2018-03-14 Nr. AB-5219-3-61-3-01431-2016-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-674-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01431-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 57.1.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. M. (J. M.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas J. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundais, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 28 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą (I t., b. l. 1–5) (administracinė byla Nr. I-6820-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01431-2016-1)), taip pat priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 8 700 Eur neturtinės žalos atlyginimą: dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, kamerose neužtikrinimo – 4 000 Eur, dėl signalizacijos mygtuko, iškvietimo neužtikrinimo (saugių kalinimo sąlygų) – 2 000 Eur, dėl sąlygų skalbti ir džiovinti asmeninius viršutinius drabužius nesudarymo – 2 000 Eur, dėl netinkamo sporto salės įrengimo – 700 Eur (I t., b. l. 81–86) (administracinė byla Nr. I-7955-815/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02526-2016-7)). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi sujungė nurodytas administracines bylas.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis Lukiškių TI-K nuo 2013 m. spalio mėn. iki 2014 m. birželio mėn. laikytas neleistinomis, garbę ir orumą žeminančiomis sąlygomis. Teigė, kad plotas buvo mažesnis negu minimalus leistinas. Be to, jam nebuvo užtikrinama judėjimo laisvė lokalinio sektoriaus teritorijoje, nebuvo sudarytos tinkamos sąlygos sportuoti lauke ir patalpose, jis negalėjo lankyti įvairių renginių, negalėjo dirbti. Pažymėjo, kad tam tikrą kameros plotą užima joje įrengti baldai ir sanitarinis mazgas, kad gultai įrengti taip, jog tarp miegojimo vietų nebuvo net minimalaus atstumo. Dėl didelio kameroje laikomų asmenų skaičiaus visiems neužtekdavo vietos prie stalo, todėl tekdavo valgyti atšalusį maistą. Teigė, kad jam naudojantis tualetu pro stebėjimo langelį jį matydavo pareigūnai ir pareigūnės. Be to, sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas tik 1 m aukščio pertvara, todėl ir kiti kameroje laikomi asmenys matė, kaip pareiškėjas naudojosi tualetu. Sanitariniame mazge nebuvo įrengti veidrodis ir tualeto reikmenų spintelė, taip pat nebuvo atskiros nuo gyvenamosios patalpos oro šalinimo sistemos. Lukiškių TI-K I ir III korpuso gyvenamosiose kamerose neužtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, o II korpuso kamerose tokie mygtukai neveikia. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K nebuvo sudaryta galimybė skalbti ir džiovinti asmeninus viršutinius drabužius, galimybę naudotis skalbykla turėjo tik asmenys, kurių asmeninėse sąskaitose buvo pinigų. Nurodė, kad prie sporto salės neįrengti persirengimo kambariai, dušas, tualetas. Teigė, kad dėl nurodytų sąlygų jis buvo labai sukrėstas, patyrė fizinius skausmus, papildomus psichologinius, emocinius išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus, baimę, nepilnavertiškumo jausmą, kančią, tapo šiurkštus, konfliktiškas, užsidaręs, nukentėjo pareiškėjo orumas, reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės, sutriko miegas, jam buvo ypatingai sunku išgyventi tokioje aplinkoje.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepimuose prašė skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 6,90 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (I t., b. l. 9–17, 91–101).

4. Atsiliepime į skundą nurodė laikotarpius bei kameras, kuriose pareiškėjas buvo laikomas. Kai kurios kameros gali būti perpildytos, tačiau Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas inventorius. Vadovaudamasis teisės aktais priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekdamas užtikrinti laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendindamas nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardydamas konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių kilimą įstaigoje.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) neįvirtinta, jog kamerose būtų įrengti jose esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Teigė, kad vidinių grotų ir metalinio tinklo įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Lukiškių TI-K laikomi suimtieji ir nuteistieji dalyvauja užimtumo programose.

Nurodė, kad yra galimybė dušo grafike nustatytą savaitės dieną po apsilankymo fizinės reabilitacijos kambaryje pasinaudoti dušu. Už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus resursus. Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m.

Teisės aktuose nenurodyta, kad kamerose turi būti įrengtas veidrodis. Šiuo metu remontuojamose kamerose veidrodžiai įklijuojami. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.4 punktą kameroje turi būti signalinis mygtukas prižiūrėtojui iškviesti, tačiau nuo 2010 m. sausio 27 d. šis punktas negalioja. Kamerose pavojaus mygtukai įrengti, tačiau labai dažnai juos gadina kameroje laikomi asmenys.

Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti. Lukiškių TI-K patalynė išduodama pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. 1R-139. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintą Lietuvos higienos normą HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) laisvės atėmimo vietose yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius, kartą per savaitę patalynė ir apatiniai drabužiai skalbiami nemokamai.

Viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnį suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 valandą pasivaikščioti gryname ore. Atsakovo teigimu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nagrinėjamu atveju nėra valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2015 m. kovo 5 d. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą (I t., b. l. 170–184).

6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246–6.250 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013 m. spalio 23 d., o 2015 m. kovo 5 d. išvyko. Apibendrinant kamerų plotų bei tose kamerose laikomų asmenų skaičiaus duomenis, kai tose kamerose buvo laikomas pareiškėjas, daryta išvada, jog tuo laikotarpiu kamerose trūko ploto laikomiems asmenims iš viso 170 parų (pareiškėjas dažnai buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K). Pabrėžta, kad Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, todėl neteisėtumo faktas yra pakankamai įrodytas, o jo motyvai, kad jis nėra kaltas dėl šio pažeidimo, nėra reikšmingi: valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

8. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas. Kartu atkreiptas dėmesys, kad Lukiškių TI-K stengiamasi palaikyti tvarką: Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Dezinfa“ (vykdytojas) 2013 m. gruodžio 30 d. sudarė sutartį Nr. VLN-P-2013/255; Lukiškių TI-K (užsakovas) ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (vykdytoja) 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 575/18. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, vadovaudamasis HN 76:2010 atliko tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę ir patikrinimo aktuose, be kita ko, nurodė: 2014 m. sausio 24 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-45 (atlikęs operatyviąją kontrolę): kameroje Nr. 106 vėdinimo sąlygos, santykinė oro drėgmė, dirbtinė dieninė apšvieta, dirbtinė naktinė apšvieta atitiko nustatytus reikalavimus; kameroje Nr. 106 vietomis nubyrėję sienos dažai, pelėsio vizualiai nenustatyta; kameroje Nr. 106 yra valymui skirtas inventorius, patalpų valymas organizuojamas pagal patvirtintą tvarką, dezinfekcinių medžiagų išdavimo duomenys registruojami žurnale, sanitarinių įrenginių dezinfekcija atliekama, naudojant kalcinuotą sodą, patalpų valymo ir dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale; kameroje Nr. 106 patalynė buvo vizualiai švari, patalynę numatyta keisti kas 7 dienas, minkštasis inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, dezinfekcijos duomenys registruojami žurnale; 2014 m. sausio 27 d. patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-46 (atlikęs operatyviąją kontrolę): kameroje Nr. 106 oro temperatūra atitiko nustatytus reikalavimus. Nors pareiškėjas pateikė nusiskundimus dėl mygtuko, negalėjimo išsiskalbti drabužių, sporto salės, tačiau šie pažeidimai nenustatyti, o pareiškėjas jų nepagrindė.

9. Kita vertus, teismas konstatavo, kad pareiškėjui galėjo suteikti nepatogumų nevisiškai uždaros kamerų sanitarinių mazgų erdvės – dėl šių erdvių atvirumo ginčo nėra. Teismas darė išvadą, jog didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent su ploto trūkumu, tačiau, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kompleksiškai įvertino ir kitus smulkesnius pažeidimus, kurie turi įtakos nustatant žalos dydį.

10. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo apgyvendinimas perpildytoje patalpoje negali būti vertinamas tik kaip mažareikšmis ar smulkmeniškas pažeidimas, atsižvelgdamas į pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę (170 parų pareiškėjas J. M. Lukiškių TI-K buvo laikomas netinkamai), į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai dėl Lukiškių TI-K administracijos veiksmų, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas 1 800 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Ypač pabrėžta, kad teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-331-858/2016, kurioje už 169 netinkamo kalinimo dienų buvo priteista 1 500 eurų. Teismo vertinimu, didesnės negu 1 800 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

11. Atsakovas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, tenkinus pareiškėjo skundą iš dalies, šis prašymas atmestas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

III. 12. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (I t., b. l. 188–192).

13. Atsakovo atstovas, atsižvelgiant į tai, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėta veika. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Mano, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

14. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą. Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti kopijas iš dokumentų, kurie įstaigoje laikomi popierine forma. Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.

15. Pareiškėjas J. M. apeliaciniame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo prašo priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 28 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (II t., b. l. 5–7).

16. Pareiškėjas nesutinka su jam priteista neturtinės žalos suma. Pareiškėjas pažymėjo, jog patyrė daug nepatogumų. Atkreipia dėmesį, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) laiko, kad ypatingai mažas gyvenamasis plotas, analizuojant kalinimo sąlygų atitikimą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui, yra esminis faktorius. Lukiškių TI-K, žinant apie pažeidimus šioje įstaigoje, turėjo juos pašalinti. Todėl Lukiškių TI-K administracija sudarė nežmoniškas sąlygas.

17. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 11–15), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas iš esmės pakartoja savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui J. M., jo teigimu, padarytos dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, atlyginimo.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam 1 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

21. Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės nesutinka su teismo sprendimu priteistu neturtinės žalos dydžiu. Atsakovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, pareiškėjas neįrodė žalos jam padarymo fakto, nepagrindė prašomos priteisti kompensacijos dydžio.

23. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2015 m. kovo 5 d. pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, jis 170 parų buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, be to, pareiškėjui galėjo suteikti nepatogumų nevisiškai uždaros kamerų sanitarinių mazgų erdvės.

26. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, dėl ko pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

27. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017, 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012 ir kt.).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad pareiškėjo laikymo sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinimui. Taigi tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu atsakovas nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus nepatogumus.

29. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p., 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, jog pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

30. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

31. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2015 m. kovo 5 d. 178 paras buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose ir jose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš jų 170 parų buvo pažeista ir minimalaus gyvenamojo ploto norma.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, kad dėl gyvenimo netinkamomis sąlygos pasireiškė psichologiniai sukrėtimai, kurie turėjo įtakos jo elgesiui ir mąstymui, taip pat tai, kad nėra duomenų, jog nustatytas pažeidimas būtų padaręs negrįžtamą poveikį pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklei, į ginamų vertybių turinį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju 1 800 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra tinkamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtiems neigiamiems išgyvenimams atlyginti.

33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išaiškino bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo teisinius santykius, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

34. Dėl atsakovo atstovo prašymo priteisti iš pareiškėjo jo patirtų bylos medžiagos parengimo išlaidų atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtas išlaidas, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Taigi, šiuo atveju nebuvo pagrindo tenkinti ir minėtą atsakovo atstovo prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. M. (J. M.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė