2016-12-19 Nr. BB-5517-1-01-1-03026-2015-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-459-697/2016

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03026-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. B. gynėjo advokato Artūro Bertulio kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d, nuosprendžio, kuriuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendis pakeistas. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, M. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį paskirta trejų metų laisvės atėmimo subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant bei galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsniu, M. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu M. B. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu trejiems metams. Taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jam buvo atidėtas paskirtos bausmės vykdymas trejiems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nuo 23.00 iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos sutikimo neišvykti už gyvenamosios vietos ribų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti E. P. ir K. A., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. M. B. pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas kartu su E. P. ir K. A., iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, K. A. organizavus nusikaltimą, iš anksto suplanavus ir pasiruošus apiplėšti konkretų asmenį – D. J., bendrininkų grupės nariams E. P. ir M. B. nurodė, kaip jiems veikti, parūpino nusikaltimui daryti specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Vykdydamas šiuos nurodymus, M. B. 2015 m. sausio 12 d., apie 21.20 val., būdamas kartu su E. P. automobilyje „Lexus“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančiame D. J., atsisėdo ant galinės automobilio sėdynės už vairuotojo, taip pat ant galinės automobilio sėdynės už keleivio atsisėdo E. P., kuris grasino D. J. su specialiai žmogui sužaloti pritaikytu daiktu, taip atimdamas galimybę priešintis; vieną kartą sudavė į galvos sritį ir pareikalavo atiduoti pinigus; pagrobęs grynuosius pinigus, iš viso – 3000 Lt (10 358,4 Eur), išlipo iš automobilio ir pasišalino. Namie, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, trečiajame aukšte susitiko su K. A. ir perdavė pagrobtus pinigus, kuriuos šis padalijo tokiomis dalimis: 600 Lt (173,77 Eur) – M. B., 600 Lt (173,77 Eur) – E. P., o likusią sumą pasiliko sau.

2. Kasaciniu skundu nuteistojo M. B. gynėjas advokatas Artūras Bertulis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 13 d, nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendį.

2.1. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymą nuteistajam M. B., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 75 straipsnis) ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šiuo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas nuteistajam BK 75 straipsnio taikymą, akcentavo, kad tai, jog jis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo, paskirto ankstesniu 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, laikotarpiu, yra esminis pagrindas netaikyti bausmės vykdymo atidėjimo. Kasatorius mano, kad tokios teismo išvados yra nepagrįstos, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-577/2014) net ir tokiu atveju bausmės vykdymas galėtų būti atidėtas esant išimtinėms aplinkybėmis, tačiau apeliacinės instancijos teismas neįvertino ankstesniu bei šiuo nuosprendžiu nustatytų nusikaltimo padarymo aplinkybių ir kaltininko asmenybės. Skunde pažymima, kad baudžiamasis įstatymas nedraudžia teismui taikyti BK 75 straipsnio, kai nuteistasis ankščiau yra padaręs nusikalstamas veikas, turi neišnykusį teistumą. Tokiu atveju teismas turi kruopščiai įvertinti kaltininko asmenybę, ar jis ateityje nenusikals.

2.2. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo nuteistojo asmenybę ir realaus bausmės vykdymo poveikį jo socialiniams ryšiams. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas nenurodė jokių aplinkybių, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas, o nuosprendyje tik formaliai įvertino nuteistojo jauną amžių, kada jis padarė pirmąją nusikalstamą veiką (BK 135 straipsnio 1 dalis), t. y. kad jis 2012 m. rugsėjo 11 d. buvo tik 16 metų amžiaus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino to, kad ankstesniu nuosprendžiu M. B. buvo nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė sveikatą iš karto po to, kai jis pats to paties nukentėjusiojo mokykloje per pertrauką buvo suspardytas į galvą, o mokyklos personalas jam nesuteikė jokios pagalbos ir neinformavo jo tėvų. Taigi, akivaizdu, kad pirmoji M. B. padaryta nusikalstama veika buvo išprovokuota nukentėjusiojo neteisėtų veiksmų, todėl galima teigti, jog M. B. nusikalstamą veiką padarė atsitiktinai. Apeliacinės instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė.

2.3. Skunde pažymima, kad teismas, spręsdamas dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti, ar atleidžiant nuteistąjį nuo bausmės, jos tikslai bus pasiekti, todėl privalo įvertinti ne tik nuteistojo asmenybę, bet ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, t. y. ar veika padaryta atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam būdingos antivisuomeninės nuotaikos, ar yra polinkis daryti nusikalstamas veikas ir pan. Tačiau apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė BK 180 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo faktines aplinkybes. Antai nuosprendyje nepagrįstai nurodyta, kad nuteistasis žinojo, jog eina daryti nusikaltimo, kurio metu bus panaudotas ginklas (žaislinis pistoletas). Priešingai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad M. B. vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo nereikšmingas, jis aktyvių veiksmų neatliko. Teisme apklaustas kitas nuteistasis šioje byloje – nusikalstamos veikos bendrininkas E. P. – parodė, kad M. B. nesuprato, jog dalyvauja nusikaltime, taip pat, kad nežinojo, apie žaislinį pistoletą. Be to, liudytoja V. A. patvirtino, kad M. B. nusikaltimą padarė įtikintas kitų asmenų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neįvertino bausmė vykdymui atidėjimui svarbios aplinkybės, jog M. B. nusikaltimą padarė jame dalyvaudamas nepalankiai susiklosčius aplinkybėms ir dėl kitų asmenų įtakos.

2.4. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, panaikintas bausmės vykdymo atidėjimą, neįvertino, kaip tai paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius: kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų ir pan. Anot kasatoriaus, teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis, nepasydamas turimo teistumo, lėmusio neigiamo požiūrio į jį, baigė mokslus vienoje įstaigoje ir įstojo mokytis į kitą, kad įgytų profesinę kvalifikaciją. Taip pat nuteistasis įsidarbino ir šeimą sukūrė irgi jau po nusikaltimo padarymo, tačiau šios aplinkybės liko neįvertintos. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas bausmės vykdymo atidėjimą, turėjo įvertinti, ar nuteistasis, grįžęs po realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, galės išsaugoti savo darbo vietą ir tęsti mokslus kolegijoje, taip pat, ar jo draugė sugebės viena išlaikyti neseniai gimusį vaiką ir ar nenutruks jų tarpusavio santykiai.

3. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus Stulginskis prašo kasacinį skundą atmesti.

3.1. Prokuroras nurodo, kad kasatorius skunde netinkamai suformulavo prašomą priimti sprendimą. Kasaciniu skundu prašoma panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Tačiau iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo gynėjas, neginčydamas teismų išvadų nei dėl kaltės, nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl paskirtos galutinės subendrintos bausmės, iš esmės nesutinka tik su ta apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria panaikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas atidėti nuteistajam M. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams (BK 75 straipsnis).

3.2. Kasaciniame skunde teisingai pažymėta, kad nusikalstamos veikos padarymas bausmės už ankščiau padarytą nusikalstamą veiką vykdymo atidėjimo laikotarpiu nėra kliūtis taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika toks pakartotinis minėto instituto taikymas galimas tik išimtinais atvejais. Tačiau priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nagrinėjamu atveju spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą apeliacinės instancijos teismas, skirtingai nei pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuodugniai išnagrinėjo visas aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas prokuroro apeliacinį skundą, motyvuotai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, nepakankamai įvertino nuteistąjį M. B. apibūdinančius duomenis, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, todėl nepagrįstai padarė išvadą, jog nuteistajam M. B. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nesutikti su tokia apygardos teismo išvada nėra pagrindo. Skirtingai nei apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių, susijusių su nuteistojo padaryta nusikalstama veika ir jo asmenybe, turinčių reikšmės teisingam BK 75 straipsnio taikymui. Pažymėtina, kad M. B. nuteistas už tyčinį nusikaltimą, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų kategorijos, nusikaltimas padarytas bendrininku grupe, iš savanaudiškų paskatų, susijęs su smurtu prieš asmenį. Nustatyta, kad nuteistasis suvokė, jog dalyvauja plėšime, ir norėjo taip veikti. Nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatyta viena sunkinanti – veika padaryta bendrininkų grupe). Pažymėtina, kad skunde ir apylinkės teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybė, jog M. B. vaidmuo nusikaltimo padaryme nebuvo aktyvus ir reikšmingas, jo teisinės padėties nešvelnina. Skirtingai nei nurodo kasatorius, byloje nėra duomenų apie tai, kad nusikalstamą veiką M. B. padarė atsitiktinai ar dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, ar dėl kitų asmenų įtakos.

3.3. Atsiliepime pritariama apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino nuteistąjį apibūdinančius duomenis: nuteistasis nusikalstamą veiką padarė būdamas du kartus teistas, tarp jų – ir už sunkų nusikaltimą, susijusį su kito žmogaus sveikatos sutrikdymu, nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praėjus vos aštuoniems mėnesiams po apkaltinamojo nuosprendžio už pirmojo nusikaltimo padarymą priėmimo, yra baustas administracine tvarka. Toks nuteistojo elgesys parodo jo pavojingumą, kad jis nedaro tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų, kritiškai nevertina savo poelgio ir nėra vertas teismo pasitikėjimo. Šios aplinkybės leido apeliacinės instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad nors baudžiamasis įstatymas nedraudžia asmeniui pakartotinai taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą, tačiau nustatytų aplinkybių visetas nesuteikia pagrindo manyti, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės, rodančios, kad nuteistasis, kuriam ankstesniu nuosprendžiu jau buvo atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, ir šį kartą yra vertas teismo pasitikėjimo bei bausmės tikslai vis dar gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

3.4. Tai, kad nuteistasis yra jaunas, baigė mokyklą, mokosi kolegijoje, įsidarbino, ketina sukurti šeimą, draugė laukiasi vaiko, nelaikytina išimtinėmis aplinkybėmis, nes individualizuojant bausmę visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė. Apeliacinės instancijos teismas visas šias paminėtas aplinkybes įvertino ir pagrįstai nurodė, kad jos nesulaikė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo.

4. Kasacinis skundas netenkintinas.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

5. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmės vykdymo atidėjimą, netinkamai aiškino ir taikė BK 75 straipsnio nuostatas, nes neįvertino nuteistojo M. B. asmenybės, jo vaidmens nusikaltimo padaryme bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių. Šie skundo argumentai nepagrįsti.

5.1. Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Pagal BK 75 straipsnį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas turi įvertinti tiek nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, tiek kaltininko asmenybę.

5.2. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal BK 75 straipsnį vien tai, jog asmuo padarė sunkų nusikaltimą, už kurį jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trumpesnė negu ketveri metai, dar nereiškia, kad asmeniui už šį nusikaltimą nuteistam laisvės atėmimu turi būti atidėtas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, turi įvertinti ir bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste.

6. Būtent nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo taikytas BK 75 straipsnis, tai ir padarė. Antai iš apeliacinės instancijos teismo išvadų matyti, kad, priimant tokį sprendimą, buvo atsižvelgta tiek į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, tiek į nuteistojo asmenybę, neišnykusius teistumus, jo socialinį pavojingumą, polinkį nusikalsti patvirtinančias aplinkybes (praeityje padarytus smurtinius nusikaltimus) ir konstatuota, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę. Su tokia motyvuota apeliacinės instancijos teismo išvada nėra pagrindo nesutikti.

6.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam M. B. ankstesniu 2014 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu, kuriuo jis nuteistas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas vieneriems metams. Tačiau vienerių metų laikotarpiu 2015 m. sausio 12 d. jis padarė naują tyčinį sunkų BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje. Taigi nauja nusikalstama veika buvo padaryta bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

6.2. Nors BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, teismui konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

6.3. Apeliacinės instancijos teismas išimtinių aplinkybių, leidžiančių M. B. taikyti BK 75 straipsnį už nusikaltimą, kuris padarytas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, įvertino nuteistojo M. B. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, kad jis mokosi kolegijoje, dirba, charakterizuojamas teigiamai, draugė laukiasi vaiko, ketina kurti šeimą, tačiau kartu pagrįstai pažymėjo, kad tai nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtos aplinkybės turi būti vertinamos kartu su nusikalstamos veikos pavojingumo laipsniu, jo padarymo aplinkybėmis, taip pat kaltininko elgesiu iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos padarymo. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę teigiamai apibūdinančios aplinkybės jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų padarymo ir jis, veikdamas bendrininkių grupe, iš savanaudiškų paskatų padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, susijusį su smurto panaudojimu prieš kitą asmenį. Nors M. B. su nukentėjusiuoju susitaikė, tačiau viso proceso metu nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl iš to galima spręsti, kad savo elgesio kritiškai nevertino.

6.4. Nors Pirmosios instancijos teismas ypač kreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis ankstesnius nusikaltimus, taip pat ir tą, už kurį jam bausmės vykdymas buvo atidėtas, padarė būdamas nepilnametis, tačiau teismai nuosprendžiuose į tai atsižvelgė jam taikydami nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Tai, kad nuteistasis jam inkriminuotą BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą taip pat padarė tik prieš kelias savaites tapęs nepilnamečiu, nelengvina jo baudžiamosios atsakomybės, o priešingai, tik patvirtina jo nenorą taisytis ir nesimokymą iš ankstesnio elgesio, nes net nepraėjus bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, jis vėl padarė sunkią nusikalstamą veiką, susijusią su fizinio smurto panaudojimu prieš asmenį.

6.5. Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip aplinkybę, lėmusią bausmės vykdymo atidėjimo taikymą nuteistajam, akcentavo jo antraeilį vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Pažymėtina, kad plėšimas kaip veika, padaryta bendrininkaujant, pasižymi tuo, kad bendrininkai pasiskirsto vaidmenimis realizuodami nusikalstamos veikos sudėtį, todėl kažkurio iš jų atliekami veiksmai nebūtinai turi būti aktyvūs (pvz., fizinio smurto panaudojimas ar turto užvaldymas). Bendrininkas savo buvimu vykdant plėšimą taip pat gali sustiprinti kitų bendrininkų pasiryžimą veikti nusikalstamai ar palaužti nukentėjusiojo valią ir pasipriešinimą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad M. B. vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, tai pagrįstai pripažino ir apeliacinės instancijos teismas. Nors M. B. nei fizinio, nei psichinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, jis, būdamas kartu su kitu nusikalstamos veikos bendrininku automobilyje, šiam grasinant nukentėjusiajam specialiai žmogui žaloti pritaikytu įrenginiu ir reikalaujant atiduoti pinigus, sustiprino kito bendrininko pasiryžimą elgtis nusikalstamai ir kartu padėjo palaužti nukentėjusiojo pasipriešinimą.

7. Esant šioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria buvo taikytas BK 75 straipsnis, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Nuteistojo M. B. gynėjo advokato Artūro Bertulio kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Armanas Abramavičius

Alvydas Pikelis