a16bb623-a804-48bf-9197-243c5bd685dc · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1793-555/2021 Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00127-2021-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.1; 2.4.2.5; 2.4.2.9.1; 3.1.7.6; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. gruodžio 16 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dianos Labokaitės, Egidijaus TamaÅ¡ausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Linos Žemaitienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų G.

P. ir S. P. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1409-1060/2021 pagal ieÅ¡kovų G. P. ir S. P. ieÅ¡kinį atsakovei A. P. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, BirÅ¡tono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai G. P. ir S. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydami teismo leisti patvirtinti UAB „Geomanai“ parengtÄ 0,1249 ha kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektÄ be bendraturtės – atsakovės A. P., sutikimo, bei priteisti ieÅ¡kovams bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad jie ir atsakovė buvo ginčo žemės sklypo ir kito turto paveldėtojai. Iki 2018 m. kovo 28 d. atsakovei priklausė 33,33 procentai, ieÅ¡kovui S. P. – 58,34 procentai, o ieÅ¡kovui G. P. – 8,33 procentai žemės sklypo. 2018 m. kovo 28 d. ieÅ¡kovai sudarė dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ S. P. padovanojo savo broliui G. P. ¼ dalį žemės sklypo ir kito turto, ko pasėkoje ieÅ¡kovams ir atsakovei priklausė po 33,33 procentus žemės sklypo. Atsakovė teisme buvo pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį dėl žemės sklypo ir kito turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. IeÅ¡kovams byloje pareiÅ¡kus prieÅ¡ieÅ¡kinį, Å¡alys galiausiai susitarė ir sudarė taikos sutartį dėl žemės sklypo ir kito turto atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, kuriÄ patvirtino Alytaus rajono apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018.

Pagal taikos sutarties 2 punktÄ , žemės sklypÄ buvo nuspręsta padalyti pagal 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalijimo pasiÅ«lymÄ Nr. 2, parengtÄ architektės G. G., tokiu bÅ«du:

a) S. P. atidalinti žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiÅ«lymÄ â€“ „paveldėtojas A“) (su gyvenamojo namo dalimi) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1“, „S-2“, „S-3“, „S-4“, „S-5“;

b) G. P. atidalinti žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiÅ«lymÄ â€“ „paveldėtojas B“) (sklypo dalis statiniais neužstatyta) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1“, „S-2“, „S-3“ S. P. sklypo dalyje;

c) A. P. atidalinti žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiÅ«lymÄ â€“ „paveldėtojas C“) (su gyvenamojo namo dalimi, su Å«kiniu pastatu ir kiemo rÅ«siu) – 416,33 m2 ploto, su servitutais „S-1“, „S-4“, „S-5“, esančiais S. P. sklypo dalyje. Teismo nutarčiai įsiteisėjus, ieÅ¡kovai kreipėsi dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Projektas buvo parengtas žemės sklypÄ dalijant į tris dalis, kaip sutarta taikos sutartimi, tačiau tokiam projektui nepritarė Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT), nes „žemės sklypas negali bÅ«ti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas“.

Atsižvelgiant į Å¡ias pastabas, sudariusias kliÅ«tį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimui, projektas buvo parengtas taip, kad žemės sklypas dalijamas tik į dvi dalis – ieÅ¡kovų bendrai ir atsakovės, ieÅ¡kovams tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį laikinai valdant, nusistačius naudojimosi tvarkÄ . Toks žemės sklypo dalijimo bÅ«das atsakovės teisių niekaip nepakeičia, nes jos dalis atskiriama taip, kaip Å¡alys susitarė taikos sutartyje, esant vienam skirtumu, t. y., kad žemės sklypas skaidomas ne į tris dalis, o į dvi – ieÅ¡kovų ir atsakovės. Pakoregavus projektÄ , NŽT jam iÅ¡ esmės pritarė, tačiau procedÅ«ros negali bÅ«ti pilnai užbaigtos, nes projekto patvirtinimui turi bÅ«ti gautas atsakovės pritarimas, kurio atsakovė neduoda.

IeÅ¡kovai ne kartÄ kreipėsi į atsakovę dėl pritarimo projektui, tačiau atsakovė taip niekada aiÅ¡kiai ir nenurodė priežasčių, kodėl nesutinka duoti sutikimo projektui, t. y. kokiu bÅ«du jis pažeidžia jos teises.

3. Atsakovė A. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį palikti nenagrinėtu ir bylÄ nutraukti dėl jos tapatumo su kita iÅ¡nagrinėta byla arba ieÅ¡kinį atmesti. Atsakovė nurodė, kad tarp Å¡alių jau nuo 2018 m. vyksta ginčas dėl Å¡alims priklausančių dalių atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 buvo patvirtinta Å¡alių taikos sutartis dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės, pagal kuriÄ Å¾emės sklypas turėjo bÅ«ti padalintas į tris atskirus turto vienetus ir tokiu bÅ«du tarp Å¡alių bÅ«tų pasibaigę bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai.

Atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kinys yra nepagrįstas, o juo ieÅ¡kiniu siekiama iÅ¡spręsti ginÄÄ , kuris jau vienÄ kartÄ buvo iÅ¡spręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtina Å¡alių taikos sutartis. Po taikos sutarties sudarymo yra praėję beveik treji metai, taikos sutartyje buvo numatyti konkretÅ«s terminai tam tikriems veiksmams, susijusiems su turto atidalinimu atlikti, todėl, ji pilnai įvykdė visus taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, numatytus sutarties 4 punkte, t. y.

į savo atidalintÄ namo dalį įsivedė atskiras inžinierines komunikacijas ir atskyrė inžinierinių tinklų apskaitÄ bei atliko namo perplanavimo darbus, įsirengdama pertvaras, duris, po atidalinimo jai priklausančiÄ atidalintÄ Å¾emės sklypo dalį, apsitvėrė tvora. Atsakovė papildomai investavo ir į savo atidalinto turto dalį: įsivedė grindinį Å¡ildymÄ , įsirengė sanitarinį mazgÄ ir naujÄ elektros vidaus instaliacijÄ . Tuo tarpu ieÅ¡kovai teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sÄ lygas įvykdė tik iÅ¡ dalies ir, nesilaikydami projekto, nors taikos sutartis buvo patvirtina bÅ«tent pagal jų pačių parengtÄ atidalinimo planÄ .

Byloje esantis architektės G. G. atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės projektas yra parengtas 2018 m. gegužės 14 d., kÄ patvirtina ant paties projekto esanti data, o teismo nutartis, kuria patvirtinta Å¡alių taikos sutartis, buvo priimta 2018 m. birželio 18 d. IeÅ¡kovai, procese atstovaujami profesionalių teisininkų, turėjo pareigÄ visus atidalinimo namo bei žemės sklypo derinimus su atitinkamomis institucijomis atlikti iki taikos sutarties pasiraÅ¡ymo, o to nepadarius, turi prisiimti iÅ¡ to kylančias teisines pasekmes.

IeÅ¡kovė taip pat nesutiko, kad ieÅ¡kovų naujasis UAB „Geomanai“ parengtas projektas, kurį jie praÅ¡o leisti patvirtinti be jos sutikimo, jos teisinės padėties niekaip nepakeičia ir atitinka teismo nutartį, kuria patvirtina taikos sutartis, kadangi žemės sklypas dalijamas į dvi dalis – ieÅ¡kovų bendrai, kuria bus naudojamasi pagal naudojimo tvarkÄ , ir jos dalį. Pagal parengtÄ projektÄ , atidalinamas tik vienas iÅ¡ bendraturčių, t. y. ieÅ¡kovas G. P., o ji prieÅ¡ savo valiÄ , lieka dalinėje nuosavybėje su ieÅ¡kovu S. P., net nenustatant naudojimosi bendru sklypu tvarkos.

IÅ¡aiÅ¡kėjus tai aplinkybei, kad Nacionalinė žemės tarnyba negali patvirtinti Žemės sklypo atidalijimo projekto, dėl kurio Å¡alys susitarė taikos sutartimi, siekiant paÅ¡alinti NŽT nurodytas kliÅ«tis vėl buvo kreiptasi į architektę, kuri ir parengė naujÄ preliminariÄ gyvenamojo namo padalijimo schemÄ , pagal kuriÄ bÅ«tų suformuoti du nekilnojamieji daiktai, o sklypo riba eitų tarp jų. IeÅ¡kovai manydami, kad jų teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, turėjo reikÅ¡ti ne ieÅ¡kinį, o praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo Alytaus apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018, todėl Å¡iuo atveju ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti paliktas nenagrinėtu.

4. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, BirÅ¡tono savivaldybės administracija nurodė, kad 2018 m. liepos 31 d. užregistruotas S. P. praÅ¡ymas organizuoti projekto rengimÄ ; 2018 m. rugpjūčio 3 d. priimtas sprendimas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo (2018 m. rugpjūčio 3 d. Administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AV-264); 2018 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡siųstas BirÅ¡tono savivaldybės administracijos raÅ¡tas Nr. (13.1.)-SR-1077, registruotu laiÅ¡ku, žemės naudotojams apie pradedamÄ rengti projektÄ ; 2018 m. rugpjūčio 29 d. parengti ir informacinėje sistemoje pateikti BirÅ¡tono savivaldybės ArchitektÅ«ros ir kraÅ¡totvarkos skyriaus reikalavimai Nr.(14.12.)-PSTPD-011; 2019 m. rugsėjo 2 d. pirmÄ kartÄ buvo pateikti iniciatorių projekto sprendiniai, jie keletÄ kartų, atsižvelgiant į derinančių institucijų pastabas, buvo taisomi, derinami su institucijomis, teikiami NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiÅ«ros skyriui patikrinti; 2019 m. rugpjūčio 8 d.

BirÅ¡tono savivaldybės ArchitektÅ«ros ir kraÅ¡totvarkos skyrius, visoms derinančioms institucijoms suderinus projekto sprendinius, sistemoje pateikė praÅ¡ymÄ NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiÅ«ros skyriui patikrinti projektÄ pirmÄ kartÄ . 2019 m. rugpjūčio 29 d. gautas neigiamas patikrinimo aktas Nr. FPA-905-(8.14). 2019 m. rugsėjo 2 d. teikiamas tikrinti NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiÅ«ros skyriui pakartotinai; 2019 m. rugsėjo 17 d. gautas neigiamas NŽT patikrinimo aktas (iÅ¡vada) su nurodytais trÅ«kumais ir reikalingomis papildomomis procedÅ«romis; 2020 m. spalio 26 d. iniciatorių pateiktas sprendinių raÅ¡tas be A.

P. paraÅ¡o. 2020 m. lapkričio 25 d. teikiamas tikrinti NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiÅ«ros skyriui pakartotinai; 2020 m. gruodžio 4 d. gautas teigiamas NŽT valdos projekto patikrinimo aktas Nr. FPA-6337-(8.30), su pastaba: „Projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo savininkų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“; BirÅ¡tono savivaldybės administracijos ArchitektÅ«ros ir kraÅ¡totvarkos skyrius 2020 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu Nr. (16.7.)-DSA-052 informavo pareiÅ¡kėjÄ , jog atsižvelgiant į 2020 m. gruodžio 4 d.

NŽT žemės valdos projekto patikrinimo aktÄ Nr. FPA‑6337-(8.30), projekto tvirtinti negalime, nes parengtam projektui nepritarusi žemės sklypo savininkė A. P.. Projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo savininkų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas. BirÅ¡tono savivaldybės administracija ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra.

5. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, NŽT pateiktame nurodė, kad NŽT planavimo ir dokumentų priežiÅ«ros skyrius 2019 m. rugpjūčio 29 d. žemės valdos projekto patvirtinimo aktu Nr. FPA-905-(8.14.) nusprendė, jog ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (kuriuo žemės sklypas buvo dalijamas į tris dalis) tvirtinti negalima. Vienas iÅ¡ Å¡iame akte nurodytų formavimo ir pertvarkymo projekto trÅ«kumų – žemės sklypo Nr. 3 ir žemės sklypo Nr. 1 riba kerta statinį (gyvenamÄ jį namÄ ), kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas), o tai prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, 20 punktui.

Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas, išskyrus inžinerinius statinius, taip pat tuos atvejus, kai žemės sklypas formuojamas statinio, suformuoto kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, daliai eksploatuoti, jeigu kitai šio statinio daliai eksploatuoti reikalingas žemės sklypas suformuotas iki Lietuvos Respublikos žemės įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo dienos (2004 m. vasario 21 d.).

Atsižvelgiant į NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiÅ«ros skyriaus pastabas ir kliÅ«tis žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimui, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo pakoreguotas, numatant, kad žemės sklypas dalijamas į dvi dalis. NŽT Žemėtvarkos planavimo ir dokumentų priežiÅ«ros skyriaus 2020 m. gruodžio 4 d. žemės valdos projekto patvirtinimo aktas Nr. FPA-6337-(8.30.) patvirtina, kad trÅ«kumų rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ nenustatyta, tačiau projektas gali bÅ«ti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visų žemės sklypo savininkų raÅ¡tiÅ¡ki pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektÄ turi bÅ«ti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.

Pagal naujai parengtÄ projektÄ , buvo suformuoti du sklypai: projektuojamas žemės sklypas Nr. 1, kurio plotas 833 m2, ir projektuojamas žemės sklypas Nr. 2, kurio plotas 416 m2. Projektuojamas sklypas Nr. 1 Å¡iame etape neskaidomas į atskirus sklypus, kadangi sklypo riba negali kirsti esamo gyvenamojo namo. IÅ¡ aiÅ¡kinamojo raÅ¡to bei žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo sprendinių brėžinio matyti, jog tiek ieÅ¡kovų, tiek atsakovės nuosavybės teise valdomi statiniai – gyvenamasis namas, Å«kinis pastatas, kiemo rÅ«sys, kiemo statiniai, patenka į projektuojamo žemės sklypo Nr. 1, kurio plotas – 0,0833 ha, ribas.

NŽT ieÅ¡kovų ieÅ¡kinio pagrįstumÄ prašė spręsti teismo nuožiÅ«ra. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Alytaus apylinkės teismas 2021 m. liepos 26 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės naudai 1 064,80 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

7. Dėl ginčo tarp tų pačių Å¡alių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl Å¡alių tapatumo. Alytaus apylinkės teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 buvo reiÅ¡kiamas A. P. ieÅ¡kinys ir G. P. bei S. P. prieÅ¡ieÅ¡kinis dėl žemės sklypo atidalinimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės. Å ioje nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovai teikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydami leisti patvirtinti UAB „Geomanai“ parengtÄ 0,1249 ha kitos paskirties ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ be bendraturtės A.

P., sutikimo. IeÅ¡kovai kaip ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ nurodo aplinkybes, susijusias su žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėmis ir atsakovės nesutikimo parengtam projektui nepagrįstumu. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai pareiÅ¡kė ne tapatų ieÅ¡kinio pagrindÄ ir reikalavimÄ , dėl to palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtu ir civilinę bylÄ nutraukti nėra teisinio pagrindo.

8. Dėl leidimo patvirtinti projektÄ be bendraturtės sutikimo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų iniciatyva užsakytas ir projekto rengėjo UAB „Geomanai“ paruoÅ¡tas ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas neatitinka Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 patvirtintos tarp Å¡alių sudarytos taikos sutarties dėl žemės sklypo atidalinimo į atskirus tris žemės sklypus sÄ lygų ir teismų praktikoje suformuotų reikalavimų.

Pagal ieÅ¡kovų projektÄ ginčo žemės sklypas bus padalintas į du sklypus: sklypas Nr. 1 plotas 0,0833 ha; sklypas Nr. 2 plotas 0,0416 ha. Visų sklypų naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Nurodytu bÅ«du padalijus žemės sklypÄ bus atidalintas kaip atskiras tik vienas žemės sklypas, o kitas žemės sklypas liks bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Sklypas Nr. 1 formuojamas atsakovei priklausančių statinių eksploatavimui ir ieÅ¡kovo naudojimuisi, tačiau Å¡iuo metu nėra nustatyta ir galiojanti naudojimosi žemės sklypu tvarka, pagal kuriÄ atsakovė ginčo žemės sklypo dalimi (joje stovi ieÅ¡kovei priklausantys statiniai) galėtų naudotis skyrium.

Nors sklypo Nr. 1 ploto suma (0,0833 ha) atitinka atsakovei ir ieÅ¡kovui S. P. ginčo žemės sklype priklausančios 0,0416 ha žemės sklypo dalies plotÄ , nėra akivaizdu, kad tarp ginčo Å¡alių iÅ¡nyks bendrosios dalinės nuosavybės santykiai, o tai savaime sÄ lygos ir galimybę konfliktams tarp Å¡alių kilti ateityje. IeÅ¡kovų siÅ«lomas projektas neužtikrina kiekvieno bendraturčio interesų ir suteikia tik vienam iÅ¡ bendraturčių nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ .

9. Teismas akcentavo, kad Å¡alys bÅ«tent taikos sutartimi iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Å¾emės sklypÄ atidalinti į atskirus tris turtinius vienetus. Å alys civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 teikė daugiau kaip 17 projektų dėl žemės sklypų atidalinimo į tris žemės sklypus, kurioje ir buvo patvirtintas Å¡alių susitarimas dėl žemės sklypo atidalijimo į bÅ«tent atskirus turtinius vienetus. Tokiu bÅ«du atsakovei susiformavo teisėti lÅ«kesčiai dėl valdomos žemės dalies. Tokia atsakovės pozicija iÅ¡ esmės derinasi ir su teismo sprendimo privalomo vykdytinumo nuostatomis.

Atsakovė savo teisėtus lÅ«kesčius įgyvendino ir realiais faktiniais veiksmais: jai priskirtoje žemės sklypo dalyje atsakovė pagerino žemės sklypo perbÅ«vį, atsitvėrė tvora savo dalį, atliko pagerinimus savo namo dalyje, į kuriÄ patenkama per jai priklausančios sklypo dalies pusę. Taikos sutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 Å¡alys de jure (liet. teisiÅ¡kai) susitarė dėl savo žemės sklypo dalies teisinio statuso pasikeitimo, Å¡alims liko tik de facto (liet. faktiÅ¡kai) įgyvendinti savo susitarimÄ .

Teismui leidus vykdyti projektÄ be bendraturtės sutikimo, ieÅ¡kovas S. P. ir atsakovė de jure atsidurtų toje pačioje padėtyje, kuri buvo iki taikos sutarties patvirtinimo.

10. Teismas vertino, kad ieÅ¡kovų ginčo žemės sklypo projektas prieÅ¡tarauja patvirtintai taikos sutarčiai ir nuostatai, kad projektas negali suteikti tik vienam iÅ¡ bendraturčių nepagrįstÄ pranaÅ¡umÄ , juo neužtikrinami visi Å¡alių interesai ir netinkamai iÅ¡laikoma teisingumo, protingumo bei sÄ Å¾iningumo principų pusiausvyra. Kadangi tarp Å¡alių sudaryta taikos sutartis yra galiojanti ir turi res judicata (liet. įstatymo galiÄ ) galiÄ , t. y. sukuria materialiuosius ir procesinius teisinius padarinius, Å¡alys privalo kooperuotis, aktyviai ieÅ¡koti priimtiniausio visoms trims Å¡alims sprendimo bÅ«do, ir suderinti tokį žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuris bÅ«tų procedÅ«riÅ¡kai ir techniÅ¡kai priimtinas visoms Å¡alims.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai G. P. ir S. P. praÅ¡o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Teismo procesinis sprendimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra tik prielaida, bÅ«tina tolesnei administracinei procedÅ«rai vykdyti, o bendroji dalinė nuosavybė realiai baigiasi tada, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruojami duomenys apie konkretaus daikto suskaidymÄ Ä¯ atskiras dalis, kitaip tariant, įregistruojami naujai suformuotų daiktų duomenys.

Dėl Å¡ios priežasties Alytaus apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo nebuvo vienintelis ir savaime pakankamas pagrindas ginčo žemės sklypo atidalijimui į tris dalis įteisinti, suformuojant atskirus žemės sklypus, t. y. bendrajai dalinei nuosavybei pasibaigti. TokiÄ pozicijÄ patvirtina ir kasacinio teismo praktika, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009. 1.2. Žemės sklypo atidalijimas reiÅ¡kia atskirų žemės sklypų suformavimÄ , todėl tam bÅ«tini teisės aktų nustatyta tvarka parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektai.

Žemės sklypo bendroji dalinė nuosavybė nesibaigia vien tik su teismo sprendimo dėl atidalijimo ir bendrosios dalinės nuosavybės priėmimu. Teismo procesinis sprendimas dėl atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra tik prielaida bendrajai dalinei nuosavybei pasibaigti (atlikus kitus teisės aktuose numatytus veiksmus), bet ne pats bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindas. Kol teismo procesiniu sprendimu atidalyta žemės sklypo dalis nėra suformuota ir Nekilnojamojo turto įregistruota kaip atskiras žemės sklypas, jos savininkas nėra visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas atidalytos žemės sklypo dalies valdytojas, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad bendroji dalinė nuosavybė nėra pilnai pasibaigusi.

Å iuo atveju atsakovė ir dabar yra bendrosios dalinės nuosavybės teisiniuose santykiuose, kol iÅ¡ žemės sklypo nebus suformuoti nauji žemės sklypai. 1.3. Parengto ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas turėtų tik tokias teisines pasekmes, kad viena žemės sklypo dalis, tekusi ieÅ¡kovui G. P., bÅ«tų atskirta nuo žemės sklypo visumos, suformuojant iÅ¡ jos naujÄ atskirÄ Å¾emės sklypÄ , dėl Å¡ios žemės sklypo dalies tarp Å¡alių visiÅ¡kai pasibaigiant bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams.

Jokių kitų teisinių pasekmių parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas atsakovei nesukels ir negali sukelti, įskaitant ir „grÄ Å¾inimÄ â€œ į bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius. 1.4. IeÅ¡kovui S. P. ir atsakovei susitarti dėl jiems tenkančių gyvenamojo namo bei žemės sklypų dalių ribų nepavyksta, todėl ieÅ¡kovas G. P. inicijavo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimÄ taip, kad galėtų bÅ«ti atskirta bent jam tekusi žemės sklypo dalis.

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovas G. P. tiesiog siekia sÄ Å¾iningai naudotis žemės sklypo dalies savininko teisėmis, suformuodamas iÅ¡ jam tekusios dalies atskirÄ Å¾emės sklypÄ , kas sudarytų pilnas sÄ lygas pasibaigti žemės sklypo bendrajai dalinei nuosavybei su ieÅ¡kovu S. P. ir atsakove, ieÅ¡kovui valdant, naudojant bei disponuojant žemės sklypu savarankiÅ¡kai. 1.5. Parengto ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas neeliminuoja galimybės ieÅ¡kovui S. P. ir atsakovei ateityje, iÅ¡sprendus kilusias kliÅ«tis, pasirengti dar vienÄ jiems likusios žemės sklypo dalies formavimo ir pertvarkymo projektÄ , kuriuo žemės sklypas bÅ«tų suskaidytas į dvi likusias dalis taip, kaip numatyta taikos sutartyje ar kitu Å¡alių sutartu bÅ«du.

Å iuo atveju atsakovė pati jokio ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto nėra pradėjusi rengti ir artimiausiu metu jo rengti neketina. Ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimas be atsakovės sutikimo negali bÅ«ti laikomas, kaip pretekstu Å¡alims toliau konfliktuoti, kadangi atsakovė Å¡iuo metu faktiÅ¡kai yra atsitvėrusi pagal teismo nutartimi patvirtintÄ taikos sutartį jai tekusiÄ Å¾emės sklypo dalį. Konfliktai ateityje gali kilti nebent tarp ieÅ¡kovo S. P. ir atsakovės, tačiau tai niekaip nėra susiję nei su ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimu, nei apskritai su ieÅ¡kovui G.

P. tekusia žemės sklypo dalimi. Problema, dėl kurios šiuo momentu žemės sklypas teisiškai negali būti atidalytas į tris dalis, kaip numatyta taikos sutartyje yra ieškovui S. P. ir atsakovei tekusiose žemės sklypo dalyse. Šiuo atveju priimtu sprendimu ieškovas G. P. buvo paliktas visiškai neapibrėžtoje teisinėje situacijoje.

12. Atsakovė A. P. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovų apeliacinį skundÄ , kuriuo praÅ¡o jį atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Tarp atsakovės ir ieÅ¡kovės susiklostė ginčas dėl ginčo žemės sklypo, kurio bendraturčiais jie yra. Atsakovė laikosi pozicijos, kad ieÅ¡kovai savo ieÅ¡kiniu siekė iÅ¡spręsti ginÄÄ , kuris jau vienÄ kartÄ buvo iÅ¡spręstas įsiteisėjusia teismo nutartimi, kuria buvo patvirtina Å¡alių taikos sutartis dėl Å¡alims priklausančio žemės sklypo dalių atidalijimo iÅ¡ bendros dalinės nuosavybės pagal 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiÅ«lymÄ Nr. 2, parengtÄ architektės G.

G.. Po taikos sutarties sudarymo yra praėję beveik treji metai, taikos sutartyje buvo numatyti konkretÅ«s terminai tam tikriems veiksmams, susijusiems su turto atidalinimu atlikti, kuriuos atsakovė yra įvykdžiusi. Tuo tarpu ieÅ¡kovai teismo nutartimi patvirtintas taikos sutarties sÄ lygas įvykdė tik iÅ¡ dalies ir nesilaikydami projekto, nors taikos sutartis buvo patvirtina bÅ«tent pagal jų pačių parengtÄ atidalinimo planÄ . 2.2. Civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 Å¡alims susitarus dėl žemės sklypo ir gyvenamojo namo atidalijimo, Å¡alys pasirašė taikos sutartį, kuria susitarė dėl atidalijimo sÄ lygų jau pagal konkretų 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiÅ«lymÄ Nr. 2, parengtÄ architektės G.

G.. Pagal taikos sutarties 7 punktÄ Å¡alys susitarė, jog Å¡is 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiÅ«lymas Nr. 2 yra neatskiriama taikos sutarties dalis. IeÅ¡kovai Å¡iuo atveju pateikdami naujÄ ieÅ¡kinį ir pateikdami naujÄ atidalijimo iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės planÄ siekia pakeisti civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 patvirtintos taikos sutarties rezultatÄ , t. y. atidalinti bendraturčiams jiems priklausančias turto dalis ne pagal planÄ , dėl kurio Å¡alys jau buvo susitarę. 2.3.

IeÅ¡kovai praÅ¡ydami be atsakovės sutikimo patvirtinti žemės sklypo atidalijimo planÄ , dėl kurio Å¡alys nebuvo susitarę taikos sutartimi, faktiÅ¡kai siekia nevykdyti įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo. Tenkinus ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį gali susiklostyti civilinio proceso kodekso normoms prieÅ¡taraujanti ir akivaizdžiai ydinga, pamatinius teisės principus pažeidžianti situacija – tuo pačiu metu liktų galioti atskiri, tačiau vienas kitam prieÅ¡ingi teismo procesiniai sprendimai, turintys vienodÄ privalomumo ir res judicata galiÄ , t. y. nutartis patvirtinti taikos sutartį Å¡alių sulygtomis sÄ lygomis pagal 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiÅ«lymÄ Nr. 2, parengtÄ architektės G.

G. ir teismo sprendimas pripažinti ieÅ¡kovams teisę vykdyti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektÄ pagal UAB „Geomanai“ parengtÄ planÄ . 2.4. Å ioje byloje ieÅ¡kovais yra G. P. ir S. P., kai teisinių pasekmių pagal UAB „Geomanai“ parengtÄ planÄ dėl žemės sklypo aitdalijimo siekia tik G. P.. Nėra aiÅ¡ku, kokiÄ savo pažeistÄ teisę siekia apginti S. P. ir iÅ¡ kokių savo teisių pažeidimo jis kildina reikalavimÄ mano atžvilgiu. Asmens pateiktas ieÅ¡kinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas, iÅ¡skyrus aiÅ¡kiai įstatymuose nustatytus atvejus.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas G. P. nepateikė jokių įrodymų, kad ir Å¡iuo metu savo nuosavybe negali disponuoti ir ja naudotis. 2.5. G. P. pagal taikos sutartį yra ir teisėtas gyvenamojo namo dalies paveldėtojas, todėl trijų bendrasavininkų namo ir žemės atidalinimo klausimai betarpiÅ¡kai susiję ir su juo, žemės sklypo atidalijimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas kartu su gyvenamojo namo atidalijimo klausimais. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį ginčas tarp bendraturčių vis tik nebÅ«tų iÅ¡spręstas galutinai, nes ginčo žemės atidalijimo klausimas Å¡iuo atveju yra betarpiÅ¡kai susijęs ir su gyvenamojo namo atidalijimo klausimu.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

14. Nagrinėjamoje byloje žemės sklypo bendraturčiai siekia įregistruoti bendro žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo bei tuo tikslu kadastrui pateikė UAB „Geomana“ parengtÄ planÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovai (apeliantai) G. P., S. P. bei atsakovė A. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo 0,1249 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kiekvienas bendraturtis valdo po 1/3 dalį žemės sklypo.

15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis bÅ«das identifikuoti tokį turtÄ jo perleidimo metu yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį, žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto – žemės sklypo – planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali bÅ«ti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudoti kiekvienam bendraturčiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003).

16. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkÄ nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iÅ¡ Å¡ių teisių įgyvendinimo bÅ«dų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto atidalijimas (CK 4.80 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad atidalijimas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo bÅ«dų. CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiÅ¡kia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Å iuo bÅ«du įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė.

17. IÅ¡ byloje esančių duomenų teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Alytaus apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018 patvirtino A. P., S. P. ir G. P. taikos sutartį Å¡iomis sÄ lygomis: 1. atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės A. P., S. P. bei G. P. priklausantį gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal siÅ«lomÄ â€žVienbučio gyvenamojo namo padalinimo trims paveldėtojams schemÄ â€œ projektÄ , parengtÄ 2018 m. gegužės 28 d. architektės G.

G., Å¡itaip: S. P. priteisė gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį, namo schemoje žymimÄ raide „A“ (patalpos 1-1, 1-2, 1‑3, 1-4a, 1-5, 1-11), iÅ¡ viso 44,26 kv. m. ploto; G. P. priteisė gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį, namo schemoje žymimÄ raide „B“ (patalpos Nr. 1-4b, 1-6, 1-7, 1-12b, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16), viso 44,26 kv. m. ploto; A. P. priteisė gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio adresu (duomenys neskelbtini), patalpų dalį, namo schemoje žymimÄ raide „C“ (patalpos Nr. 1‑8, 1-9, 1-10, 1-12a, 1-17) iÅ¡ viso 44,26 kv. m. ploto;

2. atidalino iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės A. P., S. P. bei G. P. priklausantį žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2018 m. birželio 8 d. sklypo padalinimo pasiÅ«lymÄ Nr. 2, parengtÄ architektės G. G., tokiu bÅ«du: S. P. atidalino žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiÅ«lymÄ â€“ „paveldėtojas A“) (su gyvenamojo namo dalimi) – 416,33 kv. m. ploto, su servitutais „S-1”, „S-2“, „S-3“, „S‑4“, „S-5“;

G. P. atidalino žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiÅ«lymÄ â€“ „paveldėtojas B) (sklypo dalis statiniais neužstatyta) – 416,33 kv. m. ploto, su servitutais „S-1“, „S-2“, „S-3“ S. P. sklypo dalyje; A. P. atidalino žemės sklypo dalį (pagal žemės padalinimo pasiÅ«lymÄ â€“ „paveldėtojas C) (su gyvenamojo namo dalimi, su Å«kiniu pastatu ir kiemo rÅ«siu) – 416,33 kv. m. ploto, su servitutais „S-1“, „S-4“, „S-5“, esančiais S. P. sklypo dalyje.

Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iÅ¡ bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigė, o atsidalijęs bendraturtis tapo asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytÄ turtÄ valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiÅ«ra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-390-701/2018, 45 punktas).

18. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad žemės sklypo atidalijimas – žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo bÅ«das, kai iÅ¡ bendrosios nuosavybės teise valdomo žemės sklypo vieno ar daugiau bendraturčių reikalavimu atskiriamos bendraturčiams priklausančios žemės sklypo dalys ir iÅ¡ jų suformuojami atskiri žemės sklypai. Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalimi nustatyta bendra taisyklė, kad kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimÄ , pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) bÅ«dÄ , taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje, bÅ«tina rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, kad pasikeitus tam tikroms aplinkybėms gali atsirasti pagrindas perskaičiuoti kadastrinės bylos matavimus, ir toks poreikis atsirado teismo sprendimu patvirtinus žemės sklypo bendraturčių susitarimÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pabaigos.

19. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovai siekė įregistruoti patikslintus bendro žemės sklypo kadastrinius duomenis nekilnojamojo turto kadastre bei tuo tikslu pateikė UAB „Geomanai“ parengtÄ projektÄ . Pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ , ginčo žemės sklypas yra atidalijamas į 2 sklypus: sklypas Nr. 1 plotas 0,0833 ha; sklypas Nr. 2 plotas 0,0416 ha., todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad pateikto projekto sprendinys žemės sklypÄ atidalinti į du atskirus sklypus neatitinka žemės sklypo bendraturčių valios, kuri buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018.

20. Žemės sklypo bendrturčiai taikos sutartimi iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ Å¾emės sklypÄ atidalinti į atskirus tris turtinius vienetus. Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalies 1-4 punktuose numatytoje žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto svarstymo ir tvirtinimo tvarkoje numatyta, kad parengtam projektui turi raÅ¡tiÅ¡kai pritarti rengimÄ inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai, apie projekto rengimÄ turi bÅ«ti informuojama, projektas turi bÅ«ti suderintas. Atsakovė A. P. su ieÅ¡kovų pateiktu UAB „Geomanai“ parengtu projektu nesutiko, o ieÅ¡kovai nagrinėjamomoje byloje pareikÅ¡dami reikalavimÄ Ä¯registruoti bendro žemės sklypo kadastrinius duomenis be bendraturčio sutikimo, materialinio reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo bÅ«do pakeitimo nereiÅ¡kė.

Tai reiškia, kad bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka, nustatyta įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-939/2018, yra galiojanti ir privaloma bendraturčiams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad ieškovų pateiktame naujame žemės sklypo plane nėra atspindėta šalių valia dėl bendro turto atidalijimo, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad naujai parengto žemės sklypo plano duomenys pažeidžia atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės, teises ir teisėtus interesus bei neatitinka teisės aktų reikalavimų, nustatytų viešame registre registruojamiems juridiniams faktams.

21. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimÄ , nenukrypo nuo teismų praktikos, padarė teisingas iÅ¡vadas, kad naujai parengtas ieÅ¡kovų planas neatitinka žemės sklypų savininkų suderintos valios dėl žemės sklypo atidalijimo, todėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamÄ Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimÄ nėra pagrindo.

Atitinkamai ieÅ¡kovų apeliacinis skundas netenkinamas, o Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo 22. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . IeÅ¡kovų apeliacinio skundo netenkinus, jiems apeliacinės instancijos teisme jų turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos, o atsakovė įgijo teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų turėtų bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimÄ .

Atsakovė į bylÄ pateikė praÅ¡ymÄ priteisti jos naudai 847,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimas (reg. Nr. DOK-26584).

23. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas; redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.), sprendžia, kad atsakovės praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra priteisiamos jos naudai iÅ¡ ieÅ¡kovų lygiomis dalimis, t. y. po 423,50 Eur.

24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2021 m. liepos 26 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IÅ¡ ieÅ¡kovų G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti lygiomis dalimis po 423,50 Eur (keturis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Diana Labokaitė Egidijus TamaÅ¡auskas Lina Žemaitienė