2022-05-04 Nr. AB-10930-3-62-3-00064-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2280-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00064-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), ir Neringos Švedienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. E. (K. E.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. E. (K. E.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. E. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis, Prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimą Nr. 21S43525 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimą Nr. 6K-2591 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3)įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skunde nurodė tokius argumentus:

2.1. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, kuriame nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) jis negali kalbėti savo gimtąja kalba, tęsti savo kultūros ir tradicijų, nes (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami, jie neturi žodžio laisvės, yra ignoruojami ir engiami. Nurodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) partijos (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) narys, ir dėl jo partinės veiklos jam grasinama ir jis gali būti pasodintas į kalėjimą. Prašė jam suteikti pabėgėlio statusą ir leisti pradėti naują gyvenimą demokratinėje Lietuvos Respublikoje.

2.2. Pareiškėjo teigimu, jis atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir UTPĮ, Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso, ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Pareiškėjas pagrindė savo prašymą bei nurodė individualias ir realias aplinkybes, dėl kurių jis privalėjo bėgti iš savo kilmės šalies. Pareiškėjo nuomone, jį galima priskirti socialinei grupei asmenų, kurių atžvilgiu gali būti taikomas UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje įtvirtintos pabėgėlio statuso taikymo nuostatos, nes jis visiškai pagrįstai bijo persekiojimo, kuris grindžiamas jo priklausymu socialinei grupei, kuri yra persekiojama dėl vietos gyventojų tautinio nepakantumo, taip pat jis negali pasinaudoti (duomenys neskelbtini) valstybės apsauga arba ten grįžti bijodamas persekiojimo. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes patvirtino tyrimo metu surinkta informacija apie kilmės valstybę ir jo asmenines aplinkybes.

2.3. Pareiškėjas savo elgesiu niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs tvarkų ar taisyklių pažeidimų, jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės dėl persekiojimo, jis visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Atsakovo sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

2.4. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti laiką. Pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko vedinas siekio apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai, jo veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, jo išvykimas iš kilmės valstybės buvo įtakotas siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo. Pareiškėjui prieglobstis nesuteiktas nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti jo prašymą, nors ir surinko dalį aktualios kilmės valstybės informacijos, bet neteisingai ją įvertino. Skundžiamas Sprendimas naikintinas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių objektyvumo trūkumų.

3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad dėl Lietuvos Respublikos vizos nesikreipė, nes tai ilga procedūra.

4. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė dvejomis priežastimis: priklausymu (duomenys neskelbtini) partijai ir (duomenys neskelbtini) diskriminavimu.

4.2. Departamentas teisės aktų nustatyta tvarka atliko tyrimą ir ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalyje bei Konvencijos 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pasakojimą surinktos kilmės valstybės informacijos kontekste, nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis kilmės valstybės informacija, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.3. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimo patikimu įrodymu.

4.4. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai, buvo nustatyta, kad pareiškėjas priklauso minėtai partijai. Tačiau, tyrimo metu įvertinus pareiškėjo pasakojimo apie jo persekiojimą ir grėsmę sėsti į kalėjimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiai trūkumais (nedetalus, nenuoseklus, prieštaringas, grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis) ir prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai. Pavyzdžiui, pasakojimo pradžioje pareiškėjas teigė, kad buvo sulaikytas, vėliau teigė, kad sulaikytas nebuvo, bet jam buvo nuolat grasinama (kviečiamas į apklausą telefonu).

Pareiškėjo manymu, jis tikrai sės į kalėjimą, nes jį kvietė apklausai, tačiau jokių dokumentų, patvirtinančių šias aplinkybes pareiškėjas nepateikė. Departamentas surinko aktualią kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad visi (duomenys neskelbtini) nariai susiduria su persekiojimo rizika. Pagal surinktą kilmės valstybės informaciją, didesnę riziką susidurti su persekiojimu susiduria tie (duomenys neskelbtini) nariai, kurie dalyvauja mitinguose ir demonstracijose, viešai kritikuoja vyriausybę ar prezidentą, pasisakę (duomenys neskelbtini) politiniais klausimais ar aktyviai ir matomai domėjęsi aukšto rango (duomenys neskelbtini) šeimos nario teismo byla.

Jungtinės Karalystės „Home Office“ gairėse dėl (duomenys neskelbtini) partijos narių prieglobsčio prašymų vertinimo, nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi įrodyti, kad jo narystė ar parama (duomenys neskelbtini) (arba priskiriama narystė ar parama) atkreipė į juos neigiamą valdžios dėmesį tiek, kad jiems kyla didelės žalos rizika arba persekiojimas grįžus į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2021 m. lapkričio 10 d. ir 2021 m. lapkričio 12 d. pateikė papildomus įrodymus, kuriuose matyti besišypsantis pareiškėjas, dalyvaujantis taikiose demonstracijose bei kitų įrodymų, kurie yra niekaip su pareiškėjo prašymu nesusiję (nuotraukų ir vaizdo įrašų: gedintys žmonės, pareiškėjas su šunimis, mieste lakstančių šunų vaizdo įrašai).

Departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jo veikla atkreipė į jį valdžios dėmesį, tiek, kad jam kyla didelės žalos rizika arba persekiojimas grįžus į (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog pareiškėjas teisėtai (lėktuvu) išvyko iš kilmės valstybės, patvirtina faktą, kad pareiškėjas kilmės valstybėje nesusiduria su padidintos rizikos dėmesiu.

4.5. Departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra sistemingai persekiojami (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vakarų (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės diskriminacija, tačiau (duomenys neskelbtini) užtikrina teisinius ir administracinius instrumentus nuo diskriminacijos (pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus diskriminacija yra draudžiama). Įvertinus pareiškėjo individualią padėtį, nenustatyta aplinkybių, padidinančių tikimybę (duomenys neskelbtini) jam susidurti su diskriminacija. (duomenys neskelbtini) visuomenės požiūris į (duomenys neskelbtini) tautybės asmenis, kurio pareiškėjas, kaip (duomenys neskelbtini), negali išvengti (duomenys neskelbtini), savo forma, pobūdžiu bei pasekmėmis asmeniui nepadaro įprastinio gyvenimo netoleruotinu ir neprilygsta persekiojimui ir (arba) sukelia didelės žalos pavojų. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patiriamą diskriminaciją dėl tautybės yra abstraktus, bendro pobūdžio, o jokių konkrečių asmenų, nuo kurių nukentėjo, pareiškėjas nenurodė. Atsakovas Sprendime pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjui kilmės valstybėje negresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų, todėl jis neatitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų UTPĮ 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4.6. Ginčijame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą (pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pėsčiomis neleistinoje vietoje kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą).

4.7. Pareiškėjas neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sienos, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jo prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjas taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Atsakovas pagrįstai nustatė pareiškėjui maksimalius 5 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

4.8. Pareiškėjas iš savo kilmės valstybės legaliai atvyko į Baltarusiją, tačiau dėl prieglobsčio suteikimo joje nesikreipė, vietoje to nusprendė neteisėtai kirsti sieną, neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir Europos Sąjungą. Tokie pareiškėjo veiksmai neapibūdina jo elgesio kaip sąžiningo, nerodo, kad jis būtų siekęs kuo greičiau gauti prieglobstį nuo tariamo persekiojimo savo kilmės valstybėje – šios aplinkybes taip pat patvirtina pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmę.

4.9. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjui buvo leista išvykti iš (duomenys neskelbtini) ir jis nebuvo sulaikytas, patvirtina tai, kad jis (duomenys neskelbtini) nėra ieškomas. Taip pat pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) partija nėra paskelbta uždrausta.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43525 rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; pakeitė Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43525 rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“; atitinkamai pakeitė Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 6K-2591 dalis dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43525 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų.; likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

6.2. Prieglobsčio prašytojas apklausos, įvykusios 2021 m. lapkričio 10 d., metu nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jis negali kalbėti savo gimtąja kalba, tęsti savo kultūros ir tradicijų, nes (duomenys neskelbtini) neturi žodžio laisvės, yra ignoruojami ir engiami. Teigė, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) partijai, dėl to jam yra grasinama ir jis bus pasodintas į kalėjimą.

6.3. Departamentas 2021 m. lapkričio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: 1) nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos); 2) išsiųsti asmenį iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini); 3) uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos; 4) įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento sprendimu, su skundu privaloma ikiteismine tvarka kreipėsi į Departamento skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisiją, kuri 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimu prieglobsčio prašytojo skundą dėl Departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo panaikinimo atmetė.

7. Teismas byloje vadovavosi Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto, Europos Parlamento ir Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 10 straipsnio 1 dalies b punkto, Įstatymo 76 straipsnio 2 dalies, 83, 86 ar 87 straipsnio, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punkto nuostatomis, aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktika prieglobsčio bylose.

8. Teismas nustatė, kad byloje ginčo, kad pareiškėjas yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) ir yra už savo kilmės valstybės ribų, nėra. Pareiškėjas baimę grįžti į savo kilmės valstybę sieja su priklausymu (duomenys neskelbtini) partijai bei (duomenys neskelbtini) tautai.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, teisės aktus, teismų praktiką, padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje (ne) suteikimo, turėjo atlikti griežtą, išsamų ir kruopštų pareiškėjo situacijos vertinimą. Vertinant, ar prašytojas visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas, nesvarbu, ar prašytojas iš tikrųjų turi rasinių, religinių, tautinių, socialinių ar politinių savybių, dėl kurių jis gali būti persekiojamas, su sąlyga, kad tokią savybę prašytojui priskiria persekiojimo vykdytojas. Valstybės institucijos, nagrinėjančios tarptautinės apsaugos prašymą, surinkta informacija apie kilmės šalį turi atitikti esminius kriterijus, kurie yra įtvirtinti minėtuose teisės aktuose (Direktyva 2011/95/ES, kuri įgyvendinta Įstatyme ir Apraše). Jeigu konkrečioje tarptautinės apsaugos prašymo byloje nustatoma, kad surinkta informacija apie kilmės šalį neatitinka esminių kriterijų, kuriuos ji turėtų atitikti pagal minėtus teisės aktus, valstybės institucijos pareiga bendradarbiauti su tarptautinės apsaugos prašymo prašytoju ir surinkti pagrindžiančią informaciją, negali būti laikoma tinkamai įvykdyta.

10. Teismas konstatavo, kad Departamento atliktas tyrimas iš esmės atitinka anksčiau aptartus vertinimo kriterijus. Iš Departamento tyrimo medžiagos, ginčijamų sprendimų teismas sprendė, kad atsakovas pakankamai išsamiai įvertino pareiškėjo apklausos metu pateiktus argumentus, susijusius su jo padėtimi kilmės valstybėje, t. y., išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią analizę, šaltiniai, kuriais vadovavosi atsakovas, yra patikimi.

11. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutiko su atsakovo vertinimu, kad pareiškėjo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, jog EPPB išskiria kelis padidintos rizikos asmenų profilius, į kuriuos reiktų atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo Irako Respublikos piliečiams, tačiau pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl skunde minimi EPPB išskiriami padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjo atveju nėra aktualūs ir netaikytini. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo pateikti paaiškinimai, susiję su jo išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtina aplinkybės, jog jis buvo susidūręs su padidinta persekiojimo grėsme, todėl nenustatyta, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jam gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

12. Teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, padarė išvadą, kad Departamentas surinko išsamią informaciją apie kilmės valstybę ir tinkamai įvertino prieglobsčio prašytojo (pareiškėjo) pateiktą informaciją kilmės valstybėje turimos informacijos kontekste. Teismas pažymėjo, kad Departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjo papasakota istorija tiek apklausos metu Departamente, tiek teismo posėdžio metu nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjui gresia persekiojimas. Pareiškėjo deklaruojama baimė šiuo aspektu taip pat negali būti laikoma „visiškai pagrįsta”. Pareiškėjo subjektyvios prielaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Kitų aplinkybių, kurios sąlygotų pavojų jo gyvybei, Prieglobsčio prašytojas nenurodė. Pareiškėjo baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir visiškai pagrįstos baimės pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta. Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai atsisakė pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo argumentai neleido teismui suabejoti Departamento padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl pareiškėjui papildomos apsaugos suteikimo negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad įvertinus pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiamas. Duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė, byloje taip pat nėra. Pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

14. Teismas konstatavo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį nėra pagrindo.

15. Teismas pažymėjo, kad Departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Tiek atsakovas, tiek Komisija pasisakė dėl visų esminių pareiškėjo argumentų. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas, prieš priimdamas ginčijamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo, ėmėsi protingų priemonių išklausyti asmenį, tinkamai įvertino pareiškėjo paaiškinimus ir, atsižvelgdamas į juos, surinko visą naujausią informaciją apie kilmės valstybę. Departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punkto nuostatomis, nurodė, kad Komisija turi teisę nerengti žodinio posėdžio, nes pareiškėjas neįvardijo aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų buvęs būtinas, be to, pareiškėjas žodžiu buvo išklausytas apklausų Departamente metu, teismo posėdyje, ir jo teisė būti išklausytam (įskaitant teisme) buvo užtikrinta.

16. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą išsiųsti jį į kilmės valstybę, vadovaudamasis Direktyvos 2008/115/EB 7 straipsnio nuostatomis, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį pagrįstai atmestas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, o įvertinus pareiškėjo atvykimo aplinkybes į Lietuvą (žinojo ir suprato, kad vyks į Europos Sąjungą (Lietuvą) nelegaliai, neteisėtai kertant Lietuvos–Baltarusijos sieną), prašymo išnagrinėjimą skubos tvarka, teismas padarė išvadą, kad ši 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo dalis yra pagrįsta ir teisėta, nes atsakovas pagrįstai sprendė, kad yra tikimybė, jog pareiškėjas slėpsis ir nusprendė vykdyti jo išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos.

17. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo, vadovaudamasis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalies, Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo” 5, 44 punktų nuostatomis, pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą., atsakovas taip pat yra saistomas gero administravimo principų.

18. Teismas pažymėjo, kad nors įvertinus visas aplinkybes padaryta išvada, jog pareiškėjas kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos, nes iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje, ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarką, padaręs kokių nors teisės pažeidimų.

19. Teismas, vertindamas atsakovo sprendimą įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, vadovaudamasis Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436, 12 punktu, 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (OL 2006 L 381, p. 4) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (OL 2018 L 314, p. 14), (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką mažintina iki 2 metų, padarė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Teismas pažymėjo, kad netenkinus kitų pareiškėjo skunde nurodytų reikalavimų, netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo iš naujo.

III. 21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti pilna apimtimi.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo tokius argumentus:

22.1. Pareiškėjas nesutinka su sprendimu ir mano, kad nebuvo tinkamai įvertinta kilmės valstybės informacija, susijusi su bendra teisės taikymo ir pareiškėjo individualios persekiojimo rizikos tikimybe. Vertinant faktinių aplinkybių trūkumų visumą, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės neįrodo tarptautinės apsaugos suteikimo poreikio. Atsižvelgus į grėsmę pareiškėjui, baimė grįžti vertintina kaip visiškai pagrįsta. „Visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata šiuo atveju yra įvykdyta ir pareiškėjas atitinka UTPĮ 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pareiškėjui suteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

22.2. Pareiškėjas nurodė konkrečius faktus, tačiau šie faktai nebuvo visapusiškai ir teisingai įvertinti. Pareiškėjas Migracijos departamento vykdyto tyrimo metu buvo nurodęs faktinių duomenų visumą, kuri pagrindė prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėjas pateikė pakankamai informacijos bei objektyvių duomenų, kurie įrodė, kad persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Pareiškėjas skunde Komisijai nurodė visas objektyviam sprendimui reikalingas aplinkybes, tačiau faktai buvo interpretuojami ir sprendimas vertintinas kritiškai. Nagrinėjamu atveju tiek iš pareiškėjo pasakojimo, tiek iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos galima pagrįstai daryti išvadą, kad pareiškėjui jo kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei, kuri yra persekiojama valstybinio subjekto. Taigi, pareiškėjo deklaruojama baimė laikytina visiškai pagrįsta, pareiškėjas, pajutęs realią grėsmę savo gyvybei, nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdamas nuo persekiojimų išvyko į Lietuvą. Jei pareiškėjas bus grąžintas į savo kilmės šalį jam gresia mirtis ir susidorojimas. Pareiškėjo persekiojimas dėl UTPĮ 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma. Pareiškėjas mano, kad jo pasakojimas neturi formos ir turinio trūkumų, o atsižvelgiant į surinktą kilmės valstybės informaciją, yra nustatytos aplinkybės, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojo suteikimo poreikį.

22.3. 4. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo atitikties įstatymo 86 straipsnio nuostatoms buvo neteisingai įvertinti visi aspektai bei aplinkybės, nebuvo įvertinta individuali pareiškėjo situacija. Pagal EŽTT praktiką, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Nagrinėjamu atveju nebuvo teisingai įvertinta įstatymo 87 straipsnio 1 dalies nuostatų atitikties pareiškėjui aspektai, buvo pažeistos Tvarkos aprašo 99 punkto nuostatos.

22.4. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, nes buvo pažeistos proceso teisės normos, žmogaus teisės į teisingą bylos nagrinėjimą principas, o atsakovo surinkta ribota informacija, kuria rėmėsi teismas, yra neobjektyvi ir prieštarauja pareiškėjo kilmės šalies realybei. Bylą nagrinėjantis teismas buvo suklaidintas, o esminiai faktinių aplinkybių vertinimo trūkumai nebuvo pašalinti, ir tai sudaro pagrindą teismo sprendimą naikinti.

23. Atsakovas Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti, bei pateikia tokius atsiliepimo argumentus:

23.1. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo skundo argumentais, kad atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

23.2. Pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė dvejomis priežastimis, t. y., kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) politinei partijai ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) patiria netinkamą elgesį. Tyrimo metu, įvertinus pareiškėjo pateiktus dokumentus apie priklausymą (duomenys neskelbtini) partijai, buvo nustatyta, kad pareiškėjas priklauso minėtai partijai. Tačiau, tyrimo metu įvertinus pareiškėjo pasakojimo apie jo persekiojimą ir grėsmę sėsti į kalėjimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymi esminiai trūkumais (nedetalus, nenuoseklus, prieštaringas, grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis) ir prieštarauja surinktai kilmės valstybės informacijai. Migracijos departamento surinkta aktuali kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad visi (duomenys neskelbtini) nariai susiduria su persekiojimo rizika, nes didesnę riziką susidurti su persekiojimu susiduria tie (duomenys neskelbtini) nariai, kurie dalyvauja mitinguose ir demonstracijose, viešai kritikuoja vyriausybę ar prezidentą, pasisakę (duomenys neskelbtini) politiniais klausimais ar aktyviai ir matomai domėjęsi aukšto rango (duomenys neskelbtini) šeimos nario teismo byla. Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus įrodymus ir nustatytus pasakojimo trūkumus bei atsižvelgęs į surinktą kilmės valstybės informaciją, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo veikla atkreipė į jį valdžios dėmesį, tiek, kad jam kyla didelės žalos rizika arba persekiojimas grįžus į (duomenys neskelbtini). Aplinkybė, jog pareiškėjas teisėtai (lėktuvu) išvyko iš kilmės valstybės, patvirtina faktą, kad pareiškėjas kilmės valstybėje nesusiduria su padidintos rizikos dėmesiu.

23.3. Vertindamas kitą pareiškėjo motyvą, paskatinusį jį išvykti iš kilmės valstybės, Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją, kuri nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) yra sistemingai persekiojami (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad vakarų (duomenys neskelbtini) gali susidurti su visuomenės diskriminacija, tačiau (duomenys neskelbtini) užtikrina teisinius ir administracinius instrumentus nuo diskriminacijos (pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus diskriminacija yra draudžiama). Įvertinus pareiškėjo individualią padėtį, nenustatyta aplinkybių, padidinančių tikimybę (duomenys neskelbtini) jam susidurti su diskriminacija. Pareiškėjo pasakojimas apie tariamai patiriamą diskriminaciją dėl tautybės yra abstraktus, bendro pobūdžio, o jokių konkrečių asmenų, nuo kurių nukentėjo, pareiškėjas nenurodė. Atsižvelgiant į pareiškėjo pasakojimo apie diskriminaciją abstraktumą bei į kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą dėl jo tautybės yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta.

23.4. Migracijos departamentui priimant Sprendimą buvo nuosekliai įvertinta pareiškėjo situacija bei nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė; taip tapo nustatyta, kad jo gyvenamojo je vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte.

23.5. Ginčijamame Sprendime detaliai išdėstytos ir įvertintos aplinkybės, pagrindžiančios pareiškėjo išsiuntimo ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką sprendimo teisėtumą. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio, be to, pirmosios instancijos teismas sutrumpino draudimo atvykti laikotarpį.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Byloje kilo ginčas dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. 21S43525, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą), bei nuspręsta išsiųsti jį į kilmės valstybę, ir šį Sprendimą ikiteismine tvarka įvertinusios Komisijos 2021 m. gruodžio 31 d. sprendimo Nr. 6K-2591, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, tačiau pažymėjo, kad Migracijos departamentas nustatė neproporcingą terminą uždrausti pareiškėjui atvykti, todėl minėtą terminą bei terminą įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi, skaičiuojamą nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, sutrumpino iki dvejų metų.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kurį iš esmės grindžia nesutikimu su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjo teigimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas neatliko tinkamo individualaus tyrimo, nevertino asmeninių pareiškėjo savybių, todėl nepagrįstai teigė, kad pareiškėjo prašymas yra nekonkretus, abstraktus, ir jam kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini), ir dėl jo priklausymo partijai.

27. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas.

29. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

30. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

31. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

32. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

33. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

34. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

35. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, jog 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 str. 5 d. a–e p.).

36. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

37. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.

38. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.

39. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas apklausos Departamente metu paaiškino, jog iš (duomenys neskelbtini) išvyko dėl dviejų priežasčių, t. y. dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai ir dėl to, kad (duomenys neskelbtini) patiria netinkamą elgesį.

40. Apklausos Departamente metu pareiškėjas nurodė esminius argumentus, kad yra (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini) mieste. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini)jis negali kalbėti savo gimtąja kalba, tęsti savo kultūros ir tradicijų, o 2012 m. išpuolių prieš (duomenys neskelbtini) metu žuvo daug jo pusbrolių. (Duomenys neskelbtini) neturi žodžio laisvės, yra ignoruojami engiami. Pareiškėjas taip pat nurodė esantis (duomenys neskelbtini) partijos narys, valdančioji partija riboja opozicinių partijų narių teisę į demonstracijas, ir grįžęs į kilmės valstybę, dėl partinės priklausomybės jis gali būti įkalintas, persekiojamas.

41. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo apklausų metų duotus paaiškinimus, sutinka su Departamento vertinimu, kad pareiškėjo pasakojimas negali būti vertinamas kaip patikimas ir pakankamas įrodymas prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti.

42. Iš skundžiamo Departamento Sprendimo matyti, kad atsakovas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjas nurodė, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini) politinei partijai, iš įvairių šaltinų surinko informaciją apie šią partiją, kuri propaguoja (duomenys neskelbtini) teises demokratijos keliu, šios partijos įsteigimą, veiklą, partijos narių padėtį 2012–2021 metais. Taip pat Departamentas surinktos informacijos kontekste vertino pareiškėjo pasakojimą. Departamentas nustatė, kad pareiškėjo priklausymas (duomenys neskelbtini) partijai nekelia abejonių, tačiau įvertinus pareiškėjo pasakojimo apie pareiškėjo persekiojimą dėl dalyvavimo partinėje veikloje, ir dėl to kylančias grėsmes būti sulaikytam ir įkalintam, turinį, konstatuotina, jog pareiškėjo pasakojimas pagrįstai pripažintas kaip nepakankamas teiginiams, jog dėl pareiškėjo priklausymo šiai partijai jam gali grėsti persekiojimas, sulaikymas, pagrįsti. Departamentas apklausos metu nustatė prieštaravimus, pareiškėjo pasakojimo nenuoseklumą, neišsamumą teikiant informaciją apie pareiškėjo patirtus persekiojimus ar grasinimus.

43. Akcentuotina ir tai, kad Departamentas vadovavosi 2020 m. kovo mėn. Jungtinės Karalystės „Home Office“ gairėse dėl (duomenys neskelbtini) partijos narių prieglobsčio prašymų vertinimo pateiktais išaiškinimais, pagal kuriuos, be kita ko, nėra tikėtina, kad asmuo susidurs su persekiojimu vien dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini) nariu ar rėmėjas. Rizika, su kuria jis susidurs, priklausys nuo asmens profilio ir jo veiklos. Paprasti (duomenys neskelbtini) nariai dažniausiai atkreipia neigiamą valdžios dėmesį dalyvaudami mitinguose ir demonstracijose, viešai kritikavę vyriausybę ar prezidentą, pasisakę (duomenys neskelbtini) politiniais klausimai, ar aktyviai ir matomai domėjęsi aukšto rango (duomenys neskelbtini) šeimos nario teismo byla. Priešingu atveju, mažiau tikėtina, jog paprastas (duomenys neskelbtini) narys dėl savo politinių įsitikinimų pritrauks neigiamą (duomenys neskelbtini) valdžios dėmesį. Kiekvienas asmuo turi įrodyti, kad jo narystė ar parama (duomenys neskelbtini) (arba priskiriama narystė ar parama) atkreipė į juos neigiamą valdžios dėmesį tiek, kad jiems kyla didelės žalos rizika arba persekiojimas grįžus į (duomenys neskelbtini).

44. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pasakojimo nenustatyta, kad jis aktyviai dalyvautų minėtos partijos veikloje, pareiškėjas nenurodė, kad kritikavo kilmės valstybės valdžią ir vadovą. Pareiškėjas apklausos Departamente metu nurodė, kad dalyvavo demonstracijose, mitinguose, jų metu buvo sumuštas valdančiosios partijos atstovų, informacijos apie kitokius grasinimus ar persekiojimą nenurodė. Pareiškėjas iš pradžių teigė, jog kelis kartus buvo sulaikytas, tačiau vėliau šią informaciją paneigė, ir nenurodė, jog dėl priklausymo (duomenys neskelbtini) partijai asmeniškai būtų susidūręs su persekiojimu, bet nurodė, jog kiti partijos nariai buvo sulaikyti, ir jis gali būti sulaikytas, grįžęs į kilmės valstybę, tačiau šio savo teiginio negalėjo pagrįsti konkrečiomis aplinkybėmis. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog pareiškėjo priklausymas (duomenys neskelbtini) partijai savaime nesąlygoja tarptautinės apsaugos poreikio, todėl sutiktina su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo subjektyvios prielaidos dėl galimo persekiojimo nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.

45. Nustatyta, kad Departamentas, pasisakydamas dėl pareiškėjo priklausymo (duomenys neskelbtini) tautinei mažumai, skundžiamame Sprendime analizavo pareiškėjo kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) padėtį ir nustatė, kad kilmės valstybėje ribojamos kai kurios (duomenys neskelbtini) teisės iš esmės dėl aktyvaus dalyvavimo (duomenys neskelbtini) politinėje veikloje. (Duomenys neskelbtini) taip pat yra teisinių ir administracinių priemonių skųstis dėl patiriamos diskriminacijos, kuri yra draudžiama pagal (duomenys neskelbtini) įstatymus.

46. Pareiškėjo apklausos metu pateiktas pasakojimas dėl jo kaip (duomenys neskelbtini) diskriminavimo, netinkamo elgesio, yra daugiau bendro pobūdžio, nesusietas su jo asmeniu. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gyvenantys (duomenys neskelbtini) negali kalbėti savo kalba, tęsti savo kultūros ir tradicijų, nes (duomenys neskelbtini) yra diskriminuojami, jie neturi žodžio laisvės, yra ignoruojami ir engiami. Pareiškėjas nenurodė, kad jam dėl priklausymo nurodytai etninei grupei kiltų asmeninio pobūdžio grėsmė. Tokie pareiškėjo prašymo motyvai patvirtina, kad pareiškėjas su persekiojimu, pavojumi jo sveikatai ir gyvybei kilmės valstybėje dėl to, kad yra (duomenys neskelbtini), nesusidūrė. Pareiškėjas savo pasakojimą iš esmės grindė bendra (duomenys neskelbtini) nesaugia ir sunkia padėtimi kilmės šalyje. Tačiau, kaip minėta, bendra saugumo padėtis kilmės šalyje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme.

47. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pagrįstai pripažinta, kad Prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

48. Teisėjų kolegija tais pačiais pagrindais pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą. Nenustatyta, kad pareiškėjui kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Nagrinėjamu atveju Departamentas vertino, ar Prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietovėje ((duomenys neskelbtini) miestas) saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai ir nustatė, kad Prieglobsčio prašytojo paskutinė gyvenamoji vieta yra nutolusi maždaug 1 000 km nuo sienos su Sirija bei nėra pranešama apie saugumo incidentus (duomenys neskelbtini) regione. Atsižvelgus į tai, pagrįstai konstatuota, kad Prieglobsčio prašytojas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

49. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti ir su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad atsakovas nevertino jo nurodytų aplinkybių, kadangi pareiškėjas iš esmės atsakovui dėstė nedetalius ir nenuoseklius argumentus (apie galimą siekį persekioti ir suimti pareiškėją dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) partijos veikloje, ar dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini)), jų nesiedamas su individualia situacija, nenurodydamas, kada ir kas konkrečiai grasino pareiškėjui. Šiuo atveju pareiškėjas nepagrindė „pagrįstos baimės“ kriterijaus. Teisėjų kolegija nurodo, jog Departamentas nuosekliai įvertino pareiškėjo situaciją ir pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neįrodė, kad jo veikla atkreipė į jį valdžios dėmesį, tiek, kad jam kyla didelės žalos rizika arba persekiojimas grįžus į (duomenys neskelbtini).

50. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Departamentas įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo, kurioms pritarė ir pirmosios instancijos teismas. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų, įvertino pareiškėjo individualią padėtį. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis atsakovas įvertino tinkamai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Šių išvadų nepaneigia apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai. Ginčijami Migracijos departamento ir Komisijos sprendimai priimti nepažeidus jų priėmimo procedūrų, yra motyvuoti, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 56 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo K. E. (K. E.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė