a18100b2-e41d-4ef7-bbf1-76b6eab6f9e6 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

PareiÅ¡kėjo iÅ¡aiÅ¡kinti dėl Å¡alių pakeitimo:Administracinė byla Nr. I-1189-764/2014Proceso Nr. 3-61-3-03582-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S)                             VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. vasario 25 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Henriko Sadausko ir Nijolės ŽalnieriÅ«nienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui S. I. ir jo atstovei Tatjanai Kočegarovai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo S. I. skundÄ atsakovėms Generalinei prokuratÅ«rai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratÅ«ros, dėl sprendimų panaikinimo ir neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo nustatė: PareiÅ¡kėjas S. I. pateikė teismui skundÄ (b. l. 1–8), kuriame prašė:

1) panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos 2013-08-26 raÅ¡tÄ Nr. 17.2.-15731 „Dėl pažymos pateikimo“ ir generalinio prokuroro 2013-09-09 sprendimÄ Nr. 17.2.-16284 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neiÅ¡mokėtos dalies grÄ Å¾inimo“;

2) priteisti iÅ¡ Generalinės prokuratÅ«ros ir Socialinio draudimo fondo valdybos solidariai pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2012-08-31 neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį – 6 307,13 Lt.Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiÅ¡kėjas nurodė, kad generalinio prokuroro 2011-01-26 sprendimu nuo 2011-01-04 jam buvo paskirta 5 528,69 Lt dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ , kuriÄ nuspręsta perskaičiuoti vadovaujantis Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 5 str. nustatytas teisinis reguliavimas prieÅ¡taravo Konstitucijai. Dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančių teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta 6 307,13 Lt pensija. Generalinė prokuratÅ«ra atsisakė iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ , motyvuodama tuo, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nesutinka su Generalinės prokuratÅ«ros Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos 2013-08-26 raÅ¡tu Nr. 17.2.-15731 ir nurodo, kad jis neatitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatų.

PareiÅ¡kėjo teigimu, jo teisę gauti neteisėtai neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ gina Konstitucija. Å ios pareiÅ¡kėjo teisės nepaneigia tai, kad į teismÄ jis kreipėsi po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad jis nėra praleidęs ABTÄ® 33 str. 1 d. ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytų terminų, todėl jo skundas turėtų bÅ«ti tenkinamas.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovė prašė skundÄ tenkinti, o nustačius, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti jį atnaujinti.

PareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ ir prašė jį tenkinti.Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ (b. l. 26–28) prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pažymėjo, kad, nors ji skiria pareigÅ«nams valstybines pensijas, nuo 2013-01-01 paskirtas pensijas moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, todėl visi sprendimai dėl priteistos neiÅ¡mokėtos pensijos dalies vykdyti yra nukreipiami bÅ«tent Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Atsakovių teigimu, pareiÅ¡kėjas yra praleidęs VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos, t. y. nuo 2012-09-21. Praleistas terminas neturėtų bÅ«ti atnaujintas. Mokėdama pareiÅ¡kėjui sumažintÄ pensijÄ , Generalinė prokuratÅ«ra vadovavosi galiojančiomis teisės aktų nuostatomis ir iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo neturėjo teisės atsisakyti jų vykdyti.Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.

Bylos dalis nutrauktina.Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiÅ¡kėjui paskirtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2011-2012 metais.Bylos duomenys tvirtina, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-01-26 sprendimu Nr. 18.6-6 nuo 2011-01-04 S. I. buvo paskirta 5 528,69 Lt pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija už tarnybÄ , kuriÄ nuspręsta riboti taikant Statistikos departamento prie Vyriausybės paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžiu (b. l. 21).PareiÅ¡kėjas 2013-08-22 Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti jam neteisėtai nuo 2011-01-01 iki 2012-09-01 sumažintos pareigÅ«nų valstybinės pensijos dalį, susidariusiÄ dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančiomis pripažintų Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo (b. l. 102).Atsakydami į pareiÅ¡kėjo 2013-08-22 praÅ¡ymÄ , Generalinės prokuratÅ«ros Finansų ir apskaitos skyriaus vedėja 2013-08-26 raÅ¡tu Nr. 17.2-15751 pateikė pažymÄ apie praÅ¡yme nurodytu laikotarpiu susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ , o generalinis prokuroras 2013-09-09 sprendimu                 Nr. 17.2.-16284 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nagrinėti atsisakė, nes pareiÅ¡kėjas praleido VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nustatytÄ 6 mėnesių terminÄ , kuris skaičiuojamas nuo                 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas (b. l. 10).Teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos 2013-08-26 raÅ¡tÄ Nr. 17.2-15751 ir generalinio prokuroro 2013-09-09 sprendimÄ Nr. 17.2.-16284 bei priteisti jam laikotarpiu nuo 2011 metų sausio mėnesio iki                   2012 metų rugpjūčio mėnesio susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ â€“ 6 307,13 Lt (b. l. 1–8).Ginčui taikytinos pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų skyrimÄ ir mokėjimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos.Pagal iki 2013-01-01 galiojusiÄ PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d., pareigÅ«nams ir kariams bei jų Å¡eimos nariams valstybines pensijas skiria ir moka Vidaus reikalų ministerija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybės saugumo departamentas, KraÅ¡to apsaugos ministerija, Generalinė prokuratÅ«ra, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Kalėjimų departamentas pagal tai, kurioje iÅ¡ Å¡ių institucijų pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai.Bylos duomenys tvirtina, kad ginčas byloje yra keliamas dėl pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2012-08-31 neiÅ¡mokėtos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalies, kuri susidarė dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančių Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatų taikymo, priteisimo.

Teismas pažymi, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2010-01-01 iki 2012-09-01) galiojusio Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dydis bei Å¡ios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal Å¡io straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali virÅ¡yti užpraeito ketvirčio prieÅ¡ tÄ mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento (pagal redakcijÄ galiojusiÄ nuo 2010-01-01 iki 2010-11-27 Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės) paskelbto Å¡alies Å«kio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio.

Pensijos dydžio ribojimÄ taiko valstybinę pensijÄ mokanti institucija.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos) konstatavo, kad Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieÅ¡tarauja (prieÅ¡taravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) administracinėje byloje      Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad Konstitucijos 30 str. 1 d. ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 str. įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismÄ yra neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti Å¡iÄ teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iÅ¡ kurių yra kreipimasis į teismÄ Ä¯statymo numatytu terminu (LVAT 2010-10-22 nutartis a. b.                                Nr. AS525-575/2010).

Bylose dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos nepriemokos priteisimo ABTÄ® 33 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio kreipimosi į teismÄ terminas netaikytinas. Ginčo teisinius santykius reguliuojantys Valstybinių pensijų įstatymas bei PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymas nereglamentuoja pareigÅ«nų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemokÄ , jos įgyvendinimo tvarkos bei ribojimų klausimų, todėl, atsižvelgus į pažeistos teisės pobÅ«dį, pagal analogijÄ taikytinos panaÅ¡ius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti (ABTÄ® 4 str. 6 d.).

Pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų normas, pareiÅ¡kėjas dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingÄ subjektÄ , kuriam pavesta iÅ¡mokėti valstybinę pensijÄ , o Å¡iam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimÄ teismui. IÅ¡ esmės pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimÄ savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminÄ .Nenukrypdama nuo nurodytos praktikos, LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje, priimtoje a. b.

Nr. A444-2232/2013, pateikė nagrinėjamam ginčui aktualių kreipimosi į teismÄ termino taikymo ir Å¡io termino eigos skaičiavimo aiÅ¡kinimÄ ir nurodė, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigÅ«nų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikÅ¡ti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismÄ terminas, kurio eigos pradžia turi bÅ«ti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos iÅ¡mokėjimo dienos. Teismas taip pat iÅ¡aiÅ¡kino, kad skundui dėl valstybinės pensijos dalies priteisimo nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo tvarka, tačiau į teismÄ asmuo gali kreiptis tik po to, kai tarp Å¡alių yra kilęs ginčas, t. y. tik po to, kai kompetentingas subjektas, iÅ¡mokantis valstybinę pensijÄ , atsisako iÅ¡mokėti pensijos nepriemokÄ .

Nustatyta, kad pareigÅ«nų ir karių valstybinė pensija pareiÅ¡kėjui buvo paskirta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2011-01-26 sprendimu Nr. 18.6-6 nuo 2011-01-04 (b. l. 21), skundas teismui buvo pateiktas 2013-09-12, t. y. nepraleidus trejų metų procesinio termino kreiptis į teismÄ . Atsižvelgdamas į tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi laiku, teismas konstatuoja, kad S. I. turi teisę teisme reikalauti paÅ¡alinti jo teisių pažeidimÄ , susijusį su visa neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos nepriemoka ir termino kreiptis į teismÄ nepraleido.

Konstitucinis Teismas 2012-12-19 sprendime konstatavo, jog Konstitucijos 110 str. yra nustatyta 107 str. 1 d. įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, iÅ¡imtis: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 str. 1 d. nustatytus įgaliojimus, pripažino prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai. Kitaip aiÅ¡kinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ draudimÄ taikyti Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ (jo dalį) bÅ«tų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos virÅ¡enybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės vieÅ¡patavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos virÅ¡enybės principo aspektai, inter alia bÅ«tų paneigtas Konstitucijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, Å¡io straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismÄ ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė.IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A552-519/13 pažymėjo, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamÄ ir veiksmingÄ konstitucinės teisės į pensijÄ ir nuosavybės teisių gynima, turi taikyti Konstitucijos                   110 str. nustatytÄ iÅ¡imtį iÅ¡ 107 str. 1 d.

įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. IÅ¡imtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ bei kreipiasi į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ydamas spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , bet ir tuomet, kai asmuo į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. PrieÅ¡ingu atveju, bÅ«tų pažeistas Konstitucijos 29 str.

įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Nustatyto pažeidimo aptartu būdu nepašalinus, būtų pažeistos Konstitucijos normos ir principai, o įstatymo dalis, kuri buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, ir toliau būtų realiai taikoma tiems teisiniams santykiams, kurie dar nėra galutinai susiklostę, t. y. būtų vykdomi Konstitucijai prieštaraujančio įstatymo pagrindu priimti sprendimai, kurie dar negali būti laikomi įvykdytais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme.

Tai taip pat nebÅ«tų suderinama su Konstitucijos 110 str. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 1 d.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali bÅ«ti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo iÅ¡nagrinėjimo, jis negali bÅ«ti laikomas įvykdytu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato iÅ¡imčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (Å¡iuo atveju aplinkybių, kad pareiÅ¡kėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sÄ lygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta.

Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visÄ numatytÄ sprendimo priėmimo procedÅ«rÄ , įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo iÅ¡nagrinėjimÄ teisme, kai iÅ¡nyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (a. b. Nr. A12-219/2004, Nr. A10-57/2004; Nr. A7-55-04).Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad iki skundo iÅ¡nagrinėjimo teisme, atsakovės sprendimas perskaičiuoti pareiÅ¡kėjo valstybinę pensijÄ nėra galutinis, todėl laikomas neįvykdytu, o pareiÅ¡kėjo teisės prisiteisti nepagrįstai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį nepaneigia tai, kad valstybinė pensija buvo perskaičiuota iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2012-09-21, taip pat tai, kad į teismÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad perskaičiuojant pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 turi bÅ«ti taikoma ne Konstitucijai prieÅ¡taraujanti Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostata, pagal kuriÄ pensijos ribojamos 1,3 Å¡alies Å«kio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, o pensija ribojama taikant 1,5 Å¡alies Å«kio vidutinio darbo užmokesčio dydį (2013-04-25 nutartis a. b.

Nr. A756-844/2013). Pateikta Generalinės prokuratūros 2013-08-26 pažyma Nr. 17.9-1986 tvirtina, kad laikotarpiu nuo 2011-01-04 iki 2012-08-31 dėl taikyto Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyto ribojimo, t. y. 1,3 (vietoj 1,5) šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu, pareiškėjui S. I. nebuvo išmokėta 6 307,13 Lt pensijos (b. l. 12–13). Dėl nurodytos sumos byloje ginčo nėra. Kaip konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, visos pensijos nepriemokos priteisimas yra veiksmingas pareiškėjo teisių gynimas, visiškai pašalinantis dėl padaryto pažeidimo kilusias pasekmes.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ administracinę bylÄ dėl neiÅ¡mokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo nurodė, kad nors ABTÄ® 48 str. 2 d. nuostatų prasme atsakove tokio pobÅ«džio bylose laikytina institucija, kuri yra įgaliota mokėti valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjui (PareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 str. 1 d.), pareiÅ¡kėjo teisių pažeidimas kilo dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybinės pensijos mokėjimo klausimus.

PareiÅ¡kėjo turtinių interesų pažeidimÄ sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Valstybinių pensijų įstatymo nuostatos. Vadinasi, tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Teismo nuomone, toks teismo aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjui S. I. pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos dalis buvo neiÅ¡mokėta ne dėl Generalinės prokuratÅ«ros kaltės, o dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimo buvo nustatytas toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, todėl neteisėtai neiÅ¡mokėtos pensijos dalį – 6 307,13 Lt, pareiÅ¡kėjui turi iÅ¡mokėti Lietuvos valstybė.

Vyriausybė 2010-07-07 nutarimu Nr. 992 nustatė, kad valstybei (Vyriausybei) bylose dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinių pensijų priteisimo atstovauja institucijos, kurios skiria ir moka pareigÅ«nų ir karių valstybines pensijas. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareigÅ«nų ir karių valstybinę pensijÄ pareiÅ¡kėjui mokėjo Generalinė prokuratÅ«ra, atsižvelgiant į tai, neiÅ¡mokėtos pensijos dalį pareiÅ¡kėjui įpareigotina iÅ¡mokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Generalinės prokuratÅ«ros.Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi bÅ«ti apibrėžti terminais, todėl įvertinęs ginčo pobÅ«dį, pareiÅ¡kėjui priteistos pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos dydį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Generalinės prokuratÅ«ros, įpareigojimÄ Ä¯vykdyti per keturis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.PareiÅ¡kėjas taip pat praÅ¡o panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos 2013-08-26 raÅ¡tÄ Nr. 17.2.-15731 „Dėl pažymos pateikimo“ ir generalinio prokuroro                2013-09-09 sprendimÄ Nr. 17.2.-16284 „Dėl pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos mokėjimo ir neiÅ¡mokėtos dalies grÄ Å¾inimo“.Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

ABTÄ® 5 str. 3 d. 1 p. nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylÄ pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad bÅ«tų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundÄ ar praÅ¡ymÄ . SkundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti (ABTÄ® 22 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas nurodytas teisės aktų nuostatas, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtakÄ asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Jeigu skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali bÅ«ti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundÄ , asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų, o pats procesas bÅ«tų iÅ¡ esmės beprasmis (2010-04-06 nutartis a. b.             Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartis a. b.

Nr. AS143-560/2010, 2012-01-09 nutartis a. b.       Nr. AS756-868/2011). Vadinasi, į administracinį teismÄ asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų vieÅ¡ojo administravimo srityje.Ä®vertinęs praÅ¡omo panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos 2013-08-26 raÅ¡to Nr. 17.2.-15731 „Dėl pažymos pateikimo“ turinį, teismas konstatuoja, kad juo nėra sukuriamos ar panaikinamos pareiÅ¡kėjo teisės ir pareigos ar keičiama jų apimtis.

Nurodytas raÅ¡tas laikytinas informacinio pobÅ«džio, kuriame pateikiama informacija apie susidariusį pareiÅ¡kėjui mokėtos pensijos nepriemokos dydį. VisiÅ¡kai nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad minėtu raÅ¡tu yra iÅ¡nagrinėtas jo 2013-08-22 generaliniam prokurorui pateiktas praÅ¡ymas dėl susidariusios pensijos nepriemokos grÄ Å¾inimo. Bylos duomenys tvirtina, kad pareiÅ¡kėjo 2013-08-22 praÅ¡ymÄ iÅ¡nagrinėjo ir 2013-09-09 sprendimÄ Nr. 17.2.-16284 dėl jo priėmė generalinis prokuroras.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad Generalinės prokuratÅ«ros Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos 2013-08-26 raÅ¡tas Nr. 17.2.-15731 realių teisinių pasekmių pareiÅ¡kėjui nesukelia, todėl bylos dalis dėl jo panaikinimo nutrauktina pagal ABTÄ® 101 str. 1 p. ABTÄ® 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi bÅ«ti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iÅ¡ esmės, t. y. savo turiniu prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumÄ , vienareikÅ¡miÅ¡kai privalo šį aktÄ ar jo dalį panaikinti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, generalinis prokuroras, priimdamas 2013-09-09 sprendimÄ Nr. 17.2.-16284, iÅ¡ esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir iÅ¡mokėti susidariusiÄ pensijos nepriemokÄ . Vis dėlto, atsakovė nepagrįstai atsisakė praÅ¡ymÄ nagrinėti vadovaudamasi VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. nuostatomis, nes, kaip nurodyta anksčiau minėtose LVAT nutartyse, ginčo teisinius santykius reglamentuoja specialios teisės normos, o kreipimosi į teismÄ terminas nustatomas pagal analogijÄ taikant Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nuostatas.

Vadinasi, nagrinėdama pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , atsakovė netinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl priėmė iÅ¡ esmės neapgrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ , kuris naikintinas ABTÄ® 89 str. 1 d. 3 p. pagrindu. Teismas taip pat pažymi, kad nors generalinio prokuroro sprendimo panaikinimas realiai pareiÅ¡kėjo teisių neapgina, tačiau situacija, kai jis nebÅ«tų paÅ¡alintas iÅ¡ teisės sistemos, prieÅ¡tarautų teisėtumo principui. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija                                                                  nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo S. I. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti generalinio prokuroro 2013-09-09 sprendimÄ Nr. 17.2.-16284.Ä®pareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamÄ Generalinės prokuratÅ«ros, per 4 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iÅ¡mokėti S. I. 6 307,13 Lt (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių trijų Å¡imtų septynių litų ir 13 ct) dydžio pareigÅ«nų ir karių valstybinės pensijos nepriemokÄ .Bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti Generalinės prokuratÅ«ros Finansų ir apskaitos skyriaus vedėjos 2013-08-26 raÅ¡tÄ Nr. 17.2.-15731 „Dėl pažymos pateikimo“ nutraukti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja                                                                         Egidija Puzinskaitė Teisėjai                                                                                                                  Henrikas Sadauskas Nijolė Žalnieriūnienė