2025-03-26 Nr. CB-1922-2-68-3-02202-2023-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1007

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02202-2023-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Irmanto Šulco,

susipažinusi su 2025 m. kovo 12 d. paduotu atsakovo V. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. S. ieškinį atsakovams V. S., A. R., S. U., V. R. dėl nuosavybės teisės teisių gynimo ir atsakovų A. R., S. U., V. R. priešieškinį V. S., V. S. dėl servituto nustatymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartimi patvirtino ieškovės V. S. ir atsakovų A. R., S. U., V. R., V. S., trečiojo asmens I. S. 2024 m. liepos 31 d. sudarytą taikos sutartį; nutraukė civilinę bylą Nr. e2-486-1019/2024 pagal ieškovės V. S. ieškinį dėl nuosavybės teisių gynimo ir pagal atsakovų A. R., V. R. ir S. U. priešieškinį dėl servituto nustatymo.

Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 12 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo išspęsti iš esmės, priteisiant jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovų ir atsakovų.

Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 94 straipsnio normą, netinkamai vadovavosi teismų praktika (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartimi Nr. e3K-3-41-1075/2020), netinkamai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, šalims atsisakius ieškinio ir priešieškinio. Atsakovas buvo įtrauktas į bylą tiek ieškinį, tiek ir priešieškinį pareiškusių šalių valia, taigi jis neturėjo pasirinkimo dalyvauti byloje ar ne. Ieškovei atsisakius ieškinio, o kitiems atsakovams atsisakius priešieškinio yra pakankama ir pagrįsta priežastis atlyginti atsakovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes jis byloje nereiškė niekam reikalavimų, taikos sutartyje neįtrauktas joks jo reikalavimas, jis nuo pat pradžių ragino šalis ginčą išspręstas taikiai. Teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą sprendė pažeisdamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus. Vertindamas šalies procesinį elgesį, teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nors ieškinį ir priešieškinį pateikę asmenys nesiekė pasinaudoti galimybe ginčą spręsti neteisminiu keliu, vėlesniame bylos etape vis dėlto sudarė taikos sutartį.

2. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė remiasi tuo, kad siekiama užtikrinti laimėjusios šalies teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Šiuo atveju atsakovas laikytinas faktiškai bylą laimėjusia šalimi, nes jo atžvilgiu buvo atsisakyta abiejų reikalavimų. Teismų praktikoje pažymima, kad pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, pirmosios instancijos teisme yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas. Spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui atlyginimo, teismas nesivadovavo teismų praktika.

3. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatą, nutarties aprašomoje dalyje nurodydamas, jog teismas sprendžia ir bylinėjimosi išlaidų klausimą bei teikia motyvus, tačiau nutarties rezoliucinėje dalyje nepateikdamas jokio nutarimo bylinėjimosi išlaidų klausimu.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos ir pirmosios instancijos teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė

Irmantas Šulcas