2022-09-28 Nr. AB-24107-3-61-3-03302-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3669-575/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03302-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. N. skundą atsakovui Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui R. N. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja J. N. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2020 m. rugpjūčio 27 d., Nr. 1IGP-2619); 2) panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020 m. rugsėjo 4 d., Nr. 1VSV-1332); 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2020 m. gegužės 16 d. paštu gavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) kvietimą (data nenurodyta). 2020 m. gegužės 18 d. Skyriuje vykusio pokalbio metu Skyriaus specialistai informavo pareiškėją, kad gautas pranešimas iš vaiko mokyklos. Susitikimo metu pareiškėjai leista susipažinti su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Pažinimo medis“ mokyklos (toliau – Mokykla) direktorės 2020 m. gegužės 6 d. raštu „Pranešimas dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečiui vaikui“ (toliau – Raštas). Rašto kopiją Tarnybai atsiuntė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga (toliau – Kontrolieriaus įstaiga) 2020 m. gegužės 8 d. raštu Nr. (6.1.-2020-346)2-467 „Dėl informacijos pateikimo“, su kuriuo pokalbio metu pareiškėja nebuvo supažindinta.

3. Rašte nurodyta, kad „dėl galimai netinkamo tėvų valdžios naudojimo nepilnamečio vaiko S. N. (...) atžvilgiu neleidžiant vaikui jungtis prie nuotolinių pamokų, o mokant vaiką savarankiškai namuose“. Rašte melagingai nurodyta, kad vaikas nuo 2020 m. kovo 23 d. „nė karto neprisijungė prie nuotolinių pamokų ir nesudalyvavo nė vienoje nuotolinėje pamokoje“, nes toks teiginys paremtas tik dalyvavimu tiesioginėse „Zoom“ pamokose. Nuotolinio mokymosi metu daugiau nei 50 proc. pamokų vyko „Zoom“ platformos pagalba, kita dalis pamokų buvo skirta savarankiškam mokinių darbui, atliekant užduotis pratybose, sąsiuviniuose, „Ema“ ir „Eduka“ elektroninėse mokymosi platformose ir kt. Kai mokiniai atlikdavo savarankiškas užduotis, nesijungdami prie „Zoom“ platformos, niekas Mokykloje ir šalyje nevertino, kad vaikas tuo metu nedalyvauja (nuotoliniame) ugdyme. Rašte nurodytas teiginys, kad vaiko mamos sprendimas buvo „mokyti vaiką savarankiškai be mokytojų pagalbos“ yra klaidinantis, nes ne mama, bet mokytojai skirdavo jam užduotis ir jas vertindavo taip pat, kaip ir kitų klasės vaikų atliktas užduotis, vaikas gaudavo mokytojų pagalbą per nuotolines konsultacijas ir atliktų užduočių įvertinimus. 2020 m. gegužės 8 d. mokytoja S. K.-K. (toliau – Mokytoja) elektroniniame dienyne „Tamo“ sužymėjo „n“ (neatvyko) raides atgaline data nuo nuotolinio mokymosi pradžios, t. y. nuo 2020 m. kovo 28 d.

4. Pareiškėja nurodė, kad Vaiko teisių apsaugos kontrolierė E. Ž. (toliau – Kontrolierė) rašte nepagrįstai akcentavo, jog vaikai „galimai nedalyvauja ugdymo procese“. Mokyklos Rašte yra pateikti duomenys, kad vaikas dalyvauja ugdyme („ jis namuose atlieka visas savarankiško darbo ir namų užduotis, nurodytas el. dienyne, ir visuomet atsiskaito laiku“, „tėvų sprendimas yra užduotis atlikti per Tamo“ ir pan.), todėl nebuvo pagrindo teigti, kad vaikas galimai nedalyvauja ugdymo procese.

5. 2020 m. gegužės 18 d. susitikimo Skyriuje metu pareiškėja vyr. specialistams N. Š. ir V. T. (V. T.) išsamiai paaiškino visą jai žinomą situaciją: Mokykla nuotolinio mokymosi metu pasirinko naudoti „Zoom“ platformą, kurią Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija priskiria prie nepatikimų / nesaugių platformų, iš Mokyklos nebuvo privalomo reikalavimo naudotis „Zoom“ platforma, Mokytoja 2020 m. kovo 18 d. elektroniniame laiške rašė, kad jei vaikas „neturės galimybės naudotis kompiuteriu / planšete, užduotis rasite elektroniniame dienyne „Tamo“. Nuo nuotolinio mokymosi pradžios (2020 m. kovo 23 d.) pareiškėjos vaikas kiekvieną dieną dalyvavo nuotoliniame ugdyme, sekė užduotis elektroniniame dienyne „Tamo“, jas atlikdavo mokytojų nurodytu būdu. Mokytoja nuotolinio mokymosi pradžioje elektroniniame dienyne „Tamo“ buvo pradėjusi žymėti „n“ (neatvyko) raides, 2020 m. balandžio 1 d. „n“ raides panaikino ir pripažino, kad vaikas dalyvauja pamokose (ugdyme), nors ir nesijungia prie „Zoom“ platformos. Mokykloje 2020 m. kovo 2 d. vykusio susitikimo metu (dalyvavo Mokyklos atstovai: direktorė, direktorės pavaduotoja, Mokytoja, psichologas ir vaiko tėvai) Mokyklos direktorė tėvams pareiškė, kad jų sūnus negalės tęsti mokslų naujais 2020-2021 mokslo metais, t. y. nepagrįstai atsisakė tęsti jo ugdymą mokykloje, nors dėl vaiko nebuvo gauta pastabų. Pareiškėja teigė, jog Mokykla parašė Raštą kerštaudama.

6. Pareiškėja paaiškino, kad karantino ir vasaros atostogų metu Tarnyba kelis kartus siuntė Skyriaus budėtojus į namus, kad apklaustų vaiką ir įvertintų jo gyvenamąją aplinką, tai galima vertinti kaip Tarnybos piktnaudžiavimą ir efektyvumo principo (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 3 str. 1 d. 6 p.) pažeidimą. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 36 straipsnyje nurodoma, kad Skyriaus ar Tarnybos specialistai pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką. Tarnyba ir Skyrius pažeidė pareiškėjos šeimos teises, 2020 m. gegužės 13 d. vykdami į jų gyvenamąją vietovę, kai vaikui nebuvo pavojaus dėl jo saugumo. Neaišku, kodėl vaiko bei tėvų nuomonės nebuvo išklausoma elektroninio ryšio priemonėmis. Tarnyba dar neatsakė į pareiškėjos 2020 m. liepos 13 d. siųstą paklausimą Skyriui ir klausimus, susijusius su vizitacija. Neaišku, kodėl Skyriaus specialistai įvardina, kad „tėvai galimai neužtikrina vaiko teisės į mokslą“, jei vaikas mokosi, kodėl Mokyklos Raštas buvo vertinamas kaip pagrįstas. Situacijos vertinimas atliekamas tik tada, kai pastebimos rizikos vaikui.

7. Pareiškėja nurodė, kad Skyriui 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė nustatytos formos „Prašymą dėl informacijos pateikimo apie (ne)nustatytus vaiko teisių pažeidimus“ dėl sūnaus M. N. Skyrius 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašė Informaciją apie gautą pranešimą dėl jos sūnaus S. pagal Mokyklos Raštą, o po to 2020 m. rugpjūčio 31 d. užpildė Informaciją apie pažeidimą dėl pareiškėjos sūnaus M. N. ir tendencingai pateikė informaciją, kad „atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą“, taigi atsirado melagingas teiginys „vaikų“. Skyrius 2020 m. rugsėjo 1 d. surašė raštą Nr. 1SD-6274 „Dėl Jūsų kreipimųsi“, kuriame pateikė tik kai kuriuos atsakymus į pareiškėjos 2020 m. liepos 13 d. ir 2020 m. liepos 23 d. elektroninius paklausimus (iš dvylikos klausimų atsakyta tik į tris). Pareiškėja 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir Ministerija) bei Tarnybą. Kai Ministerija, Tarnyba ir Skyrius gavo pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą, institucijos nenutraukė veiksmų. Skyriaus specialistai, ignoruodami reikalavimą ir diskredituodami pareiškėjos vaiką ir šeimą, 2020 m. rugsėjo 3 d. atvyko į naują vaiko mokyklą tam, kad jį apklaustų. Apie tai tėvų neinformavo, to neleido daryti ir mokyklos administracijai. Vaikui tai sukėlė didelį stresą, ypač įvertinus tai, kad jis buvo tik pradėjęs mokslo metus naujoje mokykloje, Skyriaus specialistai neleido dalyvauti apklausoje net mokyklos psichologei. Tokiu elgesiu Skyriaus specialistai atvirai diskreditavo pareiškėjos šeimą, ją pažemino, pažeidė pareiškėjos šeimos teises, dėl to buvo patirtas stresas, gilūs neigiami išgyvenimai, stiprus nesaugumo jausmas, trauma. Nuo 2020 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja pradėjo badauti (badavimas truko 12 dienų), vaikas 2020 m. rugsėjo 4 d. – 2020 m. rugsėjo 7 d. neatvyko į mokyklą.

8. Pareiškėja skunde taip pat paaiškino, kad skundžiama Informacija apie gautą pranešimą, kurio reikalavimus nustato Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 (toliau – ir Aprašas), ir skundžiama informacija apie pažeidimą dėl jos sūnaus M. turi trūkumų.

9. Atsakovas Tarnyba atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas pažymėjo, kad Mokykla nurodė, jog 2020 m. kovo 27 d. išsiuntė pareiškėjai užklausą, dėl kokių priežasčių vaikas nedalyvauja nuotolinėse pamokose, į kurią pareiškėja atsakė, nurodydama, jog priėmė sprendimą mokyti vaiką savarankiškai, be mokytojų pagalbos, vadovaujantis „Tamo“ nurodytomis pamokų temomis ir namų darbais.

11. Aprašo 29.1.1. punkte įtvirtinti rizikos veiksniai: „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt.“ Atsižvelgiant į tai, kad vienu iš rizikos veiksnių yra vaiko sistemingas pamokų praleidimas be pateisinamos priežasties ir tai, kad 2020 m. kovo 16 d. Lietuvoje paskelbus karantino režimą, ugdymo procesas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, kurio metu vaikų dalyvavimas pamokose buvo vykdomas mokytojui bei mokiniams prisijungiant per nuotolinių susirinkimų programėles, pavyzdžiui, „Zoom“, Skyrius privalėjo reaguoti į pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko S. N. teises teisės aktų nustatyta tvarka.

12. Atsakovas teigė, kad pareiškėja nesudarė sąlygų ir galimybių pabendrauti su S. N. ir išklausyti vaiko nuomonę, todėl Skyriaus specialistai 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus Šviesos pradinėje mokykloje išklausė nepilnamečio vaiko S. N. nuomonę, t. y. atliko privalomą atlikti veiksmą nagrinėjant gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą – susitikti su vaiku ir pabendrauti su juo be apribojimų. Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis nuotolinio ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą ir susitinka su vaiku, užsitikrindamas galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, jeigu yra poreikis, – nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą, atsižvelgęs į vaiko amžių ir brandą išklauso vaiką jam priimtinu būdu apie galimą jo teisių pažeidimą, pagal poreikį įvertina vaiko gyvenamąją ir (ar) socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais vaiko atstovais pagal įstatymą. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs šioje dalyje nurodytus veiksmus, socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atlieka vaiko situacijos vertinimą.

13. Atsakovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. vaiko situacijos vertinimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-1332). Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 1IGP-2619) yra Vaiko situacijos vertinimo tvarkos 1 priedas. 2020 m. rugsėjo 7 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa buvo išsiųsta pareiškėjai ir vaiko tėvui susipažinimui.

14. 2020 m. rugpjūčio 31 d. informacijoje apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 (forma patvirtinta Tarnybos direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. B V- 226) konstatuota, jog vaiko teisių pažeidimų nenustatyta kito pareiškėjos vaiko M. N. atžvilgiu, tačiau Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti. Atvejis baigtas vertinti 2021 m. sausio 21 d., surašant Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-122.

15. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. N. atsiliepime į skundą nurodė, jog palaiko pareiškėjos skundą visa apimtimi.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 30 d. sprendimu pareiškėjos J. N. skundą atmetė.

17. Teismas visų pirma nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 27 d. Informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1IGP-2619 (toliau – Informacija apie pranešimą) ir 2020 m. rugsėjo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-1332 (toliau – Anketa), teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Remiantis į bylą pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad:

18.1. Skyrius 2020 m. gegužės 11 d. gavo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos 2020 m. gegužės 8 d. raštą Nr. (6.1.-2020-346)2-467 dėl nepilnamečio S. N., kuris galimai nedalyvauja ugdymo procese, neprisijungia prie nuotolinio mokymo, su prašymu pagal kompetenciją įvertinti vaiko padėtį šeimoje ir galimo jo teisės į mokslą pažeidimo aplinkybes. Prie Kontrolieriaus įstaigos rašto pateiktas Raštas, kuriame nurodoma, kad nepilnametis S. N. mokosi trečioje klasėje, nuo 2020 m. kovo 23 d. mokykla vaikų ugdymą vykdo nuotoliniu būdu ir daugiau nei 50 proc. pamokų vyksta „Zoom“ platformoje, tačiau S. N. nė karto neprisijungė prie nuotolinių pamokų ir nedalyvavo nuotolinėse pamokose. Minėtame mokyklos rašte akcentuojama, kad vaiko akademiniai pasiekimai yra labai aukšti, jis namuose atlieka visas savarankiško ir namų darbų užduotis, nurodytas elektroniniame dienyne ir visuomet atsiskaito laiku. Mokykla nurodė, jog 2020 m. kovo 27 d. išsiuntė pareiškėjai užklausą, dėl kokių priežasčių vaikas nedalyvauja nuotolinėse pamokose, į kurią, mokykla pažymi, pareiškėja atsakė nurodydama, jog priėmė sprendimą mokyti vaiką savarankiškai, be mokytojų pagalbos, vadovaujantis „Tamo“ nurodytomis pamokų temomis ir namų darbais.

18.2. 2020 m. gegužės 18 d. vyko pareiškėjos pokalbis su Tarnybos specialistais dėl Mokyklos rašte nurodytų aplinkybių.

18.3. Pareiškėja 2020 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą Tarnybai dėl Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą išdavimo.

18.4. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašė Informaciją apie pranešimą, kuriame nurodė, kad, tiriant pranešimą apie galimai pažeistas teises, tėvai atsisako bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas išklausyti vaiko nuomonę, todėl nuspręsta, jog būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą.

18.5. Tarnyba 2020 m. rugpjūčio 31 d. surašė Informaciją apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 ir konstatavo, kad vaiko teisių pažeidimų nenustatyta kito pareiškėjos vaiko M. N. atžvilgiu, tačiau įrašė tekstą „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“.

18.6. 2020 m. rugsėjo 3 d. įvyko Tarnybos specialistų pokalbis su pareiškėjos vaiku (S. N.), dėl kurio buvo surašytas Raštas.

18.7. Tarnyba 2020 m. rugsėjo 4 d. sudarė Vaiko situacijos vertinimo anketą Nr. 1VSV-1332, kurioje nenustatytas apsaugos vaikui poreikis, taip pat nenustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį.

19. Teismas, apžvelgęs bylai aktualų teisinį reguliavimą (Įstatymo 1 str., 36 str. 1 d., 361 str., 362 str., 363 str., 364, 365 str., 37 str. 2 d., Aprašo 7 p., 4, 5, 6, 7, 15 ir 29.1.1 p., Aprašo 2 priedas), pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Tarnybos Skyrius nenustatė vaiko teisių pažeidimo ir priėmė sprendimą – užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, jog nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai, todėl baigė pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, užpildydamas Aprašo 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ ir Aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja šiame administraciniame ginče iš esmės nesutinka su atsakovo veiksmais, užtikrinant pareiškėjos vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, t. y. nesutinka su atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, išreikšta valia – sprendimu užbaigti pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą nagrinėjimą, nevertinti vaiko situacijos, nes nėra duomenų (arba jų nepakanka), patvirtinančių, jog nebuvo užtikrintos vaiko teisės ir geriausi interesai.

21. Teisėjų kolegija nurodė, kad Skyriaus specialistai, reaguodami į Raštą, 2020 m. gegužės 13 d. apsilankė pareiškėjos gyvenamojoje vietoje, tačiau nieko neradę, paliko kvietimą susisiekti su Skyriaus specialistais. Pareiškėja 2020 m. gegužės 18 d. susitikimo metu Skyriuje paaiškino situaciją, jog priėmė sprendimą mokyti vaiką savarankiškai, be mokytojų pagalbos. Įvertinęs Skyriaus 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. birželio 4 d. pareiškėjos rašto Tarnybos direktorei turinį, teismas pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 18 d. pokalbio metu Skyriaus specialistai siekė įtikinti pareiškėją leisti pasikalbėti su jos vaiku S. N. dėl Rašte nurodytų aplinkybių. Tuo tarpu pareiškėja su tuo nesutiko (tai nurodė savo 2020 m. birželio 4 d. rašte). Teismo vertinimu, Skyriaus specialistų pastangas pasiklabėti su vaiku įrodo ir tarnybiniai pranešimai, pranešimai pareiškėjai. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 20 d. pareiškėjai buvo siųstas kvietimas Nr. 1SD-3510 atvykti pokalbiui su vaiku 2020 m. gegužės 22 d., tačiau pareiškėja pateikė atsakymą, kad neatvyks. Pakartotinai 2020 m. birželio 2 d. pareiškėjai buvo išsiųstas kvietimas Nr. 1SD-3840 atvykti pokalbiui su vaiku į skyrių 2020 m. birželio 4 d., tačiau pareiškėja neatvyko. Skyriaus specialistai bandė telefonu susisiekti su vaiko tėvu R. N., tačiau jis neatsakė į telefono skambučius. Atsižvelgiant į tai, kad su vaiko tėvais nebuvo galima susisiekti, buvo surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 1TSD-1717 ir suformuota užduotis naktį dirbantiems skyriaus specialistams apsilankyti šeimoje bei įvertinti vaiko gyvenimo sąlygas, išklausyti vaiko nuomonę, tačiau to padaryti specialistams nepavyko, nes niekas neatidarė buto durų. Situacija buvo užfiksuota 2020 m. birželio 9 d. specialistų tarnybiniame pranešime Nr. 1TSD-1791.

22. Pareiškėja teigė, kad vyksta nuolatiniai nesutarimai su vaiko klasės mokytoja bei su ugdymo įstaigos direktore. Pareiškėja rėmėsi tuo, kad vaikas atlieka užduotis savarankiškai, jo mokymosi rezultatai geri, todėl nėra pagrindo Tarnybos specialistams su juo kalbėtis. Pareiškėja pabrėžė, kad ji nepasitiki „Zoom“ programa, todėl nenori, kad ja naudotųsi ir vaikas.

23. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėja atsisakė sudaryti sąlygas Skyriaus specialistams susitikti ir pabendrauti su vaiku, nors tokia Skyriaus pareiga nustatyta Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje. Esminė aplinkybė, dėl kurios Skyrius nutarė tęsti atvejo tyrimo procedūrą ir atlikti vaiko situacijos vertinimą, buvo tai, kad nepavyko susitarti su pareiškėja dėl susitikimo su vaiku. Pareiškėja neneigė, kad būtų sudariusi tam sąlygas, iš esmės toks pokalbio turinys aprašytas Informacijos apie pranešimą 8 punkte, o 11 punkte nurodytas pagrindas tolimesnei procedūros eigai, t. y. vaiko situacijos vertinimui, dėl to, kad pareiškėja atsisako bendradarbiauti ir sudaryti sąlygas išklausyti vaiką. Taigi, teismas įvertino, kad šios aplinkybės nurodytos pagrįstai, – nei Skyrius, nei pareiškėja negalėjo ignoruoti Įstatymo 36 straipsnio nuostatos, kuri įpareigoja išklausyti vaiką dėl galimo jo teisių pažeidimo.

24. Teismas pažymėjo, kad byloje pareikti įrodymai patvirtina, jog Skyrius aiškinosi situaciją, tačiau Aprašo 29.1.1 punkte nustatytas rizikos veiksnys „vaikas sistemingai nelanko švietimo įstaigos, praleidžia pamokas be pateisinamos priežasties, į ugdymo įstaigą ateina nuolat pavargęs, nepasiruošęs ar neaprūpintas reikalingomis priemonėmis ir kt.“ nebuvo paneigtas, vaikas nebuvo išklausytas, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti, kad pažeidimų nėra ir netęsti tyrimo procedūros. Teismo įsitikinimu, kiti pareiškėjos nurodyti Informacijos apie pranešimą trūkumai nėra esminiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos esminės procedūros, sutrukdžiusios priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą.

25. Dėl pareiškėjos argumentų, kad Informacija apie pažeidimą surašyta per vėlai, teismas nurodė, kad Skyrius ėmėsi aktyvių priemonių tam, jog teisės aktų nustatyta tvarka išklausytų vaiką, tačiau pareiškėja nesutiko to daryti. Teismo įsitikinimu, Informacija apie pažeidimą laiku nebuvo surašyta ne dėl Skyriaus neveiklumo ar vilkinimo. Skyrius elgėsi aktyviai, dėjo visas pastangas, kad Informacija apie pažeidimą būtų surašyta laiku, tačiau dėl pareiškėjos elgesio negalėjo to padaryti. Nagrinėjamu atveju vėlesnis akto surašymas nėra pagrindas daryti išvadą, kad buvo pažeistos esminės procedūros, kas nulėmė neobjektyvų ir nepagrįstą sprendimą.

26. Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatavo, kad Skyrius, surašydamas Informaciją apie pažeidimą, tinkamai reagavo į gautą pranešimą ir laikėsi teisės aktų reikalavimų.

27. Byloje pateikto Skyriaus 2020 m. rugsėjo 8 d. rašto Nr. 1SD-6507 duomenys patvirtino, kad Skyriaus specialistai 2020 m. rugsėjo 3 d. Vilniaus Šviesos pradinėje mokykloje išklausė pareiškėjos nepilnamečio vaiko S. N. nuomonę, t. y. atliko privalomą atlikti veiksmą, nagrinėjant gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą – susitikti su vaiku ir pabendrauti su juo be apribojimų. Taigi, atsakovas, kaip nustatyta Apraše, atliko vaiko situacijos vertinimą; 2020 m. rugsėjo 4 d. vaiko situacijos vertinimas užbaigtas nenustačius vaiko teisių pažeidimų.

28. Pareiškėja teigė, kad pokalbis su vaiku buvo naujoje mokykloje, pokalbiu buvo nepagrįstai žeminamas vaiko ir šeimos orumas. Pokalbio su vaiku metu buvo užduodami neaktualūs situacijai klausimai, jis turėjo būti klausiamas apie dalyvavimą / nedalyvavimą pamokose naudojant „Zoom“ programą. Pareiškėja neneigė fakto, kad nesudarė Skyriaus specialistams sąlygų ir galimybių pabendrauti su savo nepilnamečiu sūnumi, išklausyti jo nuomonę, įvertinti vaiko situaciją ir užbaigti Kontrolieriaus įstaigos 2020 m. gegužės 8 d. rašto ir mokyklos pranešimo dėl galimo vaiko teisių į mokslą pažeidimo nagrinėjimą. Teismo įsitikinimu, Tarnybos specialistai, susitikę su pareiškėjos nepilnamečiu sūnumi mokykloje, nepažeidė Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies nuostatų. Pareiškėja tik abstrakčiai nurodė, kad Skyriaus specialistų pokalbis su vaiku galėjo sukelti neigiamą nuomonę apie šeimą, tačiau nenurodė konkrečių aplinkybių, kuo tai pasireiškė. Aplinkybė, kad Skyriaus specialistai bendravo su vaiku, savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad vaikas ar šeima buvo žeminama. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Įstatymo 36 straipsnio 1 dalis nenustato privalomo psichologo dalyvavimo išklausant vaiko nuomonę ir leidžia Skyriaus darbuotojams bendrauti su vaiku be apribojimų, jeigu yra poreikis, nedalyvaujant vaiko atstovams pagal įstatymą. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad tai, ar pokalbis sukėlė neigiamą nuomonę, neturi įtakos Vaiko situacijos vertinimo anketos teisėtumui.

29. Iš Vaiko situacijos vertinimo anketos 8 punkto duomenų teismas nustatė, kad jame glaustai aprašytas pokalbio su vaiku turinys. Nurodyta, kad vaikas pasisakė, jog jam labiau patinka mokytis klasėje, o ne nuotoliniu būdu. Taigi, buvo kalbama apie nuotolinį mokymąsi ir klausiama vaiko nuomonės, ji buvo įvertinta. Glaustai perteiktas pokalbio turinys iš esmės atitiko ir pareiškėjos teiginį, kad vaikas sakė, jog nenori ilgai sėdėti prie kompiuterio, t. y. toks buvo ir paties vaiko pasirinkimas. Kiti aptarti klausimai (pavyzdžiui, atostogos) taip pat susiję su vaiko santykių su tėvais vertinimu (tokios aplinkybės numatytos Įstatymo 36 str. 1 d.).

30. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo teigti, kad Skyriaus specialistai įrašė melagingus duomenis į anketą ir tuo pagrindu buvo priimtas neobjektyvus ir nepagrįstas sprendimas. Teismas nurodė, kad Anketos 12 punkte buvo įvertintas rizikos veiksnys (galimai pažeista teisė į mokslą) ir apsaugos veiksniai (akademiniai pasiekimai yra labai aukšti, užduotis atlieka laiku, santykiai mokykloje geri, kt.), o 3 punkte padaryta išvada, kad nenustatytas apsaugos vaikui poreikis. Taip pat nebuvo nustatyta, kad yra pagalbos vaikui ir (ar) šeimai būtinybė, kaip tai numato Aprašo 15.2 punktas (Anketos 15 p.).

31. Dėl kitų pareiškėjos skunde nurodomų Informacijos apie pranešimą trūkumų, teismas padarė išvadą, kad jie nėra esminiai ir nėra pagrindo daryti išvadą, jog buvo pažeistos esminės procedūros, sutrukdžiusios priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą. Skyrius, surašęs Vaiko vertinimo anketą, baigė pažeidimo tyrimo procedūrą, pažeidimai nebuvo konstatuoti, jokios priemonės pareiškėjos šeimos atžvilgiu nebuvo taikytos.

32. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, priėjo prie išvados, kad Vaiko vertinimo anketa surašyta laikantis teisės aktų reikalavimų, ji paremta nustatytais faktais, pareiškėjos subjektinių teisių nepažeidžia. Dėl pareiškėjos argumentų, kad ji nebuvo pasirašytinai supažindinta su Vaiko situacijos vertinimo anketa, taigi nebuvo tinkamai supažindinta, teismas pažymėjo, kad 2020 m. rugsėjo 4 d. Vaiko situacijos vertinimo anketa buvo išsiųsta vaiko tėvams susipažinimui, taigi jos turinys pareiškėjai buvo žinomas.

33. Teismas, išanalizavęs aptartą teisinį reglamentavimą bei skundžiamų aktų turinį, konstatavo, kad skundžiamu Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedas „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 1IGP-2619) ir Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedas „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020 m. rugsėjo 4 d., Nr. 1VSV-1332) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų panaikinti. Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjos skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. 34. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareiškėjos skundą tenkinti ir priimti naują sprendimą, panaikinant atsakovo dokumentus: 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. 1IGP-2619; 2020 m. rugsėjo 4 d. „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ Nr. 1VSV-1332, 2020 m. gegužės 20 d. raštą Nr. 1SD-3511, 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. 1SD-3840, 2020 m. liepos 9 d. raštą Nr. 1SD-4821, 2020 m. liepos 17 d. raštą Nr. 1SD-5036, 2020 m. rugpjūčio 27 d. raštą Nr. 1SD-6174, 2020 m. rugsėjo 8 d. raštą Nr. 1SD-6507, Kvietimą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35. Pareiškėja paaiškina, kad 2022 m. birželio 20 d. nutartimi (diena prieš paskirtą teismo posėdį) buvo pakeista teisėjų kolegija sudėtis. Pareiškėja apie tai iš anksto informuota nebuvo, sužinojo tik teismo posėdžio metu skelbiant teisėjų kolegijos sudėtį. Pareiškėjai kelia abejonių, ar teisėja G. B. buvo išsamiai susipažinusi su visa bylos medžiaga ir pasirengusi bylos nagrinėjimui. Atsižvelgiant į tai, kad posėdžio metu teisėjo pranešimo pristatymas truko tik apie minutę ir trisdešimt sekundžių, nebuvo pristatytas ginčo dalykas, pagrindai ir kitos esminės bylos aplinkybės, pareiškėja mano, jog teismas nebuvo išsamiai susipažinęs su visa bylos medžiaga ir tinkamai pasirengęs bylos nagrinėjimui.

36. Pareiškėja pateikė teismui prieštaravimą dėl bylos nagrinėjimo atsakovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje, tačiau teismas nusprendė bylą nagrinėti iš esmės ir atmetė pareiškėjos prašymą šaukti į bylą liudytojus. Atsakovas nepasisakė dėl skunde ir patikslintame skunde nurodytų klausimų (dėl pradinio ugdymo ekstremaliosios situacijos šalyje (karantino metu), dėl skundžiamų dokumentų turinio trūkumų ir neobjektyvios informacijos juose, dėl pranešimų vertinimo, dėl vaiko išklausymo (ne)visais atvejais ir pan.). Taigi, pareiškėja apibendrina, kad byla išnagrinėta atsakovui sąmoningai vengiant pateikti su byla reikšmingą informaciją, nešaukiant į bylą liudytojų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra objektyvus.

37. Pareiškėja apeliaciniame skunde cituoja argumentus, kuriuos nurodė patikslintame skunde, tačiau pažymi, kad teismo sprendimo nei aprašomojoje, nei motyvuojamojoje dalyje neminima patikslinto skundo dalis „Pradinis ugdymas (ir ekstremalios situacijos šalyje (karantino) metu)“. Teismas sprendime nenurodo, kad pareiškėja yra pateikusi patikslintą skundą, todėl pareiškėjai kilo pagrįstų abejonių, ar teismas susipažino su patikslintu skundu.

38. Teismo posėdžio metu pareiškėja patikslino skundo ir patikslinto skundo duomenis (garso įrašas nuo 11.50 min. iki 18.00 min.) apie tai, kad pareiškėjai skundų padavimo metu nebuvo žinoma informacija, jog atsakovas Raštą gavo du kartus: 2020 m. gegužės 8 d. tiesiogiai ir 2020 m. gegužės 11 d. per Kontrolieriaus įstaigą. Atsakovas savo dokumentuose, susijusiuose su Rašto tyrimu, vengia nurodyti, kad Raštą iš Mokyklos tiesiogiai gavo 2020 m. gegužės 8 d. ir jį užregistravo Nr. 1VTP-1191, tačiau, nesant „Tamo“ elektroniniame dienyne „n“ raidžių, negalėjo pradėti tyrimo, todėl buvo pasirinkta strategija sužymėti „Tamo“ elektroniniame dienyne „n“ raides atgaline data ir veikti per Kontrolieriaus įstaigą. Teisės aktai įpareigoja atsakovą nurodyti pirminio pranešimo gavimo duomenis, o antrą kartą gautą pranešimą dėl to pačio dalyko susieti su pirmuoju, jam neskiriant naujo registracijos numerio, tačiau atsakovas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai tokius duomenis slėpdamas. Pareiškėja paaiškina, kad Mokyklos buvusi ilgametė direktorė A. K.-G. Raštu siekė keršyti pareiškėjai, o kad atsakovas galėtų pradėti tyrimą, buvo klastojami „Tamo“ elektroninio dienyno duomenys, atsakovas slėpė Rašto pirminio registravimo duomenis, – įvykiai turi nusikalstamos veikos požymių, tačiau teismas į ABTĮ 111 straipsnio 1 dalį neatsižvelgė.

39. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo posėdžio metu pateikė papildomus įrodymus (juos išvardija), teismas įrodymus pridėjo į bylą, tačiau sprendime nenurodė, jog juos ištyrė. Mano, kad teismas, gavęs pareiškėjos 2022 m. gegužės 12 d. prašymą dėl liudytojų šaukimo ir atsakovo dalyvavimo byloje būtinumo, buvo nepakankamai aktyvus ir objektyvus. Teismas atsiklausė atsakovo nuomonės dėl liudytojų šaukimo, o atsakovui neišreiškus pritarimo šiuos liudytojus į bylą šaukti, daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Teismas neprašė pareiškėjos patikslinti, dėl kokių detalesnių priežasčių pareiškėja mano, kad jos prašomus kviesti liudytojus tikslinga šaukti į bylą. Buvo pakankamai laiko nuo 2022 m. gegužės 12 d. prašymo iki bylos nagrinėjimo teismo posėdyje 2022 m. birželio 21 d., pasitikslinti informaciją (jei tai būtų tikslinga) ir laiku iškviesti liudytojus į teismo posėdį. Tačiau teismas nenorėjo bylos nagrinėti liudytojams dalyvaujant. Taigi, pareiškėja įžvelgia teismo šališkumą.

40. Pareiškėja taip pat paaiškina, kad teismas sprendime pateikia klaidingus faktus ir iškraipo teisės aktus (apeliacinio skundo 20-29 p.). Akcentuoja, kad teismas nesusipažino su 2020 m. gegužės 18 d. pokalbio įrašu; teismas turėtų įvertinti, ar atsakovo kvietimai atvykti buvo teisėti ir pagrįsti, byloje yra nenuginčyti duomenys, kad: vaikas dalyvavo nuotoliniame ugdyme kiekvieną dieną, jungėsi prie „Tamo“ elektroninio dienyno, „Ema“ ir „Eduka“ mokymo platformų, su mokytojais buvo susisiekiama el. pašto ar „Tamo“ pagalba; nuotolinis ugdymas nėra prilygintas prisijungimui prie „Zoom“ platformos, joks teisės aktas neįpareigojo privalomo prisijungimo prie „Zoom“ platformos; atsakovas tyrimą ir šeimos persekiojimą pradėjo dėl to, kad vaikas nuotolinio ugdymosi metu nesinaudojo „Zoom“ platforma; tęsti ugdymą nuotoliniu būdu nesinaudojant „Zoom“ platforma atitiko geriausius vaiko interesus, su vaiku toks sprendimas buvo suderintas; pareiškėja niekada neteigė ir nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėja priėmė sprendimą vaiką mokyti savarankiškai; vaikas nuotolinio ugdymosi metu nesimokė savarankiškai, o ugdėsi pagal mokytojų kiekvieną dieną paskirtas užduotis; vaiko akademiniai pasiekimai aukšti ir jis sėkmingai baigė 3 klasę; atsakovas nepagrindė, kodėl karantino metu ir mokslo metams pasibaigus norėjo įvertinti vaiko namų aplinką; atsakovas nesiūlė pabendrauti su pareiškėja (šeima) ir vaiku nuotoliniu būdu.

41. Pareiškėja akcentuoja, kad atsakovo specialistams atvykus į naują vaiko mokyklą su tikslu jį apklausti, diskreditavo pareiškėjos šeimą, ją pažemino, pažeidė Vaiko teisių konvenciją ir kitus įstatymus, dėl ko šeima patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, stiprų nesaugumo jausmą, traumą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja badavo dvylika dienų, vaikas kelias dienas neatvyko į mokyklą. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat pateikia atsakovui klausimus.

42. Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui taip pat pateikė prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei prašymą dėl baudos atsakovui skyrimo ir įpareigojimo pateikti atsiliepimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 43. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Tarnybos dokumentų – Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedo „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2020 m. rugpjūčio 27 d., Nr. 1IGP-2619); Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedo „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020 m. rugsėjo 4 d., Nr. 1VSV-1332), 2020 m. rugpjūčio 31 d. Informacijos apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą Nr. 1SD-6251 dalies – teisėtumo ir pagrįstumo.

44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

45. Apeliantė J. N. prašo prijungti prie bylos ir panaikinti atsakovo raštus: Kvietimas (data nenurodyta), 2020 m. gegužės 20 d. Nr. 1SD-3511, 2020 m. birželio 2 d. Nr. 1SD-3840, 2020 m. liepos 9 d. Nr. 1SD-4821, 2020 m. liepos 17 d. Nr. 1SD-5036, 2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 1SD-6174, 2020 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1SD-6507. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad, kaip jau minėta aukščiau, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Be to, ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja apeliacinės instancijos teisme kelia naujus reikalavimus ir teikia susijusius su tuo įrodymus, nors aukščiau nurodytos teisės normos tai draudžia, todėl šis pašymas netenkinamas.

46. Dėl apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą (žr., pvz., 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-505/2009, 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-747-502/2016, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-607-624/2016 ir kt.). Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ numatytų būdų (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-78-624/2016, 2016 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-941-602/2016, 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Taigi, pareiškėjas, siekiantis palankaus teismo sprendimo, turi įrodyti, kad jo konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti. Kartu teismas pažymi, kad apeliantė J. N. neturi teisės ginti viešąjį interesą ir abstrakčiai tikrinti ar atsakovas tinkamai vykdo viešąjį administravimą (ABTĮ 55 str. 1 d.). Apeliantė pateikė atsakovo veiksmų kritiką, bet jos skunduose iš esmės nėra teisinių argumentų, kokios konkrečios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai ginami, kaip pasikeis jos turimų teisių turinys patenkinus skundą.

47. Apeliantė J. N. nurodo, kad skundžiamo teismo sprendimo aprašomoje dalyje yra perrašomas jau nebeaktualus ir nebeginčijamas dokumentas. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja prašė panaikinti atsakovo 2020 m. rugpjūčio 31 d. dokumento Nr. 1SD-6251, pavadinto „Informacija apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ dalį. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-1010-1066/2021 buvo patenkintas pareiškėjos skundas dėl šio dokumento ir panaikinta atsakovo 2020 m. rugpjūčio 31d. dokumento „Informacija apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. 1SD-6251 dalis „Pažymėtina, kad Skyrius atlieka šeimoje vertinimą dėl galimai pažeidžiamų vaiko (-ų) teisių į mokslą. Dėl tėvų nebendradarbiavimo su Skyriaus specialistais, atvejis nebaigtas vertinti / nagrinėti“. Byloje nėra duomenų, kad ši Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 1 d. sprendimo dalis būtų buvusi apskųsta kurios nors proceso šalies, taigi ginčas tarp proceso šalių dėl šio dokumento baigtas. Tai, kad skundžiamo teismo sprendimo aprašomoje dalyje yra perrašomas jau nebeaktualus ir nebeginčijamas dokumentas nėra įstatymu numatytas pagrindas šį teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

48. Pareiškėja šioje byloje prašo panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą „Informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ (2020 m. rugpjūčio 27 d., Nr. 1IGP-2619). Iš šio dokumento matyti, kad jame yra užfiksuota, kas pranešė apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vaiko duomenys, užfiksuotas bendravimo su vaiko tėvais turinys ir priimtas administracinis sprendimas, kad būtina atlikti vaiko situacijos vertinimą, kadangi gauta informacija apie galimai pažeidžiamą vaiko teisę į mokslą, o vaiko tėvai atsisako bendradarbiauti su skyriaus specialistais, bei sudaryti sąlygas išklausyti vaiko nuomonę.

49. Byloje esantys įrodymai patvirtina skundžiamo dokumento teiginį, kad gauta informacija apie galimai pažeidžiamą vaiko teisę į mokslą, nes tokia informacija iš tiesų yra gauta. Apeliantė akcentuoja, kad mokyklos pateikta informacija klaidinga, nuotolinis mokymas nėra privalomas. Bet šie argumentai nėra reikšmingi šiai bylai. Akivaizdu, kad tam, kad atsakovas nustatytų vaiko teisių pažeidimą ir patikrintų gautą informaciją turi pradėti tyrimą, surinkti duomenis. Teismas vertina, kad sprendimas atlikti tyrimą pagrįstas ir teisėtas, nes oficialus mokyklos pranešimas yra pakankama vada tokiam tyrimui pradėti. Apeliantės pateikti argumentai neįrodo, kad minėtas dokumentas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant kokias nors procedūrines teisės normas. Apeliantė nepateikė teisinių argumentų, kad pats tyrimo pradėjimas pažeidžia kokias nors jos subjektines teises. Be to, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatavo, kad pareiškėja atsisakė sudaryti sąlygas Skyriaus specialistams susitikti ir pabendrauti su vaiku. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, vertina, kad ši teismo išvada pagrįsta.

50. Iš pareiškėjos skundų nėra aišku, kaip pasikeis jos teisinė padėtis panaikinus Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 1 priedą. Teismas vertina, kad pareiškėja neįrodė, kad šiuo dokumentu pareiškėjos konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti.

51. Pareiškėja prašė panaikinti Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo 2 priedą „Vaiko situacijos vertinimo anketa“ (2020 m. rugsėjo 4 d., Nr. 1VSV-1332). Kaip matyti iš šio dokumento turinio, jame užfiksuota, kad vaiko teisių apsaugos skyrius bendravo su vaiku, Vilniaus „Šviesos“ pradinės mokyklos ugdymo skyriaus vedėja, užfiksuoti jų paaiškinimai, atliktas vaiko apsaugos poreikio vertinimas, būtinybės vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikio vertinimas ir padaryta išvada, kad nustatytas rizikos veiksnys – galimai pažeista vaiko teisė į mokslą, nes pradinės mokyklos „Pažinimo medis“ rašte pažymima, jog vaikas nedalyvauja ugdymo procese, t. y. neprisijungia prie nuotolinio ugdymo. Teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, vertina, kad žodis „galimai“ žymi, kad išvada nėra galutinė. Šis raštas nėra administracinis sprendimas, byloje nėra duomenų, kad juo būtų pakeistas pareiškėjos J. N. turimų subjektinių teisių turinys, ar nustatytos pareiškėjai kokios nors pareigos ar pažeisti pareiškėjos įstatymų saugomi interesai. Galutinai, atsakovo 2020 m. rugpjūčio 31 d. dokumente Nr. 1SD-6251 „Informacija apie (ne)nustatytą vaiko teisių pažeidimą“ yra nurodyta, kad nenustatytas vaiko teisių pažeidimas, t. y. galutinės išvados yra palankios pareiškėjai. Esant tokiai situacijai teismas vertina, kad pareiškėja neįrodė, jog šiuo dokumentu pareiškėjos konkreti subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas yra pažeisti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė.

52. Teisėjų kolegija, taikydama procesines įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančias taisykles bei vadovaudamasi ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, įvertinusi byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad Vaiko vertinimo anketa paremta nustatytais faktais, pareiškėjos subjektinių teisių nepažeidžia.

53. Dėl apeliantės nurodytų argumentų, susijusių su teismo procesinių taisyklių pažeidimais, teismas pažymi, kad pareiškėjos teikti atsakovo raštai (kvietimas (data nenurodyta), 2020 m. gegužės 20 d. Nr. 1SD-3511, 2020 m. birželio 2 d. Nr. 1SD-3840, 2020 m. liepos 9 d. Nr. 1SD-4821, 2020 m. liepos 17 d. Nr. 1SD-5036, 2020 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 1SD-6174, 2020 m. rugsėjo 8 d. Nr. 1SD-6507), su byla nėra susiję. Byloje nėra duomenų, kad apeliantės nurodyti liudytojai, ar atsakovas, atsakydamas į pareiškėjos klausimus, galėtų pateikti šiai bylai spręsti reikšminus duomenis, todėl teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmęs šių įrodymų esminių procesinių pažeidimų nepadarė.

54. Apeliantė išdėstė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

55. Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

56. Atmetus apeliacinį skundą, konstatuotina, kad apeliantė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

57. Teismas nenustatė, kad atsakovas piktnaudžiavo procesu, pateikė per mažai paaiškinimų teismui, todėl apeliantės J. N. prašymas skirti baudą netenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjos J. N. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius