Legislator Case Law & Legislation
a167a6f7-1102-4a0d-bb62-150f95493cd9 AI generated

a167a6f7-1102-4a0d-bb62-150f95493cd9 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number a167a6f7-1102-4a0d-bb62-150f95493cd9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

a167a6f7-1102-4a0d-bb62-150f95493cd9 · Vilniaus apygardos teismas: Be to, parduodant bet kokį sklypÄ dalimis, jo dalių kainų suma rinkoje visada reikÅ¡mingai mažesnė už viso sklypo kainÄ . Atsižvelgiant į tai, nukentėtų tiek paties pareiÅ¡kėjo interesai, tiek skolininko ir jo Å¡eimos interesai – gavus itin mažas sumas už parduodamas žemės sklypo dalis, bÅ«tų padengta tik maža dalis skolinio įsipareigojimo. Atsiliepime papildomai nurodoma, jog dėl praleisto termino atnaujinimo pareiÅ¡kėjas turėjo kreiptis į teismÄ , o antstolė A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2S-1770-936/2022 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08222-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.5.18 VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. rugpjūčio 18 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal apeliantės (pareiÅ¡kėjos) M. V. individualios įmonės atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos M.

V. individualios įmonės praÅ¡ymÄ dėl skolininko A. D. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys R. D., antstolė A. S.. Apeliacinės instancijos teismas n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. PareiÅ¡kėja (iÅ¡ieÅ¡kotoja) M. V. individuali įmonė (toliau – pareiÅ¡kėjas) kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama nustatyti, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. D. priklauso: 1) 1/2 žemės sklypo,(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 3/10 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

2. PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas nurodė, jog antstolė A. S. vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ skolininko A. D. pareiÅ¡kėjo naudai pagal Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 24 d. iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , vykdomosios bylos Nr. 0177/21/00384. Vykdomasis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas taikos sutarties, sudarytos tarp skolininko ir pareiÅ¡kėjo ir patvirtintos Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rÅ«mų nutartimi, pagrindu. Nustatyta skolos suma – 49 425,63 Eur, o už pavėluotÄ prievolės įvykdymÄ skolininkas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Skolininkas su sutuoktine R. D. yra sudarę povedybinę sutartį, o pats skolininkas neturi jokio turto ir niekur nedirba. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise jam kartu su sutuoktine priklauso iki povedybinės sutarties sudarymo įgytas nekilnojamasis turtas. Antstolė 2021 m. sausio 20 d. patvarkymu pasiÅ«lė skolininkui per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų nustatyta jo dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, tačiau nei skolininkas, nei sutuoktinė per nustatytÄ terminÄ Ä¯ teismÄ nesikreipė.

PraÅ¡yme pareiÅ¡kėjas taip pat pažymėjo, jog nuo taikos sutarties sudarymo praėjo du metai, tačiau skolos iÅ¡ skolininko atgauti nepavyksta ir panaÅ¡u, jog skolininkas deda visas pastangas, jog skola nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota. 2022 m. kovo 16 d. pareiÅ¡kėjas kreipėsi į antstolę su praÅ¡ymu, kuriuo prašė atnaujinti terminÄ kreiptis į teismÄ dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo. 2022 m. kovo 17 d. antstolė priėmė patvarkymÄ , kuriuo terminÄ atnaujino.

3. Skolininkas A. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog su pareiÅ¡kimu nesutinka ir prašė:

1) pareiÅ¡kimÄ palikti nenagrinėtÄ ;

2) jei pareiÅ¡kimas bÅ«tų nagrinėjamas – pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ atmesti;

3) jei pareiškėjo prašymas būtų tenkinamas – nustatyti, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. D. priklauso: 3.1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3.2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3.3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3.4) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsiliepime nurodoma, jog skolininkas nekvestionuoja pateikto pareiÅ¡kimo ir taikos sutartimi nustatytos skolos sumos, tačiau pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog kurį laikÄ negali atgauti skolos, neatitinka tikrovės, kadangi po vykdomojo raÅ¡to iÅ¡davimo iÅ¡ skolininko sÄ skaitos buvo daromi pervedimai antstoliams, todėl vien per paskutinius vienerius metus antstoliams buvo pervesta iÅ¡ viso 22 231,51 Eur. Pagal antstolio M. D. iÅ¡ieÅ¡kojimÄ atsiskaityta pilnai, o pagal antstolės A. S. vykdomus iÅ¡ieÅ¡kojimus atsiskaityta dalinai, tačiau bus baigta atsiskaityti pilnai.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog jis į skolos atgavimo procesÄ investavo daug laiko ir lėšų, o skolininkas žadėjo nedelsiant padengti įsiskolinimÄ , yra bendro pobÅ«džio teiginiai ir nepatvirtinti jokiais įrodymais. Nepagrįsti ir pareiÅ¡kėjo teiginiai, jog skolininkas niekur nedirba ir vengia dirbti, kadangi nuo 2021 m. sausio 21 d. skolininkas vykdo individualiÄ veiklÄ , tačiau pastaruosius du metus Å«kinės veiklos vykdymas buvo komplikuotas dėl įvairių su COVID-19 pandemija susijusių priežasčių.

Kaip deklaratyvus teiginys turėtų bÅ«ti laikomas ir pareiÅ¡kėjo argumentas, jog vedybų sutarties sudarymas traktuojamas kaip pastangų dėjimas, kad skola nebÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota. Atsižvelgiant į tai, jog skolininkas vykdo skolinį įsipareigojimÄ , yra padengęs dalį skolos bei vykdo individualiÄ veiklÄ , skolininko nuomone, jo turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas yra netikslingas ir neturi teisinio pagrindo. Skolininko dalies atidalijimas tokiu bÅ«du, kaip pareiÅ¡kime prašė pareiÅ¡kėjas, bÅ«tų nenaudingas visiems proceso dalyviams – mažai tikėtina, jog atsirastų pirkėjų norinčių pirkti sklypų dalis, kadangi sklypų atskirų dalių panaudojimo galimybės yra ribotos.

Be to, parduodant bet kokį sklypÄ dalimis, jo dalių kainų suma rinkoje visada reikÅ¡mingai mažesnė už viso sklypo kainÄ . Atsižvelgiant į tai, nukentėtų tiek paties pareiÅ¡kėjo interesai, tiek skolininko ir jo Å¡eimos interesai – gavus itin mažas sumas už parduodamas žemės sklypo dalis, bÅ«tų padengta tik maža dalis skolinio įsipareigojimo. Atsiliepime papildomai nurodoma, jog dėl praleisto termino atnaujinimo pareiÅ¡kėjas turėjo kreiptis į teismÄ , o antstolė A.

S. patvarkymu atnaujinusi terminÄ iÅ¡sprendė ne savo kompetencijos klausimÄ , todėl termino atnaujinimas turėtų bÅ«ti laikytinas niekiniu ir nesukeliančiu teisinių pasekmių.

4. Suinteresuotas asmuo R. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodė, jog su pareiÅ¡kimu nesutinka ir palaiko sutuoktinio A. D. pateiktÄ atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ .

5. PareiÅ¡kėjas M. V. individuali įmonė pateikė papildomus paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, jog antstolė teisėtai ir pagrįstai atnaujino pareiÅ¡kėjui terminÄ kreiptis į teismÄ ir veikė savo kompetencijos ribose. Aplinkybės, jog skolininkas sumokėjo visÄ Ä¯siskolinimÄ antstolio M. D. vykdytame iÅ¡ieÅ¡kojime nėra niekaip susijusios su nagrinėjama byla, nes antstolis nevykdė iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko pareiÅ¡kėjo naudai. PareiÅ¡kėjas nesutinka ir su skolininko teiginiu, kad nėra pagrindo nustatyti skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje – pareiÅ¡kėjas vykdomÄ jį raÅ¡tÄ gavo 2021 m. kovo 24 d., o iki to laiko skolininkas nebuvo sumokėjęs nė mažos dalies skolos, t. y. skolininkas visiÅ¡kai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Todėl, nors skolininkas atsiliepime ir teigia, kad intensyviai vykdo skolos grÄ Å¾inimÄ , tačiau tokius jo teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Å iai dienai likusi skolos suma yra 35 276,66 Eur ir mokėtini delspinigiai, o per daugiau nei metus vykdomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nėra iÅ¡ieÅ¡kota net pusės skolos sumos. PareiÅ¡kėjas papildomai nurodo, kad nors skolininkas ir nurodė, jog vykdo individualiÄ veiklÄ , tačiau nepateikė jokių ilgalaikių sutarčių, kurios leistų tikėtis, kad skolininkas gaus pastovias pajamas.

Pajamos iš individualios veiklos nėra lengvai prognozuojamos, be to, su individualios veiklos pajamomis antstolis neturi galimybės kreiptis į darbdavį dėl darbinės veiklos pajamų išieškojimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733 str. 1 d. nustatyta tvarka. Todėl tam, kad būtų galima išieškoti iš skolininko turto, kuris yra bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kartu su jo sutuoktine, turi būti nustatyta skolininko turto dalis. Skolininkas siūlo nustatyti jo turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje 4 žemės sklypuose, tačiau nėra aiški šių žemės sklypų tikroji rinkos vertė – VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registre nurodyta objektų vertė yra nustatoma masinio vertinimo būdu, o masinis turto vertinimas atliktas gerokai anksčiau ir turto vertė gali būti pasikeitusi.

Taip pat žemės sklypo vertė apskaičiuota kartu su miÅ¡ko ir medynų verte, o iÅ¡ byloje esančių duomenų ir iÅ¡ tų duomenų, kuriuos gali gauti pareiÅ¡kėjas, nėra galimybės sužinoti, ar miÅ¡kas nėra iÅ¡kirstas. Taigi, negalima objektyviai nustatyti ar tokiu bÅ«du nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir į Å¡iÄ dalį nukreipus iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tos sumos pakaks skolai padengti. Todėl Å¡iuo atveju vienintelis tinkamas, objektyvus ir sÄ Å¾iningas skolininko turto dalies nustatymo bÅ«das yra toks, koks nurodytas pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime.

PareiÅ¡kėjo nuomone, skolininko siÅ«lomu bÅ«du nustatyti jo turto dalį bendrojoje nuosavybėje bÅ«tų galima tuo atveju, jei bÅ«tų aiÅ¡ki tikroji nekilnojamojo turto vertė. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 6. Vilniaus regiono apylinkės teismas nutartimi pareiÅ¡kėjo M. V. individualios įmonės pareiÅ¡kimÄ tenkino iÅ¡ dalies: nustatė, kad skolininkui A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. D. priklauso:

1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog R. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktiniu A. D. priklauso: 1) 3/5 žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

2) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, jog: 6.1. Nesutiktina su skolininko argumentais, jog antstolė atnaujindama pareiÅ¡kėjui terminÄ kreiptis į teismÄ veikė ne savo kompetencijos ribose. CPK 667 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatose nėra įtvirtinta termino, kuris turi bÅ«ti nustatytas, todėl terminÄ kiekvienu atveju nustato antstolis. Antstolis nustatęs terminÄ turi teisę jį pratęsti, kai terminas yra nepasibaigęs arba atnaujinti, kai terminas jau yra pasibaigęs. 6.2.

Skolininko argumentas, jog sumokėjo visÄ Ä¯siskolinimÄ antstoliui M. D. niekaip nėra susijęs su vykdomÄ ja byla Nr. 0177/21/00384, kurioje vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas pareiÅ¡kėjo naudai, nes iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų matyti, jog minėtÄ vykdomÄ jÄ bylÄ vykdo antstolė A. S. Todėl skolininko pateiktos aplinkybės apie kitus iÅ¡ jo vykdytus iÅ¡ieÅ¡kojimus visai kitiems iÅ¡ieÅ¡kotojams neturi reikÅ¡mės. 6.3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nesutiktina su skolininko teiginiu, kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nes, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, skolininkas visiÅ¡kai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Nors skolininkas atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ bei jo sutuoktinė teismo posėdžio metu ir teigė, kad labai intensyviai vykdo skolos grÄ Å¾inimÄ , tačiau tokius teiginius paneigia byloje esantys įrodymai, o bÅ«tent tai, kad likusi skolos suma yra 35 276,66 Eur plius mokėtini delspinigiai, todėl pirmosios instancijos teismas pritarė pareiÅ¡kėjo nurodytai aplinkybei, jog per daugiau nei metus vykdomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota net pusė skolos sumos. Taip pat pareiÅ¡kėjas ne tik nesulaukė skolos grÄ Å¾inimo laiku pagal taikos sutartyje nustatytus terminus, bet taip pat nesulaukė ir jokių aktyvių skolininko veiksmų siekiant kuo greičiau grÄ Å¾inti skolÄ .

Kaip tik prieÅ¡ingai, skolininkas sudarė vedybų sutartį, nutraukė darbinę veiklÄ ir per ilgÄ laikotarpį, dar iki pareiÅ¡kėjui kreipiantis į antstolę, nepasiÅ«lė jokių sprendimų operatyviam skolos grÄ Å¾inimui. 6.4. Teismas sprendė, jog yra pagrindas sutikti su skolininko argumentu, jog nustatyti, kad jam ir suinteresuotam asmeniui (sutuoktinei) priklauso po 1/2 viso nurodyto nekilnojamojo turto yra neracionalu, kadangi taip bus apsunkinamas skolininko turto dalies iÅ¡varžymas, kuris savo ruožtu labai mažins turto vertę, nes turtÄ Ä¯sigyjantis asmuo bus ne vienintelis turto savininkas, kadangi kitas savininkas bus skolininko sutuoktinė.

Atsižvelgiant į tai, jog padalijus nekilnojamÄ jį turtÄ skolininko pasiÅ«lytu variantu, jam tektų turto už 41 388 Eur, o Å¡ios sumos galimai realiai pakaks skolai padengti, teismas sprendė, jog tinkamas, objektyvus ir sÄ Å¾iningas skolininko turto dalies nustatymo bÅ«das yra toks, koks nurodytas skolininko atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 7. PareiÅ¡kėjas pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. gegužės 16 d. nutarties.

Skunde praÅ¡oma panaikinti nutarties dalį, kuria nustatyta skolininko A. D. turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine R. D. dalis, bei priimti naujÄ nutartį Å¡ioje dalyje, nustatant, kad A. D. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje priklausanti turto dalis yra: 1) 1/2 žemės sklypo,(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 3/10 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Teismas, nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir turtÄ padalino nevertindamas realios turto vertės, vadovaudamasis tik deklaratyviais skolininko teiginiais bei vieÅ¡uose registruose esančia penkerių ir ankstesnių metų masinio vertinimo informacija. 7.2.

Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos nukrypti galima tik Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais pagrindais, tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo minėtos prezumpcijos, o skolininko dalį nustatė akivaizdžiai nukrypdamas nuo minėtos prezumpcijos. Byloje nebuvo objektyvių duomenų leidžiančių nustatyti tikrÄ jÄ turto vertę: žemės sklypų vertę teismas nustatė pagal VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose įtvirtintÄ vidutinę rinkos vertę.

Žemės sklypų vertė buvo nustatyta masinio vertinimo metu, kuris buvo atliktas 2012-2017 metais, todėl praėjus penkeriems ir daugiau metų, toks vertinimas nebėra aktualus. Nutartimi skolininko turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatyti žemės sklypai yra miÅ¡kų Å«kio paskirties, todėl jų vertė skaičiuojama kartu su medynais ir miÅ¡ko verte, tačiau byloje nebuvo sprendžiama tai, ar miÅ¡kas žemės sklypuose nėra iÅ¡kirstas, skolininkas apie tai informacijos nepateikė, o pareiÅ¡kėjas atlikęs paieÅ¡kÄ vieÅ¡ai prieinamose informacinėse sistemose nustatė, jog minėtuose žemės sklypuose praktiÅ¡kai iÅ¡kirstas visas miÅ¡kas, o Å¡ių sklypų vertė be miÅ¡kų yra labai maža.

Nesant objektyvių turto vertės įrodymų skolininko dalis turėjo būti nustatyta CK numatytu pagrindu – nustatant, kad skolininko turto dalis yra pusė bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje esančio nekilnojamojo turto.

8. Skolininkas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 8.1. CK numatyti pagrindai, kuriais remiantis teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos. Å iuo atveju viena iÅ¡ priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo lygių dalių yra ta, jog skolininkas su sutuoktine augina nepilnametį vaikÄ , todėl, atsižvelgiant į vaiko interesus, sprendimas skolininkui skirti mažesnę nei 1/2 turto dalį yra teisėtas ir teisingas. 8.2.

PareiÅ¡kėjas nepagrindė savo argumentų, kodėl, jo nuomone, netinkamu nekilnojamojo turto vertės nustatymu laikytinas vertės nustatymas pagal nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose įtvirtintÄ vidutinę rinkos kainÄ arba, kodėl praėjus penkeriems ir daugiau metų po masinio vertinimo, tada nustatyta turto vertė dabar nebėra aktuali. PareiÅ¡kėjas nepateikė nei įrodymų, kurie patvirtintų jo teiginius, jog žemės sklypuose, kurie buvo priskirti skolininkui, bÅ«tų iÅ¡kirsta dalis miÅ¡ko, nei skaičiavimų, kokia dalis miÅ¡ko iÅ¡kirsta, nei sklypų kainų palyginimo, todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai yra paremti spėliojimais ir prielaidomis.

9. Suinteresuotas asmuo R. D. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ , kuriame nurodo, jog su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir palaiko skolininko A. D. atsiliepimÄ Ä¯ atskirÄ jį skundÄ . Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

11. Apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas 12. Byloje ginčas iÅ¡ esmės kilo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas skolininko A. D. turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos ir turto dalis nustatė ne pareiÅ¡kėjo, o skolininko pasiÅ«lytu bÅ«du.

13. Vykdymo proceso normos nustato, kad iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ fizinių asmenų gali bÅ«ti nukreipiamas į turtÄ , jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areÅ¡tuoja bendrÄ jį turtÄ ir pasiÅ«lo skolininkui per dvideÅ¡imt dienų nuo turto areÅ¡to akto suraÅ¡ymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimÄ dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Skolininkui nepateikus antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidaujant sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, ar bent vienas iÅ¡ieÅ¡kotojas per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ pateikia antstoliui raÅ¡ytinį prieÅ¡taravimÄ dėl turto dalies nustatymo, ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiÅ«lo iÅ¡ieÅ¡kotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).

14. Antstolis gali nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtÄ areÅ¡tavus bei apraÅ¡ius yra nustatoma skolininko dalis Å¡iame turte. Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotÄ pareiÅ¡kimÄ vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iÅ¡ kurios turi bÅ«ti vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis tarp pareiÅ¡kėjo M. V. individualios įmonės bei skolininko A. D. Taikos sutartimi nustatytos skolos suma 49 425,63 Eur, o už pavėluotÄ prievolės įvykdymÄ skolininkas įsipareigojo mokėti 0,02 proc. delspinigių už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Skolininkui nevykdžius taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, 2021 m. kovo 24 d. Kauno apylinkės teismas iÅ¡ieÅ¡kotojui iÅ¡davė vykdomÄ jį raÅ¡tÄ , kurio pagrindu, iÅ¡ieÅ¡kotojo naudai iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdo antstolė A. S. vykdomojoje byloje Nr. 0177/21/00384. Antstolė, patikrinusi skolininko turtinę padėtį, nustatė, jog skolininkas niekur nedirba, areÅ¡tuotos skolininkui priklausančios sÄ skaitos, esančios Lietuvos bankuose.

16. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog skolininkui kartu su sutuoktine R. D., bendrosios jungtinės nuosavybės teise, priklauso:

1) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 12/30 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

3) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

4) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

6) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

7) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini);

8) žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 17. 2022 m. sausio 20 d. antstolė priėmė patvarkymÄ dėl turto, esančio bendrÄ jÄ jungtine sutuoktinių nuosavybe, areÅ¡to bei pasiÅ«lė pareiÅ¡kėjui, skolininkui A. D. ir bendrosios nuosavybės dalyvei R. D. per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis su praÅ¡ymu į teismÄ , kad bÅ«tų nustatyta skolininko A. D. dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Per nustatytÄ terminÄ ginčo Å¡alys nesikreipė į teismÄ dėl dalies nustatymo, todėl 2022 m. kovo 17 d. patvarkymu antstolė atnaujino iÅ¡ieÅ¡kotojui terminÄ kreiptis į teismÄ dėl minėtos dalies nustatymo.

18. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išieškojimas pagal asmenines prievoles nukreipiamas į dalį bendrame turte tik po to, kai kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad skolininkas nedirba, todėl iš gaunamų lėšų išieškojimas nėra įmanomas, byloje taip pat nėra duomenų, jog skolininko turimo asmeninio turto pakaktų įsiskolinimui išieškoti.

Pažymėtina, jog antstolė laikėsi įstatymo reikalavimų: nustačius, kad skolininkui su sutuoktine priklauso nekilnojamasis turtas, areÅ¡tavo šį turtÄ ir pasiÅ«lė kreiptis į teismÄ dėl skolininko dalies, esančios bendrÄ jÄ jungtine nuosavybe su sutuoktine, nustatymo, todėl iÅ¡ieÅ¡kojimas gali bÅ«ti nukreipiamas į skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje.

19. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu bÅ«du (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų, kad A. D. ir R. D. santuoka bÅ«tų nutraukta. 2021 m. balandžio 8 d. skolininkas ir sutuoktinė sudarė povedybinę sutartį, kurioje nusistatė, jog turtas ir turtinės teisės, įgytos po sutarties sudarymo, yra asmeninė kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybė, taip pat kiekvieno iÅ¡ sutuoktinių įgytos prievolės yra laikomos asmeninėmis prievolėmis. Taigi, turtas įgytas iki povedybinės sutarties sudarymo laikomas bendrÄ ja jungtine nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

20. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas sÄ raÅ¡as aplinkybių, kurioms esant galima nukrypti dalijant turtÄ nuo lygių dalių principo – nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos bÅ«klę ar turtinė padėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodÄ CK 3.123 straipsnio taikymo praktikÄ , yra nurodęs, kad Å¡iame straipsnyje pateikiamas kriterijų sÄ raÅ¡as, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis.

Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos bÅ«tų pagrįsta teisingumo protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Ä®statymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iÅ¡ esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo Å¡io principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž.

V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-220/2007).

21. Skolininkas atsiliepime į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ teismui, kuriuo pareiÅ¡kėjas prašė nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, pateikė, jo nuomone, alternatyvų turto dalies nustatymo bÅ«dÄ , nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, argumentuojant, jog viena iÅ¡ priežasčių, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių prezumpcijos yra ta, kad skolininkas su sutuoktine augina nepilnametį vaikÄ , o atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, skolininkui turėtų bÅ«ti nustatyta mažesnė nei 1/2 turto dalies. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ , skolininkas taip pat teigė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos yra teisingas ir teisėtas, nes buvo atsižvelgta į vaiko interesus.

22. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog su Å¡iuo skolininko argumentu sutikti nėra pagrindo. Visų pirma, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatÄ neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių toks nukrypimas yra galimas, bet reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra tikslingas, apsaugantis tam tikrus įstatymo saugomus interesus. Vaikų iÅ¡laikymas, vaiko teisės į bÅ«stÄ bei jo vystymuisi bÅ«tinų gyvenimo sÄ lygų užtikrinimas yra vaiko tėvų pareiga, kuri aiÅ¡kiai reglamentuojama CK 3.192 straipsnyje ir Å¡ios pareigos vykdymas ir įgyvendinimas nėra apibrėžiamas, kaip iÅ¡imtis, kuri savaime turėtų bÅ«ti laikoma pakankamu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos.

Antra, byloje nėra duomenų, kuriais remiantis bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog padalijus sutuoktinių turtÄ lygiomis dalimis dėl to nukentėtų vaiko interesai. Trečia, skundžiamoje nutartyje nėra aiÅ¡kiai nurodyta, kad teismas nutaria nukrypti nuo lygių dalių principo ir priskirti skolininko sutuoktinei didesnę bendro turto dalį, be to, tokia iÅ¡vada prieÅ¡tarauja skundžiamai nutarčiai, kuria pagal pirmosios instancijos teismo paskaičiavimus bÅ«tent skolininkui, o ne jo sutuoktinei, priskirta didesnės vertės bendro turto dalis.

Taigi šiuo aspektu faktiškai susiklostė priešinga situacija, nei bando įrodyti skolininkas.

23. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog įvertinus turto rinkos kainÄ , skolininkui paskiriama dalies vertė yra netgi didesnė nei dalies, kuri paskiriama skolininko sutuoktinei. PareiÅ¡kėjas atskirajame skunde nurodė, jog byloje nebuvo objektyvių duomenų, leidžiančių nustatyti tikrÄ jÄ turto vertę: žemės sklypų vertę teismas nustatė pagal VÄ® Registrų centro nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡uose įtvirtintÄ vidutinę rinkos vertę. Žemės sklypų vertė buvo nustatyta masinio vertinimo metu, kuris buvo atliktas 2012-2017 metais, todėl praėjus penkeriems ir daugiau metų, toks vertinimas nebėra aktualus.

Su Å¡iuo pareiÅ¡kėjo argumentu sutikti nėra pagrindo, kadangi kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad turto vertė gali bÅ«ti nustatoma remiantis VÄ® Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimÄ ; Å¡alys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009). Pagal CK 4.262 straipsnį įraÅ¡yti į vieÅ¡Ä registrÄ duomenys laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas visų nekilnojamojo turto registre bei kadastre esančių duomenų (nuo jų įraÅ¡ymo) teisingumo ir iÅ¡samumo, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, principas.

Dėl to konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad nurodyti duomenys yra neteisingi ir jais remiantis negalima nustatinėti nekilnojamojo turto vertės. Pabrėžtina, kad proceso metu nei pareiÅ¡kėjas, nei skolininkas nesiėmė kitomis įrodinėjimo priemonėmis įrodinėti savo teiginių, susijusių bendro turto vertėmis, neteikė teismui įrodymų apie aktualiÄ turto vertę (CPK 178 straipsnis).

24. Vien tai, jog skolininkui nutartimi nustatyta turto dalis galbÅ«t yra didesnės vertės nei nustatyta skolininko sutuoktinei, savaime nesuponuoja, jog pirmosios instancijos teismas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatė tinkamai. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau priimdamas nutartį netinkamai taikė procesines teisės normas bei netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais laiko pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytus motyvus, kad nustačius skolininkui tiek 1/2 žemės sklypų dalis, tiek ir kitų skolininkui ir sutuoktinei priklausančių statinių 1/2 dalis, tai sumažintų galimybę realizuoti šį turtÄ , nes parduoti 1/2 dalies žemės sklypų bei 1/2 kitų statinių yra sudėtinga.

Skolininkas nepateikė įrodymų, jog tokio dydžio sklypai negalėtų būti pakankamai efektyviai realizuojami, nepateikė duomenų, kiek ženkliai sumažėtų parduodamo ar kitaip realizuojamo sklypo vertė (CPK 178 straipsnis), taigi tokių savo argumentų nepagrindė. Iš to išplaukia, jog pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su šiais skolininko argumentais darė prielaidas dėl galimo turto pardavimo realumo. Todėl šie teiginiai laikytini nepagrįstais bei iš esmės neatitinkantys teismų formuojamos praktikos.

Atkreipiamas dėmesys dar ir į tai, jog skolininkui buvo siųstas antstolės pasiūlymas dėl turto dalies nustatymo, tačiau skolininkas su sutuoktine šio pasiūlymo neįgyvendino ir nesikreipė dėl turto dalies nustatymo. Todėl skolininko nurodyti argumentai, kodėl teismas turėtų nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos, nelaikytini prioritetiniais, nes teisę savo nuožiūra nusistatyti dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine galėjo kitais būdais, tačiau šios teisės neįgyvendino.

Kaip jau buvo minėta, sprendžiant kreditorių prašymus pagal CPK 667 straipsnį, vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas.

25. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį, sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl nenustačius, jog Å¡i prezumpcija buvo nuginčyta, pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kime pasiÅ«lytas skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bÅ«das, kuomet sutuoktiniams nustatoma po 1/2 turto dalį, labiau atitinka teisės aktų reikalavimus, negu kad skolininko pasiÅ«lytas jo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo bÅ«das, t. y. siÅ«loma tvarka žemės sklypus paskirstyti tarp skolininko ir jo sutuoktinės. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nustatyti skolininkui bendrojoje jungtinėje nuosavybėje 1/2 turto dalies, netinkamai įvertino nagrinėjamos bylos faktinę situacijÄ ir netinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje numatytÄ iÅ¡imtį.

Pažymėtina, jog nustačius turto, esančio bendrÄ ja jungtine nuosavybe, dalį, nereiÅ¡kia, jog iÅ¡ieÅ¡kojimas į jį bus nukreiptas visa apimtimi. Turto dalies nustatymas iÅ¡ esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės ir apibrėžia jo turtinę padėtį, o iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ nustatyto skolininko turto galės bÅ«ti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais.

26. Kiti pareiÅ¡kėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės teisingam atskirojo skundo iÅ¡nagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties 27. CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , turi teisę pakeisti pirmosios instancijos teismo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręstina, jog yra pagrindas pirmosios instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartį pakeisti ir nustatyti, jog skolininkui A. D. priklauso 1/2 turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. D., t. y.: 1) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 4) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

5) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8) 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu n u t a r i a : PareiÅ¡kėjos M. V. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atskirÄ jį skundÄ tenkinti visiÅ¡kai.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rÅ«mų 2022 m. gegužės 16 d. nutartį pakeisti ir pareiÅ¡kėjos M. V. individualios įmonės praÅ¡ymÄ dėl skolininko A. D. turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkinti. Nustatyti, kad skolininkui A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priklauso 1/2 dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tai yra: 1. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2. 1/5 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 3. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 4. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 5. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 6. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 7. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 8. 1/2 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėja Urmila Valiukienė