2021-09-22 Nr. AB-19493-3-62-3-00590-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2573-575/2021

Teisminio proceso Nr. Nr. 3-62-3-00590-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 12.19; 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. Š. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį šalindamas nustatytus trūkumus patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau – ir Skyrius) 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-224121 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. balandžio 24 d. sprendimas), 2019 m. birželio 27 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-328883 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. birželio 27 d. sprendimas), 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. VRE_SP2-486827 „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“ (toliau – ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba, ir VSDFV) 2020 m. vasario 24 d. sprendimą Nr. (9.8) I-1266 „Įmokos administruojamos teisingai“ (toliau – ir 2020 m. vasario 24 d. sprendimas); 3) priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės 110 Eur turtinei ir 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. balandžio 16 d. gavo laišką, kuriuo buvo raginamas sumokėti privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) mokesčio įsiskolinimą. Vėliau paaiškėjo, kad 2019 m. balandžio 24 d. iš abiejų pareiškėjo sąskaitų, esančių bankuose Swedbank ir Citadele, buvo nurašytas Piniginių lėšų apribojimų informacinės sistemos (toliau – ir PLAIS) palaikymo mokestis (po 1,02 Eur) ir sąskaitose buvusios piniginės lėšos (iš vienos sąskaitos – 38,84 Eur, iš kitos – 42,97 Eur, iš viso 81,82 Eur). Be to, abi pareiškėjo sąskaitos buvo užblokuotos, pirmoje sąskaitoje rezervuojant daugiau kaip 1 300 Eur, taip pat pareiškėjas turėjo sumokėti Citadele bankui 28 Eur už palaikymą kortelės, kuria negalėjo naudotis. Pareiškėjas nurodė, kad Lazdynų poliklinika atsisakė jį užregistruoti nemokamai konsultacijai pas šeimos gydytoją, kadangi jis buvo nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu.

3. Pareiškėjo teigimu, Fondo valdyba 2020 m. vasario 24 d. sprendimu neteisėtai atsisakė pripažinti, kad Skyrius, priimdamas sprendimus, vykdė neteisėtą pareiškėjo persekiojimą, atsisakė kompensuoti jo patirtą žalą. Pareiškėjas teigė, kad reikalaujant iš jo sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimą už 5 metus ir priverstinai išieškant iš jo sąskaitose buvusius pinigus, nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis tuo laikotarpiu ne tik negavo apmokestinamų pajamų, bet ir nesinaudojo nemokamos medicinos paslaugomis, išskyrus vieną greitosios pagalbos atvejį. Pareiškėjas yra diskriminuojamas – jis dėl įsitikinimų negali registruotis kaip bedarbis, taip pat negali ir emigruoti, kadangi pasirašęs pasižadėjimą neišvykti. Atsakovai pažeidinėja pareiškėjo konstitucines teises, verčia dirbti bet kokį darbą, riboja teises, žemina dėl turtinės padėties.

4. Dėl patirtos žalos pareiškėjas nurodė, kad jam buvo padaryta 110 Eur tiesioginė materialinė žala, kadangi iš jo banko sąskaitų buvo nurašyta 81,81 Eur, taip pat Citadele bankui jis sumokėjo virš 28 Eur už kortelės, kuria negalėjo naudotis, palaikymą. Pareiškėjas patyrė ir neturtinę žalą, nes dėl bankų sąskaitų užblokavimo išieškant virš 1 000 Eur sumą, jis liko be lėšų pragyvenimui, dėl streso suprastėjo jo sveikata. Lazdynų poliklinikai atsisakius suteikti jam medicininę pagalbą, jis turėjo važinėti į teismų posėdžius sirgdamas, nes neturėjo pinigų užmokėti už pažymą apie sunkią sveikatos būklę. Pareiškėjas sugaišo daug laiko ir įdėjo daug pastangų rašydamas prašymus, rinkdamas pažymas ir laukdamas atsakymų, o neturėdamas galimybių pasisamdyti advokatą, buvo priverstas pats rašyti ir siųsti daug skundų. Karantino metu pareiškėjas buvo priverstas atsiskaityti grynaisiais pinigais, dėl to kilo pavojus jo ir kitų žmonių, t. y. jo motinos, sveikatai ir gyvybei. Neturtinė žala patirta ir dėl to, kad pareiškėjo buvo pareikalauta sumokėti PSD įmokų įsiskolinimą arba emigruoti, nežiūrint to, kad jis negavo pajamų, negavo ir negalėjo gauti jokių nemokamų neskubios sveikatos priežiūros paslaugų. Pareiškėjas gali ir ateityje patirti moralinę žalą, karantino metu atsiskaitydamas grynaisiais pinigais, taip rizikuodamas savo ir artimųjų sveikata ir gyvybe, kadangi slaugo nepaeinančią 90 metų motiną.

5. Atsakovas Skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Skyrius paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2016 m. sausio 1 d., kai nebuvo draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos ir nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Elektroninėje gyventojų aptarnavimo sistemoje kiekvienam sulaukusiam 16 metų asmeniui yra automatiškai sukuriama paskyra, pareiškėjas tokią paskyrą irgi turėjo, į ją buvo išsiųsti informaciniai pranešimai apie susidariusią skolą. Kadangi pareiškėjas įmokų nemokėjo, todėl 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimti sprendimai dėl PSD įmokų skolų išieškojimo priverstine tvarka. Per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą mokėjimo nurodymai buvo pateikti kredito įstaigai, nuo 2019 m. balandžio 26 d. iki 2019 m. balandžio 29 d. priverstine tvarka buvo išieškota 81,81 Eur PSD įmokų, kurios užskaitytos pagal prievolę už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 29 d. laikotarpį ir už dalį 2016 m. kovo mėnesio.

7. Skyrius paaiškino, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas buvo draudžiamas sveikatos draudimu valstybės lėšomis, ir nebuvo nenustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme įtvirtintų išimčių, kurių pagrindu pareiškėjas neturėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Skyrius nurodė, kad jo priimti pareiškėjo skundžiami sprendimai teisėti, o pareiškėjo reikalavimas atlytinti turtinę ir neturtinę žalą nepagrįstas.

8. Atsakovas Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

9. Fondo valdyba teigė, kad PSD įmokos pareiškėjui buvo priskaičiuotos ir jų išieškojimas buvo vykdytas teisėtai ir pagrįstai. Skundžiame Fondo valdybos 2020 m. vasario 24 d. sprendime buvo nurodyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d., kai pareiškėjas nebuvo draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė kitos ekonominės veiklos, nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis, todėl turėjo prievolę mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas kaip savarankiškai besidraudžiantis asmuo.

II. 10. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas pažymėjo, kad ginčas kilo dėl Skyriaus sprendimų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka ir Fondo valdybos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo bei iš administracinių sprendimų kildinamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

12. Teismas nustatė, kad Skyriaus direktorius, vadovaudamasis Socialinio draudimo įstatymo 20 straipsniu ir 40 straipsnio 3 dalimi, 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu, 2019 m. birželio 27 d. sprendimu, 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu nusprendė išieškoti priverstine tvarka į Valstybinio socialinio draudimo fondą iš pareiškėjo, kaip savarankiškai besidraudžiančio asmens, skolą: 2019 m. balandžio 24 d. sprendimu nusprendė išieškoti PSD įmokų skolą, kuri 2019 m. balandžio 24 d. sudarė 1 352,82 Eur; 2019 m. birželio 27 d. sprendimu – išieškoti PSD įmokų skolą, kuri 2019 m. birželio 27 d. buvo 77,48 Eur; 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu – išieškoti PSD įmokų skolą, kuri 2019 m. rugpjūčio 28 d. sudarė 77,48 Eur. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėtų Skyriaus sprendimų Fondo valdyba 2020 m. vasario 24 d. sprendime konstatavo, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokos apskaičiuojamos ir jų išieškojimas vykdytas teisėtai ir pagrįstai.

13. Teismas vadovavosi Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 17 straipsnio 9 dalies (nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. – to paties straipsnio 11 dalies) nuostatomis ir pažymėjo, kad Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 9 punkte pateiktame sąraše nurodyti asmenys, kurie laikomi apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nekėlė ginčo dėl Skyriaus atsiliepime ir Fondo valdybos 2020 m. vasario 24 d. sprendime nurodytų aplinkybių, kad jis nuo 2016 m. sausio 1 d. nebuvo draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos, nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir kad jis nuo 2016 metų privalomojo sveikatos draudimo įmokų nesumokėjo.

15. Teismas vertino, jog pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės (kad jis slaugo savo motiną, Lietuvos valstybėje nėra jam tinkamo darbo, jis negauna jokių pajamų, etikos principai neleidžia registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) vien tik dėl to, kad galėtų naudotis medicinos pagalba nemokant privalomojo sveikatos draudimo mokesčio) nesudarė pagrindo priskirti jį prie asmenų, kurie neprivalo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

16. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reglamentavimą, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas privalėjo nuo 2016 m. sausio 1 d. į fondo biudžetą mokėti už save privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

17. Teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas laisva valia privalomojo sveikatos draudimo įmokų nemokėjo, todėl Skyrius teisėtai ir pagrįstai priėmė 2019 m. balandžio 24 d. sprendimą dėl 1 352,82 Eur skolos, 2019 m. birželio 27 d. sprendimą dėl 77,48 Eur skolos ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą dėl 77,48 Eur skolos išieškojimo priverstine tvarka bei per Piniginių lėšų apribojimo informacinę sistemą atitinkamai 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 28 d. pateikė banko įstaigoms nurodymus dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimo iš pareiškėjo sąskaitose esančių pinginių lėšų.

18. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijami Skyriaus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai bei Fondo valdybos 2020 m. vasario 24 d. sprendimas, priimtas išnagrinėjus ginčą išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, yra teisėti ir pagrįsti, todėl nenustatė pagrindo juos naikinti. Nenustatęs viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, teismas sprendė, kad nėra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos vienos iš būtinų viešosios atsakomybės sąlygų. Dėl šios priežasties teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

III. 19. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčijamais sprendimais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau ir – Konvencija) jam garantuojamos teisės, taip pat pažeista jo teisė į teisingą teismą. Pareiškėjas prašo pripažinti, kad privalomojo sveikatos draudimo įmokų išieškojimas ir persekiojimas dėl to pažeidė jo teises į nuosavybę ir privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą, taip pat buvo pažeistos pareiškėjo neįgalios motinos teisės. Jeigu teismas nustatys, kad įstatymai ar žemesnės teisinės galios norminiai aktai suvaržo teismo galimybes apginti pareiškėjo pažeistas konstitucines teises, pareiškėjas prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl šių teisės aktų konstitucingumo ištyrimo.

21. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Skyrius nurodo, kad Sveikatos draudimo įstatyme nustatyta pareiga mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas siejama ne tik su draudžiamųjų pajamų gavimu. Išskiriamos asmenų grupės, kurios draudžiamos valstybės lėšomis ir tai siejama su objektyviomis priežastimis, dėl kurių asmenys, patenkantys į šiame įstatyme nurodytas socialines grupes, negali apsidrausti patys, t. y. priskirtini pažeidžiamiausioms visuomenės grupėms. Pripažinus, kad apeliantui nereikia mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų, būtų pažeistas lygybės principas ir blogesnėje padėtyje atsidurtų kiti draudėjai. Skyriaus nuomone, nėra teisinio pagrindo kreiptis į Konstitucinį teismą, nes šiuo atveju nekyla abejonių dėl Sveikatos draudimo įstatymo konstitucingumo.

23. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Fondo valdyba nurodo, kad pareiškėjo skunde nurodomos Konstitucijos nuostatos, kurios esą buvo pažeistos dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skaičiavimo, nepanaikina pareiškėjo pareigos laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų, įskaitant ir Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų, kurios įpareigoja asmenis mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Atsakovo Fondo valdybos nuomone, pirmos instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktų nuostatas, todėl teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilęs dėl VSDFV Panevėžio skyriaus sprendimų dėl privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolos išieškojimo priverstine tvarka teisėtumo ir pagrįstumo, bei ir iš administracinių sprendimų kildinamos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla nagrinėjama pagal apeliaciniu skundu apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas.

27. Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, pirmosios instancijos teismas, taikydamas Sveikatos draudimo įstatymą, iš esmės padarė išvadą, kad pareiškėjas ginčo PSD įmokas privalėjo mokėti – per ginčo periodą nebuvo draudžiamas kaip dirbantis asmuo, nevykdė jokios kitos ekonominės veiklos, nebuvo draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis ir byloje nėra nustatyta duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog jis nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo priskirtas Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 2–10 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje išvardintiems asmenims, kurie neprivalo mokėti už save privalomojo sveikatos draudimo įmokų. Taip pat teismas pažymėjo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės negali būti priskirtos Sveikatos draudimo įstatyme nustatytoms išimtims, kurioms esant pareiškėjas neprivalėtų mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokų.

28. Apeliantas teigia, kad yra pažeistos jo teisės, nes teismas netaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos Preambulės ir 5, 6, 7, 21, 29, 32, 48 bei 53 straipsnių, o taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio. Dėl šių apelianto argumentų teismas pažymi, kad apeliaciniame skunde iš esmės nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių jo teiginius. Sveikatos draudimo įstatymas numato ne tik pareigą mokėti PSD įmokas, bet nustato ir platų ratą asmenų, kurie draudžiami valstybės lėšomis, tame tarpe – asmenys, gaunantys Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją, Užimtumo tarnyboje įsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys Užimtumo tarnybos organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys, asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais, nepasiturintys gyventojai, gaunantys socialinę pašalpą ir kt. Taigi, valstybė užtikrina sveikatos apsaugą silpnesniems, pažeidžiamiems visuomenės gyventojams. Nė viena apelianto nurodyta Konstitucijos norma ar Konvencijos norma nenumato, kad esant pareiškėjo individualioms aplinkybėms jis galėtų nemokėti PSD įmokų, kartu naudodamasis tomis pat teisėmis, kaip kiti asmenys, vykdantys prievoles sveikatos draudimo srityje.

29. Konstitucijos 23 straipsnis numato, kad nuosavybė gali būti paimama įstatymo nustatyta tvarka. Tiek atsakovas, tiek teismas nurodė įstatymus, kurių pagrindu pareiškėjui nevykdant savo prievolių padengti privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimą, jis gali būti išieškomas įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas pažeidė įstatymus, o teismas netinkamai taikė teisę. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad Skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo juos naikinti, yra teisinga, pagrįsta nustatytais faktais ir teisės normomis.

30. Byloje nustačius, kad pareiškėjo G. Š. skundžiami Skyriaus 2019 m. balandžio 24 d., 2019 m. birželio 27 d., 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimai „Dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka“, yra teisėti, t. y. nenustačius viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, sprendžiama, jog nėra CK 6.246 straipsnyje nustatytos vienos iš būtinų Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą priteisti jam turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

31. Apeliantas teigia, kad pažeidžiamos priežūros reikalingos motinos teises. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad teismas nagrinėja tų asmenų teisių pažeidimo klausimus, kurie nustatyta tvarka kreipėsi į teismą. Šioje byloje pareiškėjo motina nebuvo proceso šalimi (pareiškėju), todėl pareiškėjo motinos teisių pažeidimo klausimų teismas nenagrinės.

32. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios ir proceso teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo G. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė