Legislator Case Law & Legislation
a1871580-ebf1-4e6e-a4dd-90ddd09eb34b AI generated

a1871580-ebf1-4e6e-a4dd-90ddd09eb34b · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a1871580-ebf1-4e6e-a4dd-90ddd09eb34b
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-648-2014                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00450-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.3.2.2.; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Jolantos Čepukėnienės,sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nuteistiesiems J.

Legislator headnote

AI generated

a1871580-ebf1-4e6e-a4dd-90ddd09eb34b · Vilniaus apygardos teismas: J., kaip asmenį, vardu Ž., kuris kartu su juo 2013 metų balandžio 1 d. apie 1.20 val. (duomenys neskelbtini) įvykdė plėšimÄ (t. 2, b.l. 151-153). Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats J. J. patvirtino aplinkybes, kad 2013 metų balandžio 1 d. naktį kartu su V. M. ir R. M. buvo (duomenys neskelbtini), matė merginÄ , kuriÄ V. M. pasiÅ«lė apiplėšti, ir kad po įvykdyto apiplėšimo leido laikÄ su V. M. ir R. M.. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus bei byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-648-2014                                                                                        Teisminio proceso Nr. 1-14-1-00450-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.3.2.2.; 2.4.6.4.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Jolantos Čepukėnienės,sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Survilai,nuteistiesiems J.

J., V. M., R. M.,jų gynėjams advokatams Jonui Leikauskui, Simui Algirdui Jankauskui, Kęstučiui Blažiui,nukentėjusiajai V. S.,vertėjai Jekaterinai Chochlanovai,teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, paskirtÄ bausmę subendrinus su Å venčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam J.

J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 1 mėnesiui. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytas Å venčionių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu įskaitytas laikino sulaikymo laikas. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.Å iuo nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 180 str. 2 d. (3 veikos), R. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. (2 veikos), o pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. iÅ¡teisintas, tačiau jų atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neskundžiamas.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , nustatė: J. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. už tai, kad, panaudodamas peilį, pagrobė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2013-04-01 apie 01.20 val., veikdamas kartu su R. M. ir V. M., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), suėmė nukentėjusiajai V. S. už rankų, pridėjo peilį prie kaklo ir, prispaudę prie sienos, iÅ¡ jai priklausančios rankinės pagrobė svetimÄ , nukentėjusiajai priklausantį turtÄ - mobiliojo ryÅ¡io telefonÄ â€žNokia Asha 300“ 300 litų vertės, piniginę 30 litų vertės, kurioje buvo 90 litų, asmens tapatybės kortelė bei „SEB“ ir „DNB Nord“ banko kortelės, Å¡iais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V.

S. 420 litų žalÄ .Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde, kaip matyti iÅ¡ jo turinio, praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti. Apeliantas, neigdamas savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu V. M. bei R. M. teigė, jog tame plėšime jis nedalyvavo. Be to, nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu jÄ apiplėšusių vyrų veidų atpažinti nesugebėjo, o teisme pareiÅ¡kė, kad atpažino R.

M. ir J. J., nors jis plėšime nedalyvavo. Tvirtina, kad apie kartu su V. M. ir R. M. buvusį „X“ jis sužinojo tik Å¡ių kaltinamųjų apklausos teisme metu. Apelianto nuomone, jis yra apkaltintas dėl to, kad policija apie „X“ neturi duomenų.Teismo posėdyje nuteistasis J. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nuteistieji V. M., R. M., jų gynėjai ir nukentėjusioji V. S. tam neprieÅ¡taravo, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo J. J. apeliacinis skundas tenkinamas.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p., teismas nuosprendyje savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytas taisykles.

Å iame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Kasacinės instancijos teismas ne kartÄ savo nutartyse yra nurodęs, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartÄ yra konstatavęs, kad abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus dėl nuteistajam J. J. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., apkaltinamajame nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡vadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, todėl skundžiamas nuosprendis Å¡ioje dalyje panaikinamas ir priimamas naujas iÅ¡teisinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 p.).Kaip matyti iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas apkaltinamÄ jį nuosprendį J.

J. atžvilgiu iÅ¡ esmės grindė nukentėjusiosios V. S. parodymais teisme, kai ji atpažino teismo salėje buvusį J. J., kaip asmenį, kuris buvo jos apiplėšimo metu. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad netikėti jos parodymais nėra jokio pagrindo. Be to, nuteistojo J. J. kaltę pagrindžiančiais įrodymais laikė nuteistojo V. M. iÅ¡ karto po jo sulaikymo 2013-05-28 vykusios apklausos metu duotus parodymus, kad balandžio mėnesio pirmomis dienomis jis kartu su draugais R. ir Ž. (duomenys neskelbtini) gatvėje, grasindami peiliu, pagrobė iÅ¡ nepažįstamos merginos jai priklausančius daiktus (t. 2, b. l. 139), bei 2013-06-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuotus duomenis, kad jis atpažino J.

J., kaip asmenį, vardu Ž., kuris kartu su juo 2013 metų balandžio 1 d. apie 1.20 val. (duomenys neskelbtini) įvykdė plėšimÄ (t. 2, b.l. 151-153). Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pats J. J. patvirtino aplinkybes, kad 2013 metų balandžio 1 d. naktį kartu su V. M. ir R. M. buvo (duomenys neskelbtini), matė merginÄ , kuriÄ V. M. pasiÅ«lė apiplėšti, ir kad po įvykdyto apiplėšimo leido laikÄ su V. M. ir R. M.. Atsižvelgęs į iÅ¡dėstytus argumentus bei byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad J.

J. kaltė dėl V. S. apiplėšimo yra visiÅ¡kai įrodyta. Su tokiu pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis teisėjų kolegija nesutinka.Vertinant apeliacinio skundo argumentÄ , kad nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu jÄ apiplėšusių asmenų veidų atpažinti negalėjo, o teisme pareiÅ¡kė, kad atpažįsta R. M. ir J. J., nors pastarasis plėšime nedalyvavo, atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiosios pirmosios instancijos teisme duotus parodymus.

BÅ«tent, iÅ¡ teismo posėdžio protokolo (4 t., b. l. 93-94) matyti, kad nukentėjusioji V. S. J. J. kaip jos apiplėšime dalyvavusį asmenį atpažino nekategoriÅ¡kai. Ji parodė, kad iÅ¡ trijų jÄ užpuolusių asmenų gali atpažinti tik du – aukÅ¡tÄ asmenį (R. M.) atpažino iÅ¡ veido ir sudėjimo, o J. J. nurodė atpažįstanti labiau iÅ¡ veido. Tačiau vėliau aiÅ¡kino, kad labiau atsimena apiplėšime dalyvavusių asmenų figÅ«ras, bet ne veidus. Taigi, kaip matyti iÅ¡ Å¡ių nukentėjusiosios parodymų, ji J.

J. atpažino nekategoriÅ¡kai. Be to, nukentėjusioji negalėjo nurodyti konkrečių J. J. veiksmų, parodė tik tai, kad jis „ten Å¡mėžavo“. Teisėjų kolegija laiko visiÅ¡kai tikėtina ir logiÅ¡ka, kad nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu iÅ¡ jai pateiktų fotonuotraukų neatpažino nuteistųjų, juolab, kad Å¡ie asmenys nebuvo pateikti atpažinimui gyvai. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas paÅ¡alinti kilusias abejones dėl nuteistojo J. J. kaltės įrodytumo, atliko dalinį įrodymų tyrimÄ ir papildomai apklausė nukentėjusiÄ jÄ bei nuteistuosius J.

J., V. M. ir R. M.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji V. S. parodė, kad po to, kai davė parodymus pirmosios instancijos teisme, pasiliko teismo posėdžių salėje, klausėsi kitų proceso dalyvių parodymų bei kalbų ir tik po keleto dienų, susigulėjus įvykio situacijai, prisiminė jos apiplėšime dalyvavusius du asmenis - pagal veido bruožus V. M., kuris atėmė ir jos rankinę ir joje rausėsi, bei pagal aprangÄ ir laikysenÄ R. M., su kuriuo ji prasilenkė ir kuris jÄ laikė prispaudęs bei apieÅ¡kojo.

Å iuos nuteistuosius nukentėjusioji atpažino ir apeliacinės instancijos teisme. Tačiau dėl trečiojo plėšime dalyvavusio asmens ji iÅ¡reiÅ¡kė abejones ir negalėjo patvirtinti, kad Å¡is asmuo buvo bÅ«tent J. J., nes trečiojo plėšime dalyvavusio asmens dėl buvusio nakties meto neįsidėmėjo. Teisėjų kolegija, vertindama nukentėjusiosios V. S. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, sprendžia, kad ji, pirmosios instancijos teisme atpažindama J. J. kaip jos apiplėšime dalyvavusį asmenį, galėjo sÄ Å¾iningai klysti, o vėliau, įsižiÅ«rėjusi į apeliacinės instancijos teisme dalyvavusių nuteistųjų veidus, kÅ«no sudėjimus, laikysenÄ , iÅ¡klausiusi proceso dalyvių parodymus ir kalbas, galėjo tiksliai prisiminti įvykio situacijÄ ir joje dalyvavusius asmenis, jų veiksmus.

Teisėjų kolegos vertinimu, bÅ«tent apeliacinės instancijos teisme duoti nukentėjusiosios parodymai, sprendžiant nuteistojo J. J. kaltės klausimÄ , laikytini esminiais ir paneigiančiais J. J. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Teismui netikėti nukentėjusiosios V. S. apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais nėra pagrindo, juolab, kad Å¡ie parodymai sutampa su nuteistųjų J. J., R. M. ir iÅ¡ dalies su nuteistojo V. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, kuriais jis neigė nukentėjusiosios V.

S. apiplėšime dalyvavus ir J. J.. Būtent, nuteistasis J. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose nuosekliai tvirtino, kad jam inkriminuotame nusikaltime jis nedalyvavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose metu nuosekliai ir vienareikšmiškai parodė, kad J. J. nukentėjusiosios V. S. apiplėšime nedalyvavo. Papildomai apklausiamas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis V.

M. neigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis kartu su draugais R. ir Ž. (J. J.) (duomenys neskelbtini), grasindami peiliu, pagrobė iÅ¡ nepažįstamos merginos jai priklausančius daiktus (2 t., b.l. 139), tvirtino, kad jis iÅ¡ karto po sulaikymo parodė, jog J. J. ėjo kartu su jais, bet paskui apsisuko ir išėjo, ir kad tokius parodymus davė ir pirmosios instancijos teisme. Teigė, kad apklausos protokoluose, o taip pat ir 2013-06-06 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole (2 t., b.l. 151-153) pasirašė, neskaitęs Å¡ių dokumentų turinio, neigė davęs pastarajame protokole užfiksuotus paaiÅ¡kinimus, taip pat patvirtino, kad neturėjo pagrindo apkalbėti J.

J.. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nuteistasis V. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nenuoseklius parodymus, nurodė vis kitus nusikaltime dalyvavusius asmenis, taip pat ir byloje nenustatytÄ asmenį „X“, daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡io asmens pirminiai parodymai, kurių nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu patikrinti įrodymai, yra nepatikimi, todėl jais nesivadovaujama. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus nuteistųjų teisme duotus parodymus, o taip pat tai, kad nuteistasis J.

J. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iÅ¡ karto sutiko duoti parodymus ir detaliai nurodė visas jam žinomas įvykio aplinkybes (4 t., b.l. 77), daro iÅ¡vadÄ , kad teismui netikėti Å¡iais asmenų parodymais nėra pagrindo. Tokia iÅ¡vada darytina, įvertinus ir aukščiau nurodytus nukentėjusiosios V. S. apeliacinės instancijos teisme duotus parodymus, kuriais ji paneigė savo pirmosios instancijos teisme duotus parodymus dalyje dėl J. J. kaip jos apiplėšime dalyvavusio asmens atpažinimo ir nepatvirtino, jog plėšime dalyvavęs trečiasis asmuo buvo bÅ«tent J.

J.. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos sudėties buvimas kaltinamo asmens veiksmuose (BK 2 straipsnio 4 dalis). Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimÄ asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. IÅ¡ Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo kyla draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis.

Bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Å is principas įpareigoja iÅ¡naudojus visas galimybes abejonėms paÅ¡alinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012 ir kt.).Ä®vertinusi visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neįrodyta, jog J.

J. dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalyje, todėl jis iÅ¡teisinamas (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,n u s p r e n d ž i a:Nuteistojo J. J. apeliacinį skundÄ tenkinti.Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 180 straipsnio 2 dalį, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį:

J. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).Panaikinti J. J. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ ir jį nedelsiant paleisti iÅ¡ suėmimo.KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                     ArtÅ«ras Pažarskis Teisėjos                                                  Sigita Bieliauskienė                                                                                             Jolanta Čepukėnienė