a178669f-4e29-43b4-8fcf-523527b60afe · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-113-553/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00506-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo S. J. (S. J.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovams Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai ir Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas S. J. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį vėliau patikslinęs prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 195 314 Eur turtinę žalÄ ir 15 000 Eur neturtinę žalÄ .

2. Ieškovas nurodė, kad 2016 metais jo atžvilgiu Klaipėdos apskrities vyriausiame policijos komisariate buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnį. Ieškovas 2016 m. gruodžio 5 d. buvo suimtas ir patalpintas į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinę. Atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė tyrėja M. P., siekdama naudos sau ir savo paaukštinimo pareigose, kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorę D.

M. su praÅ¡ymu pavieÅ¡inti laikraÅ¡tyje „Vakarų ekspresas“ žinomai melagingÄ informacijÄ , susijusiÄ su ieÅ¡kovo sulaikymu. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, 2016 m. gruodžio 6 d. be ieÅ¡kovo sutikimo pavieÅ¡indamas nuotraukas, pateikė ir iÅ¡platino laikraÅ¡tyje „Vakarų ekspresas“ melagingÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ , nurodydamas, kad ieÅ¡kovas skolinosi iÅ¡ privačių asmenų pinigus ir nešė juos kaip kyÅ¡ius prokurorams ir teisėjams.

Atsakovas be ieÅ¡kovo sutikimo interneto tinklapyje Youtube 2016 m. gruodžio 6 ir 7 dienomis, siekdamas pažeminti ieÅ¡kovo garbę bei orumÄ , teisininko reputacijÄ , iÅ¡platino vaizdo medžiagÄ su ieÅ¡kovo veidu bei neteisėtai pavieÅ¡ino didelės apimties raÅ¡ytinę informacijÄ apie tai, kad ieÅ¡kovas skolinosi iÅ¡ žmonių pinigus, siekdamas perduoti juos prokurorams ar teisėjams kaip kyÅ¡ius. Taip, melagingai ir nepagrįstai, viešųjų ryÅ¡ių akcija buvo padaryta įtaka teismui, pažeminta ieÅ¡kovo garbė ir orumas, sumenkinta jo reputacija, pažeistas ne tik Policijos įstatymas, bet ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas, nes informacija buvo vieÅ¡inama ne visuomenės informavimo tikslais.

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2017 metais kreipėsi su skundu į atsakovÄ Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , nurodydamas, jog baudžiamojoje byloje jam jokie įtarimai kyÅ¡ių davimu nepareikÅ¡ti, tuo nebuvo net įtariamas, todėl prašė paneigti paskelbtÄ informacijÄ . Atsakydama raÅ¡tu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėja M. P. nurodė, kad asmeniÅ¡kai suderino paskelbtÄ tekstÄ su prokurore D. M. ir jos abi nusprendė pateikti tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovÄ vieÅ¡ai, siekdamos surinkti kuo daugiau inkriminuojamų nusikalstamų veikų epizodų. Po Å¡ių neteisėtų veiksmų į policijÄ kreipėsi nukentėję asmenys, kurie buvo suklaidinti paskelbtos informacijos ir kurie jau tuo metu savo, kaip jiems atrodė, pažeistas teises gynė antstolių pagalba, t. y. civiline tvarka.

4. IeÅ¡kovas teigė, kad dėl neteisėtai pavieÅ¡intos informacijos pagal teisininko profesijÄ nuo 2021 metų sausio mėnesio negali susirasti darbo. Vienas MMA (minimalus mėnesis atlyginimas) 2021 metais siekė 642 Eur. Per metus jo atlyginimas bÅ«tų siekęs 7 704  Eur. Kadangi ieÅ¡kovo pensinis amžius sueina 2043 metais, o nuo 2022 metų vienas MMA siekia 730 Eur, todėl turtinė žala sudaro 195 314 Eur ir jÄ solidariai atlyginti privalo atsakovai. Dėl patiriamo streso ir dvasinių iÅ¡gyvenimų ieÅ¡kovas patyrė 15 000 Eur neturtinę žalÄ .

Dėl paskelbtų duomenų su ieÅ¡kovu atsisako bendrauti jo sÅ«nus, paliko sugyventinė su Å¡eima ir iÅ¡vyko į užsienį. IeÅ¡kovas prarado teisę bÅ«ti integruotas visuomenėje, nes negali dirbti, jam atimta teisė gauti bÅ«tinas pragyvenimui pajamas, gyventi visavertį asmeninį gyvenimÄ . Fizinio ar kito darbo ne pagal profesijÄ ieÅ¡kovas dirbti negali dėl neįgalumo. Savo veiksmais, žinodami tai, kad dėl neteisėtų veiksmų kardomojo kalinimo įstaigoje ieÅ¡kovas tapo sunkiu ligoniu, kuriam bÅ«tina priežiÅ«ra, atsakovai ir jų atstovės, vardan savo karjeros ir geros reputacijos, siekia ieÅ¡kovo mirties, iki Å¡iol psichologiÅ¡kai jį traumuoja, sugadindami jo reputacijÄ ir valstybės vardu atimdami teisę į normalų gyvenimÄ .

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovai nuo 2021 metų pažeidžia Probacijos įstatymÄ , Bausmių vykdymo kodeksÄ , Neįgaliųjų integravimosi visuomenėje įstatymÄ , Užimtumo įstatymo nuostatas, Asmens duomenų teisinės apsaugos reglamentÄ ir savo veiksmais darė ir toliau daro jam turtinę bei neturtinę žalÄ , įžeidžia jo garbę bei orumÄ , tyčiojasi iÅ¡ ieÅ¡kovo, kaip iÅ¡ neįgaliojo asmens, atima teisę ne tik gauti pajamas, bet ir mokėti valstybei mokesčius. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad taikant civilinės teisės imperatyvus, ne ieÅ¡kovas privalo įrodinėti žalos atsiradimÄ , o atsakovai privalo nurodyti, dėl kokios priežasties jie nevykdo įstatymų reikalavimų ir ieÅ¡kovui jau atlikus bausmę, toliau skleidžia tikrovės neatitinkančius duomenis apie jį internete visam pasauliui.

5. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kovas nurodė, kad žalÄ lemiančios aplinkybės paaiÅ¡kėjo tik 2021 metais, nepavykus įsidarbinti dėl internete esančios informacijos. Anksčiau apie tai ieÅ¡kovui nebuvo žinoma. Be to, ieÅ¡kovo nuomone, ieÅ¡kinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2021 metų ir todėl, kad tada buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Tik 2021 metais ieÅ¡kovui tapo žinoma ir apie tai, kad atsakovai apÅ¡meižė jį dienraÅ¡tyje „Vakarų ekspresas“.

6. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nenurodė jokių veiksmų, kuriuos būtų atlikusi / neatlikusi Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra kaip viešasis juridinis asmuo, todėl ieškinys atsakovės Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atžvilgiu atmestinas, kaip pareikštas netinkamam atsakovui.

7. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ne atsakovas, o ieÅ¡kovas privalo nurodyti aplinkybes, iÅ¡ kurių jis kildina turtinę ir neturtinę žalÄ , konkrečius pareigÅ«nų (policijos) veiksmus, kuriais galimai buvo pažeistos ieÅ¡kovo teisės, konkrečias teisės aktų nuostatas, kurias atsakovas galbÅ«t pažeidė, turi bÅ«ti iÅ¡skirtas priežastinis ryÅ¡ys tarp kilusios žalos ir neteisėtų atsakovo veiksmų, pateiktos ieÅ¡kinio faktinės aplinkybės bei turtinės ir neturtinės žalos atsiradimo aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Viso to ieÅ¡kovui nenurodžius, atsakovas negali tinkamai naudotis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) jam suteiktomis teisėmis atskirsti į reikalavimÄ .

8. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažymėjo, kad jei tarp ieÅ¡kovo ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato buvo susiklostę teisiniai santykiai, tai jie buvo susiklostę Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatui kaip valstybės atstovui vykdant Policijos įstatyme nurodytus uždavinius. Teisinių santykių tarp ieÅ¡kovo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kaip juridinio asmens nebuvo, todėl ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui. IeÅ¡kovas Å¡iuo atveju kelia ginÄÄ dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo priteisimo, todėl tokio pobÅ«džio teisiniai santykiai negali bÅ«ti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme CPK nustatyta tvarka.

9. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas taip pat nurodė, kad ieÅ¡kovas atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iÅ¡ veiksmų (neveikimo), atliktų 2016 m. gruodžio 6 ir 7 dienomis, o aplinkybės, nurodytos teismui pateiktame ieÅ¡kinyje, esÄ paaiÅ¡kėjo 2021 metais, kuomet ieÅ¡kovas norėjo įsidarbinti Plungės mieste. Tačiau ieÅ¡kovas dar 2017 metais kreipėsi su skundu į Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , praÅ¡ydamas paneigti minėtÄ informacijÄ . Todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kinyje nurodytos aplinkybės ieÅ¡kovui buvo žinomos jau 2017 metais. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo priteisimo teisme gautas 2022 m. balandžio 19 d. bei atsižvelgiant į tai, kad nuo ieÅ¡kovo tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų iki ieÅ¡kinio pateikimo praėjo daugiau kaip penki metai ir trys mėnesiai, ieÅ¡kovas yra praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl ieÅ¡kinys atmestinas Å¡iuo savarankiÅ¡ku pagrindu.

10. Atsakovas nurodė, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nėra bausmes vykdanti institucija, todėl savo veikloje Bausmių vykdymo kodeksu nesivadovauja. Taip pat Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nevykdo ir probacijos (Probacijos įstatymo 5 straipsnis) bei visų kitų (iÅ¡skyrus asmens duomenų teisinę apsaugÄ reglamentuojančius teisės aktus) ieÅ¡kinyje nurodytų teisės aktų. Atsižvelgiant į tai, atsakovas savo veiksmais nedarė ir nedaro žalos ieÅ¡kovui, neįžeidžia jo garbės ir orumo, nesityčioja iÅ¡ ieÅ¡kovo neįgalumo ir neatima iÅ¡ jo teisės gauti pajamas bei mokėti mokesčius. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 11. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J. valstybės naudai 3 403 Eur žyminio mokesčio ir 13 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

12. Teismas iÅ¡ bylos duomenų nustatė, kad internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas vaizdo įraÅ¡as, kuriame rodomas nufilmuotas ieÅ¡kovas, ir Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato komentaras apie tai, kad „(duomenys neskelbtini).“ 13. Teismas taip pat nustatė, kad, internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ su savo esme analogiÅ¡ka informacija apie ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytÄ ikiteisminį tyrimÄ .

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino 14. Vertindamas ieÅ¡kovo teiginius, jog apie savo teisių pažeidimÄ paskleidžiant informacijÄ apie jį vieÅ¡ai jis sužinojo tik 2021 metais, teismas pažymėjo, kad jokių objektyvių įrodymų apie sužinojimo laikÄ ir aplinkybes ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė. Teismo vertinimu, Å¡ie ieÅ¡kovo argumentai laikytini iÅ¡skirtinai deklaratyviais ir neįrodytais, juolab kad į bylÄ pateikti ir tai paneigiantys įrodymai. IeÅ¡kovas jau savo pirminiame ieÅ¡kinyje nurodė, kad dar 2017 metais jis skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatÄ , nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje jam jokie įtarimai kyÅ¡ių davimu nepareikÅ¡ti, nebuvo tuo net įtariamas ir prašė Å¡iÄ informacijÄ paneigti.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas patvirtino ne tik faktÄ , jog 2017 metais jam buvo žinoma apie ginčo informacijos paskleidimÄ , bet ir tokios informacijos turinys.

15. Teismo vertinimu, nors ir netiesiogiai, bet kad ieÅ¡kovas apie vieÅ¡ai patalpintÄ informacijÄ Å¾inojo žymiai anksčiau, nei 2021 metais, įrodo ir į bylÄ pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis Nr. 1-94-906/2018, kuriame yra nurodyta, kad nukentėję asmenys apie ieÅ¡kovui iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ sužinojo iÅ¡ žiniasklaidos. Taigi, akivaizdu, kad baudžiamosios bylos medžiagoje, su kuria ieÅ¡kovas buvo supažindintas, buvo duomenys, jog informacija apie ieÅ¡kovo nusikalstamas veikas buvo paskelbta vieÅ¡ai (žiniasklaidoje).

16. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas, bÅ«damas teisininku, suprato (turėjo suprasti) apie savo galimÄ teisių pažeidimÄ , turėjo realiÄ galimybę su apie jį vieÅ¡ai paskelbta informacija susipažinti, ir, laikydamas, kad informacijos paskleidimas pažeidžia jo teises, laiku imtis teisinių priemonių savo teisėms apginti. Kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tik 2022 m. balandžio 19 d. ieÅ¡kovas akivaizdžiai praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ .

Dėl atsakovų civilinės atsakomybės sÄ lygų 17. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų turtinei žalai negautų pajamų forma pagrįsti. IeÅ¡kovas nurodo negalintis susirasti darbo pagal specialybę (teisininkas), tačiau Å¡iam argumentui pagrįsti įrodymų nepateikė. IeÅ¡kovas taip pat neįrodė, kad tokia situacija tęsis iki pat 2043 metų. IeÅ¡kovo teiginys, kad dėl pavieÅ¡intos informacijos jis ir ateityje negalės susirasti darbo, vertintinas kaip iÅ¡skirtinai deklaratyvus.

IeÅ¡kovas jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė ir savo argumento, kad Užimtumo tarnyba jam buvo pasiÅ«liusi darbÄ , tačiau potencialus darbdavys atsisakė jį įdarbinti dėl internete pavieÅ¡intos informacijos apie ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdytÄ ikiteisminį tyrimÄ . Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir priežastinio ryÅ¡io tarp negaunamų (ir ateityje negausiamų) pajamų bei pavieÅ¡intos informacijos. IeÅ¡kovas pats nurodė, kad fizinio ar kito darbo ne pagal profesijÄ jis dirbti negali dėl neįgalumo, o ne dėl informacijos iÅ¡vieÅ¡inimo.

Vertindamas priežastinį ryšį tarp žalos (negaunamų pajamų) ir vieÅ¡os informacijos, teismas padarė pagrįstÄ prielaidÄ , kad susirasti teisininko darbÄ ieÅ¡kovui gali trukdyti ne informacija apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , o teistumo faktas.

18. Teismo vertinimu, tikėtina, kad ieškovas dėl neigiamos informacijos apie jį prieinamumo gali patirti tam tikrus nepatogumus, tačiau ieškovas neįrodė, kad taip yra dėl atsakovų (juridinių asmenų) veiksmų, o ne dėl jo paties atliktų nusikalstamų veikų.

19. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas, teigdamas, jog atsakovai, paskelbdami, ieÅ¡kovo vertinimu, „žinomai melagingÄ â€œ informacijÄ apie jį žiniasklaidoje, pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymÄ , Policijos įstatymÄ , Bausmių vykdymo kodekso nuostatas ir Probacijos įstatymÄ , konkrečių nurodytų teisės aktų nuostatų nenurodė.

20. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovo teiginių, kad atsakovai pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.24 straipsnio nuostatas, kadangi buvo paskleista melaginga informacija apie kyÅ¡io davimÄ , nors kyÅ¡io davimu jis nebuvo kaltinamas, teismas pripažino, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad paskelbta informacija neatitiktų tikrovės. IÅ¡ į bylÄ pateikto nuosprendžio matyti, kad nukentėję asmenys (pvz. R. V., L. Å . ir kt.) yra nurodę, jog ieÅ¡kovas ėmė iÅ¡ jų pinigus, deklaruodamas tikslÄ â€žperduoti teisėjui“, „sumokėti 3 teisėjams“ (nuosprendžio 54 lapas), „prašė jos (nuketėjusioji L. Å .) 3 000 – 5 000 Eur, nurodydamas, kad jų reikia prokurorams“ (nuosprendžio 57 lapas). Teismas atkreipė dėmesį, kad nei straipsnyje, nei kanale Youtube nebuvo paskelbta informacija apie konkrečius ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus įtarimus. IÅ¡ informacijos turinio akivaizdu, kad joje atspindėti nukentėjusių asmenų pateikti duomenys.

21. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė ir atsakovų (juridinių asmenų) neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės taikymÄ jų atžvilgiu. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 22. IeÅ¡kovas S. J. apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti; bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 22.1.

Teismo posėdžio metu buvo nustatyta, prieÅ¡ingai nei konstatuota skundžiamame sprendime, kad ieÅ¡kovas apie žiniasklaidoje paskelbtÄ informacijÄ sužinojo 2017 ir 2018 metais iÅ¡ savo atstovės advokatės G. K., kai buvo Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariato areÅ¡tinėje. Kokio turinio buvo informacija ieÅ¡kovas nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi sulaikymo vietoje korespondencija ieÅ¡kovui nebuvo teikiama. 22.2. IeÅ¡kovas 2019 metais kreipėsi į atsakovus, praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ , kuri buvo apie jį paskleista.

Atsakovai raÅ¡tu, kuris buvo pateiktas ir teismui, atsakė, kad jokios informacijos apie ieÅ¡kovÄ neteikė. Nors teismas patvirtino, kad šį raÅ¡tÄ gavo, tačiau sprendime nebuvo patvirtintas akivaizdus atsakovų melas. 22.3. Kai ieÅ¡kovas sužinojo, kad informacija apie jį buvo paskleista, jis kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , kuri oficialiai patvirtino, jog joks senaties terminas nėra praleistas, priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir nurodė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Tai patvirtina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. 22.4.

Teismas, rodydamas Å¡aliÅ¡kumÄ ir palankumÄ atsakovams, klaidingai nurodė, kad ieÅ¡kovas apie paskleistÄ informacijÄ sužinojo, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga. IeÅ¡kovui su baudžiamosios bylos medžiaga buvo leista susipažinti tik pateikus daug skundų Nacionalinei teismų administracijai ir Teisėjų tarybai. Susipažinimas buvo vykdomas dalimis ir ne su visa bylos medžiaga. 22.5. Atsakovai pateikė raÅ¡tÄ , kuriame pripažino, kad jų veiksmai gali bÅ«ti neteisėti, tačiau jokio tyrimo, susijusio su jų atsakomybe, jie nevykdys, tačiau teismas tai traktavo kaip jokio pažeidimo nebuvimÄ , įteisindamas oficialų ieÅ¡kovo Å¡meižimÄ . 22.6.

Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti Asmens duomenų apsaugos įstatymo ir Bendrojo asmens duomenų apsaugos reglamento nuostatas bei Å¡ių teisės aktų taikymo vengimÄ . 22.7. Teismas neteisingai vertino, kad ieÅ¡kovas negali susirasti darbo dėl teistumo. Tai nelogiÅ¡kas ir žinomai neteisingas iÅ¡vedžiojimas. 22.8. Teismas visiÅ¡kai nevertino ieÅ¡kovo patirtos neturtinės žalos, taip pat nevertino Probacijos įstatymo bei kitų įstatymų, susijusių su neįgalių asmenų integravimu visuomenėje reikalavimų. 22.9.

Atsakovai byloje nepaaiškino, kokiu tikslu informacija skleidžiama iki šiol, nors aplinkybės, dėl kurių ji galėjo būti naudojama, išnyko 2018 metais.

23. Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi tokie argumentai: 23.1. IeÅ¡kovas dėl jam nepalankaus teismo sprendimo atsakingu iÅ¡ esmės įvardina civilinę bylÄ nagrinėjusį teismÄ ir nenurodo jokių naujų bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, dėl kurių ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas. 23.2.

Teismas neprivalėjo pasisakyti dėl neturtinės žalos. IeÅ¡kovui neįrodžius (ir teismui nenustačius), kad pareigÅ«nai jo atžvilgiu vykdė neteisėtus veiksmus, aptarti visas vieÅ¡osios atsakomybės kilimo sÄ lygas (žalÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos) nėra prasmės, nes nenustačius bent vienos iÅ¡ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų valstybei pagal CK 6.272 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ . 23.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes ir vadovavosi Å¡iai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų iÅ¡vadų. 23.4.

Nors ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde praÅ¡o civilinę bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, jo praÅ¡ymas yra deklaratyvus ir visiÅ¡kai nemotyvuotas, todėl neturėtų bÅ«ti tenkintas.

24. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomi tokie argumentai: 24.1. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2021 m. gruodžio 23 d. nutarime nėra nurodyta apie ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kovui nėra siÅ«loma kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. 24.2. IeÅ¡kovas nepagrįstai teigia, kad apie tariamÄ savo teisių pažeidimÄ sužino tik 2021 metais.

TokiÄ savo įvykių interpretacijÄ ieÅ¡kovas pateikė tik po to, kai gavo atsakovų atsiliepimus į ieÅ¡kinį, kuriuose praÅ¡oma taikyti ieÅ¡kinio senatį. 24.3. IeÅ¡kovas skunde teigia, kad atsakovai pripažino savo veiksmų neteisėtumÄ , tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikia. 24.4. Å iuo atveju ikiteisminio tyrimo institucija ir prokuroras, turėdami duomenų, kad ieÅ¡kovas, net ir vykstant jo atžvilgiu pradėtam ikiteisminiam tyrimui, toliau tęsė nusikalstamas veikas, ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo informuoti visuomenę apie jo vykdomas nusikalstamas veikas. 24.5.

Susipažinus su ieÅ¡kovo nurodytos informacijos turiniu, matyti, kad joje buvo informuojama ne apie ieÅ¡kovui pareikÅ¡tus įtarimus, o apie galimÄ svetimų pinigų užvaldymo apgaule bÅ«dÄ . BÅ«tent už Å¡ias įvykdytas sukčiavimo veikas ieÅ¡kovas ir buvo nuteistas. 24.6. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas savaip interpretuoja ieÅ¡kinio senaties taikymo bei žalos jam padarymo aplinkybes, nepateikdamas jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nesuponuoja teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka 26. Apeliantas praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, siekiant panaikinti bet kokias teismo Å¡aliÅ¡kumo abejones bei pirmosios instancijos teismo parodytÄ palankumÄ atsakovams.

27. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji apeliacinių skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytus atvejus. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Taigi, proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens praÅ¡ymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis bylos nagrinėjimas yra bÅ«tinas.

Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek Å¡alių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiÅ¡kinama tokiu bÅ«du, kad toks sprendimas galimas iÅ¡imtiniais atvejais. Dėl to ir Å¡alys, teikdamos praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos iÅ¡imtines aplinkybes, dėl kurių bÅ«tinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdyje dalyvavo apeliantas, jam buvo suteikta teisė pasisakyti, nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, kad bÅ«tų galima įvertinti teismo procesinio sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ bei padaryti iÅ¡vadÄ , ar byla buvo iÅ¡spręsta teisingai, yra pakankami.

Vien deklaratyvÅ«s apelianto teiginiai apie teismo Å¡aliÅ¡kumÄ ir parodytÄ palankumÄ atsakovams, nesant byloje jokių objektyvių Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų, nesudaro pagrindo skirti bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis). Dėl ieÅ¡kinio senaties termino (ne)praleidimo 29. Pagal CK 1.124 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį.

Esant ginčo Å¡alies reikalavimui taikyti ieÅ¡kinio senatį svarbu nustatyti, koks konkretus terminas taikytinas atitinkamam materialiajam subjektiniam reikalavimui pareikÅ¡ti. Pažymėtina, kad bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas yra deÅ¡imt metų (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), tačiau atskirų rÅ«Å¡ių reikalavimams įstatymai nustato sutrumpintus ieÅ¡kinio senaties terminus. CK 1.125 straipsnio 9 dalis, kuriÄ taikė pirmosios instancijos teismas, nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Nuostatos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , yra įtvirtintos CK 1.127 straipsnyje. Bendroji taisyklė yra ta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, jeigu ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

30. Pirmosios instancijos teismas atmetė ieÅ¡kinio reikalavimus, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Teismas nustatė, kad apie savo teisių pažeidimÄ paskleidžiant informacijÄ ieÅ¡kovas žinojo jau 2017 metais, todėl trijų metų ieÅ¡kinio senaties terminas reikalauti turtinės ir neturtinės žalos yra praleistas. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas laikosi pozicijos, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas, ir įrodymų ir / arba argumentų, kurie sudarytų pagrindÄ teismui spręsti dėl ieÅ¡kinio senaties termino atnaujinimo, į bylÄ neteikė.

31. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas pats patvirtino ne tik faktÄ , jog 2017 metais jam buvo žinoma apie ginčo informacijos paskleidimÄ , bet ir tokios informacijos turinys. Bylos duomenys patvirtina, kad jau savo pirminiame ieÅ¡kinyje apeliantas nurodė, kad dar 2017 metais jis skundu kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiÄ jį policijos komisariatÄ , nurodydamas, kad baudžiamojoje byloje jam jokie įtarimai kyÅ¡ių davimu nepareikÅ¡ti, nebuvo tuo net įtariamas ir prašė Å¡iÄ informacijÄ paneigti.

Nors, apelianto teigimu, jis nurodytu laiku buvo uždarytas į areÅ¡tinę ir konkretaus paskleistos informacijos turinio nežinojo, tačiau pats apeliantas pradiniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstė, kokia informacija buvo paskleista ir nurodė, kad bÅ«tent dėl tokios informacijos pateikė skundÄ atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantu, kad ieÅ¡kinio senaties terminas neturėtų bÅ«tų skaičiuojamas nuo 2017 metų.

32. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai pažymėjo, kad nors ir netiesiogiai, bet kad apeliantas apie vieÅ¡ai patalpintÄ informacijÄ Å¾inojo žymiai anksčiau, nei 2021 metais, įrodo ir į bylÄ pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gegužės 4 d. nuosprendis Nr. 1-94-906/2018, kuriame yra nurodyta, kad nukentėję asmenys apie apeliantui iÅ¡keltÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ sužinojo iÅ¡ žiniasklaidos (pvz. nuosprendžio 23 lape nukentėjusiosios Z. R. 2016 m. gruodžio 16 d, pareiÅ¡kimas, nuosprendžio 26 lape S. V. 2017 m. sausio 23 d. pareiÅ¡kimas, nuosprendžio 31 lape nukentėjusiojo R.

L. 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškimas ir kt.). Taigi, akivaizdu, kad baudžiamosios bylos medžiagoje, su kuria apeliantas buvo supažindintas, buvo duomenys, jog informacija apie apelianto nusikalstamas veikas buvo paskelbta viešai (žiniasklaidoje). Nors apeliantas nurodo, kad jis negalėjo susipažinti su visa minėtos baudžiamosios bylos medžiaga, teikė skundus, tačiau tokioms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, todėl spręsti, jog apeliantui baudžiamosios bylos, kuri buvo nagrinėjama jam dalyvaujant, medžiaga nebuvo žinoma, nėra pagrindo.

33. Nors apeliantas taip pat akcentuoja, kad 2019 metais kreipėsi į atsakovus, praÅ¡ydamas pateikti informacijÄ , kuri buvo apie jį paskleista, tačiau Å¡is kreipimasis niekaip nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad apie informacijos paskleidimÄ apeliantui buvo žinoma jau 2017 metais. Tai, kad apeliantas ne kartÄ kreipėsi į atsakovus, nereiÅ¡kia, jog informacijos sužinojimas turi bÅ«ti siejamas su vėlesnio kreipimosi pateikimo data. Byloje Å¡iuo atveju nustatyta, kad apeliantas jau 2017 metais teikė skundÄ dėl informacijos paneigimo, todėl kito skundo ar kreipimosi pateikimas nepaneigia aplinkybių, kad atitinkama informacija jam buvo žinoma nuo 2017 metų.

34. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto teiginius, kad jis, sužinojęs apie informacijos paskleidimÄ , kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , kuri oficialiai patvirtino, jog joks senaties terminas nėra praleistas, priėmė nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ ir nurodė kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Tai, pasak apelianto, patvirtina, kad ieÅ¡kinio senaties terminas nebuvo praleistas. Kaip teisingai pažymėjo atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2021 m. gruodžio 23 d. nutarime nėra nurodyta apie ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir ieÅ¡kovui nėra siÅ«loma kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Apelianto nurodytas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo interpretavimas nesudaro pagrindo nagrinėjamojoje byloje kitaip skaičiuoti ir taikyti ieÅ¡kinio senaties termino.

35. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog apeliantas praleido trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), kurio neprašė atnaujinti, todėl tai yra savarankiÅ¡kas pagrindas ieÅ¡kiniui atmesti. Dėl atsakovų civilinės atsakomybės 36. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalÄ ) ar sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigas elgtis.

37. Deliktinei, kaip ir sutartinei atsakomybei, taikyti bÅ«tina nustatyti visas civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) ir kaltę (iÅ¡skyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

38. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. gruodžio 7 d. internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) buvo patalpintas vaizdo įraÅ¡as, kuriame rodomas nufilmuotas apeliantas, ir po juo yra nurodytas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komentaras apie apelianto sulaikymÄ , nurodyta, kad (duomenys neskelbtini). Be to, internetiniame tinklapyje (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 7 d. patalpintas straipsnis „(duomenys neskelbtini)“ su savo esme analogiÅ¡ka informacija apie apelianto atžvilgiu vykdytÄ ikiteisminį tyrimÄ .

39. Nagrinėjamoje byloje apeliantas įrodinėjo, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų (informacijos apie jį pavieÅ¡inimo) jis patyrė 195 314 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro jo nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2043 metais sueisiančio pensinio amžiaus (už 21 metus ir 5 mėnesius) negautos pajamos (minimali mėnesinė alga), ir 15 000 Eur neturtinę žalÄ , kuriÄ sudaro dėl informacijos iÅ¡vieÅ¡inimo patirta psichologinė trauma ir sugadinta reputacija, emocinis stresas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai ir nepatogumai.

40. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad remiantis šios teises normos nuostatomis galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužes 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2008).

Taigi, dėl neteisėtų kito asmens veiksmų žalÄ patyręs asmuo turi teisę reikalauti, kad jam butų atlyginami tiesioginiai nuostoliai, taip pat netiesioginiai nuostoliai – pajamos, kurias jis butų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnis). Atlyginami tie nuostoliai, kurie yra susiję su neteisėtais veiksmais taip, kad yra pagrindas konstatuoti teisiÅ¡kai reikÅ¡mingÄ priežastinį ryšį – nuostolius, kurie pagal civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi neteisėtu veiksmų rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

41. Ä®vertinęs apelianto argumentus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nei turtinės žalos fakto, nei, juolab jos dydžio apeliantas byloje neįrodė. Vertindamas priežastinį ryšį tarp žalos (negaunamų pajamų) ir vieÅ¡os informacijos, teismas padarė prielaidÄ , kad susirasti teisininko darbÄ apeliantui gali trukdyti ne informacija apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ , o teistumo faktas. Apeliantas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka ir teigia, kad teismo argumentas, jog jis negali susirasti darbo dėl teistumo yra nelogiÅ¡kas ir žinomai neteisingas iÅ¡vedžiojimas.

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtÄ vertinimÄ pirmosios instancijos teismas laikė tik kaip prielaidÄ , kuriÄ padarė įvertinęs visumÄ bylos aplinkybių. Apeliantas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, kad darbo jis neranda ir negalės susirasti ateityje dėl pavieÅ¡intos informacijos apie jį, taip pat jokių įrodymų, patvirtinančių jo teiginius, kad Užimtumo tarnyba jam buvo pasiÅ«liusi darbÄ , tačiau potencialus darbdavys atsisakė jį įdarbinti dėl internete pavieÅ¡intos informacijos apie jo atžvilgiu vykdytÄ ikiteisminį tyrimÄ .

Todėl spręsti, kad apelianto galimybėms susirasti darbÄ turi įtakos bÅ«tent pavieÅ¡inta informacija apie apeliantÄ , teisėjų kolegijos vertinimu, nėra jokio pagrindo.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Pagal kasacinio teismo formuojamÄ teismų praktikÄ CPK 178 straipsnio normoje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareiga, kuri tenka tam asmeniui, kuris teigia, bet ne tam, kuris neigia, t. y. ieÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kinį, turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-546/2011 ir joje nurodyta praktika).

Taigi, Å¡iuo atveju apeliantas, teigdamas, kad dėl atsakovų pavieÅ¡intos informacijos jis patyrė žalÄ , turėjo pateikti Å¡iuos teiginius pagrindžiančius įrodymus.

43. PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas įvertino ir pasisakė dėl apelianto įrodinėjamos neturtinės žalos. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad apeliantas jokiais objektyviais duomenimis neįrodė savo teiginių, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų su juo atsisako bendrauti sÅ«nus, paliko sugyventinė, jis prarado teisę integruotis visuomenėje. Å iuo atveju apeliantas tiek patirtÄ turtinę, tiek ir neturtinę žalÄ iÅ¡ esmės grindė tik deklaratyviais teiginiais apie tai, kad jis negali ir ateityje negalės susirasti darbo bei patiriamus iÅ¡gyvenimus. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ absoliučiai jokių įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtos žalos dydį ir faktÄ .

44. Sutiktina su skundžiamame sprendime padaryta iÅ¡vada, kad apeliantas byloje neįrodė ir atsakovų (juridinių asmenų) neteisėtų veiksmų, kurie galėtų lemti civilinės atsakomybės taikymÄ jų atžvilgiu. Apeliantas byloje įrodinėjo, kad buvo paskleista melaginga informacija, nes kyÅ¡io davimu jis nebuvo kaltinamas. Apelianto teigimu, atsakovai byloje nepaaiÅ¡kino, kokiu tikslu informacija skleidžiama iki Å¡iol, nors aplinkybės, dėl kurių ji galėjo bÅ«ti naudojama, iÅ¡nyko 2018 metais.

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas nėra pareiÅ¡kęs reikalavimo dėl jo nurodomos atsakovų paskleistos informacijos paneigimo ir / arba panaikinimo. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad paskelbta informacija neatitiktų tikrovės. Susipažinus su nurodytos informacijos turiniu, matyti, kad joje buvo informuojama ne apie apeliantui pareikÅ¡tus konkrečius įtarimus / kaltinimus, o apie tai, kad į policijos komisariatÄ kreipėsi nukentėję asmenys, praneÅ¡dami apie jų atžvilgiu įvykdytas nusikalstamas veikas, kad yra atliktas ikiteisminis tyrimas ir byla perduota teismui.

Kaip pagrįstai pažymi atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, bÅ«tent už Å¡ias įvykdytas sukčiavimo veikas ieÅ¡kovas ir buvo nuteistas. Todėl teigti, kad pavieÅ¡indami minėtÄ informacijÄ atsakovai atliko neteisėtus veiksmus, nėra jokio pagrindo.

45. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė ir dėl apelianto argumentų, kad atsakovai pažeidė Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymÄ , Policijos įstatymÄ , Bausmių vykdymo kodekso nuostatas ir Probacijos įstatymÄ , kitų įstatymų, susijusių su neįgalių asmenų integravimu visuomenėje reikalavimus. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad apeliantas nenurodė jokių konkrečių Å¡ių teisės aktų nuostatų, kurias atsakovai, jo teigimu, pažeidė. Vien deklaratyvÅ«s apelianto teiginiai, paremti jo pačio subjektyviu situacijos suvokimu, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti kokius nors atsakovų neteisėtus veiksmus.

46. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad apeliantui neįrodžius atsakovų civilinės atsakomybės taikymui bÅ«tinųjų sÄ lygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimÄ atlyginti žalÄ . Dėl bylos procesinės baigties 47. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčui aktualias materialinės bei proceso teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas iÅ¡ esmės nepakeistas (326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48. Apeliantui Vilniaus apygardos teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartimi 3 403 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo (nutarties) apeliacinėje instancijoje priėmimo. Apeliacinio skundo netenkinus, iÅ¡ apelianto valstybės naudai priteisiamas 3 403 Eur žyminis mokestis (CPK 84 ir 96 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo S. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) valstybės naudai 3 403 Eur (tris tÅ«kstančius keturis Å¡imtus tris eurus) žyminio mokesčio. Teisėjos Romualda Janovičienė Danguolė Martinavičienė Aldona Tilindienė