a1665e6a-5d6d-4cf8-b411-4e9e46be552f · Å iaulių apylinkės teismas

Administracinio teisės pažeidimo byla NrAdministracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-102-476/2020

Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00080-2020-8

Procesinio sprendimo kategorija: 21.8.6; 21.10.3.; 21.10.4.

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. gegužės 18 d.

Raseiniai

Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«mų teisėja Irena Narbutienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo R. B. skundÄ dėl Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato 2020 m. kovo 24 d. nutarimo administracinėje byloje ir

n u s t a t ė:

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės 2020 m. kovo 24 d. nutarimu už ANK 415 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymÄ R. B. nubaustas 90 eurų bauda, už tai, kad 2020 m. vasario 7 d., 10.43 val., bÅ«damas transporto priemonės Toyota Land Cruiser savininku, nevykdė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančiÄ transporto priemonę.

Skundu pareiÅ¡kėjas R. B. prašė panaikinti Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės 2020 m. kovo 24 d. nutarimÄ ir administracinio nusižengimo bylÄ nutraukti. Skunde R. B. nurodė, kad automobilį vieÅ¡ajame eisme vairavo ne jis, bet Z. P.. Å ias faktines aplinkybes pripažino Z. P., kuris savo ruoÅ¡tu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn bÅ«tent už tai, kad 2020-02-07, 10.43 val, iÅ¡ jo sodybos savavaliÅ¡kai, be jo žinios pasiėmė neregistruotÄ , nedraustÄ , be techninės apžiÅ«ros jam priklausanti autornobilį Toyota Land Cruiser ir bÅ«damas neblaivus jį vairavo, kol buvo sustabdytas policijos pareigÅ«nų. Å is automobilis stovėjo sodyboje neeklsploatuojamas, jis buvo techniÅ¡kai netvarkingas ir remontuojamas (be kita ko - buvo iÅ¡ardyta jo užvedimo spynelė, todėl rakteliu jo užvesti nebuvo įmanoma). FaktÄ , kad minimas automobilis buvo paimtas be jo žinios ir, juo labiau, jam nežinant, kad automobilį Z. P. vairuos apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės ji vairuoti, be kita ko patvirtina teismui pateikiamas įsakymas dėl R. B. komandiruotės, iÅ¡ kurio matyti, kad pažeidimo dienÄ R. B. nebuvo Lietuvoje, nes buvo iÅ¡vykęs į PrancÅ«zijÄ .

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo istatymo pakeitimo istatymo 4 straipsnio 1 dalis, kuriÄ , be kita ko, R. B. skundžiamu nutarimu pripažintas pažeidęs, numato pareigÄ apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tik Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamÄ transporto priemonę. Gi, kaip minėta, Å¡iuo atveju Toyota Land Cruiser nebuvo naudojama, kadangi ji stovėjo R. B. sodyboje techniÅ¡kai netvarkinga ir remontuojama (iÅ¡ardyta jo užvedimo spynelė, todėl rakteliu jo užvesti nebuvo imanoma). Todėl pareigos jos apdrausti R. B. pagal minimÄ teisės normÄ neįgijo,

R. B. nepagristai pripažintas pažeidęs ir KET 226 punktÄ , pagal kurį dalyvauti vieÅ¡ajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių privalomoji techninė apžiÅ«ra atlikta ir galioja (įskaitant transporto priemones, turinčias leidimÄ nuvykti į transporto priemonių techninės apžiÅ«ros įmonę atlikti privalomosios techninės apžiÅ«ros) ir kurių valdytojai yra apsidraudę privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar jos dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme susijusius mokesčius. Kaip minėta, transporto priemonę neteisėtai užvaldė Z. P., todėl pastarasis ir turėtų atsakyti už tai, kad naudojo transporto priemonę, kuri neapdrausta, kas, beje, ir įvyko, t. y. Z. P. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn be kita ko ir pagal ANK 415 straipsnio 1 dalyje už tÄ pačiÄ veikÄ .

Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato atstovas atsiliepimu į skundÄ nurodė, kad skundÄ palieka spręsti teismo nuožiÅ«ra. Skunde nurodė, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo istatymo pakeitimo istatymo 4 straipsnio 1 dalyje yra aiÅ¡kiai numatyta, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo bÅ«ti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo istatymo pakeitimo istatymo 4 straipsnio 2, 3 dalyse numatyta, kad už draudimo sutarties sudarymÄ Å¡io istatymo 43 straipsnio nustatyta tvarka atsako transporto priemonės savininkas ir jis negali naudoti pats ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Be to, R. B., nuo suraÅ¡yto protokolo su administraciniu nurodymu gavimo iki nutarimo priėmimo administracinėje medžiagoje, nepateikė jokių paaiÅ¡kinimų dėl jam suraÅ¡yto protokolo už padarytÄ nusižengimÄ , numatytÄ ANK 415 str. 1 d. bei neatvyko į bylos nagrinėjimÄ , kurios data buvo nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Todėl jo argumentais, kad Toyota Land Cruiser nebuvo naudojama, kadangi ji stovėjo R. B. sodyboje techniÅ¡kai netvarkinga ir remontuojama (iÅ¡ardyta jo užvedimo spynelė, todėl rakteliu jo užvesti nebuvo įmanoma), nėra pagrindo tikėti. R. B. tokiais argumentais siekia iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. R. B., bÅ«damas transporto priemonės savininku, nors ir ne bÅ«damas Lietuvoje, turėjo užtikrinti, kad jam priklausanti transporto priemonė, kuri neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nedalyvautų vieÅ¡ajame eisme. Kiekvienas asmuo turi saugoti savo turtÄ ir yra atsakingas už jį.

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, susipažinęs su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės 2020 m. kovo 24 d.. nutarimu nutarimu, pareiškėjo R. B. skundu, patikrinęs administracinio nusižengimo medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, jog surinkti įrodymai nebuvo tinkamai įvertinti ir buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog R. B. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Skundu R. B. nesutinka su priimtu sprendimu ir praÅ¡o panaikinti priimtÄ nutarimÄ ir administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 415 straipsnio 1 dalyje jo atžvilgiu nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 5 straipsnyje nurodyta, jog administracinis nusižengimas yra uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010).

Administracinė atsakomybė pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį kyla už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimÄ ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti vieÅ¡ajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymÄ .

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių atsiradimo tarp draudėjo ir draudiko pagrindas yra sutartis. Su transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu susijusius santykius reglamentuoja specialusis – Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo – įstatymas (toliau - TPVCAPDĮ). Minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

IÅ¡ Å¡ios įstatymo nuostatos iÅ¡plaukia, kad atsakingiems už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymÄ asmenims Å¡i sutartis privaloma, jie negali pasirinkti, sudaryti Å¡iÄ sutartį ar ne, t. y. naudojama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo bÅ«ti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.

R. B. savo nuomonę ir skundžiamo nutarimo nepagrįstumÄ argumentuoja tuo, kad transporto priemone Toyota Land Cruiser jis nesinaudojo, automobilis buvo nenaudojamas, neregistruotas, techniÅ¡kai netvarkingas (buvo iÅ¡ardyta užvedimo spynelė, rakteliu užvesti jos buvo neįmanoma). Transporto priemonė stovėjo jo sodyboje bei buvo remontuojama, todėl mano, kad jis neturėjo pareigos pagal TPVCAPDÄ® 4 straipsnio 1 dalį apdrausti minėto automobilio. Be to, R. B. skunde nurodė, kad jis pats transporto priemone nesinaudojo, buvo iÅ¡vykęs į komandiruotę, tačiau automobilį savavaliÅ¡kai, be jo žinios, pasiėmė ir neblaivus vairavo Z. P..

Pareiga transporto priemones apdrausti valdytojo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu yra reglamentuota 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – direktyva). Å ios direktyvos 3 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas valstybėms narėms garantuoti, kad valdytojų civilinės atsakomybės draudimu bÅ«tų apdraustos transporto priemonės, kurių įprastinė buvimo vieta yra jų teritorijoje, t. y. pareiga apsidrausti yra siejama tik su transporto priemonės įprastine buvimo vieta. Direktyvos 1 straipsnio 4 dalies a-d punktuose yra apibrėžta, kas yra laikoma įprastine transporto priemonės buvimo vieta, nurodant, be kita ko, kad įprastine transporto priemonės buvimo vieta yra laikoma valstybės, kurios registracijos numerius turi transporto priemonė, teritorija. Ä®pareigojimas apsidrausti pagal direktyvÄ nesietinas su transporto priemonės dalyvavimu vieÅ¡ajame eisme ir į direktyvos taikymo sritį patenka bet koks transporto priemonės naudojimas, kuris atitinka įprastÄ Å¡ios transporto priemonės funkcijÄ . Tokia iÅ¡vadÄ padarė Europos SÄ jungos Teisingumo Teismas byloje Vnuk Nr. C-162/13.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo skundo argumentais. IÅ¡ minėtų įstatymo nuostatų matyti, kad pareiga apdrausti valdytojų civilinės atsakomybės draudimu kyla tik Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamÄ ir registruotÄ transporto priemonę, o kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos duomenų, automobilis Toyota Land Cruiser nebuvo įregistruotas Lietuvoje įstatymų nustatyta tvarka, be to, jis buvo techniÅ¡kai netvarkingas, todėl nenaudojamas. Tai jog transporto priemone savavaliÅ¡kai be R. B. žinios pasinaudojo Z. P., R. B. atsakomybei jokios reikÅ¡mės neturi, kadangi nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog pareigos apdrausti transporto priemonę R. B. neturėjo.

Išdėstytų aplinkybių viseto pagrindu teismas daro išvada, kad kad nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio nusižengimo byla R. B. atžvilgiu nutrauktina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsniu, teisėja

n u t a r i a :

R. B. skundÄ tenkinti.

Panaikinti 2020 m. kovo 24 d. Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Linos Jonaitienės nutarimÄ Nr. 82‑ANR‑N‑345-2020 ir administracinio nusižengimo bylÄ R. B. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išdavimo ar išsiuntimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė