a182de81-47c0-4481-b18b-e1588b331ead · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-803-370/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01409-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.2.1; 3.3.1.14 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 17 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e-299-432/2021 pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ ieÅ¡kinį atsakovei valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl delspinigių dydžio sumažinimo ir užmokesčio už darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio keliai“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama sumažinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VÄ®) Lietuvos automobilių kelių direkcijos (toliau – ir atsakovė) iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų iÅ¡skaičiuotų delspinigių dydį iki 1 902,14 Eur ir priteisti ieÅ¡kovei sumÄ , kuria sumažintas delspinigių dydis, – 65 923,67 Eur.

2. Ieškovė nurodė, kad su atsakove sudarė šešias viešųjų pirkimų sutartis dėl kelių remonto. Projektavimo darbai pagal sutartis turėjo būti užbaigti iki sutartyse nurodytų datų (2018 m. gruodžio 18 d. / 2019 m. lapkričio 15 d.), o projektų įgyvendinimo darbai (statybos darbai) galėjo būti pradėti ir buvo pradėti tik pasibaigus sustabdymo laikotarpiui, t. y. nuo 2019 m. kovo 15 d. Ieškovė vėlavo užbaigti projektavimo darbus nurodytais terminais, tačiau toks vėlavimas nesitęsė ilgiau negu darbų sustabdymo laikotarpis, per kurį tolesni darbai pagal atsakovės patvirtintus projektus negalėjo būti atliekami.

Tai neturėjo įtakos tolesniam sutarčių vykdymui – visi tolesni sutartyse numatyti darbai buvo ir yra atliekami laikantis sutartyse nustatytų terminų. Toks formalus sutarčių nuostatų pažeidimas, neturėjęs įtakos tolesniam sutarčių vykdymui, atsakovei nesukėlė nepatogumų. Atsakovė 2019 m. birželio 4-6 d. laikotarpiu ieÅ¡kovę informavo, kad, vadovaujantis sutarčių 60 punktu, už vėlavimÄ užbaigti atitinkamų kelių ruožų projektavimo darbus bus pritaikyti delspinigiai, kurie bus iÅ¡skaičiuoti iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų.

3. IeÅ¡kovė mano, kad delspinigiai nepagrįstai apskaičiuoti nuo sutartyse numatytų kelių ruožų kainų, o ne nuo Å¡ių kelių ruožų projektavimo darbų kainų. Formaliai taikant sutarčių 60 punktÄ ir delspinigius apskaičiuojant už įtakos bendram sutarčių vykdymui neturintį vėlavimÄ , delspinigiai turėjo bÅ«ti skaičiuojami nuo atitinkamų kelių ruožų projektavimo darbų kainų. Mano, kad ieÅ¡kovei priteistinas skirtumas tarp atsakovės iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų iÅ¡skaičiuotų delspinigių dydžio (67 825,81 Eur) ir teisingai apskaičiuotų delspinigių dydžio (1 902,14 Eur), t. y. 65 923,67 Eur.

4. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad remiantis sutarčių 60 punktu, ji turėjo teisę ieÅ¡kovei skaičiuoti delspinigius nuo sutartyje numatyto termino darbams, nurodytiems sutarčių 1.1 papunkčiuose, atlikti pabaigos iki faktinės Å¡ių darbų pabaigos. Nurodė, kad ieÅ¡kovė galėjo derėtis dėl delspinigių dydžio ir bÅ«simų delspinigių dydį žinojo. Å alims susitarus delspinigius skaičiuoti nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos, o ne nuo kiekvieno neužbaigto objekto etapo vertės, skolininkas skatinamas vykdyti prievolę.

Å alių sutartimi numatytos ir atsakovės taikytos 0,03 proc. dydžio netesybos (delspinigiai) nuo neužbaigtų objektų kainos sumos yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti atsakovės teisėtus interesus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 17 d. sprendimu visiÅ¡kai patenkino ieÅ¡kinį – sumažino atsakovės iÅ¡ ieÅ¡kovei skirto užmokesčio iÅ¡skaičiuotÄ delspinigių sumÄ nuo 67 825,81 Eur iki 1 902,14 Eur, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės užmokestį – 65 923,67 Eur ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

6. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė su atsakove sudarė 6 viešųjų pirkimų sutartis: 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-424, 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-425, 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-426, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-533, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-534, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-535. IeÅ¡kovė įsipareigojo: parengti atitinkamų kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis bei atsakove (sutarčių 1.1. papunktis); pagal atliktas ekspertizes ir atsakovės patvirtintus projektus atlikti numatytus statybos darbus (sutarčių 1.2. papunktis); prižiÅ«rėti statybos darbus sutarčių vykdymo metu (sutarčių 1.3. papunktis); parengti ir perduoti atsakovei iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ , atlikti kelio ruožų, kuriuose buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypų ir statinių kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujini Nekilnojamojo turto registre užregistruotų statinių, o esant pakitimams ir žemės sklypų, kadastrinių dokumentų bylas, jas pateikti valstybės įmonei (VÄ®) Registrų centrui, patikrinti ir gauti iÅ¡ankstinę patikrÄ liudijantį kadastro tvarkytojo spaudÄ ant žemės sklypų planų ar nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų (sutarčių 1.4. papunktis);

įregistruoti deklaracijas apie statybos užbaigimÄ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (sutarčių 1.5. papunktis).

7. Projektavimo darbus užbaigti pagal sutartis Nr. S-424; S-425; S-426 ieÅ¡kovė turėjo iki 2018 m. gruodžio 18 d., o pagal sutartis S-533; S-534; S-535 iki 2019 m. sausio 20 d. Užbaigti kitus darbus ieÅ¡kovė turėjo iki 2019 m. lapkričio 15 d. IeÅ¡kovė vėlavo užbaigti projektavimo darbus. Atsakovė 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. birželio 6 d. raÅ¡tais pranešė, kad už vėlavimÄ atlikti kelių ruožų projektavimo darbus apskaičiavo delspinigius – 67 825,81 Eur, kuriuos iÅ¡skaičiuos iÅ¡ 2019 m. gegužę ieÅ¡kovei mokėtinų sumų.

Atsakovė delspinigius skaičiavo pagal kelių ruožų kainas, o ne pagal projektavimo darbų kainas. Atsakovės nurodyti laikotarpiai ir delspinigių sumos: Sutarties Nr. Kelio Nr. Kelio ruožo kaina (be PVM), Eur Projektavimo darbų užbaigimo pagal sutartis data Data, kai projektavimo darbai buvo užbaigti Vėlavimas, kalendorinės dienos Apskaičiuoti delspinigiai, Eur S-424 1225 1 416 996,61 2018-12-18 2019-02-27 51 21 680,05 S-425 1411 185 177,33 2018-12-18 2019-01-11 22 1 222,17 S-426 4901 5310 992 724,51 383 223,69 2018-12-18 2018-12-18 2019-03-05 2019-02-27 60 54 17 869,04 6 208,22 S-533 2911 2918 1 015 658,95 507 040,35 2019-01-20 2019-01-20 2019-02-18 2019-03-25 15 20 4 570,47 3 042,24 S-534 3004 2 188 835,04 2019-01-20 2019-02-20 10 6 566,51 S-535 2925 2 222 371,38 2019-01-20 2019-02-25 10 6 667,11 Iš viso: 67 825,81 8.

Ieškovė delspinigius skaičiavo taip: Sutarties Kelio Projektavimo darbų kaina (be PVM), Vėlavimas, Delspinigiai, Nr. Nr. Eur kalendorinės dienos Eur S-424 1125 44 246,48 51 676,97 S-425 1411 6 900,00 22 45,54 4901 28 630,09 60 515,34 S-426 5310 13 973,36 54 226,37 2911 18 927,00 15 85,17 S-533 2918 11 040,90 20 66,25 S-534 3004 51 806,10 10 155,42 S-535 2925 43 693,20 10 131,08 Iš viso: 1 902,14 9. Atsakovė neginčijo ieškovės pateiktų duomenų ir skaičiavimų teisingumo, tik nesutiko, kad delspinigiai būtų skaičiuojami už atskirtas nuo bendros darbų vertės projektavimo darbų kainas.

Prievolę mokėti delspinigius reglamentuoja sutarčių 60 punktas. Jame nurodyta, kad rangovė, neužbaigusi darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafikų darbų atlikimo terminų, taip pat sutarčių 27 punkto atveju, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 proc. kiekvieno neužbaigto objekto kainos dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos.

Teismas nustatė, kad Å¡iuo atveju delspinigių skaičiavimo bazė yra „kiekvieno neužbaigto objekto kaina“. Sutarčių I skirsnis pavadintas „Sutarties objektas“. Å io skirsnio 1.1.–1.5. papunkčiuose detaliai iÅ¡vardyta, kÄ rangovė pagal sutarties nuostatas įsipareigoja padaryti (parengti kelių kapitalinio remonto techninius darbų projektus, suderinti juos su institucijomis ir užsakove, atlikti numatytus statybos darbus ir t. t.). Taip pat aiÅ¡kinant sutarčių nuostatas dėl delspinigių bazės svarbios yra ir sutarčių II skirsnio „Sutarties kainodara“ nuostatos.

Å io skirsnio 5 punkte nurodyta bendra sutarties suma, o 5.1.1–5.1.3 papunkčiuose iÅ¡skirtos projektavimo darbų, statybos darbų, projektavimo vykdymo priežiÅ«ros kainos. Teismas sprendė, kad sutarčių 60 punkte esant formuluotei, kad delspinigiai skaičiuojami „nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos“, Å¡i formuluotė reiÅ¡kia delspinigių skaičiavimÄ ne už sutarties sumÄ , nurodytÄ sutarčių 5 punkte (kuri yra viena ir jei delspinigiai bÅ«tų skaičiuojami už Å¡iÄ sumÄ , nebÅ«tų pavartotas žodis „kiekvieno“), o už kiekvienÄ Å¡ios sumos sudėtinę dalį, turinčiÄ savo kainÄ , priklausomai nuo Å¡ios dalies įvykdymo terminų.

10. Teismas nurodė, kad analogiÅ¡kÄ situacijÄ taip pat vertino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. sausio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, kurioje vertintos analogiÅ¡kos (sutampa netgi sutarčių punktai), kaip ir Å¡ios bylos, pirkimo sutartys. Dėl to aktuali Å¡iai bylai kasacinio teismo iÅ¡vada (53 pastraipa), kad teisingas yra netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiÅ¡kinimas labiausiai atitinka sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymÄ prigimtį.

11. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovės 2019 m. liepos 9 d. pretenzijoje nurodyti 2019 m. gegužės aktai ir kiti juos lydintys dokumentai, patvirtina, jog ieÅ¡kovė turi teisę gauti užmokestį, kurio dalis sudaro 67 825,81 Eur, Å¡ie dokumentai buvo pateikti atsakovei, kuri Å¡ių įrodymų nenuginčijo. Atsakovė informavo ieÅ¡kovę apie 67 825,81 Eur delspinigių iÅ¡skaitymÄ iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtino užmokesčio. Kadangi pagrįsta delspinigių suma, į kuriÄ turi teisę atsakovė dėl ieÅ¡kovės vėlavimo atlikti ieÅ¡kinyje nurodytus darbus, yra 1 902,14 Eur, ieÅ¡kovės iÅ¡skaičiuota užmokesčio suma, virÅ¡ijanti 1 902,14 Eur, (65 923,67 Eur) priteista ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 12. Apeliaciniame skunde atsakovė VÄ® Lietuvos automobilių kelių direkcija praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 12.1. Teismas nelaikė, kad sutarčių 60 punkto nuostata yra neaiÅ¡ki ar dviprasmiÅ¡ka. Teismas pateikė tokį aiÅ¡kinimÄ , kuris prieÅ¡tarauja sisteminiam sÄ vokos „objektas“ supratimui, itin lakoniÅ¡kÄ (vienos pastraipos ilgio) sutarčių analizę, kurioje nesiremdamas lingvistine analize, priėmė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žodžio „kiekvienas“ vartojimas pagal Å¡ablonÄ sudarytoje sutartyje bÅ«tinai suponuoja iÅ¡vadÄ , jog objektų privalo bÅ«ti daugiau nei vienas.

Tokia iÅ¡vada savaime klaidinga, nes neatsižvelgta į objektyvius sutarčių skirtumus. Teismo iÅ¡vada neaktuali keturioms iÅ¡ Å¡eÅ¡ių sutarčių, nes tik dvejose iÅ¡ jų darbai atliekami tik viename kelio ruože (S-534, S-535), kitose keturiose sutartyse kelio ruožų yra daugiau. 12.2. Sutarčių 60 punkto nuostatos yra aiÅ¡kios ir vienareikÅ¡mės, t. y. sutarčių „objekto“ sÄ voka yra aiÅ¡ki ir suprantama, tačiau ne taip, kaip jÄ iÅ¡aiÅ¡kino teismas. Teismas ignoravo faktÄ , kad sutartys sudarytos pagal Å¡ablonus, kuriuose naudojamos identiÅ¡kos formuluotės, nepriklausomai nuo to, keliuose objektuose rangovai įsipareigojo vykdyti darbus, ir tai matosi pirkimo dokumentuose.

Viešųjų pirkimų dokumentų prieduose – sutarčių projekto 5.1 ir 5.2 papunkčiuose nurodyta „[objekto pavadinimas]“. IÅ¡ esmės tokia pati nuostata liko ir sudarytose sutartyse, į vietÄ â€ž[objekto pavadinimas]“ įraÅ¡ant konkrečius kelių ruožus, kuriuose įsipareigota atlikti atskirus darbų etapus. Sutarčių 5.1 papunkčiuose buvo nurodytas valstybinės reikÅ¡mės kelio ruožo pavadinimas. Palyginus projekto ir sutarčių turinį aiÅ¡ku, kad sutarčių „objektas“ yra atitinkamas kelio ruožas, o ne etapai. 12.3.

Sutarčių projektuose kaip objektÄ buvo nurodyta įraÅ¡yti atitinkamÄ kelio ruoÅ¾Ä . Tai reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygos buvo arba turėjo bÅ«ti aiÅ¡kios tiek ieÅ¡kovei, tiek kitiems tiekėjams. Sutarčių 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡skirti Å¡ie darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiÅ«ros, deklaracijos apie statybos užbaigimÄ gavimo.

IeÅ¡kovė, vykdydama Å¡iÄ sutartyje įtvirtintÄ pareigÄ , pateikė tinkamai užpildytÄ darbų grafikÄ , kuriuose kaip objektÄ nurodė remontuojamÄ valstybinės reikÅ¡mės rajoninių kelių ruoÅ¾Ä , nurodė objekte (valstybinės reikÅ¡mės kelio ruože) atliekamus darbus pagal etapus (projektavimo, statybos darbų atlikimo, projekto vykdymo priežiÅ«ros ir kt.). Todėl, neatsižvelgiant į tai, kad sutarčių 5 punkto nuostatos aiÅ¡kiai identifikuoja sutarties objektÄ , sutarčių 17 punkto nuostata ir iÅ¡ jos kylanti pareiga tinkamai užpildyti darbų grafikÄ , aplinkybė, jog ieÅ¡kovė Å¡iÄ pareigÄ Ä¯vykdė be papildomų klausimų ir atsakovės konsultacijų, patvirtina, kad projektavimas, statybos darbai, projekto vykdymo priežiÅ«ra ir deklaracijos apie statybos užbaigimÄ gavimas sutartyje yra aiÅ¡kiai įvardyti kaip etapai, o ne objektai.

Teismas pažeidė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles. 12.4. Teismas nemotyvavo, kodėl Å¡iam ginčui turėtų bÅ«ti aktuali iÅ¡vada civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, vien pastebėdamas, kad toje byloje analizuojamų sutarčių punktai sutapo. Teismo cituotÄ kasacinio teismo praktika bandoma „pritempti“ prie Å¡ios civilinės bylos faktinių aplinkybių ir ginčo dalyko. Toje byloje nebuvo konstatuota, kad „objekto“ sÄ voka reiÅ¡kia kiekvienÄ iÅ¡ etapų, kaip kad projektavimo darbus.

Kasacinis teismas toje bylos dalyku buvusioje sutartyje rado „objekto“ sÄ vokÄ naudojamÄ kitokiame kontekste ir dėl to, taikė contra proferentem (neaiÅ¡kios sutarties sÄ lygos aiÅ¡kinamos jÄ siÅ«liusios Å¡alies nenaudai) taisyklę, aiÅ¡kindamas sutartį rangovės naudai. Å iame sprendime teismas apie contra proferentem taisyklę neminėjo. Taigi, teismas, net ir nurodydamas, kad jo iÅ¡vada atitinka iÅ¡aiÅ¡kinimÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, juo nesirėmė ir pateikė nuo jo nukrypstančiÄ sutarčių analizę, paremtÄ vien žodžio „kiekvienas“ tariama reikÅ¡me.

Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti contra proferentem taisyklės. Nei teismas sprendime, nei ieÅ¡kovė savo procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodę, kad Å¡ioje byloje yra pagrindas remtis contra proferentem taisykle (neskaitant nuorodos į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnį). CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta taisyklė gali bÅ«ti taikoma tik tada, kai sutarties sÄ lygos kelia abejonių, t. y. per se (savaime) contra proferentem taisyklė nėra ir negali bÅ«ti taikoma.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė privalo nurodyti, kurios konkrečiai ir kodėl sutarčių nuostatos jai nėra aiÅ¡kios. Esant ginčui dėl sutarčių nuostatų aiÅ¡kumo svarbi aplinkybė, ar asmuo, praÅ¡antis taikyti contra proferentem taisyklę, apskritai byloje įrodinėjo, kad jam nebuvo aiÅ¡kios atitinkamos sutarčių nuostatos. Nėra pagrindo teigti, kad sutarčių „objektas“ sÄ voka yra neaiÅ¡ki, tai panaikina ir galimybę taikyti contra proferentem taisyklę. 12.5. Sprendime nurodoma kasacinė byla negali bÅ«ti laikoma precedentu, kadangi bylų ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa; ginčai kildinami iÅ¡ skirtingų sutarčių; bylose dalyvauja skirtingi asmenys;

Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad ji nesuprato, kas yra sutarčių „objektas“. Kiekviena sutartis, iÅ¡ kurios kyla teisinis ginčas, privalo bÅ«ti aiÅ¡kinama atskirai, turi bÅ«ti įvertinama ne tik tai, ar sutarčių nuostatos aiÅ¡kios, tačiau ir tai, ar konkrečiam tiekėjui buvo ar turėjo bÅ«ti suprantama atitinkama sutarčių nuostata. 12.6. IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad jai yra neaiÅ¡ki „objekto“ sÄ voka, nepateikė įrodymų ar objektyvių argumentų, kad vieÅ¡ojo pirkimo metu ir sutarčių vykdymo metu jai buvo neaiÅ¡ku, kas yra sutarčių „objektas“.

Tik atsakovei apskaičiavus netesybas ir tarp Å¡alių kilus ginčui ieÅ¡kovė deklaratyviai teigė, kad sutartys turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos jos naudai. Savaime contra proferentem taisyklė negali bÅ«ti taikoma, privalo bÅ«ti identifikuota, kad atitinkamos sutarties sÄ lygos yra neaiÅ¡kios ir jos dar konkurso metu galėjo suklaidinti tiekėjÄ . IeÅ¡kovė neįrodinėjo, kad ji buvo suklaidinta dar konkurso metu ar sutarčių vykdymo metu.

13. IeÅ¡kovė AB „Panevėžio keliai“ atsiliepime praÅ¡o atmesti apeliacinį skundÄ . Nurodo Å¡iuos pagrindinius argumentus: 13.1. Sutarčių I skyriuose, kuriuose, kaip matyti iÅ¡ jų pavadinimo, turėtų bÅ«ti apibrėžti sutarčių objektai, iÅ¡vardyti ieÅ¡kovės pagal sutartis turimi atlikti konkretÅ«s darbai ir paslaugos (sutarčių 1.1–1.5 papunkčiai). Kitose sutarčių sÄ lygose yra nustatyti tarpiniai terminai, per kuriuos ieÅ¡kovė turėjo atlikti minėtus sutartyse nurodytus darbus (sutarčių III skyrius), taip pat yra atskirai apibrėžtos konkrečių ieÅ¡kovės atliktinų darbų kainos, nuo kurių galėtų bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai ieÅ¡kovei praleidus sutartyse nustatytus terminus konkretiems darbams atlikti (sutarčių II skyrius).

SÄ voka „objektas“ sutarčių nuostatose yra vartojama daugiskaita. Tai reiÅ¡kia, kad kiekvienoje iÅ¡ sutarčių yra ne vienas, o bent keli objektai. Dalyje sutarčių (pavyzdžiui, Nr. S-534 ir S-535) numatyta tik po vienÄ kelio ruoÅ¾Ä (sutarčių 5.1. papunktis). 13.2. Jei sÄ voka „objektas“ bÅ«tų aiÅ¡kinama atsakovės nurodytu bÅ«du, bÅ«tų pripažinta, kad atsakovė turi teisę iÅ¡ ieÅ¡kovei mokėtinų sumų iÅ¡skaičiuoti delspinigius, kurie atskirais atvejais sudaro net 49 – 62 proc. nuo konkrečių kelių ruožų projektavimo darbų vertės (be PVM).

Atsakovei bÅ«tų sudaromos sÄ lygos taikyti nelogiÅ¡ko dydžio delspinigius už formalius, sutarčių vykdymui įtakos neturėjusius, sutarčių nuostatų pažeidimus. Su tokiu sÄ vokos „objektas“ aiÅ¡kinimu / delspinigių taikymu nei ieÅ¡kovė, nei kiti bylas inicijavę rangovai nesutiko ir tokios sÄ vokos interpretacijos negalėjo numatyti. Sutartyse įtvirtintas pačios atsakovės atsakomybės taikymas nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, o ne nuo viso atitinkamo kelio ruožo / sutarties vertės (sutarčių 64 punktas).

SÄ voka „objektas“ sutartyse yra neaiÅ¡ki, dviprasmiÅ¡ka, todėl interpretuotina sutartis prisijungimo bÅ«du sudariusios ieÅ¡kovės naudai, kaip reiÅ¡kianti atskirus ieÅ¡kovės pagal sutartis turėtus atlikti darbus. 13.3. Bent 7 įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad sÄ voka „objektas“ analogiÅ¡kose atsakovės sutartyse yra neaiÅ¡ki, dviprasmiÅ¡ka ir negali bÅ«ti interpretuojama kaip reiÅ¡kianti kelio ruoÅ¾Ä . IeÅ¡kovei, taip pat ir UAB „Alkesta“;

AB „Kauno tiltai“; UAB „Fegda“; UAB „Šiaulių plentas“, kurios bylinėjosi su atsakove, sÄ voka „objektas“ nėra (nebuvo) aiÅ¡ki. Tai, kad ieÅ¡kovė užpildė darbų grafikÄ ar vieÅ¡ojo pirkimo metu nesiteiravo ir neklausė, kÄ reiÅ¡kia „objektas“, to nepaneigia. IeÅ¡kovė nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, kad delspinigiai pagal sutartis gali bÅ«ti taikomi nuo visos sutarties ar viso kelio ruožo kainos, o ne tik nuo to etapo, kurį bÅ«tų vėluojama atlikti, kainos. 13.4.

Ieškinyje pateiktas ir alternatyvus teisinis pagrindas pareikštam reikalavimui patenkinti – taikytos netesybos yra neprotingai didelės ir todėl turi būti mažinamos. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Dėl apeliacinio proceso ribų 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atsakovės apeliacinio skundo ribas.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimas, kuriuo visiÅ¡kai patenkintas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atsakovei dėl delspinigių dydžio sumažinimo ir užmokesčio už darbus priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 16. Atsakovė vykdė vieÅ¡uosius pirkimus: „Žvyrkelių, esančių Å iaulių ir Panevėžio apskrityse, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiÅ«ra ir darbų atlikimas“ bei „Žvyrkelių, esančių Utenos apskrityje, kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimas, projektų vykdymo priežiÅ«ra ir darbų atlikimas“.

Remiantis šių pirkimų rezultatais, ieškovė ir atsakovė sudarė 6 viešųjų pirkimų sutartis: 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-424, 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-425, 2018 m. liepos 4 d. Nr. S-426, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-533, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-534, 2018 m. rugpjūčio 3 d. Nr. S-535.

17. IeÅ¡kovė pagal kiekvienÄ iÅ¡ sutarčių įsipareigojo: parengti atitinkamų kelių ruožų kapitalinio remonto techninius darbo projektus, suderinti juos su visomis suinteresuotomis institucijomis bei atsakove (sutarčių 1.1. papunktis); pagal atliktas ekspertizes ir atsakovės patvirtintus projektus atlikti numatytus statybos darbus (sutarčių 1.2. papunktis); prižiÅ«rėti statybos darbus sutarčių vykdymo metu (sutarčių 1.3. papunktis); parengti ir perduoti atsakovei iÅ¡pildomÄ jÄ dokumentacijÄ , atlikti kelio ruožų, kuriuose buvo vykdomi statybos darbai, žemės sklypų ir statinių kadastrinius matavimus, parengti ar atnaujini Nekilnojamojo turto registre užregistruotų statinių, o esant pakitimams ir žemės sklypų, kadastrinių dokumentų bylas, jas pateikti VÄ® Registrų centrui, patikrinti ir gauti iÅ¡ankstinę patikrÄ liudijantį kadastro tvarkytojo spaudÄ ant žemės sklypų planų ar nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylų (sutarčių 1.4. papunktis);

įregistruoti deklaracijas apie statybos užbaigimÄ Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiÅ«ros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (sutarčių 1.5. papunktis).

18. Projektavimo darbus užbaigti pagal sutartis Nr. S-424; S-425; S-426 ieškovė turėjo iki 2018 m. gruodžio 18 d., o pagal sutartis S-533; S-534; S-535 iki 2019 m. sausio 20 d. Užbaigti kitus darbus ieškovė turėjo iki 2019 m. lapkričio 15 d.

19. IeÅ¡kovė vėlavo užbaigti projektavimo darbus Å¡ios nutarties 8 punkte pateiktoje lentelėje nurodytÄ dienų skaičių. Atsakovė 2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. birželio 6 d. raÅ¡tais pranešė ieÅ¡kovei, kad už vėlavimÄ atlikti kelių ruožų projektavimo darbus apskaičiavo delspinigius – 67 825,81 Eur (Å¡ios nutarties 7 punkte pateikta lentelė), kuriuos iÅ¡skaičiuos iÅ¡ 2019 m. gegužę ieÅ¡kovei mokėtinų sumų. 20. 2019 m. liepos 19 d. ieÅ¡kovė atsakovei pateikė pretenzijÄ â€žDėl delspinigių taikymo“, kurioje nurodė motyvus dėl formalaus delspinigių taikymo ir dėl nepagrįsto jų apskaičiavimo. 2019 m. rugpjūčio 9 d. atsakovė pateikė atsakymÄ Ä¯ pretenzijÄ , kuria pretenzijÄ atmetė.

IeÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ . Dėl ginčo esmės 21. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė vėlavo atlikti projektavimo darbus Å¡ios nutarties 18 punkte nurodytais terminais bei nutarties 8 punkte pateiktoje lentelėje nurodytÄ dienų skaičių. Taip pat nėra ginčo dėl to, kad nors projektavimo darbai atlikti pavėluotai, visi kiti darbai pagal ginčo sutartis buvo atlikti sutartyse nustatytais terminais, sutarties rezultatas pasiektas nustatytu terminu.

22. Pagrindinis bylos Å¡alių ginčas kilo dėl to, kaip reikėtų aiÅ¡kinti ir taikyti Å¡eÅ¡ių ginčo sutarčių (kurių turinys iÅ¡ esmės analogiÅ¡kas, skiriasi tik sutarčių ir atskirų darbų kainos bei remontuojami kelio ruožai) 60 punkto nuostatÄ dėl Å¡alių sutartų netesybų, kurioje įtvirtinta, kad rangovė, neužbaigusi darbų sutartyje numatytu laiku, nesilaikiusi pagal darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafikÄ darbų atlikimo terminų, taip pat sutarčių 27 punkto atveju, įsipareigoja sumokėti užsakovei 0,03 proc. dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos ir atlygina užsakovei dėl to patirtus nuostolius, kurių nepadengia minėtos netesybos.

Ginčo Å¡alys nesutaria, kas pagal minėtÄ sutarčių nuostatÄ laikytina objektu, nuo kurio kainos skaičiuojamos netesybos: ar tai visų konkretaus kelio ruožo darbų ir su jais susijusių paslaugų junginys (delspinigiai skaičiuotini nuo visos kelio ruožo kainos), ar tik atskiri sutarties vykdymo etapai (delspinigiai skaičiuotini nuo tam tikro darbų etapo kainos, pavyzdžiui, projektavimo darbų kainos). Dėl sutarčių 60 punkto aiÅ¡kinimo 23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad sutarčių 60 punkte esant formuluotei, kad delspinigiai skaičiuojami „nuo kiekvieno neužbaigto objekto kainos“, Å¡i formuluotė reiÅ¡kia delspinigių skaičiavimÄ ne už sutarties sumÄ , nurodytÄ sutarčių 5 punkte (kuri yra viena ir jei delspinigiai bÅ«tų skaičiuojami už Å¡iÄ sumÄ , nebÅ«tų pavartotas žodis „kiekvieno“), o už kiekvienÄ Å¡ios sumos sudėtinę dalį, turinčiÄ savo kainÄ , priklausomai nuo Å¡ios dalies įvykdymo terminų.

24. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad žodžio „kiekvienas“ vartojimas pagal Å¡ablonÄ sudarytoje sutartyje bÅ«tinai reiÅ¡kia, kad objektų privalo bÅ«ti daugiau nei vienas. Atsakovė mano, kad tokia iÅ¡vada klaidinga, nes neatsižvelgta į objektyvius sutarčių skirtumus – tokia iÅ¡vada neaktuali keturioms iÅ¡ Å¡eÅ¡ių sutarčių, nes tik dvejose iÅ¡ jų darbai atliekami tik viename kelio ruože (S-534, S-535), kitose keturiose sutartyse kelio ruožų yra daugiau. Atsakovės vertinimu, teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡alių sutarčių nuostatas ir netinkamai motyvavo sprendimÄ .

25. Pagal bendrÄ sias sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sÄ lygų, sutartis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, jos esmę, tikslÄ , sudarymo aplinkybes, Å¡alių derybas dėl sutarties sudarymo, Å¡alių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes; be to, sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos taip, kad aiÅ¡kinimo rezultatas nereikÅ¡tų nesÄ Å¾iningumo vienos iÅ¡ Å¡alių atžvilgiu, bÅ«tina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, turi bÅ«ti kiek įmanoma tiksliau iÅ¡siaiÅ¡kinta Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta joms sudarant sutartis ir prisiimant iÅ¡ tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-469/2019 37 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

26. Nagrinėjamu atveju bÅ«tų galima sutikti su atsakove, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai iÅ¡samiai aiÅ¡kino sutarčių nuostatas ir neįvertino to, kad keturiose (S-424; S-425; S-426; S-533) iÅ¡ Å¡eÅ¡ių Å¡alių sudarytose sutartyse susitarta ne tik dėl skirtingų darbų etapų konkrečiame kelio ruože, tačiau ir dėl darbų atlikimo skirtinguose kelio ruožuose. Dėl darbų viename kelio ruože susitarta tik dvejose sutartyse (S-534, S-535). Todėl pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad žodžio „kiekvienas“ vartojimas reiÅ¡kia darbų etapÄ , nėra teisingas keturių sutarčių (S-424; S-425; S-426; S-533) atvejais, kadangi Å¡alims minėtose sutartyse sutarus dėl darbų daugiau nei viename kelio ruože, Å¡alių sutarčių 60 punkte vartojamas žodis „kiekvienas“ gali reikÅ¡ti ir kelio ruoÅ¾Ä .

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas ir nepakankamai iÅ¡samiai aiÅ¡kino Å¡alių sutarčių 60 punkto nuostatÄ , tačiau priėjo teisingos iÅ¡vados, kad pagal ginčo sutarčių 60 punkto nuostatas netesybos turi bÅ«ti apskaičiuojamos ne nuo visos sutarties kainos, o nuo kiekvienos sutarties sudėtinės dalies, turinčios savo kainÄ , priklausomai nuo Å¡ios dalies įvykdymo terminų (nagrinėjamu atveju – projektavimo darbų vertės). Å ios iÅ¡vados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau nurodytų motyvų.

28. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad vieÅ¡ojo pirkimo sutartys, lyginant jas su kitomis civilinėmis sutartimis, pasižymi tam tikrais ypatumais, tačiau tokios sutarties nuostatos, nepriklausomai nuo Å¡ių santykių iÅ¡skirtinumo, kaip ir įprastiniai sandoriai, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, kilus ginčui teisme turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamos remiantis sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklėmis ir jas aiÅ¡kinančia teismų praktika. Kartu tokiu atveju turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į viešųjų pirkimų specifikÄ , Å¡iame kontekste reiÅ¡kiančiÄ teismo pareigÄ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties turinį aiÅ¡kinti, be kita ko, pagal vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2013).

Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymÄ (toliau – VPÄ®) sÄ lygų aiÅ¡kinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygas, kuriose gali bÅ«ti iÅ¡dėstytos esminės bÅ«simos sutarties nuostatos ar net Å¡ios sutarties projektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018); bendrosios sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės vieÅ¡ojo pirkimo sutartims taikomos mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-684/2016).

29. Å iame kontekste pažymėtina, kad iÅ¡ teisinio reguliavimo ir teismų praktikos iÅ¡plaukia aiÅ¡ki perkančiųjų organizacijų pareiga formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Å i jų pareiga kyla iÅ¡ bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymÄ si ir tikslo pasiekimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Už VPÄ® tinkamÄ vykdymÄ ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga bÅ«tent perkančioji organizacija. Jei Å¡i nevykdo iÅ¡ VPÄ® kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, bÅ«tent jai turi tekti neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

30. Dėl vieÅ¡ojo pirkimo sÄ lygų aiÅ¡kumo papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad teises ribojančios nuostatos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos siaurai – pirkimo sÄ lygose aiÅ¡kiai neįtvirtinus draudimo, kurio turinys vidutiniam atitinkamos rinkos dalyviui nekeltų abejonių, draudžiama priimti sprendimus remiantis Å¡iuo pagrindu (t. y. dėl draudimo nesilaikymo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ginčo sutarčių 60 punkto sÄ lygos taikymas lemtų ieÅ¡kovės turtinės padėties pablogėjimÄ , todėl sÄ lygų turinys neturi kelti abejonių.

31. Ginčo sutartyse nėra konkrečiai apibrėžta, kas ginčo sutarčių 60 punkto nuostatos prasme turėtų bÅ«ti laikoma objektu, nuo kurio vertės skaičiuojami delspinigiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kas aptariamos ginčo sutarčių nuostatos prasme buvo laikoma objektais, nuo kurių vertės turėtų bÅ«ti skaičiuojami ieÅ¡kovės mokėtini delspinigiai, negalima ir įvertinus ginčo sutarčių sÄ lygas bei pirkimo dokumentų nuostatas.

32. Ginčo sutarčių turinys, jų atskiros sÄ lygos gali sudaryti prielaidas pritarti ieÅ¡kovės pozicijai ir teigti, kad objektais, nuo kurių yra skaičiuojami delspinigiai, laikomi konkretÅ«s rangovės pagal sutartį turimi atlikti darbai. Sutarčių 1 skyriuje, kuriame turėtų bÅ«ti apibrėžtas jų objektas, iÅ¡vardyti konkretÅ«s ieÅ¡kovės pagal sutartis turimi atlikti darbai ir paslaugos (sutarčių 1.1–1.5 papunkčiai). Kitose sutarčių sÄ lygose nustatyti terminai, per kuriuos ieÅ¡kovė turėjo atlikti sutartyse nurodytus darbus (sutarčių 8 ir 9 punktai), atskirai apibrėžtos konkrečių atliktinų darbų kainos (sutarčių 5 punktas), nuo kurių galėtų bÅ«ti skaičiuojami delspinigiai ieÅ¡kovei praleidus sutartyje nustatytus terminus konkretiems darbams atlikti. Tokios sutarčių nuostatos galėtų sudaryti pagrindÄ manyti, kad objektais sutarčių 60 punkto prasme laikomi atskiri rangovės atliktini darbai, pavyzdžiui, projektavimo darbai.

33. Ä®vertinus kitas sutarčių sÄ lygas ir pirkimo dokumentų nuostatas yra pagrindas teigti, kad sÄ voka „objektas“ vartojama ir kitokia prasme ir galėtų patvirtinti atsakovės pozicijÄ . Sutarčių 16 punkte nustatyta, kad rangovė privalo iki sutarties įsigaliojimo užpildyti darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafikÄ . Sutarčių 17 punkte nurodyta, kad darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡skirti Å¡ie darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapai pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiÅ«ros, deklaracijos apie statybos užbaigimÄ gavimo.

IÅ¡ sutarčių 17 punkto formuluotės matyti, kad darbų grafike Å¡ie darbų etapai turi bÅ«ti atskirai nurodyti kiekvienam objektui. Minėta formuluotė sudaro pagrindÄ manyti, kad sutartyse nurodyti konkretÅ«s darbai ir paslaugos – darbų ir su darbais susijusių paslaugų atlikimo etapai, o ne Å¡ių sutarčių objektai. Minėtos sutarčių nuostatos prasme objektais vadinami ieÅ¡kovės turimi remontuoti kelio ruožai.

34. Atsakovės pozicijÄ , kad pagal ginčo sutarčių nuostatas objektais įvardijami remontuotini kelių ruožai galėtų patvirtinti ir atsakovės vykdytų viešųjų pirkimų metu pateiktų sutarčių projektų nuostatos. IÅ¡ sutarčių projektų, kurių pagrindu sudarytos ginčo sutartys, 5 punkto nuostatų matyti, kad Å¡io punkto papunkčiuose (5.1; 5.2 ir t.t.) turėjo bÅ«ti įraÅ¡yti objektų pavadinimai, o Å¡ias nuostatas detalizuojančiuose sutarčių projektų papunkčiuose (5.1.1; 5.1.2; 5.2.1; 5.2.2 ir t.t.) – kiekvieno iÅ¡ objektų projektavimo darbų kaina, statybos darbų kaina, projekto vykdymo priežiÅ«ros kaina ir mokėtina pridėtinės vertės mokesčio suma.

Ginčo sutarčių 5.1; 5.2 ir t.t. papunkčiuose, kuriuose pagal sutarčių projektus turėjo būti nurodyti objektų pavadinimai, yra įvardyti pagal ginčo sutartis remontuotinų kelių ruožų pavadinimai, o 5.1.1; 5.1.2; 5.2.1; 5.2.2 ir t.t. papunkčiuose įrašytos atskirų pagal ginčo sutartis turimų atlikti darbų ir paslaugų kainos dėl kiekvieno remontuotino kelio ruožo. Dėl minėtų aplinkybių būtų galima manyti, kad objektais ginčo sutarčių prasme galėtų būti laikomi ir atskiri kelių ruožai.

35. Taip pat pažymėtina, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiu, jog ieÅ¡kovei tinkamai įvykdžius sutarčių 17 punkte nurodytÄ pareigÄ (darbų ir su darbais susijusių paslaugų grafike aiÅ¡kiai iÅ¡skirti darbų ir su darbais susijusių paslaugų etapus pagal objektus: projektavimo, statybos darbų, projekto vykdymo priežiÅ«ros, deklaracijos apie statybos užbaigimÄ gavimo) ar vieÅ¡ojo pirkimo metu neklausus atsakovės kÄ , atsakovės vertinimu, reiÅ¡kia „objektas“, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė suprato, jog sÄ voka „objektas“ sutarčių 60 punkto prasme reiÅ¡kia kelio ruoÅ¾Ä . IeÅ¡kovė neturėjo pagrindo manyti, kad, kilus ginčui dėl delspinigių skaičiavimo, atsakovė delspinigius už vėlavimÄ atlikti projektavimo darbus skaičiuos ne nuo vėluojamos įvykdyti prievolės vertės, o nuo visame konkrečiame kelio ruože atliktinų darbų ir paslaugų vertės.

36. Ä®vertinus minėtas ginčo sutarčių projektų ir pačių sutarčių nuostatas, yra pagrindas teigti, kad sutarčių sÄ lygos dėl netesybų skaičiavimo ieÅ¡kovei praleidus terminÄ Ä¯vykdyti sutartyje nustatytus darbus nėra aiÅ¡kios, „objekto“ sÄ voka sutarčių ir jų projektų tekstuose vartojama nevienareikÅ¡miÅ¡kai. Sutartyse nėra atskleistas ir apibrėžtas jų 60 punkte vartojamos sÄ vokos „objektas“, turinys.

37. Pažymėtina, kad, kaip nurodo ir pati atsakovė, ginčo sutartys sudarytos pagal sutarties Å¡ablonÄ , kurį atsakovė naudoja sudarydama sutartis su vieÅ¡Ä jį pirkimÄ laimėjusiais tiekėjais dėl kelių kapitalinio remonto techninių darbo projektų parengimo, projektų vykdymo priežiÅ«ros ir darbų atlikimo. Dėl iÅ¡ esmės analogiÅ¡kų, kaip ir ginčo sutarčių nuostatų aiÅ¡kinimo atsakovės ginčuose ne tik su ieÅ¡kove, bet ir su kitais tiekėjais, ne kartÄ pasisakė Lietuvos apeliacinis teismas (pavyzdžiui, civilinėse bylose Nr. e2A-81-790/2021; e2A-167-236/2021; e2A-185-330/2021; e2A-236-302/2021; e2A-263-370/2021; e2A-285-790/2021), taip pat ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021).

Minėtose bylose buvo sprendžiami itin panaÅ¡aus pobÅ«džio ginčai tarp kitų rangovų, taip pat ir ieÅ¡kovės, su atsakove dėl pagal tÄ patį Å¡ablonÄ sudarytų sutarčių 60 punkto nuostatos, delspinigių taikymo, skolų priteisimo. Minėtose bylose teismai taip pat konstatavo, kad sutarčių 60 punkte „objekto“ sÄ voka sutarčių tekstuose vartojama nevienareikÅ¡miÅ¡kai, skirtinguose kontekstuose suprantama skirtingai.

38. Minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021 rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas atsakovės skundžiamame sprendime.

39. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad kasacinis teismas toje bylos dalyku buvusioje sutartyje rado „objekto“ sÄ vokÄ naudojamÄ kitokiame kontekste ir dėl to, taikė contra proferentem taisyklę, aiÅ¡kindamas sutartį rangovės naudai, o Å¡iame sprendime teismas apie contra proferentem taisyklę neminėjo. Atsakovė mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti contra proferentem taisyklės. Taip pat atsakovė teigia, kad sprendime nurodoma kasacinė byla negali bÅ«ti laikoma precedentu, kadangi bylų ratio decidendi nesutampa, ginčai kildinami iÅ¡ skirtingų sutarčių, bylose dalyvauja skirtingi asmenys, o Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovė neįrodinėjo, kad ji nesuprato, kas yra sutarčių „objektas“. Atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl Å¡iam ginčui turėtų bÅ«ti aktuali kasacinio teismo iÅ¡vada civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su minėtais atsakovės teiginiais sutikti neturi pagrindo. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos; kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-701/2020 60 punktas; 2020 m. birželio 3 d. nutarties Nr. e3K-3-277-248/2020 24 punktas).

41. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartimi nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, kurioje ginčas kilo esant iÅ¡ esmės analogiÅ¡koms faktinėms aplinkybėmis, kaip ir nagrinėjamoje byloje, dėl pagal Å¡ioje byloje jau ne kartÄ minėtÄ Å¡ablonÄ sudarytos sutarties 60 punkte įtvirtintos sÄ vokos „objektas“ aiÅ¡kinimo. Minėtoje byloje taip pat dalyvavo ir pati atsakovė, o tiekėja (rangovė) UAB „Alkesta“ ginčijo atsakovės delspinigių skaičiavimo bÅ«dÄ ir prašė pripažinti atsakovės atliktÄ delspinigių įskaitymÄ Ä¯ rangovei mokėtinÄ sumÄ neteisėtu.

Taip pat pažymėtina, kad minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais vadovavosi Lietuvos apeliacinis teismas priimdamas procesinius sprendimus, šios nutarties 37 punkte minėtose bylose, taip pat esant labai panašoms faktinėms aplinkybėms. Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai rėmėsi kasacinio teismo išvadomis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021.

42. Taip pat nesutiktina su atsakovės vertinimu, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo taikyti contra proferentem taisyklės. CK 6.194 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta vadinamoji contra proferentem taisyklė, pagal kuriÄ sutarties sÄ lygos aiÅ¡kintinos jas pasiÅ«liusios Å¡alies nenaudai ir jas priėmusios Å¡alies naudai. Ši taisyklė yra kilusi iÅ¡ romėnų teisės (lot. ambiguitas contra stipulatorem est) ir grindžiama logika, kad Å¡alis, kuri siÅ«lo tam tikrÄ sutarties sÄ lygÄ , turi pareigÄ jÄ suformuluoti maksimaliai aiÅ¡kiai, kad dėl jos aiÅ¡kinimo ateityje nekiltų skirtingų aiÅ¡kinimų. Esant situacijai, kai tam tikra sÄ lyga buvo parengta iÅ¡imtinai vienos sutarties Å¡alių (pavyzdžiui, sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du pagal standartines sÄ lygas, vieÅ¡ojo konkurso bÅ«du) ir ji yra dviprasmiÅ¡ka, contra proferentem taisyklė perkelia visÄ neigiamų padarinių rizikÄ sÄ lygÄ pasiÅ«liusios ir parengusios Å¡alies nenaudai. Taigi, taikant Å¡iÄ taisyklę siekiama kelių tikslų: pirma, paskirstyti sutarties sÄ lygų rengimo rizikÄ tarp Å¡alių; antra, ginti silpnesniÄ jÄ (derybinės galios neturinčiÄ ir negalinčiÄ padaryti įtakos sutarties sÄ lygų (-os) turiniui) Å¡alį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-916/2020 79 punktas).

43. Å ios nutarties 37 punkte nurodytuose Lietuvos apeliacinio teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniuose sprendimuose konstatuota, kad analogiÅ¡kose atsakovės su kitais tiekėjais sudarytose sutartyse sÄ voka „objektas“ yra neaiÅ¡ki, dviprasmiÅ¡ka ir negali bÅ«ti vienareikÅ¡miÅ¡kai interpretuojama kaip reiÅ¡kianti kelio ruoÅ¾Ä . Pažymėtina, kad ir kitiems rangovams (pavyzdžiui, UAB „Alkesta“; AB „Kauno tiltai“; UAB „Fegda“; UAB „Šiaulių plentas“), kurie dalyvavo nurodytose bylose su atsakove, sÄ voka „objektas“ buvo neaiÅ¡ki ir rangovų nurodytos sÄ vokos „objektas“ reikÅ¡mė iÅ¡siskyrė nuo atsakovės nurodomos.

Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė įrodinėjo, kad sÄ voka „objektas“ ginčo sutarčių kontekste vartojama apibÅ«dinant su kelių ruožais susijusius darbus, bet ne kelių ruožus, ieÅ¡kovės nurodytas sutarčių 60 punkto aiÅ¡kinimas iÅ¡siskyrė nuo atsakovės pateikto aiÅ¡kinimo, todėl pagrįsta teigti, kad ieÅ¡kovei Å¡i Å¡alių sutarties nuostata taip pat buvo neaiÅ¡ki. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ konstatuoti, ginčo sutartyse naudojama „objekto“ sÄ voka yra neaiÅ¡ki, gali bÅ«ti suprantama dviprasmiÅ¡kai, todėl contra proferentem taisyklė Å¡iuo atveju gali ir turi bÅ«ti taikoma aiÅ¡kinant dviprasmiÅ¡kas atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, pasiÅ«lytas neaiÅ¡kias sutarties nuostatas, ieÅ¡kovės naudai.

44. Kasacinis teismas, jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, konstatavo, kad ginčo sutarties 60 punkto sÄ lygos turinys stokoja aiÅ¡kumo tiek, kad galėtų bÅ«ti iÅ¡aiÅ¡kintas iÅ¡imtinai ieÅ¡kovės nenaudai. Kasacinis teismas, nagrinėdamas sutarties, analogiÅ¡kos ginčo sutartims, nuostatas, priėjo prie iÅ¡vados, kad sÄ voka „objektas“ sutartyje vartojama nevienareikÅ¡miÅ¡kai, įvairiuose kontekstuose ir skirtingais tikslais, todėl Å¡alys jai nesuteikė tapataus turinio visais atvejais.

Kasacinis teismas sprendė, kad CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ taisyklę sutartį aiÅ¡kinti, atsižvelgiant į tai, kokiÄ prasmę jai tokiomis aplinkybėmis bÅ«tų suteikę analogiÅ¡ki Å¡alims protingi asmenys, atitinka netesybų (delspinigių) apskaičiavimas ne nuo visos sutarties kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti prievolės vertės, kadangi toks aiÅ¡kinimas labiausiai atitinka sutarties, kuri bendrai buvo įvykdyta tinkamai ir laiku, Å¡alių interesų pusiausvyrÄ bei netesybų kaip civilinės atsakomybės už konkrečios prievolės neįvykdymÄ prigimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021).

45. Nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo ginčo šalių sudarytų sutarčių 60 punkto formuluotę dėl delspinigių skaičiavimo aiškinti ir vertinti kitaip nei ji išaiškinta nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 sausio 18 d. nutartyje. Dėl nurodytų aplinkybių laikytini nepagrįstais atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo atveju ginčo sutarčių nuostatų prasme „objektai“ yra kelio ruožai ir netesybos pagal ginčo sutarčių 60 punkto nuostatas skaičiuotinos nuo visų tam tikrame kelio ruože ieškovės atliktų darbų vertės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skaičiavo delspinigius ne nuo visos sutarties (ar kelio ruožo) kainos, o tik nuo pradelstos įvykdyti ieškovės prievolės vertės (šiuo atveju – projektavimo darbų) ir pagrįstai patenkino ieškovės ieškinio reikalavimus visa apimtimi.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 46. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ne nepakankamai iÅ¡samiai motyvuodamas, tačiau priėmė teisingÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio panaikinti ar pakeisti atsakovės apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47. Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, ieÅ¡kovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti jai iÅ¡ atsakovės 3 678,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovės patirtas apeliacinės instancijos teisme. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

48. IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje pateikė tik vienÄ procesinį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės atstovo pateiktų sÄ skaitų detalizacijų, ieÅ¡kovė visas 3 678,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas patyrė apmokėdama už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ . Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatyta, kad už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ rekomenduojama priteisti maksimali suma yra 1 981,46 Eur (koeficientas 1,3 x Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio (Å¡iuo atveju – 2020 m.

IV ketvirčio) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1 524,20 Eur). Kadangi ieÅ¡kovės patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai parengiant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ virÅ¡ija rekomenduojamÄ priteisi maksimalų užmokestį, ieÅ¡kovei Å¡iuo atveju priteistinos tik bylinėjimosi iÅ¡laidos, nevirÅ¡ijančios Rekomendacijose nustatyto dydžio – 1 981,46 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 17 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti ieÅ¡kovei akcinei bendrovei „Panevėžio keliai“, juridinio asmens kodas 147710353, iÅ¡ atsakovės Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos, juridinio asmens kodas 188710638, 1 981,46 Eur (vieno tÅ«kstančio devynių Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vieno euro ir keturiasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡ių euro centų) bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme. Teisėjai Dalia Kačinskienė Danguolė Martinavičienė Vigintas ViÅ¡inskis