2019-06-19 Nr. AB-13195-3-61-3-03379-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-398-552/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03379-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) 2018 m. spalio 4 d. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ 2018 m. rugpjūčio 30 d. raštą Nr. (1.15E)-24-5092; 2) įpareigoti VĮ „Regitra“ panaikinti Registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie transporto priemonės Citroen C4 Picasso valdytoją; 3) atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui J. S. terminą iki 2018 m. spalio 26 d. pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius sunkią jo turtinę padėtį arba žyminio mokesčio kvitą ir nurodė, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam teismui.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2018 m. spalio 30 d. gautas pareiškėjo pranešimas, kuriame nurodė, kad pateikė visus galimus ir turimus įrodymus dėl trūkumų pašalinimo.

Pareiškėjas nurodė, kad pateikti pažymų apie materialinę padėtį iš Sodros, registrų, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) negali. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Sodra atsisakė pateikti duomenis apie gaunamą pensiją, kadangi nepateikė paso. 2018 m. spalio 26 d. dėl duomenų pateikimo raštu kreipėsi į VMI, tačiau raštiško atsakymo dar negavo. Pareiškėjas tvirtino, kad gyvena ant skurdo ribos, o kreipimasis į registrus ir banko įstaigas daug kainuotų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu. Šiai nutarčiai įsiteisėjus, teismas nurodė skundą su priedais grąžinti pareiškėjui. Teismas taip pat išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Pareiškėjas J. S. atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį panaikino ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, tai buvo padaryta dar neišsprendus pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio. Neišsprendęs pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, teismas negalėjo nustatyti skundo trūkumo – pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, o jų nepateikus – pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo J. S. prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Nustatė J. S. terminą iki 2019 m. sausio 7 d. pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą ir išaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsisakė priimti J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties panaikinimo ir nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis atskiruoju skundu negali būti skundžiama.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi pareiškėjo J. S. skundą atmetė.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTĮ 25 straipsnio 2 dalimi, nurodė, kad prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas. ABTĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą, pareiškimą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 30 eurų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 36 ir 37 straipsniuose. Vadovaujantis ABTĮ 37 straipsniu, fizinis asmuo gali būti atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties. Dėl to teismui turi būti teikiamas motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi teismas netenkino pareiškėjo prašymo atleisti jį nuo žyminio mokesčio ir įpareigojo pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą. Pareiškėjui laiku (iki 2019 m. sausio 7 d. ) nepašalinus nustatytų skundo trūkumų, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjas nurodo, kad jo materialinė padėtis atleidžia nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Bylos esmė, kaip pažymi pareiškėjas, visiškai aiški, atsakovas tyčiniais veiksmais ir be jokio pagrindo išdavė netikrą autotransporto registracijos liudijimą, kuris naikintinas, tačiau susidariusioje situacijoje nėra aišku per kiek laiko pareiškėjas iš naujo turi kreiptis į teismą. Taip pat pareiškėjas nežino, kada bus suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl objektyvu ir ekonomiška būtų išnagrinėti bylą, pagal pateiktą 2018 m. spalio 4 d. skundą. Pradėjus procesą iš naujo, pareiškėjo tvirtinimu, klausimo nagrinėjimas labai užsitęstų, tačiau nesant kitos išeities, prašo išaiškinti, kokius konkrečius įrodymus turėtų pateikti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria pareiškėjo J. S. skundas laikytas nepaduotu.

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi, kuria pareiškėjui nustatytas terminas iki 2018 m. spalio 26 d. pateikti teismui įrodymus, pagrindžiančius jo sunkią materialinę padėtį arba žyminio mokesčio kvitą. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui. Pirmosios instancijos teisme 2018 m. spalio 30 d. gautas pareiškėjo pranešimas dėl trūkumų šalinimo, tačiau teismas, įvertinęs pranešimo turinį, 2018 m. spalio 30 d. nutartimi nustatė, jog pareiškėjas nepagrindė prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl turtinės padėties yra nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjas teismo 2018m. spalio 30 d. nutartį apskundė atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutartį ir skundo priėmimo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, tai buvo padaryta dar neišsprendus pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio. Neišsprendęs pareiškėjo prašymo dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio, teismas negalėjo nustatyti skundo trūkumo – pateikti žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus, o jų nepateikus – pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatė, kad pareiškėjas nepagrindė įrodymais savo sunkios turtinės padėties ir nustatė terminą iki 2019 m. sausio 7 d. pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą. Pareiškėjas, nesutikdamas su tuo, kad jis nepagrindė įrodymais sunkios turtinės padėties, pateikė atskirąjį skundą (prie atskirojo skundo pridėta metinė gyventojo deklaracija), kuriame prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi nurodė, kad ABTĮ nuostatos, reglamentuojančios atskirųjų skundų pateikimą teismui nenumato suinteresuotos šalies teisės ginčyti teismo nutartį, kuria netenkinamas pareiškėjo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio, pabrėžė, kad jam nustatytas terminas iki 2019 m. sausio 7 d. pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą ir atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. kovo 27 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ir nustatė terminą iki 2019 m. sausio 7 d. pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma. To pareiškėjas nepadarė – žyminio mokesčio nesumokėjo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas laiku, t. y. iki 2019 m. sausio 7 d., nepateikė žyminio mokesčio kvito, 2019 balandžio 4 d. nutartimi pagrįstai skundą laikė nepaduotu.

Teisėjų kolegija, atsakydama į J. S. atskirajame skunde išreikštą prašymą paaiškinti, kokius konkrečius įrodymus jis turi pateikti, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartimi jau nurodė pareiškėjui, kad sunki asmens finansinė padėtis gali būti įrodinėjama įvairiais duomenimis. Asmens sunkią turtinę padėtį gali įrodyti duomenys iš registrų, kuriuose registruojamas asmens turimas turtas Lietuvos Respublikoje, pažymos apie kredito įstaigose esančias asmens pinigines lėšas, duomenys apie draudžiamąsias pajamas, gauti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos apie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (žr., pvz., 2010 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-148/2010). Be kita ko, pažymėtina ir tai, kad pagal ABTĮ 37 straipsnį, atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra bylą nagrinėjančio teismo teisė, o ne pareiga. Tokį sprendimą teismas priima įvertinęs pareiškėjo motyvuotą prašymą ir jo pateiktus dokumentus, bet neprivalo pats rinkti įrodymų ar besąlygiškai tenkinti tokio pobūdžio prašymą.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas