2022-02-02 Nr. AB-2887-3-61-3-03502-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-180-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03502-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.1.2; 29.1.4; 29.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. L. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja B. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 21R-773 (AG-716/04-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas), 2) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NMA) 2020 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. AP1-558 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos“ (toliau – ir Sprendimas), 3) įpareigoti NMA pareiškėjos 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. paraiškas dėl Europos Sąjungos paramos peradministruoti iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad ginčijamuose sprendimuose teigiama, jog pareiškėjos auginami augalai yra dekoratyviniai, o ne aromatiniai, vaistiniai ir prieskoniniai. Mokslinėje literatūroje aromatiniai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai taip pat gali būti laikomi ir dekoratyviniais. Pušys, tujos, eglės, kadagiai yra ir aromatiniai, ir vaistiniai, ir dekoratyviniai augalai; raugerškiai yra ir dekoratyviniai, ir vaistiniai, ir prieskoniniai augalai. Dėl to, kad augalas laikomas dekoratyviniu, nedingsta to augalo vaistinės, prieskoninės ir / ar aromatinės savybės. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ 2015, 2016, 2017 metų redakcijose nėra detalizuota, kad aromatiniai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai taip pat negali būti laikomi dekoratyviniais, nenurodoma, kad aromatiniais, vaistiniais ir prieskoniniais augalais laikomi tik žoliniai ar tik vienmečiai augalai (žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-282, 2016 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. 3D-175, 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcijos). NMA cituojamas aromatinių, vaistinių ir prieskoninių augalų sąrašas nėra baigtinis (mėtos, medetkos, čiobreliai, ramunėlės, mairūnai, šalavijai pankoliai, melisos, valerijonai ir kt.). Augalų, tinkančių deklaravimui paramai gauti, yra daugiau nei išvardinta žemės ūkio ministro įsakyme. Augalų, tinkančių paramai gauti, sąrašo nepateikia ir 2014 m. kovo 11 d. Europos Komisijos Reglamentas (ES) Nr. 640/2014.

3. Pareiškėja paaiškino, kad patikros vietoje metu NMA darbuotojas padarė tik keturias nuotraukas, kurios neatspindi situacijos tikrintuose plotuose. Dalis tikrintos žemės ploto laikoma karjeru, pelke, krūmais apaugusia teritorija, tai prieštarauja vaizdinei informacijai, matomai iš ortofotonuotraukų, kurios turėtų būti laikomos objektyvia informacija. Ortofotonuotraukose aiškiai matosi, kad ginčo žemės plotas yra dirbama žemė, o ne pelkė, karjeras ar miškas. Žemėlapio fragmente pareiškėjos dirbama žemė yra laikoma karjeru, pelke, krūmais apaugusia teritorija (KZS sluoksnis bl9, bl3), nors palydovinėje nuotraukoje matomi išdėstyti lysvėmis augalai ir paruošti sodinimui plotai. Šis neatitikimas tarp KŽS sluoksnių žymėjimo informacinėje sistemoje ir palydovinės nuotraukos yra duomenų įvedimo proceso klaida. Dėl to pareiškėja prašė valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ir ŽŪIKVC) atlikti patikrą vietoje, kuri buvo atlikta 2020 m. spalio 21 d. Pareiškėjai skola susidarė dėl to, kad NMA rėmėsi neteisinga informacija ŽŪIKVC informacinėje sistemoje. ŽŪIKVC informacinėje sistemoje KŽS sluoksnius patikslinus, NMA turėtų remtis teisinga KŽS sluoksnių informacija ir Sprendimą įvertinti iš naujo.

4. Atsakovas NMA atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėja, pateikdama 2015 m., 2016 m., ir 2017 m. paraiškas, patvirtino, jog yra susipažinusi su 2015 m., 2016 m. bei 2017 m. Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171, 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897, sutiko, jog NMA neįspėjusi gali atlikti patikrinimą pareiškėjos ūkyje ir patvirtino, kad NMA pateikti duomenys yra teisingi.

Ginčas kilęs dėl laukų, kurie pareiškėjos buvo deklaruoti pasėlio kodu „KTŽ“, „AMP“, „NMI“ ir „PDJ“. 2015 m. minėtų taisyklių 17 punkte (analogiška nuostata įtvirtinta 2016 m. redakcijos minėtų taisyklių 7.13.2 p., 2017 m. taisyklių 7.13.3 p.) įtvirtinta nuostata, jog „mažiausias valdos naudmenų plotas, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokamos tiesioginės išmokos, yra 1 ha. Išmokos yra mokamos už laukus, kurie yra įbraižyti elektroniniu būdu taisyklių nustatyta tvarka.

Visi pareiškėjos deklaruojami plotai, kurie yra 0,1 ha arba didesni ir kuriuose auginami žemės ūkio augalai, atsižvelgiant į klasifikatoriuje nurodytas augalų rūšis, turi būti deklaruojami kaip atskiri plotai. Tačiau klasifikatoriaus I grupės augalai gali būti jungiami į plotus, kuriuos sudaro daugiau nei viena auginamų augalų rūšis, o tokie plotai negali būti didesni nei 0,3 ha. Tokie klasifikatoriaus I grupės sujungti plotai turi būti deklaruojami kodu KTŽ „Kiti augalai ariamojoje žemėje“ arba DAK „Kitos daržovės“ arba DUK „Kitos daržovės (uždarajame grunte)“.

Deklaruojant pasėlio kodu „NMI“ pagal 2015 m. taisyklių, 2016 m. taisyklių ir 2017 m. taisyklių 2 priedo klasifikatorių yra deklaruojami žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai nėra vyraujantys, o deklaruojant pasėlio kodu „PDJ“ yra deklaruojamas ariamosios žemės plotas, kurio žemė periodiškai įdirbama, tačiau einamaisiais metais nenaudojama produkcijai gauti (2015 m. taisyklių 4.11 p., 2016 m. taisyklių 4.12 p., 2017 m. taisyklių 4.12 p.). Deklaruojant pasėlio kodu „AMP“ yra deklaruojama aromatiniai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai (mėtos, medetkos, čiobreliai, ramunėlės, mairūnai, šalavijai pankoliai, melisos, valerijonai ir kt.) (Taisyklių V skyrius „Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius“ (I grupė Augalai ariamojoje žemėje, pūdymas)), o ne pušelės, tujos, raugerškiai, dekoratyviniai eglučių sodinukai, kaip teigia pareiškėja.

Pareiškėja paraiškų pateikimo dieną, patikrinusi užpildytus paraiškos duomenis, patvirtino, kad paraiškose pateikti teisingi duomenys, t. y. deklaruota tinkamu pasėlio kodu. Pareiškėjai turi įsivertinti, ar jų deklaruojamuose laukuose nėra netinkamų paramai plotų, net jeigu jie nėra matomi pateikiamoje ortofotografinėje žemės dangos nuotraukoje. Pareiškėja 2018 m. birželio 14 d. – 2018 m. rugpjūčio 24 d. NMA patikroje vietoje dalyvavo. Taip pat buvo tinkamai informuota apie patikros rezultatus. Patikra vietoje buvo atlikta tinkamai, o pareiškėja, manydama, kad patikra vietoje buvo atlikta netinkamai, galėjo ją apskųsti.

Atsižvelgus į NMA patikros vietoje rezultatus, pareiškėjai paramos pagal 2018 m. Paraišką neišmokėjo bei NMA patikros vietoje metu užfiksuotus pažeidimus perdavė ŽŪIKVC, kuris yra paskirtas atsakingu už paraiškų priėmimo informacinės sistemos kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, kontrolinių žemės sklypų erdvinio duomenų rinkinio ir pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, paraiškų elektroninių duomenų priėmimo iš savivaldybių organizavimą, paraiškų ir prašymų pakeisti paraiškos duomenis elektroninių duomenų perdavimą NMA.

ŽŪIKVC perdavus patikslintus KŽS_DR5LT duomenis (pripažinus paramai netinkamus plotus kaip paramai tinkamus), NMA į tai atsižvelgia vertindama pareiškėjų paraiškas. Sprendime yra nurodyta, kad 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. Paraiškose nustatytas netinkamas paramai plotas buvo nustatytas vadovaujantis ŽŪIKVC duomenimis. Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, yra teisėtas, pagrįstas, naikinti jo nėra pagrindo, jame nuosekliai aprašytos visos faktinės aplinkybės, informacija, teisės aktų nuostatos.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪIKVC atsiliepime į skundą paaiškino, kad Kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinys KŽS_DR5LT (toliau – ir KŽS_DR5LT) yra tikslinamas, o KŽS – tai natūralių gamtinių ir dirbtinių objektų (upių, vagų, miško masyvų, kelių, pastatų ir pan.) ribojamas ar istorines žemės naudojimo ribas turintis vientisas žemės plotas, kuriam būdingos tam tikros gamtinės savybės, vyraujantis dangos tipas, ūkinio naudojimo ypatumai ir kuriam suteiktas unikalus atpažinties kodas KŽS_DR5LT. KŽS_DR5LT yra vienas visai Lietuvos Respublikos teritorijai ir, vadovaujantis Techninių reikalavimų aprašo 4 punktu, yra nuolat atnaujinamas pagal naujausią ortofotografinę medžiagą ir patikrų vietoje matavimų duomenis. KŽS, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (GKODAS bl9), ir KŽS, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (GKODAS bl9), buvo išskirti (išskyrimo data – 2019 m. vasario 12 d.) pagal NMA darbuotojų 2018 metais atliktos patikros vietoje (patikros vietoje data – 2018 m. rugpjūčio 24 d.) rezultatus, nurodančius, kad minėti KŽS priklauso netinkamiems paramai plotams. ŽŪIKVC, vadovaudamasis Taisyklių 66.9 papunkčiu, atliko KŽS, kurių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), patikrą vietoje (patikros vietoje data – 2020 m. spalio 21 d.) pagal pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 11 d. paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje aprašytus išankstinius KŽS ribų pasikeitimų taškus. Patikros vietoje nustatyta, kad KŽS, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (GKODAS bl9), ir dalis KŽS, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (GKODAS), yra tinkami paramai. Atsižvelgiant į tai, 2020 m. spalio 23 d. ŽŪIKVC atliko pakeitimus KŽS_DR5LT.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjos B. L. skundą tenkino iš dalies, t. y. pakeitė NMA 2020 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. SP1-558 (11.2.12E) ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr.21R-773 (AG-716/04-2020), panaikinant sprendimų dalis, susijusias su pareiškėjai skirtos paramos susigrąžinimu už 2015 m. paraišką.

8. Teismas nustatė, kad NMA pakartotinai įvertino 2015 m. birželio 1 d., 2016 m. gegužės 30 d. ir 2017 m. gegužės 29 d. pateiktas pareiškėjos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas, reg. Nr. 15-1004978815-A1-1 (toliau – ir 2015 m. Paraiška), reg. Nr. 16-1004978815-A1-1 (toliau – ir 2016 m. Paraiška) ir reg. Nr. 17-1004978815-A1-1 (toliau – ir 2017 m. Paraiška), ir nustatė, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė negu priklauso išmokų suma, todėl susidarė bendra 3 854,03 Eur dydžio grąžintinų lėšų suma.

9. NMA sprendime nurodė, kad 2015 m. pateiktoje Paraiškoje deklaruota: 9,95 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 9,95 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 9,95 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (mažo nepalankumo vietovės) (toliau – ir priemonė MPŪV). Peradministravusi 2015 m. Paraišką NMA nustatė, kad bendras netinkamas paramai už 2015 m. plotas yra 1,70 ha: kontroliniame žemės sklype (toliau – ir KŽS) Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,41 ha (bl3) (buvęs KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 4); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,88 ha (bl3) (buvęs KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 5); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,25 ha (bl3) (buvęs KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,16 ha (bl3) (buvęs KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 2). 2015 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. kovo 15 d. įsakymu Nr. 3D-171 (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 3D-282 redakcija) (toliau – ir 2015 m. Administravimo taisyklės), Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės).

10. 2016 m. Paraiškoje deklaruota 7,45 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 7,45 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 7,45 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (mažo nepalankumo vietovės). NMA nustatė, kad bendras netinkamas paramai už 2016 m. plotas yra 1,69 ha: KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,25 ha (bl3); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,16 ha (bl3); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,40 ha (bl3); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,29 ha (bl3); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,59 ha (bl3). 2016 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir 2016–2020 metų tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 (toliau – ir 2016 m. Administravimo taisyklės), Įgyvendinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 3D-125 redakcija).

11. 2017 m. pateiktoje Paraiškoje deklaruota: 7,45 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos; 7,45 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka; 7,45 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių (mažo nepalankumo vietovės). NMA nustatė, jog bendras netinkamas paramai už 2017 m. plotas yra 1,69 ha: KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,25 ha (bl3); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,16 ha (bl3). KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,40 ha (bl3); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,29 ha (bl3); KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 4 nustatytas netinkamas paramai plotas yra 0,59 ha (bl3). 2017 m. Paraiška buvo vertinama vadovaujantis 2017 m. Administravimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 3D-323 redakcija) ir Įgyvendinimo taisyklėmis (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 3D-134 redakcija).

12. 2015 m., 2016 m., 2017 m. Paraiškos peradministruotos dėl ŽŪIKVC atnaujintų duomenų KŽS bazėje. Tiek NMA atsiliepime, tiek Komisijos sprendime pažymima, kad NMA 2018 m. birželio 14 – 2018 m. rugpjūčio 24 d. atliko 2018 m. Paraiškos patikrą vietoje ir surašė patikrinimo ataskaitą, kurioje nurodė, kad patikros metu nustatyta, jog KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 ir KŽS (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3 deklaruota KTŽ, šiuose laukuose pasėlis keistas į NEP; KŽS (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 2 ir Nr. 4 deklaruota AMP, šiuose laukuose pasėlis pakeistas į NEP.

13. Teismas nurodė, kad atsakovas nurodė ir pateikė duomenis apie tai, jog 2020 m. liepos 15 d. sprendimas buvo priimtas įvertinus 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. paraiškas gavus iš ŽŪIKVC patikslintus Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenis ir pagal juos nustačius, jog pareiškėjos 2015 m., 2016 m., 2017 m. paraiškose buvo deklaruoti paramai skirti netinkami plotai. NMA sprendime, ir atsiliepime atsakovas taip pat nurodė, kad 2018 m. buvo atlikta patikra vietoje tikrinant 2018 m. pareiškėjos paraišką. NMA rėmėsi ŽŪKVIC pateiktais pagal Administravimo taisyklių 76.3 punktą atnaujintais Kontrolinių žemės sklypų duomenų bazės KŽS_DR5LT duomenimis ir po šio atnaujinimo dalis pareiškėjos deklaruotų laukų pateko į paramai netinkamus plotus.

14. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl laukų, kurie pareiškėjos buvo deklaruoti pasėlio kodu „KTŽ“, „AMP“, „NMI“ ir „PDJ“. 2015 m. Taisyklių 17 punkte (analogiška nuostata įtvirtinta 2016 m. Taisyklių 7.13.2 papunktyje, 2017 m. Taisyklių 7.13.3 papunktyje) yra įtvirtinta nuostata, jog „mažiausias valdos naudmenų plotas, kurį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,1 ha laukai ir už kurį gali būti mokamos tiesioginės išmokos, yra 1 ha. Išmokos yra mokamos už laukus, kurie yra įbraižyti elektroniniu būdu taisyklių nustatyta tvarka.

Visi pareiškėjos deklaruojami plotai, kurie yra 0,1 ha arba didesni ir kuriuose auginami žemės ūkio augalai, atsižvelgiant į klasifikatoriuje nurodytas augalų rūšis, turi būti deklaruojami kaip atskiri plotai. Tačiau klasifikatoriaus I grupės augalai gali būti jungiami į plotus, kuriuos sudaro daugiau nei viena auginamų augalų rūšis, o tokie plotai negali būti didesni nei 0,3 ha. Tokie klasifikatoriaus I grupės sujungti plotai turi būti deklaruojami kodu KTŽ „Kiti augalai ariamojoje žemėje“ arba DAK „Kitos daržovės“ arba DUK „Kitos daržovės (uždarajame grunte)“.

Deklaruojant pasėlio kodu „NMI“ pagal 2015 m. Taisyklių, 2016 m. Taisyklių ir 2017 m. Taisyklių 2 priedo klasifikatorių yra deklaruojami žemės ūkio augalų mišiniai, kuriuose baltyminiai augalai nėra vyraujantys, o deklaruojant pasėlio kodu „PDJ“ yra deklaruojamas ariamosios žemės plotas, kurio žemė periodiškai įdirbama, tačiau einamaisiais metais nenaudojama produkcijai gauti (2015 m. Taisyklių 4.11 papunktis, 2016 m. Taisyklių 4.12 papunktis, 2017 m. Taisyklių 4.12 papunktis). Deklaruojant pasėlio kodu „AMP“ yra deklaruojama aromatiniai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai (mėtos, medetkos, čiobreliai, ramunėlės, mairūnai, šalavijai pankoliai, melisos, valerijonai ir kt.) (2015 m.

Administravimo taisyklių, 2016 m. Administravimo taisyklių ir 2017 m. Administravimo taisyklių V skyrius „Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius“ (I grupė Augalai ariamojoje žemėje, pūdymas)). 2015 m. Administravimo taisyklių 79.2.4. papunktyje nustatyta, kad kontrolinis miško žemės sklypas bl3 – sklypas, kuriame vyraujantis dangos tipas yra neužstatyta (pastatais, statiniais, kitais infrastruktūros objektais) teritorija ir vyraujantis ūkinis naudojimas yra miško žemė (miškai, medžių grupės, krūmynai ir pan.).

Šio KŽS tinkamas tiesioginėms išmokoms skirti plotas prilygintas 0<...>“.

15. Teismas nurodė, kad NMA skolos sprendime nurodyta grąžintinų lėšų suma susidarė dėl 2015 m., 2016 m. ir 2017 m. teiktose paraiškose deklaruotų netinkamų paramai (bl3) plotų, kurie identifikuoti 2018 m. birželio 14 d. – 2018 m. rugpjūčio 24 d NMA atliktos patikros vietoje metu nustačius, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 2 deklaruotas laukas AMP, keistas pasėlio kodas į NEP, KTŽ Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 3 deklaruotas laukas KTŽ, keistas pasėlio kodas į NEP, KTŽ Nr. (duomenys neskelbtini) laukas Nr. 1 deklaruotas laukas KTŽ keistas pasėlio kodas į NEP (nustatyta, jog šiuose laukuose augo krūmai ir medelynai (pušys, tujos, raugerškis, dekoratyviniai eglučių sodinukai ir pan.). ŽŪIKVC atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, jog 2020 m. spalio 21 d. atliko KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patikrą ir nustatė, kad KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) (GKODAS bl9) ir dalis KŽS, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (GKODAS bl9) yra tinkami paramai. Atsižvelgdami į tai, 2020 m. spalio 23 d. atliko pakeitimus KŽS_DR5LT. Teismas nurodė, jog Sprendime netinkami paramai plotai yra pripažinti KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4, KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 ir Nr. 2 laukas Nr. 1 ir 2. Todėl patikslinus ŽŪIKVC duomenis, pareiškėjos padėtis nepasikeitė.

16. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja iš esmės skunde teismui neneigia, kad jos sklypuose iš dalies buvo rastas ne tas pasėlis, kuris buvo deklaruotas, teigdama, kad ir pakeistam pasėliui turėtų būti skiriama parama, nes ir pakeistas pasėlis neprarado savo vertingųjų savybių. Teismas su šiais argumentais nesutiko, nes 2015 m. Administravimo taisyklių, 2016 m. Administravimo taisyklių ir 2017 m. Administravimo taisyklių tikslas yra nustatyti reikalavimus aktyviems žemės ūkio veiklos subjektams, siekiantiems gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus, t. y. pagrindinę tiesioginę, žalinimo išmokas, išmokas jaunajam ūkininkui ir už pirmuosius hektarus, susietąją paramą už plotą ir jų administravimo bei kontrolės tvarką. Minėtų taisyklių 4.29 papunktyje yra apibrėžta žemės ūkio naudmenų sąvoka – dirbamoji žemė, sodai, pievos, ganyklos, naudojamos arba tinkamos naudoti žemės ūkio augalams auginti. Teikiant paraiškas, naudmenų ir kiti plotai surašomi pagal 2015 m. Administravimo taisyklių, 2016 m. Administravimo taisyklių bei 2017 m. Administravimo taisyklių 2 priedo klasifikatorių. Pareiškėja 2015 m., 2016 m., bei 2017 m. paraiškose deklaravo AMP ir KTŽ, tačiau buvo rasti dekoratyviniai augalai (tujos, pušelės, kadagiai, dekoratyviniai eglučių sodinukai ir kt.) už kuriuos nėra skiriama Europos Sąjungos parama.

17. Teismas, aptaręs Reglamento (ES) Nr. 640/2014, 2016 m. Administravimo taisyklių nuostatas, pažymėjo, kad 2016 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus buvo 7,45 ha, o dėl nustatytų pažeidimų laikoma, kad faktinis plotas yra 5,76 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,69 ha, t. y. daugiau nei 3 proc., (deklaruotas plotas 7,45 ha – faktinis plotas 5,76 ha / 5,76 ha x 100 proc. = 29,340 proc.). Todėl pareiškėjai pagrindinė tiesioginė išmoka, vadovaujantis 2016 m. Administravimo taisyklių 81 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1, apskaičiuojama faktiškai nustatytą 5,76 ha plotą sumažinant 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 2,535 ha (1,69 ha x 1,5). Mažinimas dėl neteisingo deklaravimo už 2,535 ha sudaro 150,50 Eur (2,535,ha x 59,37 Eur / ha (įkainis )).

18. Teismas nurodė, kad 2016 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka buvo 7,45 ha, o dėl nustatytų pažeidimų laikoma, faktinis plotas yra 5,76 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,69 ha, t. y. daugiau nei 20 proc. (deklaruotas plotas 7,45 ha – faktinis plotas 5,76 ha / faktinis plotas 5,67 ha x 100 proc. = 29,340 proc.), todėl pareiškėjai žalinimo išmoka vadovaujantis 2016 m. Administravimo taisyklių 84 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 28 straipsnio 1 punkto 2 pastraipa (jeigu skirtumas didesnis nei 20 proc., pagalba neskiriama), neskiriama.

19. 2016 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal MPŪV priemonę (mažo nepalankumo vietovėse), buvo 7,45 ha, o nustatytų pažeidimų nustatytas faktinis plotas yra 5,76 ha, todėl 2016 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,69 ha (7,45 ha – 5,76 ha = 1,69 ha), t. y. daugiau nei 3 proc. (deklaruotas plotas 7,45 ha – faktinis plotas 5,76 ha / faktinis plotas 5,67 ha x 100 proc. = 29,340 proc.). Todėl parama pagal MPŪV priemonę (mažo nepalankumo vietovėse), vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, apskaičiuojama faktiškai nustatytą 5,76 ha plotą sumažinant 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 2,535 ha 2,535 ha (1,69 ha x 1,5). Mažinimas dėl neteisingo deklaravimo sudaro 2,535 ha x 55,20 Eur / ha (įkainis).

20. 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka ir išmokai už pirmuosius hektarus buvo 7,45 ha, o dėl nustatytų pažeidimų laikoma, kad faktinis plotas yra 5,67 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,69 ha, t. y. daugiau nei 3 proc., (deklaruotas plotas 7,45 ha – faktinis plotas 5,76 ha / 5,76 ha x 100 proc. = 29,340 proc.). Todėl pareiškėjai pagrindinė tiesioginė išmoka, vadovaujantis 2017 m. Administravimo taisyklių 95 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 dalimi, apskaičiuojama faktiškai nustatytą 5,76 ha plotą sumažinant 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 2,535 ha (1,69 ha x 1,5). Mažinimas dėl neteisingo deklaravimo už 2,535 ha sudaro 159,147 Eur (2,535,ha x 62,78 Eur/ha (įkainis)).

21. 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka buvo 7,45 ha, o dėl nustatytų pažeidimų laikoma, o dėl nustatytų pažeidimų laikoma, kad faktinis plotas yra 5,67 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,69 ha, t. y. daugiau nei 3 proc., (deklaruotas plotas 7,45 ha – faktinis plotas 5,76 ha / 5,76 ha x 100 proc. = 29,340 proc.). Todėl pareiškėjai žalinimo išmoka vadovaujantis 2017 m. Administravimo taisyklių 97 punktu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 18 straipsnio 6 dalimi, apskaičiuota ir mokama pagal faktinį 5,67 ha plotą.

22. 2017 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal MPŪV priemonę (mažo nepalankumo vietovėse), buvo 7,45 ha, o nustatytų pažeidimų nustatytas faktinis plotas yra 5,76 ha, todėl 2017 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,69 ha (7,45 ha – 5,76 ha = 1,69 ha), t. y. daugiau nei 3 proc. (deklaruotas plotas 7,45 ha – faktinis plotas 5,76 ha / faktinis plotas 5,67 ha x 100 proc. = 29,340 proc.). Todėl parama pagal MPŪV priemonę (mažo nepalankumo vietovėse), vadovaujantis MPŪV taisyklių 40.3.1 papunkčiu ir Reglamento (ES) Nr. 640/2014 19a straipsnio 1 ir 2 dalimis, apskaičiuojama faktiškai nustatytą 5,76 ha plotą sumažinant 1,5 nustatyto skirtumo dalimi, t. y. 2,535 ha ((7,45 ha – 5,76 ha) x 1,5 = 2,535). Mažinimas dėl neteisingo deklaravimo sudaro 2,535 ha x 55,20 Eur/ha (įkainis ).

23. Teismas pažymėjo, kad patikrinimas vietoje atliktas viename iš paramos administravimo etapų. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad patikrinimo vietoje tikrintojas padarė tik keturias nuotraukas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad tikrintojas patikrinimo vietos ataskaitoje užfiksavo nerealius faktus, buvusius patikros atlikimo dieną 2018 m. paraiškoje deklaruotuose laukuose. Pareiškėja buvo informuota apie patikrinimą vietoje pareiškėjos deklaruotose laukuose, dalyvavo patikros vietoje metu. Nėra ginčo dėl nustatytų patikros metu faktinių aplinkybių, t. y. kad ginčo laukuose augo būtent pušelės, tujos, krūmai, o ne vaistažolės. Teismas pažymėjo, kad šis patikrinimas vietoje buvo reikšmingas ir peradministruojant pareiškėjos už ankstesnius metus pateiktas paraiškas, nes patikrinimo vietoje rezultatai galėjo būti sulyginti su ŽŪIKVC atnaujintais duomenimis. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tam tikri duomenys buvo patikslinti.

24. Teismo nuomone, Komisija skundžiamame sprendime išanalizavo bylai reikšmingas aplinkybes bei padarė pagrįstas išvadas dėl pareiškėjos 2016 ir 2017 m. paraiškų administravimo ir kontrolės. Komisija sprendime nurodė, jog nagrinėjamoje byloje buvo nustatyti neteisingo deklaravimo atvejai, kai laukai, įbraižyti išmokoms skirtame KŽS bl1, apėmė ir paramai netinkamus KŽS bl3 ir bl9 plotus. Tokie laukai yra priskirtini NEP. Jokių kitų duomenų, kad ginčo KŽS buvo paraiškose deklaruoti pasėliai nurodytais kodais, pareiškėja nepateikė. Pareiškėja yra atsakinga už pateiktų paraiškose duomenų teisingumą.

25. Teismas vertino, kad pareiškėja nepagrįstai vaistinių augalų kodu pažymėtuose laukuose augino dekoratyvinius krūmus ir medynus. Tai sudarė pagrindą priežiūros institucijai laikyti tokią situaciją neteisingo deklaravimo atveju. Tai, kad Administravimo taisyklių 2 priedo Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatoriuje 73 eilute nurodytas AMP kodas apibūdinamas kaip „Kiti aromatiniai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai (mėtos, medetkos, čiobreliai, ramunėlės, mairūnai, šalavijai, pankoliai, melisos, valerijonai ir kt.)“ niekaip logiškai neduoda pagrindo išvadai apie galimybę šiuo kodu pažymėtuose laukuose auginti krūmus, medynus ir dekoratyvią pagrindinę funkciją atliekančius augalus. Tai, kad dalis pareiškėjos augintų krūmų ir medynų (ar jų dalys) gali būti naudojami aromaterapijai ar kaip vaistažolės, nesudaro pagrindo augintų ginčo laukuose krūmų ir medynų laikyti aromatiniais, vaistiniais ir prieskoniniais augalais. Didžioji dalis šiame punkte išvardintų augalų nesumedėja, antžeminė jų dalis kasmet nunyksta ir vegetaciniu laikotarpiu kitais metais išauginama nauja. Todėl šis pasėlis ir priskiriamas prie I grupės augalų ariamojoje žemėje. Dėl to teismas pareiškėjos skundo dalį, susijusią su 2016 ir 2017 m. paraiškų administravimu ir paramos pagal jas susigrąžinimu, atmetė.

26. Teismas nurodė, kad NMA Sprendime konstatuota, jog 2015 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka ir išmoka už pirmuosius hektarus buvo 9,95 ha, o dėl nustatytų pažeidimų laikoma, kad faktinis plotas yra 8,23 ha, todėl 2015 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,72 ha, t. y. daugiau nei 20 proc., (deklaruotas plotas 9,95 ha – faktinis plotas 8,23 ha / 8,23 ha x 100 proc. = 20,899 proc.). Todėl pareiškėjai pagrindinė tiesioginė išmoka, vadovaujantis 2015 m. Administravimo taisyklių 85 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 28 straipsnio 1 dalimi, neskirta.

27. Teismas pažymėjo, kad iš NMA Sprendimo turinio matyti, jog 2015 m. paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą, ne 1,72, o 1,70 ha, tačiau perskaičiavus esminiai dydžiai nesikeičia. Taip pat 2015 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama žalinimo išmoka buvo 9,95 ha, o dėl nustatytų pažeidimų laikyta, kad faktinis plotas yra 8,23 ha, todėl 2015 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,72 ha, t. y. daugiau nei 20 proc. (deklaruotas plotas 9,95 ha – faktinis plotas 8,23 ha / 8,23 ha x 100 proc. = 20,899 proc.), todėl pareiškėjai žalinimo išmoka vadovaujantis 2015 m. Taisyklių 91 punktu, Reglamento (ES) Nr. 640/2014 II antraštinės dalies IV skyriaus 3 skirsnį (Jeigu skirtumas didesnis nei 20 proc., pagalba neskiriama), neskirta. Be to, 2015 m. Paraiškoje deklaruotas žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokama parama pagal MPŪV priemonę (mažo nepalankumo vietovėse), buvo 9,95 ha, o dėl nustatytų pažeidimų laikyta, kad faktinis plotas yra 8,23 ha, todėl 2015 m. Paraiškoje deklaruotas plotas viršijo faktinį plotą 1,72 ha, t. y. daugiau nei 20 proc. (deklaruotas plotas 9,95 ha – faktinis plotas 8,23 ha / 8,23 ha x 100 proc. = 20,899 proc.), todėl parama pagal MPŪV priemonę (mažo nepalankumo vietovėse), vadovaujantis MPŪV Taisyklių 37.3.2 papunkčiu ir Reglamento Nr. 640/2014 28 straipsnio 1 dalimi (Jeigu skirtumas didesnis nei 20 proc., pagalba neskiriama), neskirta.

28. Teismas, atsižvelgęs į Administravimo taisyklių 89 punkto nuostatas, sprendė, kad už paramai netinkamą plotą, nustatytą atnaujinus KŽS_DB5LT arba einamųjų metų patikros vietoje metu, išmokėta parama iš deklaravusių pareiškėjų susigrąžinama ne daugiau kaip už ketverius metus. Pažeidimas ginčo laukuose konstatuotas 2018 m. patikros vietoje metu, tačiau sprendimas dėl 2015 m. paraiškos peradministravimo ir kontrolės priimtas tik 2020 m. liepos mėnesį, t. y. po daugiau nei po ketverių metų nuo deklaravimo. Duomenų dėl patikrų ankstesniais metais pareiškėjos ginčo sklypuose rezultatų nėra. KŽS_DB5LT atnaujinta 2018 metais remiantis vien NMA patikros vietoje duomenimis, o 2020 metais rudenį atlikta ŽŪIKVC patikra neapėmė ginčo laukų ir pernelyg nutolusi nuo 2015 metų paraiškoje deklaruotos situacijos laike. Tam, kad būtų priimtas pagrįstas sprendimas dėl paramos susigrąžinimo, turi būti surinkti aktualūs pažeidimą patvirtinantys duomenys, susiję su 2015 metų paraiškoje deklaruotų duomenų neteisingumu. Tokiu būdu įgyvendinami viešojo administravimo objektyvumo, išsamumo, skaidrumo principai, teisinio stabilumo poreikis.

29. Teismas sprendė, kad ginčijami NMA 2020 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. SP1-558 (11.2.12E) ir Komisijos 2020 m. rugsėjo 28 d. sprendimas Nr.21R-773 (AG-716/04-2020) keistini, panaikinant dalis, susijusias su pareiškėjai pagal 2015 m. paraišką skirtos paramos susigrąžinimu.

30. Teismas kitus pareiškėjos skundo reikalavimus, susijusius su 2016 ir 2017 m. paraiškų administravimu ir paramos pagal jas susigrąžinimu, atmetė.

III. 31. Pareiškėja B. L. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti visą NMA Sprendimą atsižvelgiant į ŽŪIKVC ir Žemaičių Kalvarijos seniūnijos pateiktą paaiškinimą dėl KŽS kodų keitimo bei vaistinių, prieskoninių ir aromatinių augalų klasifikavimo nesutapimus teisiniuose dokumentuose, kur nacionalinės teisės aktai prieštarauja Europos Sąjungos teisiniams dokumentams; 2) įpareigoti NMA peradministruoti pareiškėjos 2016 m. ir 2017 m. paraiškas dėl Europos Sąjungos paramos iš naujo, remiantis teisingais, realią situaciją atitinkančiais KŽS sluoksnių kartografiniais duomenimis ŽŪIKVC informacinėje sistemoje; 3) pripažinti, kad auginamų kultūrų kodai „AMP“ ir „KTŽ“ yra pasirinkti pagrįstai ir nepažeidžia Europos Sąjungos deleguotų įstatymų.

32. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo sprendimo, taip pat sprendime liko neatsakytų klausimų dėl augalų klasifikavimo ir atsirado kartografinės informacijos nesutapimų.

33. Pareiškėja nurodo, kad teismas sprendime paminėjo KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nesutapimus. Pareiškėja dėl nesutapimų kreipėsi į Žemaičių Kalvarijos seniūniją, kurioje pildo paraiškas tiesioginėms išmokoms ir dėl paaiškinimo į ŽŪIKVC. Iš kartografinės medžiagos matyti, kad sklypai, laikyti paramai netinkamais plotais, yra pažymėti kodais bl3, bl9 – karjeras, pelkė, krūmais apaugusi teritorija. Po ŽŪIKVC patikros, NEP kodas žemėlapyje buvo pakeistas į kodą bl1, kas paramai yra tinkama. NMA turėtų į tai atsižvelgti, nes tai nėra apleistas žemės plotas ir tai buvo matoma palydovinėje nuotraukoje (išdėstyti lysvėmis augalai ir paruošti sodinimui plotai), šis argumentas buvo pateiktas Komisijai ir pirmosios instancijos teismui (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini)).

34. Pareiškėja teigia, kad ginčo dėl deklaruojamų augalų kodų „NMI“ ir „PDJ“ negali būti, nes tai niekada nepateko į NEP žymimą zoną. Ginčas su NMA dėl augalų klasifikavimo kilo dėl to, kas laikoma tinkamais paramai, AMP kodu žymimais augalais, kurie apibūdinami kaip „kiti aromatiniai, vaistiniai ir prieskoniniai augalai (mėtos, medetkos, čiobreliai, ramunėlės, mairūnai, šalavijai, pankoliai, melisos, valerijonai ir kt.)“. Pirmosios instancijos teismas teigia, kad paramai tinkamais augalais gali būti laikomi tik nunykstantys augalai, tačiau toks požiūris nesutampa su kitais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisiniais dokumentais. Pvz., prieskoninių, kvapniųjų, vaistinių ir kitokių farmacijos pramonėje naudojamų augalų auginimas apibūdinamas Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamente Nr. 1893/2006, kuriuo remiantis yra parengtas Lietuvos Respublikos Statistikos departamento Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius (2 redakcija) (toliau – ir EVRK). Remiantis EVRK „prieskoniniai, kvapieji, vaistiniai ir kitokie farmacijos pramonėje naudojami augalai“ yra daugiamečiai augalai ir turi ES kodą 01.28. Daugiamečiai augalai apibūdinami taip: „Į šią grupę įeina daugiamečių augalų auginimas, t. y. augalų, kurių augimo trukmė yra didesnė kaip du augimo sezonai, arba kiekvieną sezoną atželiantys iš naujo, arba ištisai žaliuojantys. Taip pat įeina šių augalų auginimas sėklai“. Pareiškėjos vertinimu, jos auginami augalai gali būti priskirti AMP augalų grupei, nes jie turi savybių, kurios priskiriamos vaistiniams, prieskoniniams ir aromatiniams augalams. Medžiagą, remdamasi moksline literatūra, pareiškėja teigia pateikusi ir Komisijai.

35. Pareiškėja teigia, kad lyginant Europos Sąjungos teikiamus dokumentus dėl augalų klasifikatorių, už kuriuos gali būti skiriama Europos Sąjungos parama, nėra aišku, kokiais Europos Sąjungos deleguotais teisiniais dokumentais buvo sudalytas ir patvirtintas 2015 m. gruodžio 4 d. žemės ūkio ministro įsakyme Nr. 3D-897 pateiktas Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius. Nors NMA teigia, kad dekoratyviniai augalai nėra Europos Sąjungos lėšomis remiami, tačiau ministro įsakyme yra eilutė „GĖL“ kur daugiametės gėlės ir dekoratyviniai augalai gali būti deklaruojami ir remiami tik tada, kai jie auginami uždarame grunte ir šis kodas priskiriamas daugiamečių augalų grupei. Minėtame žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. 3D-897 pateikiamas Žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų klasifikatorius prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos 2006 m. gruodžio 20 d. reglamente Nr. 1893/2006 pateikiamai informacijai ir pagal ją parengtam EVRK.

36. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

37. NMA pakartoja su ginču susijusias faktines aplinkybes ir laikosi pozicijos, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą ir priimto teismo sprendimo naikinti nėra pagrindo. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja teismo proceso metu 2020 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į ŽŪIKVC su prašymu dėl pakartotinės patikros atlikimo. ŽŪIKVC 2020 m. spalio 27 d. raštu Nr. 1S-5568 „Dėl kontrolinio žemės sklypų ribų tikslinimo“ informavo pareiškėją, kad 2020 m. spalio 21 d. atliko patikrą vietoje, kurios metu buvo nustatyti paramai tinkami ir netinkami plotai, buvo patikslintos tinkamos paramai KŽS Nr. (duomenys neskelbtini), KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) ir KŽS Nr. (duomenys neskelbtini) ribos. Pagal patikslintus ŽŪIKVC duomenis buvo patikslintas kontrolinių žemės sklypų erdvinių duomenų rinkinys ir vietoje GKODO bl9 (sklypas, kurio didžiąją dalį užima žemės ūkiui nenaudojama žemė (pelkėtos teritorijos, karjerai, laikinai įmirkę plotai ir pan.) buvo pakeista į GKODĄ bl1 (sklypas, kurį sudaro dirbamoji žemė (ariamoji žemė, pieva, sodai ir uogynai), tačiau įrašas galioja į ateitį nuo 2020 m. spalio 21 d., o GKODO bl9 duomenys pagal pareiškėjos 2015 m., 2016 m., 2017 m. ir 2018 m. paraiškas liko galioti. NMA teikia į administracinę bylą papildomą ŽŪIKVC medžiagą, iš kurios matyti, jog ir 2020 m. spalio 21 d. pareiškėjos deklaruojamuose laukuose auga dekoratyviniai augalai.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo ŽŪIKVC atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškino, kad ŽŪIKVC specialistai 2020 m. spalio 22 d. atliko KŽS, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (GKODAS bl9), ir KŽS, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (GKODAS bl9), ribų patikrą vietoje pagal pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 11 d. Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (toliau – ir PPIS) aprašytus KŽS ribų pasikeitimo taškus. Nustatyta, kad visas KŽS, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (GKODAS bl9), ir dalis KŽS, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) (GKODAS bl9), yra tinkami paramai. Todėl 2020 m. spalio 23 d. atlikti pakeitimai KŽS_DR5LT, o patikslinti duomenys perduoti NMA nustatyta tvarka. Vadovaujantis Techninių reikalavimų aprašo 7.13 papunkčiu, kai KŽS padalijami j du ar daugiau KŽS, naujam KŽS suteikiamas naujas unikalus atpažinties kodas BLOKAS_ID, todėl, gavus naujausią ortofotografinę medžiagą ar patikrų vietoje matavimų duomenis ir atlikus pakeitimus, KŽS BLOKAS_ID gali būti pakeistas. ŽŪIKVC yra atsakingas už PPIS ir jos sudedamųjų dalių kūrimą, įgyvendinimą ir tvarkymą, atlieka tik duomenų atnaujinimą ir juos perduoda NMA, o NMA administruoja paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškas ir sprendžia, kokius duomenis naudoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 39. Byloje kilo ginčas dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2020 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. AP1-558 (11.2.12E), kuriuo buvo pakartotinai įvertintos 2015 - 2017 metais pateiktos pareiškėjos paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus paraiškos ir pripažinta, jog pareiškėjai išmokėta 3 854,03 Eur didesnė nei priklauso lėšų suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Pareiškėja, manydama, kad NMA neteisingai įvertino jos deklaruotas žemės ūkio kultūras bei naudojamus žemės plotus, skundu kreipėsi į Komisiją, o gavusi jos netenkinantį atsakymą – ir į pirmosios instancijos teismą.

41. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad NMA praleido terminą peradministruoti 2015 m. pareiškėjos paraišką, todėl šią skundžiamo sprendimo dalį panaikino. Kitus pareiškėjos nusikundimus teismas pripažino nepagrįstais, nurodęs, jog pareiškėja netinkamai paraiškose nurodė deklaruojamų augalų rūšis bei įtraukė į deklaruojamą plotą žemės sklypus, kurie yra netinkami paramai.

42. Apeliaciniu skundu pareiškėja nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria jos skundas atmestas, iš esmės kvestionuodama teismo sprendimo argumentus dėl augalų klasifikavimo ir kartografinės informacijos. Be to, pareiškėja mano, kad teismas neatsakė į visus pareiškėjai kilusius klausimus. Apeliantė taip pat prašo pripažinti, kad auginamų kultūrų kodai „AMP“ ir „KTŽ“ yra pasirinkti pagrįstai ir nepažeidžia Europos Sąjungos deleguotų įstatymų

43. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

44. Kadangi pareiškėja apeliaciniame skunde neginčijo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria panaikinta skundžiamo NMA sprendimo dalis dėl 2015 m. paraiškų administravimo, o kitos proceso šalys dėl to apeliacinių skundų nepadavė, teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisakys.

45. Pasisakydama dėl apeliantės prašymo pripažinti pagrįstais jos nurodytus auginamų žemės ūkio kultūrų kodus , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, todėl proceso dalyvis apeliacinės instancijos teisme iš esmės neturi teisės keisti ar pildyti savo skundo reikalavimo pagrindo, suformuluoto ir išnagrinėto pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 130 str. 6 d.). Be to, administraciniams teismams nėra priskirtas juridinę reikšmę turinčių faktų ar aplinkybių konstatavimas, o būtent toks iš esmės ir yra trečiasis apeliantės reikalavimas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nepriima šio apeliacinio skundo reikalavimo ir laiko jį tik papildomu apeliacinio skundo argumentu.

46. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su deklaruojamų augalų klasifikavimu ir jų kodų nurodymu, teisėjų kolegija pažymi, kad paramai tinkami augalai arba žemės ūkio plotai klasifikuojami ir pažymimi specialiais kodais pagal jų pagrindines savybes bei paskirtį, pvz. grūdinės kultūros, ganyklos ir pašarui ruošti skirtos pievos, pūdymai, daržovės, vaistiniai ir aromatiniai augalai ir pan. Ta aplinkybė, kad kai kurie augalai gali būti naudojami ir kitai paskirčiai, kuri yra tik pagalbinė ar papildoma, nekeičia jų pagrindinių savybių ir deklaravimo tvarkos. Dėl šios priežasties atmestini pareiškėjos teiginiai, kad jos AMP kodu deklaruoti plotai, kuriuose buvo auginami įvairūs krūmai bei medžiai ( pušys, tujos, raugerškis, dekoratyvinės eglės ir pan.) turėjo būti priskirti aromatiniams, prieskoniniams ar vaistiniams augalams ir išmokėta parama kaip už tokius augalus. Pareiškėja, norėdama auginti dekoratyvinius krūmus ir medžius, galėjo pretenduoti į paramą pagal kitas Europos Sąjungos programas, bet ne į paramą už žemės ūkio naudmenas. Situacijos vertinimo nekeičia ir pareiškėjos nuorodos į EVRK ar mokslininkų išvadas, nes Europos Sąjungoje leidžiama įvairiausių rūšių augalų auginimo ekonominė veikla, tačiau pagal aktualią Europos Sąjungos paramos programą parama skiriama tik už konkrečiai nurodytas žemės ūkio veiklos sritis.

47. Pareiškėja taip pat teigė, jog dalis deklaruotos žemės plotų buvo be pagrindo laikomi netinkamai paramai gauti, nes tai buvo realiai dirbamos žemės plotai ir juose faktiškai buvo auginami tinkami paramai gauti augalai. Teisėjų kolegija pažymi, jog tam, jog parama būtų skiriama, reikalingos kelios kumuliatyvios sąlygos – pirma, žemės plotai turi būti teisėtai valdomi ir priskirti kontroliniams žemės sklypams pagal KŽS_DR5LT kaip tinkami paramai gauti; antra – žemės plotų minimalus dydis turi atitikti Taisyklių reikalavimus; trečia – juose auginami augalai turi atitikti Taisyklėse ar Administravimo taisyklėse nurodytą klasifikatoriaus kodą.

48. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, iki 2020 metų dalis pareiškėjos naudotų ir deklaruotų plotų pagal ŽŪIKVC duomenis buvo priskirti paramai netinkamiems plotams. 2020 metais šiai valstybės įmonei atlikus pakartotinę patikrą vietoje, kai kurie iš minėtų žemės plotų buvo pripažinti tinkamais auginti augalus, už kuriuos galima gauti paramą, tačiau šie patikros rezultatai įgyja teisinę galią tik ateityje teikiamoms paraiškoms, t. y. ŽŪIKVC, kaip atsakinga už informacinės sistemos, kontrolinių žemės sklypų erdvinio duomenų rinkinio ir pasėlių laukų duomenų bazės kūrimą, įtraukia patikslintus duomenis į duomenų bazę ir perduoda juos atsakovui, kad šis galėtų palyginti juos su pareiškėjų paraiškose nurodytais duomenimis. 2016-2017 metais pareiškėjos valdytų kontrolinių žemės sklypų duomenys nebuvo pasikeitę ar patikslinti, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog pareiškėja deklaravo didesnius plotus paramai gauti, nei leistina.

49. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo ginčo sprendimui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo aptarti kiekvieną iš jų.

50. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas kilusį ginčą, nevertino pareiškėjos pateiktų įrodymų, ar neatsakė į visus pareiškėjos pareikštus reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Šiuo aspektu primintina, kad pagal LVAT jurisprudenciją teismas gali sutikti su vienos iš ginčo šalių pozicija ir ja remtis, be to, teismas taip pat neprivalo atsakyti į visus skundo argumentus ir gali pasisakyti dėl skunde formuluojamų esminių pareiškėjos prieštaravimų administravimo subjekto priimtam administraciniam aktui / sprendimui.

51. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

52. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT praktikoje nurodyta, jog pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland; 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d.) taip pat ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009).

53. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nelaiko sprendimo nemotyvuotu. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su Komisijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria kitiems žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

54. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius Ramūnas Gadliauskas Dalia Višinskienė