepanaudotas atostogas bei iÅ¡eitinė kompensacija ir jis neginčijo, kad Å¡ias sumas gavo, tačiau ne darbo užmokestis, todėl pareiÅ¡kėjui negali bÅ«ti priteistas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laikÄ . PareiÅ¡kėjas teismo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis nustato bylÄ laimėjusio asmens teisę gauti savo iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ kitos Å¡alies.

Ä® patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas įeina ir sumokėtas žyminis mokestis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės priteisiama 100 (vienas Å¡imtas litų) Lt žyminio mokesčio, kurį pareiÅ¡kėjas sumokėjo 2013-02-22 mokėjimo nurodymu (b. l. 7). PareiÅ¡kėjas teismui duomenų apie kitas jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė. PareiÅ¡kėjui iÅ¡aiÅ¡kinama, kad, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalimi, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su kitų iÅ¡laidų detaliu apskaičiavimu ir pagrindimu.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 4 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

R. V. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Ä®pareigoti atsakovę papildyti Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2013-01-29 įsakymo Nr. TE-19 „Dėl R. V. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ pirmÄ punktÄ teiginiu, kad „R. V. nepertraukiamasis vidaus tarnybos stažas iÅ¡eitinei kompensacijai gauti yra 20 metų 6 mėnesiai ir 1 diena“, ir pakeisti antro punkto 2.2 papunktį, t. y. „R. V. turi bÅ«ti iÅ¡mokėta dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio (didinant tris kartus) iÅ¡eitinė kompensacija“, priteisti iÅ¡ atsakovės Finansinių nusikaltimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos neiÅ¡mokėtÄ dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę kompensacijÄ â€“ 6 931,40 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius devynis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ 40 ct) ir 100 (vienÄ Å¡imtÄ litų) Lt žyminio mokesčio.

KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .              Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja                                                                                                                                         Nijolė SuÅ¡inskienė