2023-10-11 Nr. AB-17963-3-61-3-00734-2022-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1303-442/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00734-2022-3

Procesinio sprendimo kategorija 12.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. J. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas) 2022 m. vasario 3 d. sprendimą Nr. RM-3454 „Dėl prašymo išdėstyti baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimą ir priverstinio išieškojimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Pareiškėjas kreipėsi į VMI su 2022 m. sausio 11 d. prašymu „Dėl mokestinė sutarties sudarymo bei sprendimo Nr. (23,31-08) 483-7693) panaikinimo“ (reg. 2022 m. sausio 12 d. Nr. GM-1529) (toliau – ir Prašymas) bei 2022 m. vasario 3 d. prašymu (reg. Nr. GNA-8670) (toliau – ir 2022 m. vasario 3 d. prašymas), prašydamas sudaryti naują sutartį dėl administracinių nuobaudų (ROIK 18087879054, 18088336500, 18081563431, 18087955763) išdėstymo dėl sunkios finansinės padėties, kurią lėmė COVID-19 pandemijos metu galioję ribojimai. VMI skundžiamu Sprendimu, atsisakė Prašymą nagrinėti iš esmės, nurodydama, jog jau yra praėję maksimalūs galimi išdėstymo laikotarpiai.

2.2. VMI Sprendime nurodydama, jog remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 675 straipsnio 2 dalimi bei Mokestinės nepriemokos ar baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 268 (toliau – ir Taisyklės) 10 punktu, pareiškėjo baudų už administraciniu nusižengimus terminai yra pasibaigę, formaliai aiškina teisės aktų nuostatas. Šiuo atveju pareiškėjui nėra aišku kaip VMI apskaičiavo termino dienos pradžią bei kokiame teisės akte numatytas būtent toks termino skaičiavimas, kokį Sprendime pateikė atsakovas. Remiantis sąžiningumo, teisėtumo, perteklinės prievartos netaikymo bei kitais bendraisiais teisės principais, Taisyklių 10 punkte įtvirtintas dvejų metų laikotarpis, neturėtų būti skaičiuojamas formaliai atsižvelgiant į tai, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2021 m. liepos 1 d. buvo paskelbtas griežtas karantinas, veikla bei judėjimas – apriboti.

2.3. Pareiškėjas 2020 m. birželio 22 d. raštu kreipėsi į VMI dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus neigiamą poveikį, susijusį su viruso COVID-19 paplitimu. VMI 2021 m. liepos 17 d. raštu Nr. RNA-18620 „Atsakymas į prašymą dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusį su viruso COVID-19 paplitimu“ (toliau – ir VMI 2021 m. liepos 17 d. raštas) patvirtino, kad pareiškėjo veikla yra įtraukta į neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių vykdomų veiklų sąrašą ir atnaujino mokestinių paskolų sutartyse išdėstytų baudų terminus. VMI minėtame rašte pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2020 m. kovo 16 d. iki ekstremalios situacijos pabaigos ir dar du mėnesius po ekstremaliosios situacijos pabaigos, automatiškai (be jokio prašymo), yra atleidžiamas nuo delspinigių ir nevykdomas išieškojimas. Taip pat, kad susidūrus su sunkumais vykdant mokestines prievoles, siūloma prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (neskaičiuojant palūkanų) teikti tik pasibaigus ekstremaliai situacijai (ir dar du mėnesius po jos pabaigos). Iš VMI 2021 m. liepos 17 d. rašto turinio matyti, jog ji nesirengė taikyti perteklinės prievartos priemonių, o stengėsi padėti sudarant, jei reikalinga, naują mokestinę sutartį. ANK 675 straipsnio 3 dalyje nustatytas administracinės nuobaudos senaties terminas VMI išdėsčius administracinių baudų mokėjimą dalimis, nebūtų viršytas.

3. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai argumentai:

3.1. VMI atsakydama į pareiškėjo 2020 m. birželio 22 d. prašymą Nr. GM-46171 dėl pagalbos priemonių taikymo, patyrus poveikį, susijusį su viruso COVID-19 paplitimu, informavo pareiškėją, kad jo vykdoma veikla pagal prašymą įtraukta į VMI neigiamą poveikį dėl COVID-19 patyrusių vykdomų veiklų sąrašą, todėl jei jis susidurs su sunkumais vykdant mokestines prievoles, prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį (neskaičiuojant palūkanų), gali teikti pasibaigus ekstremaliai situacijai (ir dar du mėnesius po tokios situacijos pabaigos), kadangi VMI viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymas Nr. VA-33 „Dėl Inspekcijos viršininko 2020 m. kovo 26 d. įsakymo Nr. Va-27 „Dėl pagalbos priemonių mokesčių mokėtojams, paveiktiems koronaviruso (Covid-19) sukeltų neigiamų pasekmių“ (toliau – ir VMI viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymas) pakeitimo, taikomas tik administruojant mokestines prievoles. VMI viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymas taikomas tik administruojant mokestines prievoles. Už administracinius nusižengimus VMI viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymas netaikomas, todėl pareiškėjo argumentai, kad galėjo prašymą dėl baudų už administracinius nusižengimus išdėstymo pateikti po ekstremalios situacijos pabaigos yra nepagrįsti.

3.2. VMI, vadovaudamasi Mokestinės nepriemokos sumokėjimo atidėjimą (išdėstymą) reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Sprendimu ir 2022 m. vasario 7 d. raštu RM-3909 „Dėl prašymų išdėstyti baudų už administracinius nusižengimus ir mokestinės nepriemokos sumokėjimą (toliau – ir VMI 2022 m. vasario 7 d. raštas) pareiškėją informavo, kad baudų už administracinius nusižengimus mokėjimas gali būti išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos, todėl išdėstyti baudas už administracinius nusižengimus ilgesniam laikotarpiui nėra teisinio pagrindo. Kadangi buvo praėję maksimalūs galimi išdėstymo laikotarpiai, pareiškėjo Prašymas ir 2022 m. vasario 3 d. prašymas nebuvo nagrinėjami iš esmės.

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo atsisakyta pareiškėjo prašymą dėl paskirtų baudų už padarytus administracinius nusižengimus mokėjimo išdėstymo nagrinėti iš esmės, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. sausio 11 d. pateikė VMI Prašymą, kuriame prašė:

1) leisti sudaryti vieną mokestinę sutartį paskirtoms baudoms (ROIK 18087879054, 18088336500, 18081563431, 18087955763);

2) leisti sudaryti naują mokestinę sutartį, atidedant paminėtų baudų sumokėjimą iki metų bei pateikti su sutarties sudarymu reikalingus dokumentus;

3) panaikinti VMI 2022 m. sausio 12 d. sprendimą išieškoti laiku nesumokėtas baudas už administracinius nusižengimus iš turto Nr. (23,31-08) 483-7693 (toliau – ir VMI 2022 m. sausio 12 d. sprendimas) bei sustabdyti likusių sprendimų priėmimą kaip perteklinę prievartos priemonę. Pareiškėjas paaiškino, kad paskirtų baudų negalėjo apmokėti dėl 2020-2021 m. paskelbto karantino, ekstremaliosios padėties metu galiojusių veiklos ribojimų bei sunkios materialinės padėties. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą Prašymą, ginčijamu Sprendimu, informavo pareiškėją, kad Prašymas nebus nagrinėjamas iš esmės, nes neatitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo išdėstymą, numatytų reikalavimų, t. y. kadangi jau yra praėję maksimalūs galimi išdėstymo laikotarpiai.

VMI dėl VMI 2022 m. sausio 12 d. sprendimo paaiškino, kad atsižvelgdama į pareiškėjo Prašymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, 2022 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-8118 pripažinti netekusiu galios VMI 2022 m. sausio 12 d. sprendimą, kadangi minėtas sprendimas išieškoti baudą iš turto dar nebuvo perduotas vykdyti antstoliui. Atsižvelgiant į tai, kad Prašymas dėl baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimo išdėstymo nebus nagrinėjamas iš esmės, prašė nedelsiant sumokėti pareiškėjui skirtas 621,39 Eur baudas už administracinius nusižengimus: 21,39 Eur - ROIK 18087879054; 150 Eur – ROIK 18088336500, 150 Eur – ROIK 18081563431 ir 300 Eur ROIK 18087955763.

Pareiškėjas 2022 m. vasario 3 d. pakartotinai kreipėsi į VMI su 2022 m vasario 3 d. prašymu atidėti arba išdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 3 d. iki 2023 m. vasario 2 d. mokestinės nepriemokos suma 621,39 Eur, kurią sudaro 21,39 Eur, 150 Eur, 150 Eur, 300 Eur. VMI, 2022 m. vasario 7 d. raštu, atsakydama į pareiškėjo prašymą, informavo, jog paaiškinimas dėl baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimo išdėstymo buvo pateiktas Sprendime ir dar kartą pakartojo jame nurodytas aplinkybes bei argumentus dėl kurių Prašymas negali būti nagrinėjamas iš esmės.

7. Teismas spręsdamas ginčą vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalimi, MAĮ 14 straipsnio 7 dalimi, 88 straipsnio 1 dalimi, ANK 675 straipsnio 2 dalimi, Taisyklių 10 punktu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Teismas sutiko su atsakovo pateiktu aplinkybių vertinimu ir padaryta išvada, kad pareiškėjo prašymas negalėjo būti nagrinėjamas iš esmės, kadangi jo pateikimo metu jau buvo praėję galimi baudų už administracinius nusižengimus išdėstymo laikotarpiai. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas, remdamasis iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, Prašymu ir 2022 m. vasario 3 d. prašymu kreipėsi į VMI dėl 621,39 Eur baudų už administracinius nusižengimus (identifikaciniai kodai (ROIK): 18087879054 (21,39 Eur), 18088336500 (150 Eur), 18081563431 (150 Eur) ir 18087955763 (300 Eur)) sumokėjimo išdėstymo. Kaip matyti, iš atsakovo pateiktų duomenų, pareiškėjo baudų už administracinius nusižengimus mokėjimo terminai: 2019 m. gegužės 31 d., 2019 m. birželio 22 d., 2019 m. liepos 30 d. ir 2019 m. gruodžio 25 d. Atsižvelgiant į nurodytas datas, maksimalūs baudų už administracinius nusižengimus išdėstymo terminai yra iki 2021 m. gegužės 31 d., 2021 m. birželio 21d., 2021 m. liepos 29 d. ir 2021 m. gruodžio 24 d. Teismas vertino, kad išdėstymas nebūtų galimas, kadangi jau yra suėjęs maksimalus dvejų metų laikotarpis, per kurį baudų už administracinius nusižengimus išdėstymas buvo leistinas, t. y. nagrinėjamu atveju nėra tenkinama Taisyklių 10 punkte įtvirtinta sąlyga, kuri yra esminė sprendžiant dėl baudų už administracinius nusižengimus išdėstymą. Atsakovas pagrįstai informavo pareiškėją, kad jo Prašymas nebus nagrinėjamas iš esmės.

9. Teismas pažymėjo, nors pareiškėjas tiek skunde, tiek ir posėdžio metu akcentavo, kad nėra aišku kaip ir kokiomis teisės aktų nuostatomis remdamasi VMI apskaičiavo, jog baudų už administracinius nusižengimus išdėstymo terminai yra pasibaigę, kaip matyti iš Sprendimo turinio, minėti pareiškėjo teiginiai negali būti laikomi pagrįstais. Sprendime yra aiškiai nurodyta, jog remiamasi Taisyklių 10 punktu, kuriame nustatyta, jog maksimalus dvejų metų laikotarpis per kurį baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas gali būti atidėtas ar išdėstytas, pradedamas skaičiuoti nuo ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos. Taip pat nurodytos konkrečios datos iki kurių turėjo būti sumokėtos pareiškėjui skirtos baudos už administracinius nusižengimus ir atitinkamai atsižvelgiant į šias datas, pateiktos datos pridėjus maksimalų galimą išdėstymo laikotarpį.

10. Teismas atkreipė dėmesį, jog VMI viršininko 2020 m. balandžio 28 d. įsakymas taikomas tik administruojant mokestines prievoles, tačiau netaikomas administruojant baudas už administracinius nusižengimus. Aplinkybė, jog VMI 2020 m. liepos 17 d. rašte buvo nurodžiusi, kad susidūrus su sunkumais vykdant mokestines prievoles prašymą sudaryti mokestinės paskolos sutartį teikti rekomenduojama tik pasibaigus ekstremaliai situacijai (ir dar du mėnesius po jos pabaigos), nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas pagrįstai tikėjosi, kad prašymą dėl baudų už administracinius nusižengimus išdėstymo gali pateikti po ekstremalios situacijos pabaigos, kadangi minėtame rašte buvo pažymėta, jog kalbama konkrečiai apie mokestines prievoles.

11. Teismas konstatavo, kad VMI Sprendime aiškiai ir išsamiai nurodė kokiomis teisės aktų nuostatomis remiantis ir dėl kokių priežasčių pareiškėjo Prašymas nebus nagrinėjamas iš esmės. VMI nepažeidė bendrųjų teisės (draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą) ir gero administravimo (objektyvumo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia) principų, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo Prašymas dėl baudų (621,39 Eur) už administracinius nusižengimus išdėstymo negali būti nagrinėjamas iš esmės, kadangi yra praėję maksimalūs galimi išdėstymo laikotarpiai ir pareiškėjo atveju išdėstyti baudas už administracinius nusižengimus ilgesniam laikotarpiui nėra teisinio pagrindo. Teismas įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti nėra pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo, kuris laikomas išvestiniu reikalavimu iš reikalavimo panaikinti ginčijamą Sprendimą, nėra galimas, kadangi teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

III. 12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pareiškėjo pateiktus dokumentus. VMI 2021 m. liepos 17 d. rašte baudos už administracinius nusižengimus buvo išdėstytos ir pakeisti mokėjimų grafikai. Dėl paskelbto karantino, ekstremaliosios situacijos pareiškėjo veikla buvo sustabdyta, apribotas pajamų gavimas. VMI dėl negaunamų įmokų buvo nutraukusi mokestinių prievolių išdėstymo sutartis. Pareiškėjui kyla abejonė, ar Taisyklių 10 punktas yra taikytinas mokestinėms sutartims, kurias VMI nutraukė be pagrįsto teisinio pagrindo, turint omenyje, kad šalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas karantinas. VMI 2021 m. liepos 17 d. rašte buvo pasiūlyta pagalbos nukentėjusiems subjektams (taip pat ir pareiškėjui) priemonė. Prašymas sudaryti mokestinės paskolos sutartį suponavo teisėtus lūkesčius. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje nedalyvavo VMI atstovai ir jis pasiūlė teismui atidėti posėdį, tačiau pareiškėjo prašymas buvo atmestas.

14. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo atmesti.

15. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad proceso šalies (šiuo atveju – VMI atstovo) nedalyvavimas teismo posėdyje netrukdo bylos nagrinėjimui iš esmės ir nedaro Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimo negaliojančiu. Įvertinus pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytus argumentus ir motyvus, sprendimas yra pagrįstas ir išsamus, visi įrodymai ištirti išsamiai ir nuosekliai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės yra kilęs dėl VMI 2022 m. vasario 3 d. sprendimo Nr. RM-3454 „Dėl prašymo išdėstyti baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimą ir priverstinio išieškojimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Pareiškėjas 2022 m. sausio 11 d. pateikė VMI Prašymą, kuriame prašė: 1) leisti sudaryti vieną mokestinę sutartį paskirtoms baudoms (ROIK 18087879054, 18088336500, 18081563431, 18087955763); 2) leisti sudaryti naują mokestinę sutartį, atidedant paminėtų baudų sumokėjimą iki metų bei pateikti su sutarties sudarymu reikalingus dokumentus; 3) panaikinti VMI 2022 m. sausio 12 d. sprendimą bei sustabdyti likusių sprendimų priėmimą kaip perteklinę prievartos priemonę.

18. VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą prašymą, 2022 m. vasario 3 d. priimtu Sprendimu, informavo pareiškėją, kad prašymas nebus nagrinėjamas iš esmės, nes neatitinka teisės aktuose, reglamentuojančiuose baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimo išdėstymą, numatytų reikalavimų, t. y. kadangi jau yra praėję maksimalūs galimi išdėstymo laikotarpiai. Dėl VMI 2022 m. sausio 12 d. sprendimo, paaiškino, kad atsižvelgdama į pareiškėjo Prašymą ir vadovaudamasi MAĮ 110 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais protingumo ir ekonominio tikslingumo kriterijais, 2022 m. sausio 13 d. priėmė sprendimą Nr. (23.31-08) 483-8118 pripažinti netekusiu galios VMI 2022 m. sausio 12 d. sprendimą išieškoti 300 Eur baudą už administracinius nusižengimus iš turto, kadangi minėtas sprendimas išieškoti baudą iš turto dar nebuvo perduotas vykdyti antstoliui.

19. MAĮ 14 straipsnio 7 dalis (2020 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. XIII-3010 redakcija galiojusi iki 2023 m. gegužės 23 d.) nustatė, kad už administracinius nusižengimus ANK nustatyta tvarka paskirtų baudų administravimui ir išieškojimui tiesiogiai taikomi šio įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 12 punktas, 105 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 2 dalis, 107 straipsnio 6 dalis, 113 straipsnio 2 ir 5 dalys ir mutatis mutandis (su būtinaisiais pakeitimais) yra taikytini šio įstatymo 26 straipsnis (išskyrus 1 dalies 9 punktą), 84, 85 straipsniai, 87 straipsnio 1, 3, 4, 41 ir 5 dalys, 88 straipsnio 1, 2 ir 7 dalys, 108-112 straipsniai, 113 straipsnio 3 ir 4 dalys, IX, X skyriai, o asmenims, kuriems paskirtos baudos už administracinius nusižengimus, šioje dalyje nurodytų šio įstatymo straipsnių nuostatos taikomos taip pat kaip ir mokesčių mokėtojams.

20. MAĮ 88 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad mokestinės nepriemokos sumokėjimo terminą finansų ministro nustatyta tvarka mokesčių administratorius gali atidėti arba išdėstyti. Mokestinės nepriemokos mokėjimas atidedamas arba išdėstomas mokesčių administratoriaus sprendimu. Šio sprendimo pagrindu sudaroma mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis.

21. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas gali būti atidėtas arba išdėstytas ne ilgesniam kaip dvejų metų laikotarpiui, skaičiuojant nuo ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos.

22. Pagal Taisyklių 10 straipsnio nuostatas maksimalus terminas, kuriam gali būti atidėtas ar išdėstytas baudos už administracinį nusižengimą mokėjimas yra dveji metai, skaičiuojant nuo ANK 675 straipsnio 2 dalyje numatyto baudos sumokėjimo termino dienos.

23. Pagal ginčijame atsakovo Sprendime nurodytas aplinkybes, kurių pareiškėjas neginčija, Prašymo padavimo dieną, jau buvo pasibaigę Taisyklių 10 punkte nurodyti baudos už administracinius nusižengimus atidėjimo ar išdėstymo terminai, todėl atsakovas pagrįstai netenkino pareiškėjo Prašymo išdėstyti baudų už administracinius nusižengimus sumokėjimą.

24. Teisės aktuose nėra nustatyta, kad Taisyklių 10 punkte įtvirtintas terminas gali būti pratęstas, todėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Vyriausybės paskelbtu karantinu dėl COVID-19, nagrinėjamam ginčui nėra reikšmingos, todėl teisėjų kolegija jų nevertina.

25. Nesant pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo priimti naują sprendimą dėl mokestinės sutarties sudarymo.

26. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius