a175e6e9-2d95-4f08-bb69-aebfb7eb86df · Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-224-869/2011(Proceso Nr. 1-10-1-01421-2010-4)Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.1. (S) VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLietuvos Respublikos vardu 2011 m. gegužės 24 d.Vilnius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėja Renata Jocienė,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Rimantui Binzai,dalyvaujant prokurorui Rimui Juodžiui,nukentėjusiajai O. B.,jos atstovui pagal įstatymÄ V. B.,kaltinamojo gynėjui ir civilinio atsakovų AS ,,S. M.“ ir AS „S. M.“ atstovybės Lietuvoje atstovui, advokatui Aivarui Å kėmai,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje:G.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis AS ,,S. M.“ atstovybėje, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., padarymu.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : G. B., 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį CITROEN C 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 81 punkto reikalavimus, tai yra vairuodamas automobilį buvo neatidus bei neatsargus, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatvės link, reguliuojamoje sankryžoje ties(duomenys neskelbtini) gatve, sukdamas į deÅ¡inę, degant raudonam Å¡viesoforo signalui, esant pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į deÅ¡inę, nedavė kelio pėsčiajai O.

B., einančiai per pėsčiųjų perėjÄ degant žaliam Å¡viesoforo signalui, ir jÄ partrenkė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios O. B. sveikata. Kaltinamasis G. B., apklaustas teisme kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir paaiÅ¡kino, kad 2010 m. rugsėjo 28 d., po pietų, vairavo automobilį CITROEN C 3, važiavo darbo metu, darbo reikalais. Jo darbo sutartis sudaryta su AS ,,S. M.“ atstovybe Lietuvoje, jis yra atstovybės atstovas. Judėjo (duomenys neskelbtini)gatve, (duomenys neskelbtini) gatvės turėjo pasukti į  (duomenys neskelbtini) gatvę.

Privažiuodamas prie pėsčiųjų perėjos, matė, kad nėra pėsčiųjų, todėl jo dėmesys buvo nukreiptas į kitÄ pusę. Ties pėsčiųjų perėja jis sustojo, kadangi turėjo praleisti kitus automobilius. Jis buvo pilnai sustojęs, nesitikėjo, kad važiuojamojoje dalyje gali atsirasti pėsčioji. Atsisukęs pamatė pėsčiÄ jÄ . Kai pamatė pėsčiÄ jÄ , ji buvo ties jo automobiliu, o jis tuo metu atsisukinėjo ir pradėjo važiuoti. Pastebėjo, kad pėsčioji važiuojamojoje kelio dalyje.

Jis partrenkė nukentėjusiÄ jÄ , kuri pargriuvo ant žemės. Tuo metu jam degė raudonas Å¡viesoforo signalas. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, pasiteiravo, kokia nukentėjusiosios bÅ«klė, padėjo atsikelti. IÅ¡kvietė policijÄ , nukentėjusiÄ jÄ pasodino į savo automobilį ir kartu laukė policijos. Atvažiavę policijos pareigÅ«nai iÅ¡kvietė greitÄ jÄ pagalbÄ , nukentėjusioji nuėjo link greitosios pagalbos automobilio. Kaip jis suprato, nukentėjusioji atsisakė važiuoti su medikais, sakė, kad jai reikia pas gydytojÄ užraÅ¡yti savo vyrÄ .

Jis nuvežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ poliklinikÄ , kur ji sutvarkė savo reikalus, po to nuvežė jÄ namo. NukentėjusiÄ jÄ jis įkalbinėjo kreiptis į medikus, tačiau ji atsisakė. NukentėjusiÄ jÄ parvežęs namo, jis paskambino jos sÅ«nui, pasikalbėjo su jos vyru. Nukentėjusiajai davė 100 Lt tvarsčiams. Po kurio laiko sužinojo, kad jam iÅ¡kelta baudžiamoji byla. NukentėjusiÄ jÄ po įvykio jis aplankė ir ligoninėje, ir slaugos namuose, bendravo su jos sÅ«numi, kurio teiraudavosi apie nukentėjusiosios sveikatÄ , savo noru pervedė 500 Lt į nukentėjusiosios sÄ skaitÄ .

Ä®vykio dienÄ Å¡iek tiek lynojo, kadangi nukentėjusioji buvo su skėčiu, tačiau eismo sÄ lygos buvo normalios. Savo kaltę pilnai pripažįsta ir dėl padarytos veikos nuoÅ¡irdžiai gailisi. PraÅ¡o baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal A. A. laidavimÄ (b.l. 55-58).Nukentėjusioji O. B. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad įvykio dienÄ Ä—jo į poliklinikÄ vaistų vyrui, kuris yra patyręs infarktÄ . Priėjus prie perėjos, užsidegė žalia Å¡viesa, ji praleido dvi maÅ¡inas ir ruošėsi eiti.

Jai einant per perėjÄ , jÄ partrenkė automobilis. IÅ¡jungęs variklį, iÅ¡lipo automobilio vairuotojas, kuriam ji pasakiusi: „kÄ tu padarei, man dega žalia Å¡viesa“. Automobilio vairuotojas atsiprašė, pasodino jÄ ant automobilio sėdynės, iÅ¡kvietė policijÄ . Vėliau vairuotojas nuvežė jÄ Ä¯ poliklinikÄ , paskambino jos sÅ«nui. SÅ«nus labai greitai atvažiavo ir nuvežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ Lazdynų ligoninę. Ten jai buvo atlikta operacija. Automobilio vairuotojas buvo mandagus, tačiau po Å¡io eismo įvykio jos sveikata smarkiai paÅ¡lijo.

Ji vartoja migdomuosius vaistus, jos kraujo spaudimas didelis, nenori iÅ¡važiuoti iÅ¡ namų. Nukentėjusioji pareiÅ¡kė byloje civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovų AB „L.D.“ ir AS „S. M.“ atstovybės Lietuvoje 2900 Lt turtinės žalos atlyginimÄ bei 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimÄ . Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjimo teisme metu dalį pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio draudimo bendrovė patenkino, palaikė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį likusioje dalyje.Nukentėjusiosios atstovas pagal įstatymÄ V.

B. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jo motinai O. B. po eismo įvykio buvo nustatytas sumuÅ¡imas. Ä®vykio dienÄ jis atvežė motinÄ Ä¯ ligoninę, kur buvo nustatyta, kad jai reikia atlikti abiejų kojų operacijÄ , atvyko tyrėja. Automobilio, partrenkusio motinÄ , vairuotojo, jis tÄ vakarÄ nebetrukdė, nes matė, kad jis sÄ Å¾iningai reagavo į įvykį. Vairuotojas siÅ«lėsi aplankyti jo motinÄ , tačiau pastaroji atsisakė. Savo motinai jis aiÅ¡kino, kad toks įvykis gali atsitikti ir jam, nes jis kiekvienÄ dienÄ vairuoja, ta perėja yra labai pavojinga, joje dažnai atsitinka panaÅ¡Å«s įvykiai.

Po Å¡io įvykio jo motina labai pasikeitė, paseno per kelis mėnesius, niekur negali nueiti, jis lanko motinÄ du kartus per savaitę. V. B. nurodė, jog iÅ¡ pradžių G. B. jo motinai davė 100 Lt, po to pervedė dar 500 Lt. Civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytÄ 2900 Lt turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos vaistams, papildomam maitinimui, transportavimui, kurui, o 20000 Lt neturtinę žalÄ sudaro motinos patirtas fizinis skausmas, iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, bendravimo galimybių sumažėjimas, patirtas dėl eismo įvykio.

Liudytoja L. M. teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nukentėjusioji O. B. yra jos motina, o jos atstovas V. B. - jos brolis. 2010 m. rugsėjo 28 d. įvykusio eismo įvykio nematė, savo motinÄ tÄ dienÄ matė po įvykio ligoninėje. Iki eismo įvykio, kurio metu buvo sutrikdyta sveikata, jos motina buvo aktyvi, prižiÅ«rėdavo jos tėvÄ , padėdavo vaikams, turėjo ir prižiÅ«rėjo žemės sklypÄ . Po eismo įvykio ji tapo priklausoma nuo artimųjų, pati gali tik iÅ¡eiti į kiemÄ , jos psichika pažeista.

MotinÄ , jai bÅ«nant slaugos ligoninėje, ji su broliu lankydavo kiekvienÄ dienÄ , turėjo daug papildomų iÅ¡laidų. Mano, kad psichikos sutrikimai yra tiesioginė eismo įvykio pasekmė, motina kenčia skausmus, reaguoja į bet kokį prisiminimÄ , susijusį su įvykiu. Ji negali bendrauti su jÄ partrenkusiu automobilio vairuotoju, nors jis nėra piktybiÅ¡kas, avarijÄ padarė netyčia. Jos motina labai prisiriÅ¡usi prie tėvo, kuris po insulto yra dezorientuotas, ir dėl to atsisako reabilitacijos.

Ateities prognozės dėl motinos sveikatos bÅ«klės yra liÅ«dnos, jai visÄ laikÄ bus reikalinga priežiÅ«ra.Laiduotoja A. A. teisiamajame posėdyje paaiÅ¡kino, kad palaiko praÅ¡ymÄ perduoti G. B. jos atsakomybei pagal laidavimÄ (b.l. 59). Ji nurodė, jog G. B. pažįsta nuo 1995 metų. Ji pati yra patyrusi Å¡eÅ¡ias avarijas, jos brolis žuvo avarijoje, todėl G. B. ji visada žada priminti, kad pastarasis vairuotų pailsėjęs, kad tinkamai įvertintų situacijÄ , bÅ«tų atidus už vairo.AS ,,S. M.‘‘ bei AS „S. M.“ atstovybės Lietuvoje atstovas, advokatas A.

Å kėma teisiamojo posėdžio metu prašė AS ,,S. M.‘‘ bei AS ,,S. M.‘‘ atstovybei pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį atmesti. Be kaltinamojo prisipažinimo nusikalstamos veikos padarymu, jo kaltė padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., visiÅ¡kai įrodyta nukentėjusiosios, jos atstovo bei liudytojos paaiÅ¡kinimais, kita bylos medžiaga.2010 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykio vietos schemoje nurodyta transporto priemonės padėtis po eismo įvykio. IÅ¡ eismo įvykio vietos schemos matyti, kad įvykio metu lengvasis automobilis Citroen C 3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo G. B., nebuvo apgadintas. Sudarant eismo įvykio vietos schemÄ , pėsčioji O. B. sėdėjo automobilyje (b.l. 5).Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. G 4105/10 (01) duomenimis nustatyta, kad O. B. 2010-09-28 eismo įvykio metu patyrė kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžimÄ ir deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžimÄ . Sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiÄ jÄ partrenkiant automobiliui ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ .

IÅ¡ turimų medicininių dokumentų negalima nustatyti, iÅ¡ kurios pusės važiavęs automobilis partrenkė pėsčiÄ jÄ (b.l. 12-13).Byloje esančiais medicininiais duomenimis nustatyti eismo įvykio metu O. B. padaryti sužalojimai bei aplinkybės, susiję su tolimesniu jų gydymu.Baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį traukiamas asmuo, kuris, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis G. B. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos tiek apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylÄ teisme prisipažino visiÅ¡kai bei davė nuoseklius parodymus. Jo bei nukentėjusiosios O. B., jos atstovo pagal įstatymÄ V. B., liudytojos L. M. nurodytos aplinkybės visiÅ¡kai sutampa, duomenų, paneigiančių nurodytas aplinkybes, byloje nėra. Be to, kaltinamojo parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: O. B. medicininiai duomenys, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto iÅ¡vada, 2010 m. rugsėjo 28 d. eismo įvykio vietos schema, kita bylos medžiaga.

Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia teismui daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ - 2010 m. rugsėjo 28 d., apie 13.27 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Vilniuje, vairuodamas automobilį CITROEN C 3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 81 punkto reikalavimus, t. y., vairuodamas automobilį buvo neatidus bei neatsargus, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatvės link, reguliuojamoje sankryžoje ties (duomenys neskelbtini) gatve, sukdamas į deÅ¡inę, degant raudonam Å¡viesoforo signalui, esant pritvirtintai lentelei su žalia rodykle, nukreipta į deÅ¡inę, nedavė kelio pėsčiajai O.

B., einančiai per pėsčiųjų perėjÄ degant žaliam Å¡viesoforo signalui, ir jÄ partrenkė, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta pėsčiosios O. B. sveikata. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį. Dėl pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio Nukentėjusioji O. B. byloje pareiÅ¡kė 22900 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį. IeÅ¡kiniu praÅ¡oma iÅ¡ atsakovo AB ,,L.D.“ pritiesti 2900 Lt turtinės žalos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o draudimo atlyginimui nepakankant žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ pritiesti iÅ¡ atsakovo AB ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje (b.l. 64-67).

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjimo teisme metu dalį pareikÅ¡to civilinio ieÅ¡kinio draudimo bendrovė patenkino, palaikė pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį likusioje dalyje.AS ,,S. M.“ atstovybė Lietuvoje atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu civiliniu ieÅ¡kiniu dalyje, kurioje reikalaujama žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ AS ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje, kaip bendraatsakovo, nesutinka, praÅ¡o atsakovu pripažinti tik AB ,, L.D.“ ir ieÅ¡kinį dalyje, kurioje reikalaujama žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ AS ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje, kaip iÅ¡ bendraatsakovo, atmesti.

AB ,,L.D.“ atsiliepime į civilinį ieÅ¡kinį nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis bei įvertinus civilinio ieÅ¡kovo pateiktus dokumentus, AB ,,L.D.“ apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 9503,02 Lt draudimo iÅ¡mokÄ , kuriÄ sudaro 8632,00 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 807,56 Lt gydymo iÅ¡laidų atlyginimas ir 63,46 Lt kelionės iÅ¡laidų atlyginimas. Dėl tinkamų civilinių atsakovų Civilinė ieÅ¡kovė O.

B. byloje pareiÅ¡kė 22900 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji bei jos atstovas pagal įstatymÄ V. B. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palaikė, žalos skirtumÄ , susidariusį tarp AB ,,L.D.“ atlygintos turtinės ir neturtinės žalos dalies prašė priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AS ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje. Bylos duomenimis nustatyta, kad AS ,,S. M.“ atstovybė Lietuvoje yra užsienio juridinio asmens AS ,,S. M.“ atstovybė.

Lietuvos Respublikos CK 2.56 str. numato, jog juridinio asmens atstovybė yra juridinio asmens padalinys, turintis savo buveinę ir turintis teisę atlikti tam tikrus veiksmus, t.y. atstovauti juridinio asmens interesams ir juos ginti, sudaryti sandorius bei atlikti kitus veiksmus juridinio asmens vardu, vykdyti eksporto ir importo operacijas, tačiau tik tarp užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų, įsteigusių atstovybę, arba su ja susijusių įmonių, įstaigų ar organizacijų ir atstovybės. Lietuvos Respublikos CK 2.56 str. 3 d. imperatyviai nurodo, jog juridinio asmens atstovybė nėra juridinis asmuo.

Nepaisant to, jog nukentėjusioji, pareikÅ¡dama civilinį ieÅ¡kinį, civiliniais atsakovais pasirinko ir nurodė AB ,,L.D.“ ir AS ,,S. M.“ atstovybę Lietuvoje, 2011-01-20 teisiamojo posėdžio metu teismas, atsižvelgdamas į eismo įvykio metu kaltinamojo vykdytas darbo funkcijas bei darbdaviui priklausančio automobilio vairavimo faktÄ , į nagrinėjamÄ bylÄ civiliniu ieÅ¡kovu įtraukė ir AS ,,S. M.“.Bylos duomenimis nustatyta, jog eismo įvykio metu nukentėjusiajai turtinė ir neturtinė žala buvo padaryta AS ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje valdoma transporto priemone, t.y. automobiliu CITROEN C 3, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo AS ,,S. M.“ atstovybės Lietuvoje darbuotojas G. B. savo darbo metu. AS ,,S. M.“ atstovybė Lietuvoje eismo įvykio metu buvo apdraudusi savo civilinę atsakomybę transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AB „L.D.“. Dėl Å¡ios priežasties nukentėjusiajai padarytÄ turtinę bei neturtinę žalÄ draudimo sutarties ribose privalo atlyginti draudimo bendrovė, o tuo atveju, jei atsakingam draudikui sumokėjus iÅ¡mokÄ yra atlyginamas ne visa nukentėjusiajam asmeniui padaryta žala, likusiÄ Å¾alos dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.264 str. nuostatomis (kai eismo įvykį sukėlė darbuotojas, valdęs didesnio pavojaus Å¡altinį, darbo santykių pagrindu), privalo atlyginti darbdavys.

Kadangi, kaip jau buvo minėta, AS ,,S. M.“ atstovybė Lietuvoje nėra laikoma juridiniu asmeniu, galinčiu atstovauti ir ginti savo interesus teisme, civilinė atsakomybė Å¡iuo atveju kyla AS „S. M.“. Dėl atlygintinos žalos dydžio Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamÄ ja byla.Civilinio ieÅ¡kinio dalyku pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str. gali bÅ«ti dvi žalos rÅ«Å¡ys: turtinė ir neturtinė žala.

Ä® turtinės žalos sÄ vokÄ Ä¯eina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala, materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos, iÅ¡laidos, kurios atsirado paÅ¡alinant nusikalstamos veikos pasekmes. Neturtinei žalai yra priskiriamas asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.).

Spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti 2900 Lt turtinės žalos atlyginimo, teismas įrodytomis ir pagrįstomis pripažįsta O. B. turėtas iÅ¡laidas vaistams bei gydymui, sudarančias 807,56 Lt, kurias nukentėjusiajai jau yra kompensavęs AB ,,L.D.“. Teismas taip pat pripažįsta pagrįstomis dalį civilinės ieÅ¡kovės kelionės iÅ¡laidų, t.y. O. B. bei jos artimųjų keliones į: VÅ¡Ä® VUGPL (19 km x 3 kartai + 7 km x 4 kartai + 14 km x 6 kartai) = 169 km;Marcinkevičiaus ligoninės Subačiaus padalinį (2 kartus per savaitę x 2 mėn.) = 384 km;VÅ¡Ä® Valakupių reabilitacijos centrÄ (3 kartai per savaitę x 3 sav.) = 117 km;Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybÄ (18 km x 4 kartai) = 72 km;Vilniaus teritorinę ligonių kasÄ â€“ 6 km;AB „Lietuvos draudimÄ â€œ (12 km x 4 kartai) = 48 km;Centro poliklinikos LukiÅ¡kių filialÄ (23 km x 7 kartai + 12 km x 2 kartai) = 209 km;Techninės pagalbos neįgaliesiems centrÄ - 11 km;Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ â€“ 16 km.

Viso 1032 km. Skaičiuojant vidutiniÅ¡kai 10,44 l – 100 km kuro normÄ (automobiliai Hunday Santa Fe ir Audi A8), tai sudaro 107,75 l. Skaičiuojant vidutinę kuro kainÄ (A-95 benzinas) – 4,3 Lt/l, kompensuojama kelionės iÅ¡laidų suma sudarytų 463,33 Lt. Spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kovės turėtų iÅ¡laidų pagerintam maitinimui atlyginimo, teismas atsižvelgia į aplinkybę, jog po eismo įvykio patirtus sužalojimus besigydančiam asmeniui yra rekomenduojamas pagerintas maitinimas, tačiau teismas Å¡iuo konkrečiu atveju taip pat įvertina aplinkybę, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusiajai gydytojų dietologų bÅ«tų skirtas specialus maitinimosi rėžimas, taip pat teismas įvertina aplinkybę, jog nukentėjusioji gyvena kartu su sutuoktiniu, todėl iÅ¡laidos maitinimui yra skiriamos ne vienam, o dviems asmenims.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais civilinės ieškovės nurodomos išlaidos pagerintam maitinimui mažintinas iki 200 (dviejų šimtų) Lt.Tokiu atveju bendra ieškovei priteistina turtinė žala sudarytų 1471 Lt (807,56 Lt + 463,33 Lt + 200 Lt). Atsižvelgiant į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju AB ,,L.D.“ nukentėjusiajai yra atlyginęs 817,02 Lt, o kaltinamasis – 600 Lt, iš viso 1471,02 Lt, šios sumos įskaitytinos į civilinei ieškovei atlygintinos turtinės žalos dydį, o likusioje dalyje pareikštas civilinis ieškinys atmestinas.Neturtinės žalos kriterijai, kaip jau buvo minėta, yra numatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnyje ir detalizuoti teismų praktikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

IÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus teismas daro iÅ¡vadÄ , kad O. B. yra padaryta neturtinė žala, kadangi ji nukentėjo nuo nusikalstamos veikos – G. B. padaryto KET pažeidimo, sukėlusio nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Nustatydamas ieÅ¡kovei priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas įvertina tai, kad nusikalstama veika yra padaryta automobilio, t.y. padidinto pavojaus Å¡altinio, vairuotojo, kurį teisės aktai ir bendrieji moralės bei gyvenimo principai įpareigoja bÅ«ti ypač atidžiam.

Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis sutrikdė nukentėjusiosios sveikatÄ , jai buvo padaryti kÅ«no sužalojimai. Byloje iÅ¡tirtais įrodymais, specialisto iÅ¡vada nustatyta, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio krumplio lūžimÄ ir deÅ¡inio blauzdikaulio iÅ¡orinės kulkÅ¡nies lūžimÄ , nuo 2010-09-28 iki 2010-10-01 buvo gydyta VÅ¡Ä® Vilniaus Universitetinėje greitosios pagalbos ligoninėje. Nuo 2010-10-01 iki 2010-12-02 gydymas tęstas VÅ¡Ä® Marcinkevičiaus ligoninėje, dgn.: bÅ«klė po kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio kondilio lūžio, operuota 2010-09-29; bÅ«klė po deÅ¡inio iÅ¡orinio kulÅ¡nelio lūžio.

Nuo 2010-12-03 iki 2010-12-23 gydymas tęstas VÅ¡Ä® Valakupių reabilitacijos centre, dgn.: kairio blauzdikaulio iÅ¡orinio kondilio lūžis; deÅ¡inio iÅ¡orinio kulÅ¡nelio lūžis; kairio blauzdikaulio kondilio lužio osteosintezė-autoangioplastika. Nukentėjusioji sveikatos sutrikdymo pasekmes jautė ilgÄ laikÄ , jas tebejaučia iki Å¡iol, dėl eismo įvykio sukeltų pasekmių ilgÄ laikÄ negalėjo vaikščioti, 2 mėnesius judėjo vežimėlio pagalba, su vaikÅ¡tyne, vėliau – 4 mėnesius privalėjo naudotis ramentais.

Å iuo metu O. B. galimybės taip pat dar yra ribotos. Spręsdamas klausimÄ dėl civilinei ieÅ¡kovei priteisitinos neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ , neturėdamas tyčios sužaloti nukentėjusįjį asmenį, į kaltinamojo elgesį po eismo įvykio – nuvežė nukentėjusiÄ jÄ Ä¯ ligoninę, nuolatos rÅ«pinosi jos sveikata, į teisingimo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus. Tokiu bÅ«du įvertinus iÅ¡dėstytas aplinkybes ir atsižvelgiant į teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 15000 (penkiolikos tÅ«kstančių) Lt.

Atsižvelgiant į aplinkybę, jog AB ,,Lietuvos draudimas“ yra apskaičiavęs ir nukentėjusiajai jau iÅ¡mokėjęs maksimalaus dydžio, t.y. 8632,00 Lt, neturtinės žalos atlyginimÄ , neatlyginta neturtinės žalos suma, sudaranti 6368 Lt (15000 Lt - 8632,00 Lt), nukentėjusiajai O. B. priteistina iÅ¡ AS „S. M.“, o likusioje ieÅ¡kinio dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ Teisiamajame posėdyje kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir perduoti jį laiduotojai.

Laiduotoja prašė perduoti kaltinamÄ jį perduoti jai pagal laidavimÄ . Prokuroras tokiam kaltinamojo praÅ¡ymui neprieÅ¡taravo. Vertinant pareikÅ¡tÄ praÅ¡ymÄ atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jam nutraukti, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja visi pagrindai kaltinamojo atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 str. 1 d. nuostatas, numatančias asmens, padariusio baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymÄ perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ , t.y.: kaltinamojo padarytas nusikaltimas kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Å ioje Lietuvos Respublikos BK straipsnio dalyje numatyta griežčiausia bausmė yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl toks nusikaltimas, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnio 4 dalyje, priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sÄ lyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog A. A. yra pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ perduoti G.

B. jos atsakomybei pagal laidavimÄ . Apklausta teisiamojo posėdžio metu ji nurodė, jog yra neteista, nebausta administracine tvarka, dirbanti vadovaujantį darbÄ , kaltinamÄ jį pažįsta nuo 1995 metų, mano, jog turi galimybę daryti jam teigiamÄ Ä¯takÄ . Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai iÅ¡dėstytos kitos bÅ«tinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lygos. Pagal Å¡ias sÄ lygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis:

1) pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ , 2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , 3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog visos aukščiau nurodytos sÄ lygos egzistuoja, t.y.: kaltinamasis yra neteistas, nusikalstamÄ veikÄ padarė pirmÄ kartÄ , apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, visiÅ¡kai pripažino savo kaltę nusikaltimo padarymu ir dėl to gailėjosi, savo noru atlygino dalį žalos (600 Lt), dalį žalos byloje yra atlyginusi draudimo įmonė (9503,02 Lt), be to, byloje pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys ne kaltinamajam, o kitiems civiliniams atsakovams.

Taip pat įvertinus byloje esančius įrodymus, t.y. jog iki nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis buvo neteistas, po nusikalstamos veikos padarymo naujų teisės pažeidimų nepadarė, nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka, dirba, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas manyti, kad G. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos sÄ lygos atleisti G. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 40 str., Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 301-308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a:

G. B., padariusį nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ ir baudžiamÄ jÄ bylÄ jo atžvilgiu nutraukti. Perduoti G. B. pagal laidavimÄ laiduotojai A. A., nustatant 2 metų laidavimo terminÄ .Priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AS ,,S. M.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini)) 6368 (Å¡eÅ¡is tÅ«kstančius tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis) Lt O. B. naudai patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                        Renata Jocienė NuoraÅ¡as tikras:TeisėjaRenata Jocienė