a1607604-97c4-4e21-ad14-ec054e79caac · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2S-1403-232/2012Teisminio proceso Nr. 2-03-3-01665-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 110.1.;122.4.;(S)                                                                                                                                                              VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                           2012 m. lapkričio 2 d.      Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Žirginio sporto klubo „AliÅ«ras“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2007 m. kovo 21 d.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutarties Nr. 10-202-66 pripažinimo galiojančia ir pratęsta iki 2017 m. kovo 31 d., n u s t a t ė:            ieÅ¡kovas Žirginio sporto klubas „AliÅ«ras“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl 2007 m. kovo 21 d. Nuomos sutarties Nr. 10-202-66 pripažinimo galiojančia, praÅ¡ydamas pripažinti, jog nurodyta Nuomos sutartis yra galiojanti ir pratęsta iki 2017 m. kovo 31 d.

Taip pat ieÅ¡kovas prašė teismo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus, kurie trukdytų ieÅ¡kovui laisvai naudotis pagal Sutartį nuomojamomis patalpomis. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Nutarė ieÅ¡kovo Žirginio sporto klubo „AliÅ«ras“ reikalavimams užtikrinti taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones: - uždrausti atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atlikti veiksmus, trukdančius ir ribojančius ieÅ¡kovui Žirginio sporto klubui „AliÅ«ras“ naudotis pagal 2007 m. kovo 21 d.

Valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomos sutartį Nr. 10-202-66 nuomojamomis patalpomis – pastatu – arklide, esančiu Belmonto g. 34B, Vilniuje, unikalus Nr. 1097-5000-9042 (t.y. uždrausti atsakovui iÅ¡keldinti ieÅ¡kovÄ iÅ¡ nuomojamų patalpų, iÅ¡nuomoti patalpas tretiesiems asmenims ir pan.). Teismas nurodė, kad praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai yra susijusios su ieÅ¡kinio dalyku. Tokiu bÅ«du teismui patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus, sunku bÅ«tų grÄ Å¾inti Å¡alis į pradinę padėtį, nes atsakovas jau bÅ«tų ėmęsis veiksmų, ribojančių ir sunkinančių nuomojamų patalpų naudojimÄ ar veiksmų, susijusių su priverstiniu ieÅ¡kovo iÅ¡keldinimu iÅ¡ patalpų.

Be to, teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, atsižvelgė į aplinkybę, jog Nuomos sutartimi atsakovas iÅ¡nuomavo ieÅ¡kovui pastatÄ â€“ arklidę tikslu žirgams laikyti, tarp Å¡alių yra susiklostę specifiniai teisiniai santykiai, ieÅ¡kovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, jog reaguodamas į atsakovo 2011-12-30 raÅ¡tÄ dėl Sutarties nutraukimo, jis kreipėsi į kitus klubus dėl žirgų patalpinimo, iÅ¡ kurių buvo gauti neigiami atsakymai arba pasiÅ«lymai patalpinti 1 ar 2 žirgus.

Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog nutraukus Nuomos sutartį nuo 2012-03-21 ieÅ¡kovas patirtų neproporcingai didelių nuostolių, dėl ko ateityje kiltų papildomi ginčai, be to, tai apsunkintų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymÄ .            Atskiruoju skundu atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (b.l. 39-40) praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartimi pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones. Nurodė, jog teismo teiginiai dėl specifinių teisinių santykių nėra paaiÅ¡kinti ar pagrįsti kokia nors specifika jÄ apibÅ«dinant, todėl teismas pažeidė LR Konstitucinio teismo 2006 01 16 nutarime iÅ¡aiÅ¡kintÄ konstitucinio teisinės valstybės principo kylantį teisinio aiÅ¡kumo reikalavimÄ .

Teismas netinkamai įvertino ir ieÅ¡kovo elgesį. IeÅ¡kovas dėl galimybės perkelti žirgus į kitus klubus kreipėsi tik 2012 04 02, nors sutartis galiojo iki 2012 03 31, todėl tokie veiksmai patvirtina savavaliÅ¡kÄ prieÅ¡ingÄ valstybės interesams siekį prieÅ¡ nuomotojo valiÄ savavaliÅ¡kai likti patalpose ir deklaruoti siekį iÅ¡sikelti tik formaliais užklausimais jau po sutarties pasibaigimo. Teismas priimdamas nutartį neatsižvelgė į CK 6.156 str. nurodytÄ laisvės laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, principÄ .

Teismas visiÅ¡kai neatsižvelgė į atsakovo interesus ir savo iniciatyva nesprendė CPK 146 str. įvardinto nuostolių atlyginimo klausimo.           IeÅ¡kovas Žirginio sporto klubas “AliÅ«ras” atsiliepimu (b.l. 47-50) prašė atmesti atskirÄ jį skundÄ ir palikti galioti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 04 12 nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta. Nurodė, jog ieÅ¡kovui nekyla neaiÅ¡kumų ir abejonių, kodėl skundžiamoje nutartyje teismas tarp Å¡alių susiklosčiusius santykius įvardijo kaip specifinius, tačiau net ir kilus neaiÅ¡kumams, Å¡is teismo konstatavimas neturi esminės reikÅ¡mės priimtam sprendimui dėl laikinųjų apsaugos piremonių taikymo, esminės aplinkybės kuriomis rėmėsi teismas tai vietų iÅ¡sikelti žirgams trÅ«kumas ir žalos atsiradimo ieÅ¡kovo teisėms ir turiniams interesams galimybė.

Teismas pagrįstai ir teisingai įvertino ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus dėl vietų žirgams laikyti trÅ«kumo. Atsakovas nepateikė jokių argumentų, įrodymų, kokiu bÅ«du laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ ar sukelti valstybei papildomų nuostolių.            Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Pažymėtina, kad pats savaime teismo sprendimas, kuriuo bÅ«tų tik patvirtinamas ieÅ¡kovo reikalavimų pagrįstumas, neužtikrina tinkamo jo pažeistų teisių ir/ar teisėtų interesų atstatymo teismo tvarka.

Esant realiam pavojui, kad ieÅ¡kovo teisės priverstinai vykdant teismo sprendimÄ gali bÅ«ti pažeistos, laikinųjų apsaugos priemonių dėka siekiama iÅ¡laikyti tokiÄ padėtį, kuri leistų ieÅ¡kovui, priėmus jo naudai teismo sprendimÄ , tikėtis, kad sprendimas bus įvykdytas, nepriklausomai nuo galimai pasikeisiančios situacijos. Ä®statymas įpareigoja teismÄ Ä¯vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str.).

Å ia įrodymų vertinimo taisykle yra grindžiamas ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumas, pirmiausiai įvertinant galimÄ grėsmę bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumÄ siekiamiems tikslams (CPK 144 str., 145 str. 2 d.). Konkrečios rÅ«Å¡ies ir masto (apimties) laikinosios apsaugos priemonės gali bÅ«ti taikomos tik pareikÅ¡tų (ketinamų pareikÅ¡ti) reikalavimų ribose ir tik siekiant užtikrinti vykdymÄ teismo sprendimo, priimtino bÅ«tent pagal pareikÅ¡tus (numatomus pareikÅ¡ti) ieÅ¡kinio reikalavimus, todėl laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymo saugojimu negali bÅ«ti taikoma kaip pažeidžianti ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 145 str. 2 d.).

Viena iÅ¡ įstatyme numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra draudimas atsakovui imtis tam tikrų veiksmų (CPK 145 str. 1 d. 6 p.).        Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos ieÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o pripažinti 2007 03 21 Valstybės materialiojo turto nuomos sutartį Nr.10-02-66 galiojančia ir pratęsta t.y. ieÅ¡kovas nori tęsti pastato – arklidės, esančio Belmonto g. 34B, Vilniaus m., nuomos sutartį. Jeigu teismas patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimÄ , sutartis bÅ«tų laikoma galiojančia, o ginčo Å¡alys įgytų iÅ¡ sutarties kylančias abipuses teises ir pareigas.

Nagrinėjamu atveju, draudimas atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieÅ¡kovo teises naudotis pagal sutartį nuomojamu pastatu yra tiesiogiai susijęs su ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamu reikalavimu. Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo padaryti iÅ¡vadÄ , kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraudus atsakovui imtis bet kokių veiksmų, kurie apribotų ieÅ¡kovo teises naudotis pagal sutartį nuomojamu pastatu, egzistuoja reali grėsmė, kad ieÅ¡kovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas, o tai yra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas Å¡iuo nagrinėjamu atveju bÅ«tina atsižvelgti į aplinkybę, jog nuomos sutartimi atsakovas iÅ¡nuomavo ieÅ¡kovui pastatÄ â€“ arklidę su tikslu žirgams laikyti. Pagal bylos medžiagÄ , ieÅ¡kovas reaguodamas į atsakovo raÅ¡tÄ dėl sutarties nutraukimo, kreipėsi į kitus žirgynus dėl vietų žirgams laikyti bei pateikė įrodymus dėl vietų trÅ«kumo, todėl teisinga iÅ¡vada, jog priėmus ieÅ¡kovui palankų sprendimÄ , jo įvykdymas netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat gali labai pasunkėti arba tapti neįmanomas ir ieÅ¡kovas patirtų neproporcingai didelių nuostolių, nes pastato atlaisvinimas yra sudėtingas ir brangus procesas.

Atsižvelgiant į minėta, atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai, jog teismas nepagrindė santykių specifiÅ¡kumo iÅ¡ esmės neturi esminės reikÅ¡mės ginčijamos teismo nutarties teisėtumui, o argumentas, jog teismas neatsižvelgė į CK 6.156 str. įtvirtintÄ sutarties laisvės principÄ yra susijęs su ieÅ¡kinio dalyku, bet nesusijęs su skundžiama nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.          LR CPK 146 str. 1 d. numato, kad teismas savo iniciatyva gali pareikalauti užtikrinti nuostolių atlyginimÄ tais atvejais, kai yra bÅ«tina siekiant apginti vieÅ¡Ä jį interesÄ ir nesiėmus Å¡ios priemonės bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Atsakovas nenurodė bei nepateikė pagrįstų įrodymų, kokiu bÅ«du laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali pažeisti vieÅ¡Ä jį interesÄ . Dėl kitų atskirajame skunde iÅ¡dėstytų argumentų teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Tokiu bÅ«du teismas daro iÅ¡vadÄ , kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl ko priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, todėl atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 04 12 nutartis paliktina nepakeista.                                     Vadovaudamasis CPK 336 str., 337 str. 1 p., teismas n u t a r ė :

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistÄ .                               Teisėja                                                                              Liuda Uckienė