2013-11-27 Nr. AB-9123-3-63-3-00499-2013-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-765/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00499-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1; 63.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. lapkričio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. K. dėl sprendimų panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. J. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. gegužės 27 d. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininko A. Š. 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 30-60-S-1624; 2) panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato viršininko A. K. 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 30-60-S-2183; 3) apginti viešąjį interesą, žmogaus teises ir pagrindines laisves, teisėtus interesus ir lūkesčius, konstitucinę santvarką, konstitucinį teisinės valstybės principą; 4) vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nepažeisti konstitucinių teisinės valstybės principų, suformuoti praktiką dėl kompensacinių mechanizmų, dėl efektyvaus tyrimo, esant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3, 5, 6 straipsnių pažeidimams, Konstitucijos ir joje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimams, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimams; 5) užtikrinti teisę į teisingą ir nešališką tyrimą, tarptautinių sutarčių, Konstitucijos galiojimą Lietuvoje; 6) stabdyti, įpareigoti stabdyti tarptautinės teisės normoms prieštaraujantį galimą elgesį su žmonėmis, atlikti tyrimą, įpareigoti atlikti tyrimą dėl kankinimų, galimų mokslinių tyrimų su asmenimis be jų žinios ir laisvo sutikimo, kuriems atimta laisvė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje; 7) atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėja nurodė, kad skundžiami sprendimai yra neteisėti, neobjektyvūs, neteisingi, pažeidžia Konvencijos 1, 3, 5, 6, 14 straipsnius, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2, 7 straipsnius, Konstitucijos 5, 21, 29 straipsnius, Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1, 2 straipsnius. Valstybės turi aiškią pareigą imtis tokių priemonių, kokių būtų galima pagrįstai iš jų tikėtis, tam, kad būtų išvengta realios ir tiesioginės Konvencijos 3 straipsniui prieštaraujančio neleistino elgesio grėsmės, apie kurią jos žinojo arba privalėjo žinoti.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą; nepatenkino pareiškėjos prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio; nurodė, kad, nutarčiai įsiteisėjus, skundą grąžinti pareiškėjai (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1, 8 p., 105, 106 str.).

Teismas nurodė, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ 22–24, 32–33 straipsniai. Taip pat būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS17-298/2007). Skundo materialinis teisinis reikalavimas privalo būti išdėstomas taip, kaip nustato ABTĮ 88 straipsnis.

Skunde pareikšto reikalavimo pobūdis apibrėžia nagrinėjamo administracinio ginčo byloje ribas. Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimų Nr. 3, 4, 5, 6, konstatavo, kad šie skundo reikalavimai nepatenka į administraciniams teismams priskirtų nagrinėti bylų kategorijas (ABTĮ 15 str.). Taigi tokie reikalavimai nesudaro savarankiško bylos nagrinėjimo dalyko, todėl skundą dėl šių reikalavimų atsisakytina priimti, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu („Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų.“).

Teismas, spręsdamas dėl skundo reikalavimų panaikinti 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 30-60-S-1624 ir 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 30-60-S-2183, nurodė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.

Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą, siekia ne tik užtikrinti subjektines teises, bet ir sukurti stabilius teisinius santykius. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminą, per kurį asmuo gali kreiptis teisminės gynybos, siekia, kad į teisės pažeidimą būtų reaguojama operatyviai bei garantuojama kitos teisinio santykio šalies įgytų teisių apsauga. Teismas nustatė, kad pareiškėja ginčija 2013 m. kovo 28 d. ir 2013 m. balandžio 25 d. sprendimus, o skundą dėl šių sprendimų panaikinimo pateikia 2013 m. gegužės 29 d.

Iš pridėto su skundu voko antspaudo matyti, kad 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą pareiškėja gavo 2013 m. balandžio 25 d., o duomenų, jog 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 30-60-S-1624 pareiškėja gavo vėliau ir pan. nei jo priėmimo diena, nepateikia. Atsižvelgęs į tai, teismas laikė, kad apie skundžiamus sprendimus pareiškėja faktiškai žinojo nuo jų priėmimo dienos. Remdamasis tai, kas išdėstyta, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas laikė, jog pareiškėja skundą dėl ginčijamo 2013 m. kovo 28 d. sprendimo turėjo pateikti teismui iki 2013 m. balandžio 29 d. (balandžio 28 d. buvo sekmadienis), o dėl 2013 m. balandžio 25 d.

– iki 2013 m. gegužės 27 d. (gegužės 25 d. buvo šeštadienis, o 26 d. – sekmadienis) įskaitytinai, o padavė 2013 m. gegužės 29 d., t. y. praleidusi įstatymo nustatytą terminą ir neprašo atnaujinti skundo padavimo termino. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas skundą dėl reikalavimų panaikinti 2013 m. kovo 28 d. ir 2013 m. balandžio 25 d. sprendimus atsisakė priimti, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu („Administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.“).

Atsisakęs nurodytais pagrindais priimti skundą, teismas kitų esamų skundo trūkumų neaptarė. Be to, teismas nustatė, kad pareiškėjos prašymas dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio yra faktiškai ir juridiškai nepagrįstas, nes pareiškėja nepateikė duomenų, įrodančių, kad ji turi įgaliojimus kreiptis dėl viešojo intereso gynimo, nepateikė jokių duomenų apie savo turtinę padėtį (pvz.: aktualios turto ir pajamų deklaracijos, duomenų apie savo finansinius įsipareigojimus ir (ar) skolas ir pan.). Teismas išaiškino pareiškėjai, jog ši nutartis neužkerta jai kelio kreiptis į teismą su skundu pakartotinai, tačiau tokiu atveju ji turėtų prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti ir nurodyti termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 10 str., 34 str. 2 d.).

Prašydama atleisti nuo žyminio mokesčio, tokį prašymą turėtų motyvuoti ir pagrįsti įrodymais apie savo turtinę padėtį (ABTĮ 41 str.).

III. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį ir priimti skundą, perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atleisti nuo žyminio mokesčio.

Pareiškėja nurodo, kad 2013 m. gegužės 24 d. skundą (prašymą) Klaipėdos apygardos administraciniam teismui išsiuntė paštu 2013 m. gegužės 27 d., t. y. nepraleidusi įstatymuose nustatyto termino (ABTĮ 66 str. 6 d.). Be to, teismui buvo pateiktas vokas su gavimo data – 2013 m. balandžio 26 d., kada ji gavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato sprendimus. Pažymi, kad kreipėsi į teismą, prašydama apginti konstitucinę santvarką. Kadangi tai liečia visus žmones, tai yra viešojo intereso gynyba. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos yra valstybinė institucija, į kurią prievarta gali būti patalpintas bet kuris žmogus ir galbūt sunkiai nukentėti. ABTĮ 37 straipsnyje įtvirtinta, kad nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Prašė teismo: „pranešti pareiškėjai, jei teismui reikalinga papildomų duomenų“, bet ABTĮ 37 straipsnis buvo pažeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, o kitą dalį – pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ši teisė turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje pateikiamas bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sąrašas. Pareiškėjos skundo 3, 4, 5, 6 punktuose (eilės tvarka) iš esmės yra nurodyti bendro pobūdžio, deklaratyvūs teiginiai (išskyrus įpareigoti atlikti tyrimą dėl kankinimų, galimų mokslinių tyrimų su asmenimis be jų žinios ir laisvo sutikimo, kuriems atimta laisvė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje), kurie, vadovaujantis paminėtomis ABTĮ nuostatomis, negali būti ginčo administraciniame teisme nagrinėjimo dalykas. Šią pareiškėjos skundo dalį pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Pareiškėja, be to, prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 30-60-S-1624 „Dėl duomenų pateikimo tyrimo“ ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 30-60-S-2183 „Dėl informacinio pobūdžio medžiagos“. Pirmuoju atveju, atsižvelgiant į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013 m. kovo 28 d. teikimo „Dėl N. J. pateiktų duomenų“, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 31, 33, 34, 36 straipsniais, siūlymą baigti pareiškimų tyrimą, priimtas sprendimas baigti tyrimą pareiškėjos prašymu (b. l. 8, 9); antruoju atveju – sprendimas nenagrinėti skundo, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi (skundas nenagrinėjamas, jeigu tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą, taip pat jeigu nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai) (b. l. 10). Aukščiau išskirtas prašymas įpareigoti atlikti tyrimą dėl kankinimų, galimų mokslinių tyrimų su asmenimis be jų žinios ir laisvo sutikimo, kuriems atimta laisvė Valstybinės teismo psichiatrijos tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertiniame skyriuje iš esmės sietinas su skundžiamais sprendimais (išvestinis reikalavimas).

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis šia teisės norma, skundas teismui paduotinas per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos. Yra laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013 m. kovo 28 d. sprendimo Nr. 30-60-S-1624 ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. 30-60-S-2183 panaikinimo, nes laikė, kad apie skundžiamus sprendimus pareiškėja faktiškai žinojo nuo jų priėmimo dienos. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas turėtų išsiaiškinti, kada pareiškėja gavo (sužinojo apie) Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2013 m. kovo 28 d. sprendimą Nr. 30-60-S-1624. Pagal bylos duomenis galima daryti išvadą, kad pareiškėja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 30-60-S-2183, siųstą paštu, gavo 2013 m. balandžio 26 d. (b. l. 11, 56). Skundas teismui dėl šio sprendimo turėjo būti paduotas iki 2013 m. gegužės 27 d. (ABTĮ 66 str. 4 d.). Pareiškėja skundą išsiuntė paštu 2013 m. gegužės 27 d. (b. l. 35, 54), todėl nustatyto kreipimosi į teismą termino nepraleido (ABTĮ 66 str. 6 d.). Priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta. Aptartą pareiškėjos skundo dalį nepagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Pažymėtina, kad prašymas atleisti pareiškėją nuo žyminio mokesčio mokėjimo spręstinas tuo atveju, jeigu skundas teismo būtų priimtinas nagrinėti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, pirmosios instancijos teismo nutartis yra keistina (ABTĮ 151 str. 2 p.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos N. J. atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo dalį dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei nepatenkintas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, ir šios skundo dalies priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė