2025-10-22 Nr. AB-17315-3-64-3-02497-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-31-662/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02497-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. A. kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau tikslino, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 36 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2023 m. birželio 12 d. buvo laikomas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. reorganizacijos – Šiaulių tardymo izoliatorius) (toliau – ir Šiaulių kalėjimas) ankštomis sąlygomis, pažeidžiant minimalią leistiną ploto normą. Pataisos įstaiga neužtikrino pakankamai suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimo, socialinių poreikių tenkinimo, kultūros ir sporto renginių, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose. Gyvenamosiose kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku iškviesti budintį pareigūną, tekdavo daužyti į duris ir tikėtis, kad pareigūnas išgirs ir prieis, nebuvo užtikrinamas saugumas iškilus grėsmei dėl sveikatos, smurto, fizinio skausmo. Kamerose neveikė ventiliacija, o visi rūkė, buvo vėdinama tik per langą. Kamerose nebuvo tinkamo patalpos apšvietimo, natūrali šviesa labai silpnai patenka į patalpas ir jų neapšviečia, elektros šviesa buvo labai stipri, nuo jos skaudėjo galvą ir akis. Kamerose nebuvo užtikrinta tinkama patalpos temperatūra, žiemą buvo nuo 5 iki 14°C, o vasarą net iki 40°C, taigi temperatūra viršijo leistinas normas. Kameros neremontuotos, lubos ir sienos pasidengusios pelėsiu, dažai atsilupę, buvo drėgna. Pareiškėjui dėl šių aplinkybių nuolat pasireikšdavo galvos ir gerklės skausmai, sukildavo temperatūra. Čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, nuo drėgmės pūdavo. Pareiškėjui nebuvo užtikrintos sąlygos turėti privatumą naudojantis higieniškais sanitariniais įrenginiais, visose kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kalinių atskirtas lubų nesiekiančia sienele, nebuvo jokios kabinos. Ne kartą buvo atvejų, kai naudojantis unitazu pareigūnai (įskaitant moteris) atidarydavo duris neįspėdami, neįsitikinę, kad naudojasi sanitariniu mazgu. Kamerose nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą. Kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės. Dėl tokių laikymo sąlygų patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus, fizinį skausmą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovo atstovas, ir Lietuvos kalėjimų tarnyba), su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad teisinis reguliavimas ginčui aktualiu laikotarpiu numatė, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta 3,6 kv. m minimalaus kameros ploto norma, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą, todėl sanitarinio mazgo plotas bei kameroje esančių baldų plotas yra įskaičiuotinas į bendrą vienam asmeniui tenkantį plotą kameroje. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas Šiaulių kalėjimo kamerose Nr. 52, Nr. 56, Nr. 41, Nr. 14, Nr. 13, Nr. 24, Nr. 25, Nr. 10, ir vienam asmeniui tenkantis plotas visiškai atitiko teisės aktų reikalavimus.

5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad Šiaulių kalėjime įrengtos dvi patalynės ir skalbinių dezinfekavimo kameros. Jose dezinfekuojama iš įstaigos išvykstančiųjų priduodama patalynė. Įstaigoje laikomi asmenys gali priduoti čiužinius dezinfekcijai ir savo nuožiūra, kai yra atvedami į pirmojo aukšto dušines ar kai yra keičiama patalynė.

6. Atsakovo atstovas teigė, kad tupimo tualeto įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Šiaulių kalėjimo kamerose įrengtos sanitarinio mazgo kabinos, kurių aukštis didesnis, nei 1,5 m. Kabinų durų angos užpildytos durų blokais, o dalyje kamerų sanitarinio mazgo kabinų – storo audinio nepermatomomis užuolaidomis. Sanitarinėse kabinose įrengti „Genuja“ tipo (tupimi) klozetai, o dalyje kamerų įrengti „Kompakt“ tipo (sėdimi) klozetai. Visi klozetai prijungti prie bendro fekalinės kanalizacijos tinklo. Visose kabinose sumontuoti praustuvai, veidrodžiai, lentynėlės higienos priemonėms.

7. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Šiaulių kalėjimo kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, bendra dirbtinė apšvieta atitiko teisės aktuose nustatytą rodiklį (gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx). Gyvenamųjų kamerų natūralaus apšvietimo teisės aktai nereglamentuoja. Kameros, skirtos nuteistiesiems ir suimtiesiems laikyti, nėra prilyginamos mokymo ar darbo patalpoms, todėl dirbtinis apšvietimas jose įjungiamas vadovaujantis protingumo kriterijais – tamsiuoju paros metu, o nakties metu išjungiamas. Ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose, kuriose bausmę atliko pareiškėjas, pažeidimų, susijusių su kamerų apšvietimu, nebuvo nustatyta.

8. Atsakovo atstovas laikėsi pozicijos, kad laisvės atėmimo vietos gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos Šiaulių kalėjime negalimos, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas 2003 metais yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymu draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai. Kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.

9. Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant skubiam poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Šiaulių kalėjimo administracija vadovaujasi gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, veikia atidžiai ir rūpestingai bei stengiasi mažinti neigiamą poveikį, galintį kilti įstaigoje laikomiems nuteistiesiems ir suimtiesiems dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Kartais budintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis, o tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema.

10. Atsakovo atstovas nurodė, kad įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje. Šiaulių kalėjime visu ginčo laikotarpiu suimtieji (nuteistieji) buvo vedami į treniruoklių salę, sporto aikšteles, užsiėmimų kambarį–skaityklą, žaidimų kambarius bei stalo teniso patalpą pagal kiekvieną savaitę tvirtinamą grafiką, kuris buvo sudaromas bendrai visiems suimtiesiems (nuteistiesiems). Šiaulių kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistai nuolat organizavo pozityvaus užimtumo renginius, bendradarbiaujant su visuomeninėmis organizacijomis ir savanoriais buvo vedami įvairūs užsiėmimai, skaitomos paskaitos įvairiomis socialinėmis temomis, buvo organizuojami susitikimai su religinių organizacijų atstovais. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose ir priemonėse pagrįstas savanoriškumo principu, nuteistieji turi savanoriškai dalyvauti įstaigoje vykdomose programose, priemonėse ir užsiėmimuose, nesant pareiškėjo valios išraiškos, Šiaulių kalėjimo administracija negalėjo priversti dalyvauti veiklose.

11. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2023 m. birželio 12 d., Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento atstovai atliko patikrinimą vienoje iš kamerų (Nr. 24), kurioje ginčo laikotarpiu bausmę atliko pareiškėjas, tačiau pažeidimų nenustatė.

II. 12. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjo D. A. skundą atmetė.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildino iš to, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2023 m. birželio 12 d. Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

14. Vadovaudamasis ginčo laikotarpiui aktualiomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymo Nr. V-317, 2023 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. V-15 nuostatomis ir iš 2023 m. lapkričio 24 d. pažymos Nr. SV-24-32558 nustatęs, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių kalėjime buvo laikomas nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2023 m. birželio 12 d. (viso 320 dienų) kamerose Nr. 52, Nr. 56, Nr. 41, Nr. 14, Nr. 13, Nr. 24, Nr. 52, Nr. 25 ir Nr. 10, su dar 1–5 asmenimis ir jam teko nuo 3,7 kv. m iki 9,25 kv. m, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus. Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų dydį, sanitarinių mazgų užimamą plotą bei kamerose buvusių asmenų skaičių (1–6) nustatė, kad kamerose Nr. 52, Nr. 56, Nr. 41 ir Nr. 14, kai jose buvo laikomi daugiausia 5–6 asmenys, atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą pareiškėjui teko mažiau kaip 3,6 kv. m, bet daugiau kaip 3 kv. m. Įvertinęs pažymos apie baldų užimamą plotą duomenis bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas, be kita ko, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017) bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją (2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.

15. Teismas taip pat aptarė Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir Higienos norma), 12, 14, 16, 17, 39 punktus, Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), nuostatas.

16. Teismas nustatė, kad vadovaujantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2023 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktu Nr. (6-12 4.80 Mr)PA-1860 pareiškėjo laikymo kameros Nr. 24 santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra kameroje atitiko Higienos normos 16 punkto reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo laikymo laikotarpiu buvo tikrinamos kitos pareiškėjo laikymo kameros, taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų skundęsis dėl konkrečios kameros būklės. Teismas pastebėjo, kad į bylą pateiktas pareiškėjo skundas Šiaulių kalėjimo direktoriui, rašytas 2023 m. rugpjūčio 9 d., t. y. pareiškėjui jau išvykus iš Šiaulių kalėjimo. Teismas nurodė, kad į šį pareiškėjo skundą atsakyta Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. SA-24-160, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas laikymo laikotarpiu nei į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių, nei į Šiaulių kalėjimo viršininką su prašymais ir skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų, mažo užimtumo nesikreipė.

17. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad buvo patikrinta ir Šiaulių kalėjimo kamera Nr. 57, higienos normos pažeidimų šioje kameroje taip pat nebuvo nustatyta. Minėtas aplinkybes patvirtina Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento 2023 m. balandžio 19 d. patikrinimo aktas Nr. (6-12 4.80 Mr) PA-1860.

18. Vadovaudamasis atsakovo atstovo pateikta informacija, kad siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą bei kvapų ištraukimą, Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.), atskiroms grupėms gyvenamųjų kamerų sumontuoti skirtingi ventiliatoriai bei nustatęs, kad pareiškėjas pats patvirtina, jog galimybė išvėdinti kameras per langą buvo sudaryta, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti minėtos Higienos normos 17 punkto pažeidimo.

19. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjo laikymo kameros Šiaulių kalėjime neatitiko higienos normos reikalavimų. Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas dėl kamerų būklės skundėsi abstrakčiai, nenurodė, kurioje jo laikymo kameroje ir konkrečiai kada kokie parametrai (oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinė apšvieta, oro judėjimo greitis ar kt.) buvo galimai pažeisti, dėl galimai netinkamų laikymo sąlygų laikymo laikotarpiu nei į įstaigos administraciją, nei į kitas institucijas nesikreipė, todėl nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjo laikymo kameros neatitiko higienos normos reikalavimų.

20. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog kamerose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, visose kamerose unitazas buvo gyvenamojoje patalpoje, nuo kitų kalinių atskirtas lubų nesiekiančia sienele, nebuvo kabinos, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, todėl kameroje dėl nemalonių kvapų tekdavo patirti stresą.

21. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimą dėl sanitarinių mazgų, teismas pažymėjo, kad jų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Eksploatavimo taisyklės, Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo inventoriumi normos). Teismas atkreipė dėmesį, kad Higienos norma nereglamentuoja sanitarinio mazgo įrengimo kamerose. Įvertinęs minėtą reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2021 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-214-415/2022 ir kt.), bylos duomenis, kad Šiaulių kalėjimo kamerose įrengtos sanitarinio mazgo kabinos, kurių aukštis didesnis nei 1,5 metro, kabinų durų angos užpildytos durų blokais, o dalyje kamerų – storo audinio nepermatomomis užuolaidomis, sanitarinėse kabinose įrengti „Genuja“ tipo (tupimi) klozetai, o dalyje kamerų įrengti „Kompakt“ tipo (sėdimi) klozetai, visi klozetai prijungti prie bendro fekalinės kanalizacijos tinklo, teismas laikė, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą.

22. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nusiskundimų, kad kamerose laikėsi nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo, teismas pažymėjo, kad ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Anot teismo, pats pareiškėjas nurodė, kad kameros buvo vėdinamos per langus, toks vėdinimo būdas numatytas ir Eksploatavimo taisyklių 12.10 papunktyje, taip pat Higienos normos 17 punkte. Teismas, be kita ko, pažymėdamas, kad, kaip nurodo atsakovo atstovas, kamerose sumontuoti ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai, priėjo prie išvados, kad neteisėti atsakovo veiksmai nenustatyti ir šiais aspektais.

23. Atsakydamas į pareiškėjo nusiskundimus, kad kamerose nebuvo veidrodžio, tualeto reikmenų spintelės, vadovaudamasis Aprūpinimo inventoriumi normomis, Eksploatavimo taisyklių nuostatomis, atsakovo atstovo atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad visose sanitarinių mazgų kabinose sumontuoti praustuvai, veidrodžiai, lentynėlės higienos priemonėms, pabrėždamas, kad šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateiktos kamerų fotonuotraukos, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo pretenzijos dėl veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelių nebuvimo kamerose atmestinos, nes veidrodžiai kamerose įrengti sanitarinių mazgų kabinose, o tualeto reikmenų spintelių įrengimo teisės aktai nereglamentuoja.

24. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus dėl nedezinfekuojamų čiužinių, vadovaudamasis Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. IR-139, nuostatomis, atsakovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, kad Šiaulių kalėjime įrengtos dvi patalynės ir skalbinių dezinfekavimo kameros, jose dezinfekuojama iš įstaigos išvykstančiųjų priduodama patalynė, įstaigoje laikomi asmenys gali priduoti čiužinius dezinfekcijai ir savo nuožiūra, kai yra atvedami į pirmojo aukšto dušines ar kai yra keičiama patalynė, teismas sprendė, kad šiuo aspektu pareiškėjo pretenzijos dėl čiužinių yra nepagrįstos.

25. Dėl pareiškėjo pretenzijų, kad jam nebuvo užtikrinta galimybė pasinaudoti signalizacijos mygtuku, teismas, vadovaudamasis Eksploatavimo taisyklių 12.11 papunkčiu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vertino, kad atsakovo atstovui neįrodžius, jog signalizacijos mygtuko įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams, laikoma, kad įstaiga nesilaikė reikalavo įrengti minėtą signalizacijos sistemą. Tačiau teismas pažymėjo, kad vien tai, jog nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas, dėl kurio pareiškėjui kilo neturtinė žala. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundėsi abstrakčiai, jo teiginys nesusietas su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nesant iškvietimo sistemos atmetė.

26. Vertindamas pareiškėjo nusiskundimus, kad nebuvo pakankamai užtikrinamas suimtųjų socialinių reabilitacijos programų įgyvendinimas, socialinių poreikių tenkinimas, organizuojama pakankamai kultūros ir sporto renginių, pareiškėjas negalėjo tinkamai sportuoti lauke ir patalpose, aptaręs teisinį reguliavimą, atsakovo atstovo pateiktą informaciją dėl socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimo ir kitų poreikių tenkinimo, teismas konstatavo, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys patvirtino, kad Šiaulių kalėjime suimtųjų teisė į užimtumą buvo pakankamai užtikrinama ir sudaroma galimybė pasirinkti tam tikras veiklas, pareiškėjas dėl nepakankamo užimtumo skundėsi abstrakčiai, nenurodė, kad jis prašė, bet jam nebuvo leista dalyvauti konkrečiuose renginiuose, varžybose, užimtumo programose, kad jam nebuvo leista pasinaudoti interneto prieiga, kada tai buvo padaryta. Teismas taip pat pažymėjo, kad iš byloje esančio Lietuvos kalėjimų tarnybos 2023 m. rugsėjo 20 d. rašto Nr. SA-24-160 matyti, kad pareiškėjas turėjo galimybę naudotis Šiaulių kalėjime veikiančia biblioteka, gauti įvairios literatūros, taip pat naudotis ribota interneto prieiga, tačiau bibliotekos paslaugomis nesinaudojo. Teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėjas mokėsi Šiaulių Saulėtekio gimnazijos suaugusiųjų mokymo skyriuje. Taip pat iš minėto rašto teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl užimtumo trūkumo į įstaigos administraciją su prašymais ir skundais nesikreipė.

27. Teismas pažymėjo, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant visoms trims civilinės atsakomybės sąlygoms, o nenustačius nei Šiaulių kalėjimo neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, darytina išvada, kad nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas, o pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

III. 28. Pareiškėjas D. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. priteisti pareiškėjui 36 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

29. Pareiškėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą nustatytus standartus CPT/INF (2015) (toliau – ir CPT), nustatančius minimalias įkalinimo sąlygas. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netinkamai išaiškino faktus ir aplinkybes.

30. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo privatumas buvo užtikrinamas. Pareiškėjas pabrėžia, kad minėti standartai numato, kad tualetai turi būti uždari, o ne dengiami su savais rankšluosčiais.

31. Pareiškėjas akcentuoja, kad dėl neįrengto signalizacijos mygtuko jis patyrė didelius išgyvenimus, kadangi kartu buvo laikomas su žudikais ir prievartautojais, nors pats buvo nuteistas už nusikaltimus susijusius su narkotikais.

32. Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnį, buvo pažemintas jo orumas, pažeidimai turėtų būti prilyginami kankinimui. Pareiškėjo įsitikinimu, patirti išgyvenimai išliks visą gyvenimą ir pakenks jo bendravimui su šeima.

33. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą ir pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

34. Atsakovo atstovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, procesinių teisės normų nepažeidė. Lietuvos kalėjimų tarnyba pažymi, kad pareiškėjas net neišvardija jokių aplinkybių, nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo, o tik reikalauja, kad būtų patenkintas pastarojo skundas.

35. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas visiškai nepagrindžia ir neindividualizuoja subjektyvių neigiamų pasekmių, išgyvenimų, priežastinio ryšio tarp nurodomų pažeidimų ir jam tariamai padarytos neturtinės žalos, nepateikia duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio klausimo sprendimui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 36. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės 36 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų Šiaulių kalėjime nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2023 m. birželio 12 d.

37. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, teismo praktiką, bylos medžiagą, bylos šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, skundą atmetė, konstatavęs, kad byloje nenustatytos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl neturtinės žalos atlyginimas negalimas.

38. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai išaiškino faktus ir aplinkybes, atkreipė dėmesį, kad sanitarinio mazgo įrengimas neužtikrino privatumo, o iškvietimo mygtuko neįrengimas sukėlė pareiškėjui didelius išgyvenimus. Anot pareiškėjo, Šiaulių kalėjimo padaryti pažeidimai prilyginami Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių aplinkybių ir nepateikia jokių įrodymų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo.

39. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

40. Įvertinusi bylos medžiagą, bylos šalių argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ginčui aktualų teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus plotas kamerose, byloje nenustatyti pareiškėjo nurodomi higienos normų pažeidimai (išskyrus dėl iš sanitarinio mazgo sklindančio kvapo), pareiškėjo privatumo užtikrinimas buvo pakankamas, esant kamerose įrengtoms sanitarinio mazgo kabinoms, kurių aukštis didesnis, nei 1,5 m, bei kabinų durų angoms esant užpildytoms durų blokais, o dalyje kamerų sanitarinio mazgo kabinų – storo audinio nepermatomomis užuolaidomis, pareiškėjas buvo aprūpintas teisės aktuose nurodytu inventoriumi, nenustatyta pareiškėjo užimtumo neužtikrinimo, pareiškėjui nekilo neturtinės žalos dėl neįrengto iškvietimo mygtuko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo ir įvertino pareiškėjo skunde nurodytus argumentus susijusius su netinkamomis laikymo sąlygomis Šiaulių kalėjime, atsakovo atstovo pateiktą informaciją ir įrodymus dėl jų, aptarė ir įvertino teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir jas teisingai ir visapusiškai įvertino. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus paneigiančių argumentų bei juos pagrindžiančių įrodymų. Pareiškėjas iš esmės deklaratyviais teiginiais skundžiasi dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo.

41. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad kameros vėdinimas atitinka Higienos normos reikalavimus, 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių tardymo izoliatoriuje užbaigti darbai, susiję su oro ventiliacijos pagerinimu, priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo nusiskundimų, jog patalpose laikėsi nemalonus kvapas, tačiau šiuo aspektu nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės nepaneigia pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad kameroje buvo juntamas blogas kvapas. Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023, 2023 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-440-520/2023, 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą, atsižvelgiant į pažeidimo mastą bei trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, nustatytus kitus pažeidimus, taip pat į įstatymuose įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, paprastai yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nuo 2022 m. birželio 29 d. iki 2023 m. birželio 12 d. pareiškėjui kalint Šiaulių kalėjime kamerose Nr. 52, Nr. 56, Nr. 41, Nr. 14, Nr. 13, Nr. 24, Nr. 52, Nr. 25 ir Nr. 10, su dar 1–5 asmenimis, iš sanitarinių mazgų jautėsi nemalonus kvapas, o pareiškėjas dėl to patyrė su tuo susijusius nepatogumus.

42. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde pabrėžia, kad Šiaulių kalėjimo padaryti pažeidimai prilygintini Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimui, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima laikyti nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintu draudimu (t. y. draudimu asmenį kankinti, žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgtis arba bausti tokiu būdu).

43. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nors CPT pozicija yra valstybėms narėms skirtos rekomendacijos dėl minimalių standartų, taikytinų laisvės atėmimo vietose, tačiau valstybės raginamos remtis jais taikydamos savo įstatymus ir strategijas bei užtikrinti plačią jų sklaidą teisminėms institucijoms, įkalinimo įstaigų darbuotojams bei asmenims, kuriems atimta laisvė (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. liepos 9 d. sprendimą byloje T. V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42615/06, 73 p.). Minėtos rekomendacijos nepakeičia nacionaliniu lygiu šiuo metu galiojančio reglamentavimo, kurį pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, taikė teisingai.

44. Nagrinėjamoje byloje įvertinus nustatytą pažeidimą (blogą kvapą), jo mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, tai, kad byloje nėra duomenų apie nustatyto pažeidimo įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nenustatyti jokie kiti kalinimo sąlygų pažeidimai, kurie turėjo įtaką neturtinės žalos kilimui, taip pat nėra įrodymų, jog Šiaulių kalėjimas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, atsižvelgus į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017; kt.), vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog kamerose, kuriose kalėjo pareiškėjas, iš sanitarinio mazgo jautėsi nemalonus kvapas ir dėl to pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri jam turi būti atlyginta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, t. y. pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo D. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Pareiškėjo D. A. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui D. A. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą.

Kitoje dalyje Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė