2020-04-15 Nr. AB-7559-3-61-3-04083-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3735-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04083-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. (S. A.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. (S. A.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. (15/6-13)-12PR-156 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Departamentą pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje išnagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jo prieglobsčio prašymas buvo grindžiamas tuo, kad kilmės valstybėje jam kyla grėsmė iš (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo įsitikinimu, Departamentas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai.

3. Pareiškėjo įsitikinimu, (duomenys neskelbtini). Teigė, jog (duomenys neskelbtini) ne kartą jį persekiojo ir vieną kartą buvo sulaikiusi. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad pateikė detalius ir nuoseklius paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo. (duomenys neskelbtini). Priimdamas Sprendimą atsakovas neteisingai ištyrė esminius prieglobsčio prašymo motyvus, taip pat neteisingai interpretavo savo paties surinktą kilmės valstybės informaciją. Pareiškėjo pasakojimo dalis dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo pagrįsta rašytiniais įrodymais, taigi atsakovas turėjo pasakojimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) tikslo apkaltinti pareiškėją ir įkalinti laikyti nustatytu faktu.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad jam grėsmė taip pat kyla dėl A. Š., kadangi jis žino ir gali atskleisti daug kompromituojančios informacijos, t. y. gali atskleisti jo sąsajas su nusikalstamu pasauliu. Pareiškėjo vertinimu, tarp (duomenys neskelbtini) ir A. Š. yra tiesioginis ryšys, kadangi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo manymu, Departamento pareigūnas turėjo įvertinti, kad jo atmintis yra ribota, ir turėti pagrįstų lūkesčių, kiek ir kokios informacijos pareiškėjas gali pateikti. Pareiškėjo surinkta kilmės valstybės informacija iš esmės patvirtino jo pasakojimo dalį apie A. Š., o kadangi jo pasakojime nėra prieštaravimų, pasakojimas pasižymi ypatingu detalumu, todėl šiai jo daliai turėjo būti taikoma abejonės privilegija ir pasakojimas turėjo būti pripažintas nustatytu faktu.

5. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Jei teismas konstatuotų, kad Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui prieglobsčio, turi būti patikrinta ir kita Sprendimo dalis, t. y. dėl papildomos apsaugos nesuteikimo.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

7. Paaiškino, kad apklausos metu pareiškėjo pasakojimas buvo painus. Pareiškėjas paminėjo kelis (duomenys neskelbtini) žinomus asmenis, juos apibūdino, taip pat paminėjo kelis epizodus iš savo biografijos, tačiau pasakojimas buvo abstraktus, nenurodant datų ir kitų įvykių detalių. Be autobiografinių epizodų, pareiškėjas paminėjo faktinių aplinkybių, dažniausiai nenurodant jo turimos informacijos šaltinių ir nepaaiškinant savo daromų išvadų pagrindimo. Pareiškėjo prieglobsčio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. pareiškėjas gavo naujus (duomenys neskelbtini) piliečio vidaus ir užsienio pasus, vairuotojo pažymėjimą, 2017 m. prašėsi prieglobsčio Austrijoje ir Lenkijoje, 2018 m. balandžio 18 d. buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 20 d. pareiškėjas išvyko į Ukrainą, 2019 m. liepos 4 d. grįžo į (duomenys neskelbtini). 2019 m. liepos 17 d. jam išduota pažyma, patvirtinanti, jog (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija neturi duomenų apie jo teistumą, baudžiamąjį persekiojimą ar jo nutraukimą.

8. Atsakovas nurodė, jog įvertinus pareiškėjo pateiktą (duomenys neskelbtini) perspėjimą jo pasakojimo kontekste tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) stebėjo pareiškėją, bendravo su jo aplinkos asmenimis, apklausė jį. Taip pat tikėtina, kad stebi jo veiklą iki šiol. Tačiau, atsižvelgus į tai, jog oficialaus perspėjimo paskirtis – atgrasyti asmenį nuo nusikalstamos veiklos padarymo, nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) turėjo tikslą jį „apkaltinti ir įkalinti“. Remiantis paties pareiškėjo pateikta pažyma, (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija neturėjo duomenų apie prieglobsčio prašytojo teistumą, baudžiamąjį persekiojimą ar jo nutraukimą.

9. Atsakovas nurodė, kad surinkta informacija patvirtina prieglobsčio prašytojo teiginius, susijusius su A. Š. profiliu, tačiau taip pat nėra tikėtina, kad pareiškėjui kyla grėsmė iš A. Š. dėl atskleidimo informacijos, kuri savo turiniu atitinka viešai publikuojamą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad publikacijų apie A. Š. autorių nuomone, jis yra suinteresuotas grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi ji garantuotų jam (duomenys neskelbtini). Analogišką nuomonę išreiškė ir pats pareiškėjas. Nėra tikėtina, kad A. Š., kuriam svarbu apsisaugoti nuo (duomenys neskelbtini), tuo pačiu metu, net neturėdamas procesinės neliečiamybės, galėtų paveikti (duomenys neskelbtini), kad jie gintų jo interesus. Departamentas pareiškėjo prieglobsčio prašymą vertino ne pagal abejonės privilegiją, tačiau vertino tai, ar pagrįsta tikimybė, kad jam kyla grėsmė dėl viešai prieinamos informacijos atskleidimo. Įvertinus pareiškėjo pasakojimą bei surinktą kilmės valstybės informaciją nustatyta, kad jo baimė patirti nurodytus veiksmus nėra visiškai pagrįsta.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad 2019 m. spalio 19 d. įvyko pirminė pareiškėjo apklausa, kurios metu pareiškėjas nurodė, kad grėsmės kyla iš (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio 23 d. įvyko pareiškėjo apklausa.

12. Teismas pažymėjo, jog teisės aktai nenustato, kad visais atvejais turi būti rengiama pažyma apie padėtį prieglobsčio prašytojo kilmės valstybėje.

13. Teismas pabrėžė, jog Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga. Teismas, įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio byloje esančius duomenis, neturėjo pagrindo abejoti Departamento tyrimo metu padarytomis išvadomis. Tai, kad 2015 m. jam buvo įteiktas oficialus (duomenys neskelbtini) perspėjimas, nepagrindžia prielaidos, jog (duomenys neskelbtini) turėjo tikslą jį „apkaltinti ir įkalinti“. Taip pat to, jog pareiškėjui kyla pagrįstos tikimybės grėsmė dėl viešai prieinamos informacijos atskleidimo apie A. Š..

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jo pasakojimo dalis dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo pagrįsta rašytiniais įrodymais, todėl Departamentas turėjo pasakojimo dalį dėl (duomenys neskelbtini) tikslo pareiškėją apkaltinti ir įkalinti laikyti nustatytu faktu. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad savo pasakojimui pareiškėjas pateikė 2015 m. jam įteiktą oficialų (duomenys neskelbtini) perspėjimą. Teismas pažymėjo, kad šis perspėjimas pareiškėjui buvo įteiktas 2015 m., t. y. prieš penkerius metus. Po perspėjimo įteikimo 2016 m. pareiškėjas gavo naujus (duomenys neskelbtini) piliečio vidaus ir užsienio pasus, vairuotojo pažymėjimą. Ne vieną kartą buvo išvykęs iš kilmės valstybės, 2017 m. prašėsi prieglobsčio Austrijoje ir Lenkijoje, 2018 m. balandžio 18 d. buvo grąžintas į (duomenys neskelbtini). 2018 m. gegužės 20 d. pareiškėjas išvyko į Ukrainą, 2019 m. liepos 4 d. grįžo į (duomenys neskelbtini). Be to, 2019 m. liepos 17 d. jam išduota pažyma, patvirtinanti, jog (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministerija neturi duomenų apie jo teistumą, baudžiamąjį persekiojimą ar jo nutraukimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai nusprendė, jog tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėją stebėjo ir stebi, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia pareiškėjo teiginių, jog (duomenys neskelbtini) turėjo tikslą jį „apkaltinti ir įkalinti“. Pareiškėjas prašė prieglobsčio Austrijoje ir Lenkijoje, grįžo į kilmės valstybę, vėliau vėl sėkmingai išvyko iš šalies gavęs pažymą, jog tarnybos neturi duomenų apie jo teistumą.

15. Teismas pažymėjo, kad Departamentas tyrimo metu nenustatė pagrįstos tikimybės, jog pareiškėjui kyla grėsmė dėl A. Š. dėl jo turimos informacijos atskleidimo. Departamentas tyrimo metu nustatė, kad pareiškėjo nurodoma informacija savo turiniu atitinka viešai publikuojamą. Tyrimo metu nustatyta, kad informacija apie A. Š. ryšius su nusikalstamu pasauliu dažnai minima publikacijose apie jo veiklą. Taip pat jis minimas kaip asmuo (duomenys neskelbtini). Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad publikacijų apie A. Š. autorių nuomone, jis yra suinteresuotas grįžti į (duomenys neskelbtini), kadangi ji garantuotų jam (duomenys neskelbtini). Procesinė neliečiamybė, kurią A. Š. turėjo (duomenys neskelbtini), jam reikalinga siekiant apsisaugoti nuo teisėsaugos institucijų, įskaitant (duomenys neskelbtini), dėmesio. Teismo vertinimu, nors Departamento surinkta informacija patvirtino pareiškėjo nurodomus teiginius apie šį asmenį, tačiau Departamentas pagrįstai sprendė, jog nėra nustatyta pagrįstos tikimybės dėl pareiškėjui kylančios grėsmės atskleidus viešai publikuojamą informaciją apie šį asmenį. Teismas taip pat sutiko su Departamento išvada, kad nėra įtikinama, jog (duomenys neskelbtini) siektų apginti A. Š. nuo jį kompromituojančios informacijos ir tuo pačiu metu siektų patraukti jį atsakomybėn už tą pačią veiklą.

16. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių kitų, nei buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso, konkrečių individualaus pobūdžio aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, kad grįžimo į kilmės šalį atveju jo gyvybei ar laisvei grėstų pavojus dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių pažiūrų, kad jis bus kankinamas ar su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis tokiu būdu bus baudžiamas, ar kad jam asmeniškai galėtų kilti grėsmė, jog jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija. Teismas konstatavo, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą, nagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tačiau surinkti duomenys nepatvirtino pareiškėjo teiginių dėl galimo pareiškėjo persekiojimo, sulaikymo ar kankinimo.

17. Teismas nenustatė teisinių pagrindų pripažinti, kad priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos būtų pagrindų vertinti kitas aplinkybes, nei tas, kurios įvertintos sprendžiant klausimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nes pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje jam kylančių grėsmių, taigi sprendimas nesuteikti papildomos apsaugos priimtas pagrįstai pripažinus, kad nenustatyta, jog kilmės valstybėje pareiškėjui gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai.

18. Teismas byloje nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad atsakovas išsamiai ir visapusiškai įvertino prieglobsčio suteikimo priėmimui reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nesuteikė pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Todėl konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka tokio pobūdžio administraciniams aktams keliamus reikalavimus, nėra pagrindo jo naikinti skunde išdėstytais argumentais. Teismui konstatavus Sprendimo teisėtumą, atmestas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus.

III. 19. Pareiškėjas S. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą.

20. Pareiškėjo teigimu, jis apklausos metu pateikė detalius ir nuoseklius paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini) persekiojimo jo atžvilgiu. Atsakovui pasakojimo dalies dėl (duomenys neskelbtini) tikslo pareiškėją apkaltini ir įkalinti nepripažinus nustatytu faktu, o teismui matant akivaizdžias atsakovo padarytas klaidas, nebuvo užtikrintas racionalus, visapusiškas ir objektyvus pareiškėjo pateiktų duomenų vertinimas.

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad nėra nustatytos pagrįstos tikimybės dėl jam kylančios grėsmės atskleidus viešai publikuojamą informaciją apie A. Š.. Pareiškėjas skunde buvo nurodęs, ką žino ir gali atskleisti daug kompromituojančios informacijos apie nurodytą asmenį. Pareiškėjo teigimu, ši informacija nėra publikuojama viešai. Pareiškėjo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pasakojime nėra nustatytų prieštaravimų ir pasakojimas pasižymi ypatingu detalumu, todėl šiai pasakojimo daliai turėjo būti taikoma abejonės privilegija ir ši pasakojimo dalis pripažinta nustatytu faktu.

22. Pareiškėjo vertinimu, nebuvo atlikta tinkama faktinė pareiškėjo atvejo analizė (apimanti ir kilmės šalies informaciją), o tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas bei jo paaiškinimai nebuvo įvertinti visų surinktų duomenų visumoje.

23. Pareiškėjo vertinimu, tos aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausos metu, atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus. Tuo atveju, jei teismas konstatuotų, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjui nesuteikė prieglobsčio, tada turėtų būti įvertintos ir kitos skundžiamų Departamento Sprendimo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, t. y. dėl papildomos apsaugos nesuteikimo. Pareiškėjo manymu, nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai nevertino.

24. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.

25. Atsakovas iš esmės pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą, teiktame pirmosios instancijos teismui. Departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. (15/6-13)-12PR-156 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini)“ teisėtumo ir pagrįstumo bei reikalavimo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

27. Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje grindė baime kilmės šalyje būti persekiojamam (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas, įvertinęs pareiškėjo pateiktus ir savo surinktus, viešai prieinamus duomenis, ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, motyvuodamas tuo, kad: tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad prieglobsčio prašytojui kyla grėsmė iš A. Š. pusės dėl informacijos, kuri savo turiniu atitinka viešai publikuojamą, atskleidimo, kad (duomenys neskelbtini) siektų apginti A. Š. nuo jį kompromituojančios informacijos apie pastarojo veiklą, taip pat kad (duomenys neskelbtini) turi tikslą ir motyvą „apkaltinti ir įkalinti“ prieglobsčio prašytoją, dėl ko pareiškėjo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta ir jis neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų; kadangi aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, kad kilmės šalyje pareiškėjui gresia patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose numatytą elgesį, taip pat duomenų, kad kilmės šalyje yra grėsmė dėl Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytų veiksmų, nėra, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje numatytų papildomos apsaugos kriterijų.

28. Pareiškėjas paduotu apeliaciniu skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo teismas, iš esmės sutikęs su ginčijamo Departamento Sprendimo išvadomis, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 86 bei 87 straipsniuose (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija), kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

30. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

31. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. liepos 27 d. konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

32. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su ginčijamo Departamento Sprendimo išvadomis, kurioms pritarė pirmosios instancijos teismas, kad pareiškėjo baimė kilmės šalyje patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta: administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan.

Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010, 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010, 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.).

Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti nesutikimo su šiomis Departamento išvadomis pagrindai, t. y. kad nėra paneigta, kad (duomenys neskelbtini) suinteresuotumas pareiškėjo atžvilgiu yra išlikęs ir gali sukelti pasekmes ateityje, taip pat kad jo turimos informacijos apie A. Š. atskleidimas kelia jam grėsmę, nesant pagrindo nesutikti su išvadomis, kad (duomenys neskelbtini) dėmesys pareiškėjui – jo apklausa, oficialus perspėjimas – buvo pasekmė jo paties elgesio, kurio motyvai yra itin neaiškūs, ir galėtų tęstis tik dėl jo atliktų veiksmų, o pareiškėjo turima informacija apie A.

Š. savo turiniu atitinka viešai publikuojamą, nėra reikšmingi. Šiame kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo pasakojimas apie įvykius, kurie, kaip teigiama, sąlygojo būtinybę išvykti iš kilmės šalies, Departamento pagrįstai įvertintas kaip nesėslaus pareiškėjo gyvenimo, viešai žinomų bei iš esmės nepatikrinamų jo deklaruojamų faktų kompiliacija, nepasižyminti nei nuoseklumu, nei patikimumu: pareiškėjo teiginiai dėl jo turimos, viešai neprieinamos informacijos apie A. Š. sąsajas su nusikalstamu pasauliu yra grindžiami tik pareiškėjo patikinimu; pareiškėjo paaiškinimai dėl šios informacijos atskleidimo pasekmių yra prieštaringi: viena vertus, jos atkleidimas pareiškėjo manymu sąlygotų A.

Š. persekiojimą, politinės įtakos praradimą, tačiau tuo pačiu – pareiškėjo persekiojimą, vykdomą (duomenys neskelbtini), t. y. vienos teisėsaugos institucijų, persekiosiančių A. Š.; kiek galima spręsti iš pareiškėjo paaiškinimų, visa jo, kaip teigiama, turima informacija apie A. Š. yra susijusi su laikotarpiu iki 2015 – 2016 metų, t. y. nuo kada pareiškėjas eilę kartų išvyko iš kilmės šalies, prašė prieglobsčio Austrijoje ir Lenkijoje, kur, nutraukęs prieglobsčio svarstymo procedūras, grįžo į kilmės šalį, kur jis gyveno, jam buvo išduodami asmens dokumentai, pažyma apie teistumą (jo nebuvimą) ir t. t.

33. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). Atitinkama praktika formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose tokio pobūdžio bylose: 2009 m. gruodžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009 teismas konstatavo, kad tai, jog šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo.

34. Nagrinėjamo ginčo atveju, kaip matyti iš ginčijamo Departamento Sprendimo turinio, Departamentas pareiškėjo nurodytų ir turimų duomenų kontekste įvertino pagrindų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose, suteikti papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvimą, duomenų, leidžiančių abejoti Departamento išvadų šiuo aspektu pagrįstumu, nėra.

35. Pažymėtina, kad pagrindai manyti, kad kita ginčijamo Departamento 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo dalis, t. y. dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką ir perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi Lietuvos Respublikoje įvedimo į C. SIS II, nesutikimo su kuria (sprendimo dalimi) pagrindų pareiškėjas iš esmės nenurodė, nėra teisėta ir pagrįsta, nėra nustatyti.

36. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindai naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra nustatyti, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. A. (S. A.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė